Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1740-866/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-10
Bylos Nr.
2A-1740-866/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Margarita Stambrauskaitė
Ieškovas
V. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Kategorijos
  • 3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1740-866/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36248-2018-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.; 3.3.1.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės, Margaritos Stambrauskaitės apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti neteisėtais prokurorų ir teismo veiksmus ir priteisti iš Lietuvos Respublikos 1 Eur neturtinės žalos atlyginimą. I. V. V. nurodė, kad 2016 m. spalio 20 d. Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate (toliau – Alytaus apskrities VPK) pagal jo pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49525-16. 2016 m. lapkričio 10 d. prokurorė kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl kratos ieškovo gyvenamosiose patalpose, Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi prokurorės prašymą tenkino. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 16 d. pas ieškovą buvo atlikta krata, dėl ko jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nes buvo nukentėjusysis. 2018 m. vasario 28 d. Kauno apygardos teismas nutartimi nutraukė ikiteisminį tyrimą, konstatuodamas, kad tai civiliniai teisiniai santykiai. Ieškovas teigė, kad Alytaus apylinkės prokuratūra nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki kreipimosi dėl kratos turėjo pakankamai laiko įsitikinti, ar tai civiliniai santykiai, ar baudžiamasis procesas, tačiau to nepadarė ir kreipėsi dėl kratos. Taip pat teigė, kad teismas, spręsdamas kratos klausimą, turėjo patikrinti visą medžiagą ir įsitikinti, kad tai ne civiliniai santykiai, ir tik po to priimti nutartį dėl kratos atlikimo. Ieškovas pažymėjo, kad esant civiliniams teisiniams santykiams teismas negalėjo leisti atlikti kratos. Dėl tokių prokurorų ir teismo veiksmų ieškovui padaryta žala, kurią turi atlyginti valstybė pagal CK 6.272 straipsnį.

Atsiliepimas

2. Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jokių pažeidimų, atliekant kratą, nepadaryta, ieškinys grindžiamas subjektyvia ieškovo nuomone. Nenustačius valstybės neteisėtų veiksmų, ieškovo ieškinys atmestinas, neturtinė žala negali būti priteista.

3. Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad krata buvo atlikta neteisėtai, ieškinį grindžia savo subjektyviu vertinimu. Pažymėjo, kad ieškovas neskundė šios procesinės prievartos priemonės teisės aktų nustatyta tvarka. Teigė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos atsiradimą. Ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atsiradimo.

4. Teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose krata negalima. Teismas pripažino, kad buvo civiliniai santykiai, todėl visi procesiniai veiksmai, ieškovo manymu, neteisėti. Ieškovas teigė, jog yra įsitikinęs, kad turėjo būti tiriama ir nagrinėjama baudžiamoji byla. Nurodė, kad dėl kratos patyrė stresą, įtampą, dvasinius išgyvenimus, bet prašo priteisti tik 1 Eur, kad nebūtų galvojama, jog jis siekia pasipinigauti. Paaiškino, kad nutarties dėl kratos atlikimo neskundė, nes po kratos atlikimo nėra prasmės ją skųsti. Nurodė, kad pareigūnai dirbo mėnesį iki kratos, po to dar metus ir nematė, kad tai civiliniai santykiai.

Atsiliepimas

5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal ieškovo pareiškimą, buvo atliekami pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai, krata atitiko situaciją ikiteisminiame tyrime. Teigė, kad kratos atlikimo metu pareigūnams ir prokurorui nebuvo ir negalėjo būti aišku, kad tai civiliniai teisiniai santykiai, sankcionuojant kratą klaidų nebuvo padaryta. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pasibaigimas be baudžiamosios atsakomybės nereiškia, kad visi buvę procesiniai veiksmai laikytini neteisėtais. Teigė, kad ieškovas neįrodė padarinių, t. y. patirtos neturtinės žalos, nes stresas yra normalus dalykas, kai vyksta baudžiamasis procesas.

6. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta iš esmės, atsakovo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 19 d. spendimu ieškovo V. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pagal 2016- m. spalio 12 d. UAB „Bavarė“ direktoriaus V. V. pareiškimą dėl vagystės Alytaus apskrities VPK 2016-10-19 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49525-16 pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (b. l. 3, baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 1) dėl UAB „Bavarė“ priklausančio voveraičių krovinio vagystės, vėliau buvo tęsiamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl patikėto turto pasisavinimo.

9. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi tenkino prokurorės prašymą ir leido padaryti kratą UAB „Bavarė“ vadovo V. V. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, siekiant surasti galimai pagrobtą krovinį – 4630 kg grybų (voveraičių), dokumentus ir rankraštinius užrašus, susijusius su minėto krovinio dingimu, nusikalstamos veikos būdu gautus realizavus pavogtą krovinį grynus pinigus (baudž. bylos 2 t., b. l. 139-140). Krata atlikta 2016 m. lapkričio 16 d., dalyvaujant patalpų savininkei, ieškovui V. V. nedalyvaujant (b. l. 4-6).

10. 2017 m. spalio 19 d. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus duomenų, kad padaryta kokia nors nusikalstama veika, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (baudž. bylos 7 t., b. l. 134-149). 2017 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimu buvo atmestas UAB „Bavarė“ direktoriaus V. V. skundas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (baudž. bylos 7 t., b. l. 204-208). 2018 m. sausio 24 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, kuri palikta galioti 2018 m. vasario 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, UAB „Bavarė“ atstovo vadovo V. V. skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo atmesti (b. l. 7-9).

Šalies argumentai

11. I. V. V. prašo priteisti jam iš valstybės neturtinę žalą dėl neteisėtų prokurorų, teisėjų veiksmų, nusprendžiant daryti kratą ir leidžiant ją atlikti pas V. V., esant civiliniams teisiniams santykiams.

Žemesnės instancijos teismas

12. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal UAB „Bavarė“, kurią ikiteisminiame tyrime atstovavo ieškovas, pareiškimą dėl UAB „Bavarė“ priklausančio grybų krovinio, kurį vežė UAB „Rikoda“ direktorius A. M., iškrovė UAB „Garvilė“, kurios direktorius R. R., sandėlyje, vagystės (dingimo). Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2016 m. spalio 25 d. buvo atliekamos liudytojų apklausos bei akistatos (baudž. bylos 1 t., b. l. 73-129), kurių metu liudytojai V. V., A. M., R. R. ir kt. nurodė skirtingas aplinkybes, susijusias su dingusiu grybų kroviniu. Esant prieštaravimams tarp liudytojų parodymų, siekiant pilnai atlikti ikiteisminį tyrimą, buvo nutarta kreiptis dėl kratų UAB „Rikoda“ bei jos direktoriaus A. M., UAB „Garvilė“ bei jos direktoriaus R. R. ir UAB „Bavarė“ direktoriaus V. V. patalpose. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės prašymu Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimis leido padaryti kratas UAB „Garvilė“, UAB „Garvilė“ direktoriaus R. R., UAB „Rikoda“, UAB „Rikoda“ direktoriaus A. M., UAB „Bavarė“, UAB „Bavarė“ direktoriaus V. V. patalpose (baudž. bylos 2 t., b. l. 55-165). Taigi, siekiant surinkti duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius kitus ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, prokuroras kreipėsi ir teismas leido atlikti kratą ne tik ieškovo, bet visų jo pareiškime minimų (prieš tai apklaustų) asmenų patalpose. Nutartyse dėl kratos atlikimo nurodoma, kad yra siekiama surasti galimai pagrobtą krovinį – 4630 kg grybų (voveraičių), dokumentus ir rankraštinius užrašus, susijusius su minėto krovinio dingimu, nusikalstamos veikos būdu gautus realizavus pavogtą krovinį grynus pinigus. Išanalizavus ikiteisminio tyrimo medžiagą, darytina išvada, kad pagal tuo metu turėtus duomenis 2016 m. lapkričio 10 d. buvo pagrindas manyti, kad pas ieškovą gyvenamojoje vietoje gali būti daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Taigi buvo BPK 145 straipsnio 1 dalyje numatyti šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos. Krata atlikta motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, šis procesinis veiksmas atitiko BPK 145 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Nors ieškovas teigė, kad yra visiškai nelogiška ieškoti daugiau nei 4,5 tonos grybų bute, teismas pažymėjo, kad kratos metu gali būti ieškoma ir dalies pagrobto krovinio ar jo pėdsakų, taip pat pačioje nutartyje nurodyta, kad kratos metu taip pat ieškomi kiti daiktai ir dokumentai, susiję su šio identifikuoto krovinio (4630 kg voveraičių) galimu pagrobimu. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nuo pareiškimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką gavimo iki kratos sankcionavimo buvo praėjęs trumpas laikotarpis (mažiau nei vienas mėnesis), įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, nėra pagrindo sutikti su ieškovo nuomone, jog jau 2016 m. lapkričio 10 d. prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui turėjo būti aišku, kad nagrinėjami ne baudžiamojo, o civilinio teisinio pobūdžio veiksmai (santykiai). Nagrinėjamu atveju šalia to, kad krata atlikta pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. teisėtai, nėra pagrindo ir išvadai, kad prokuroras ar teisėjas nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ar padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

13. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus duomenų, kad padaryta kokia nors nusikalstama veika pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turtinius nesutarimus bendrovėms „Bavarė“, „Garvilė“ ir „Rikoda“ pasiūlyta spręsti civilinio proceso tvarka. Byloje nustatyta, kad kratos atlikimo metu akivaizdaus pagrindo manyti, kad nėra padaryta nusikalstama veika ir proceso dalyvių santykiai kvalifikuotini kaip civiliniai, nebuvo, ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo tęsiami toliau ir truko iki 2017 m. pabaigos. Faktinė aplinkybė, kokiu momentu ikiteisminiame tyrime galėjo ir turėjo paaiškėti, kad tiriami civiliniai teisiniai santykiai, nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes joje reiškiami reikalavimai tik dėl, ieškovo manymu, neteisėtos 2016 m. lapkričio 10 d. kratos atlikimo.

14. Nagrinėjamu atveju neturtinės žalos faktą ieškovas grindė abstraktaus pobūdžio argumentais, tik deklaratyviai nurodė, kad dėl jo įvardytų kaip neteisėtų veiksmų patyrė stresą, įtampą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir pan. Byloje nustatyta, kad ieškovas pats asmeniškai kratos atlikimo metu nedalyvavo, nes buvo išvykęs į užsienį, apie kratą jam pranešė pareigūnai, taip pat buto savininkė. Ieškovas nurodė, kad tai padidino neigiamus išgyvenimus, jis negalėjo vairuoti automobilio. Šitie išgyvenimai, atliekant procesinės prievartos veiksmus, vertintini kaip natūralūs, tačiau nėra pakankamas įrodymas, jog ieškovas patyrė konkrečią jo ieškinyje nurodomą žalą. Tokio pobūdžio argumentai, nepagrįsti konkrečiais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti, net jeigu ieškiniu prašoma simbolinė priteistina suma (1 Eur). Teismas vertino, kad ieškovas neįrodė įstatyme įtvirtintų deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti aptartą deliktinės civilinės atsakomybės institutą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

15. Apeliaciniu skundu apeliantas V. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, prašo apklausti liudytojais prokurorę L. – M. – V. dirbančią Alytaus prokuratūroje ir prokurorą J. V. dirbantį Kauno apygardos prokuratūroje.

16. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo prašė apklausti liudytoja prokurorę – L. M. – V., kuri būtų paaiškinusi, ar prokurorė prašydama atlikti kratą tuo metu jau žinojo ir suprato, kad tai yra civiliniai santykiai. Nurodo, kad mano, jog tai svarbi aplinkybė byloje. Pažymi, kad taip pat buvo prašoma apklausti liudytoju byloje – Kauno apygardos 2 – ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorą J. V., kuris galėjo paaiškinti nuo kurio momento prokuratūrai buvo aišku, kad tai civiliniai santykiai ir kokios tai aplinkybės parodė.

