- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-21
- Bylos Nr.
- I-4242-426/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04711-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjui A. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) priteisti 1 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1; b. l. 23).
Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, jog jo laisvė nuo 2015-07-28 iki 2015-08-28 buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Nurodė, kad kameroje Nr. 12 buvo kalinamas kartu su dar 2 asmenimis, Vilniaus PN administracija neužtikrino teisės aktuose numatyto 3,6 m² gyvenamojo ploto vienam asmeniui. Pažymėjo, kad į bendrą kameros plotą neturi būti įskaičiuojama sanitarinio mazgo, lovų, stalo užimamos vietos.
Taip pat pareiškėjas nurodė, kad už lango teritorija užtverta skardomis ir vielinėmis tvoromis, dėl ko į kamerą nepatekdavo grynas oras bei natūrali šviesa, neveikė kai kurios lempos, dėl ko pareiškėjui skaudėjo akis, negalėjo skaityti.
Pažymėjo, kad ne kartą rašė skundus Vilniaus PN direktoriui, tačiau skundų niekas neregistruodavo. Pareiškėjo manymu, administracija piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir neveikė taip, kaip privalo veikti pagal teisės aktų reikalavimus. Dėl to jis patyrė nepatogumus, neigiamas emocijas, psichologinę depresiją.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 9–13) nurodė, kad pareiškėjas nuo 2015-07-28 iki 2015-08-28 buvo laikomas kamerų tipo patalpose: Nr. 12K, kurios plotas 14,01 m² ir įrengtos 3 miegamosios vietos. Joje vienam nuteistajam tenka apie 4,67 m² ploto; Nr. 18 K, kurios plotas 30,47 m², įrengtos 7 miegamosios vietos. Joje vienam nuteistajam tenka apie 4,35 m² ploto. Nurodė, kad tai atitinka nustatytą normą. Pabrėžė, kad šiuo metu nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu buvo laikoma minimose kamerų tipo patalpose neturi galimybės, nes tokių duomenų nekaupia, tačiau baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu įrengta miegamųjų vietų.
Atsiliepime pažymėjo, kad sanitarinis mazgas baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose privalo būti įskaičiuotas į bendrą šių patalpų naudojamą plotą, kadangi sanitariniu mazgu naudojasi išimtinai toje patalpoje esantys nuteistieji.
Atsakovo įgaliota institucija nurodė, kad kamerose įrengti atsidarantys skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą bei galimybę vėdinti patalpas, kas atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymo Nr. V-241 nustatytas sąlygas.
Atsiliepime paaiškino, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nuolatos vykdo kontrolę, kaip Vilniaus PN laikomasi Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 (toliau – Higienos norma) nustatytų reikalavimų. Pagal Higienos normos reikalavimus, dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Atkreipė dėmesį, kad dirbtinės apšvietos normų atitikimas priklauso nuo pačių kameroje laikomų asmenų elgesio. Akcentavo, jog nuteistieji, gyvendami baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpose, netausoja Vilniaus PN turto, niokoja jį, sąmoningai blogina patalpų būklę.
Atsakovės atstovas teigė, kad visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais, nėra nurodyti neturtinės žalos dydžio apskaičiavimai. Be to, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Vilniaus PN neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovės atstovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės sąskaitą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.
Iš skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tuo, kad nuo 2015-07-28 iki 2015-08-28 Vilniaus PN buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, kadangi vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nesiekė nustatytų normų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.
CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo nurodytu atveju.
Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).
Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios higienos normas.
Iš skundo argumentų (b. l. 1; b. l. 23) matyti, kad pagrindas, dėl kurio pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo, yra pareiškėjo laikymas Vilniaus PN baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpose, kuriose ploto norma vienam asmeniui galimai neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Taisyklės) reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.2. p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Byloje nėra ginčo, dėl pareiškėjo nurodyto laikotarpio, kurio metu jis buvo laikomas Vilniaus PN baudos tipo izoliatoriaus kamerų tipo patalpose. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad neturi galimybės pateikti informaciją, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu buvo laikoma kartu su pareiškėju, nes tokie duomenys Vilniaus PN nekaupiami. Atsakovės atstovas pateikė kamerų tipo patalpų Nr. 18K ir Nr, 12K plotą ir jose esančių miegamųjų vietų skaičių. Vilniaus PN taip pat nurodė, jog baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų (b. l. 10). Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų bei ginčo dėl to byloje nėra. Taigi, atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, iš esmės galima spręsti, kad visą ginčo laikotarpį vienam asmeniui tenkančio minimalaus kameros ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta tinkamai (buvo, atitinkamai, 4,35 m² ir 4,67 m² (b. l. 9–10)), t. y. pareiškėjo teisė į minimalų 3,6 m² kameros plotą nebuvo pažeista.
Dėl kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad kamerose įrengti atsidarantys skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą bei galimybę vėdinti patalpas, kas atitinka Higienos normos nustatytas sąlygas. Atsiliepime dėl dirbtinės apšvietos atsakovės atstovas pažymėjo, Vilniaus PN baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpų būklė visų pirma priklauso nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio. Akcentuoja, jog patys nuteistieji netausoja Vilniaus PN turto, niokoja jį, gadina šviestuvus, ardo elektros instaliaciją. Byloje nėra duomenų, kad dėl šių aplinkybių jis su skundais ar prašymais kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, todėl teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą dėl netinkamų sąlygų.
Atsižvelgiant į išdėstytą teisinių santykių reglamentavimą, į tai, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas Vilniaus PN nepažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo, byloje nenustatyta kitų teisės aktų pažeidimų, kurie galėjo pareiškėjui sukelti neturtinę žalą CK 6.250 str. prasme, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 1.,132 str., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.