17. Teigia, kad 2016 m. spalio 20 d. Alytaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas pagal apelianto pareiškimą pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-49525-16, 2016 m. lapkričio 10 d. prokurorė L. M. V.kreipėsi į teismą dėl kratos apelianto gyvenamosiose patalpose. Mano, kad prokurorė prieš kreipdamasi į teismą turėjo įsitikinti, ar tai baudžiamieji santykiai. 2016 m. lapkričio 16 d. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atliko kratą. Nurodo, kad sužinojęs apie atliekamą kratą patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, todėl mano, kad valstybė turi atlyginti patirtą žalą. Mano, kad procesinės prievartos priemonės negali būti pateisinamos, kadangi ikiteisminis tyrimas nutrauktas nustačius, kad tai civiliniai teisiniai santykiai. Nurodo, kad nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, jog ikiteisminiame tyrime vienas mėnuo yra labai trumpas laiko trapas nustatyti, kokie tai santykiai civiliniai ar baudžiamieji. Mano, kad prokurorai per mėnesį galėjo nustatyti ne tik kokie tai santykiai, bet ir susirinkti visą tyrimui reikalingą medžiagą. Mano, kad prokurorai turėjo nedelsiant nustatyti ar tai civiliniai santykiai, ar baudžiamieji ir tik tada kreiptis dėl kratos. Teigia, kad prokurorai veikė nekvalifikuotai ir jiems turi būti taikoma didesnė atsakomybė.

Atsiliepimas

18. Atsakovė Lietuvos valstybė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad išanalizavus ikiteisminio tyrimo medžiagą, darytina išvada, kad pagal tuo metu turėtus duomenis 2016 m. lapkričio 10 d. buvo pagrindas manyti, kad pas ieškovą gyvenamojoje vietoje gali būti daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Taigi buvo BPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytas šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas ir sąlygos. Krata atlikta motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, šis procesinis veiksmas atitiko BPK 145 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Nors ieškovas teigė, kad yra visiškai nelogiška ieškoti daugiau nei 4,5 tonos grybų bute, pažymi, kad kratos metu gali būti ieškoma ir dalies pagrobto krovinio ar jo pėdsakų, taip pat pačioje nutartyje nurodyta, kad kratos metu taip pat ieškomi kiti daiktai ir dokumentai, susiję su šio identifikuoto krovinio (4630 kg voveraičių) galimu pagrobimu.

19. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad nuo pareiškimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką gavimo iki kratos sankcionavimo buvo praėjęs trumpas laikotarpis (mažiau nei vienas mėnesis), įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, nėra pagrindo sutikti su ieškovo nuomone, jog jau 2016 m. lapkričio 10 d. prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui turėjo būti aišku, kad nagrinėjami ne baudžiamojo, o civilinio teisinio pobūdžio veiksmai (santykiai). Nagrinėjamu atveju šalia to, kad krata atlikta pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. teisėtai, nėra pagrindo ir išvadai, kad prokuroras ar teisėjas nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ar padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

Atsiliepimas

20. Atsakovas nurodo, kad įvertinus apelianto patektus argumentus apeliaciniame skunde ir ieškinyje, taip pat pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apelianto argumentai, jog prokuroras ar teisėjas nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ar padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, yra nepagrįsti.

21. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su apeliaciniu skundu nesutinka, nurodo, kad apeliantas nepateikė konkrečių baudžiamųjų procesinių veiksmų, šiuo atveju kratos, neteisėtumo įvertinimo baudžiamojo proceso teisės normų atžvilgiu, o apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais ir subjektyviais vertinimais.

22. Mano, kad tam tikro procesinio veiksmo įvardijimas, pateikiant jo subjektyvų vertinimą savaime neįrodo prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmų neteisėtumo, nes ieškovas savo teiginius dėl teisėsaugos institucijų atliktų veiksmų (neveikimo) neteisėtumo turi pagrįsti ne tik faktiniais, bet ir detaliais teisiniais pagrindais.

23. Nurodo, kad 2016 m. lapkričio 10 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi buvo patenkintas prokuroro prašymas ir leista atlikti kratą apelianto gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini). Kratą leista atlikti tikslu surasti pagrobtą turtą, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes: siekiant surasti ne tik galimai pagrobtą voveraičių krovinį, bet ir dokumentus ir rankraštinius užrašus, susijusius su krovinio dingimu, pinigus gautus realizavus krovinį. Teigia, kad prokuroro veiksmai, kreipiantis dėl kratos buvo atlikti pagal įstatyme išvardintus pagrindus, nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, todėl negali būti laikomi neteisėtais, vertinant valstybės civilinės atsakomybės sąlygas. Pažymi, kad krata buvo atlikta praėjus nepilnam mėnesiui po ikiteisminio tyrimo pradžios, tai buvo vienas iš pirmųjų veiksmų tiriant galimai padarytą nusikalstamą veiką. Nurodo, kad kratos atlikimo metu pagrindo manyti, kad nėra padaryta nusikalstama veika ir proceso dalyvių santykiai kvalifikuotini kaip civiliniai, nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų apklausimo.

25. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo į bylos nagrinėjimą kviesti liudytojus, t. y. prokurorus, organizavusius ir kuravusius ikiteisminį tyrimą, toks prašymas pagal turinį taip pat atitinka prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

26. Atsižvelgiant į tai, naujų įrodymų prijungimas nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje ribojamas (CPK 314 straipsnis) ir įvertinus tai, kad liudytojų parodymai yra viena iš CPK nustatytų įrodinėjimo priemonių, darytina išvada, kad tenkinus prašymą naudotis nauja įrodinėjimo priemone bei pateikiant papildomus duomenis būtų nepagrįstai užvilkintas civilinės bylos nagrinėjimas. Juolab, kad pagal ieškinio pagrindą ir dalyką turi būti nustatyti konkretūs neteisėti pareigūnų veiksmai, kurie vertinami pagal procesinių veiksmų seką ir kurie jau buvo faktiškai atlikti. Teismas taip pat nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kad šią bylą būtų galima nagrinėti rašytinio proceso tvarka, taip pat pagal bylos duomenis pakanka duomenų vertinti pareigūnų veiksmus.

Dėl teismo sprendimo (ne)pagrįstumo.

27. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo V. V. ieškinys atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo.

28. CK 6.272 straipsnyje reglamentuojamas specialusis civilinės deliktinės atsakomybės atvejis – valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėto procesinio veiksmo baudžiamajame ir administraciniame procese. Šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Aiškindamas šios teisės normos turinį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tokio pobūdžio civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir jų priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010; kt.). Kadangi neteisėti veiksmai – viena iš prievolės atlyginti žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atsiradimo būtinųjų sąlygų, tai svarbu nustatyti, kokie veiksmai pripažintini neteisėtais ir kokie yra neteisėtumo konstatavimo kriterijai.

29. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas) – procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. O iš jų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė – civilinės teisės institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,bylos Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-183/2006; kt.).

30. Taigi esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ir, kiek tai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) garantuojamų teisių apsauga, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė – ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aspektu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. Dėl to teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, nei padarytoji baudžiamajame procese (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003;2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė,bylos Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009;kt.).

31. Jeigu būtų nustatyta, kad asmens baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog asmuo padarė nusikaltimą ir kad ikiteisminio tyrimo pradžios momentu nebuvo aplinkybių, nurodytų BPK 168 straipsnio 1 dalyje bei 3 straipsnio 1 dalyje, teismas turėtų aiškintis, ar teisėtai taikytos kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės, ar jų skyrimas atitiko bendrąsias šių priemonių skyrimo nuostatas. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios ar kitokios procesinės prievartos priemonės teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti jų skyrimo tikslą: skiriant šias priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje E. B. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-102/2012).

32. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės – pagal 2016 m. spalio 12 d. UAB „Bavarė“ direktoriaus V. V. pareiškimą dėl vagystės Alytaus apskrities VPK 2016 m. spalio 19 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49525-16 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (b. l. 3, baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 1) dėl UAB „Bavarė“ priklausančio voveraičių krovinio vagystės, vėliau buvo tęsiamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl patikėto turto pasisavinimo. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi tenkino prokurorės prašymą ir leido padaryti kratą UAB „Bavarė“ vadovo V. V. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, siekiant surasti galimai pagrobtą krovinį – 4630 kg grybų (voveraičių), dokumentus ir rankraštinius užrašus, susijusius su minėto krovinio dingimu, nusikalstamos veikos būdu gautus realizavus pavogtą krovinį grynus pinigus (baudž. bylos 2 t., b. l. 139-140). Krata atlikta 2016 m. lapkričio 16 d., dalyvaujant patalpų savininkei, ieškovui V. V. nedalyvaujant (b. l. 4-6). 2017 m. spalio 19 d. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus duomenų, kad padaryta kokia nors nusikalstama veika, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (baudž. bylos 7 t., b. l. 134-149). 2017 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimu buvo atmestas UAB „Bavarė“ direktoriaus V. V. skundas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (baudž. bylos 7 t., b. l. 204-208). 2018 m. sausio 24 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, kuri palikta galioti 2018 m. vasario 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, UAB „Bavarė“ atstovo vadovo V. V. skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo atmesti (b. l. 7-9).

33. BPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą. BPK 145 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Nutartyje turi būti nurodyta, kokių iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų objektų bus ieškoma.

34. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2016 m. spalio 25 d. buvo atliekamos liudytojų apklausos bei akistatos (baudž. bylos 1 t., b. l. 73-129), kurių metu liudytojai nurodė skirtingas aplinkybes, susijusias su dingusiu grybų kroviniu. Esant prieštaravimams tarp liudytojų parodymų, siekiant pilnai atlikti ikiteisminį tyrimą, buvo nutarta kreiptis dėl kratų, tame tarpe ir UAB „Bavarė“ direktoriaus V. V. patalpose. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės prašymu Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimis leido atlikti kratą ne tik kitų asmenų, bet apelianto UAB „Bavarė“ direktoriaus V. V. patalpose (baudž. bylos 2 t., b. l. 55-165).

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bei tęstas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Nurodytuose straipsniuose apibrėžtos nusikalstamos veikos yra priskiriamos prie nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi nutarta leisti padaryti kratą UAB „Bavarė“ gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiose kitam asmeniui, siekiant surasti galimai apgrobtą krovinį – 4 630 kg grybų – voveraičių, dokumentus ir rankraštinius užrašus, susijusius su minėto krovinio dingimu, nusikalstamos veikos būdu gautus realizavus pavogtą krovinį grynus pinigus (baudž. bylos 2 t., b.l. 139-140). Minėtoje nutartyje nurodoma, kad UAB „Bavarė“ krovinio UAB „Gardvilė‘ patalpose neiškrovė, todėl esant liudytojų prieštaravimams ir siekiant nustatyti ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes tikslinga atlikti kratą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros bei teismo atlikta procesinių veiksmų seka, įvertinus tai, kad įtariama nusikalstama veika buvo susijusiu su turto pasisavinimu, pagrindžia išvadą, jog krata kaip poveikio priemonė buvo tikslinga ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti pareigūnų nepagrįsti procesiniai veiksmai renkant įtarimams pagrįsti ar atvirkščiai – jiems paneigti, reikalingus įrodymus, todėl nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę numatytą CK 6. 272 straipsnyje.

36. CPK 6. 250 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kas yra laikoma neturine žala - neturinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

37. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad dėl atliktos kratos patyrė dvasinius išgyvenimus. Be kita ko, pažymėtina kad nenustatytos kitos sąlygos valstybės atsakomybei kilti pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas.

38. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Asta PikelienėLaima RibokaitėMargarita Stambrauskaitė