- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-01
- Bylos Nr.
- 2A-1435-567/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- VšĮ Vilniaus miesto universitetinei ligoninei
- Advokatai
- Audronė Rimienė, Gediminas Pranevičius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1304-465/2010 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui VšĮ Vilniaus miesto universitetinei ligoninei dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. V. pateikė 2009-09-02 ieškinį, kurį 2010-01-12 patikslino, prašydamas:
1) Panaikinti 2009-05-19 VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės direktoriaus įsakymo Nr. V1-85 „Dėl dalies pareigybių panaikinimo“ 1.4 p. ir 2009-11-30 įsakymą Nr. P1-686K dėl ieškovo atleidimo iš darbo;
2) Pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti ieškovą į darbą VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje bei priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką;
3) Priteisti ieškovui iš atsakovo patirtą dėl neteisėto atleidimo iš darbo 20000 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad nuo 1992-09-01 dirbo VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje, esančioje Antakalnio g. 57, Vilniuje, pagal darbo sutartis. 2008-01-08 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. P4-9180, kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas į VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės 1-ąjį vaikų skyrių profesoriumi konsultantu - gydytoju vaiku pulmonologu. 2008-08-31 minėta darbo sutartis buvo nutraukta LR DK 126 str. pagrindu, tačiau šios sutarties galiojimas buvo atnaujintas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pripažinus, jog 2008-01-08 darbo sutartis su ieškovu buvo sudaryta neterminuotai, ieškovo atleidimą pripažinus neteisėtu ir grąžinus jį į darbą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2009-04-02, Vilniaus apygardos teismui atmetus atsakovo skundą. 2008-05-20 įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimą atsakovas pranešė ieškovui, jog 2009-09-22 ieškovas bus atleistas iš darbo LR DK 129 str. pagrindu. Įspėjime nurodoma, kad darbo sutartis nutraukiama dėl ekonominių priežasčių, atsižvelgiant į tai, kad mažėja teritorinių ligonių kasų finansavimas už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, todėl nutarta atsisakyti profesorių konsultantų, docentų konsultantų, asistentų konsultantų pareigybių, kaip nebūtinų ligoninės įstatuose numatytai veiklai vykdyti. 2009-11-30 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. P1-686K ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 129 str. nuo 2009-12-01. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta ne dėl ekonominių priežasčių, o dėl laimėtos prieš atsakovą civilinės bylos. LR DK 129 str. 3 d. 3 p. numato jog teisėta darbo santykių nutraukimo priežastimi negali būti darbuotojo dalyvavimas byloje prieš darbdavį. Atsakovas nepagrindė ir neįrodė, kad bendra ekonominė ligoninės būklė iš esmės pablogėjo ir kad ieškovo atleidimas iš darbo padėtų išspręsti ligoninės finansines problemas, nepateikė jokių paskaičiavimų, kiek lėšų būtų sutaupyta, nenurodė, kokios priemonės buvo įgyvendintos, taupant lėšas, kiek sumažintos ir ar iš viso sumažintos valdymo išlaidos. Ieškovas pažymėjo, kad iš 2009-04-22 administracijos konsultacijų su profsąjungomis protokolo matyti, kad profsąjungų atstovas nepritarė direktoriaus siūlymams nepratęsti darbo sutarčių su visais VU medicinos fakulteto darbuotojais, atsisakyti jų darbo ir pateikė eilę kitų taupymo galimybių (1 t., b.l. 17). Atleidimą iš darbo atsakovas grindė LR Sveikatos apsaugos ministro 2009-05-15 įsakymais Nr. Nr. V-361, V-364, V-367, V-372, V-375, kurie tik dalinai atspindi finansavimo pasikeitimus, kai kurie dokumentai skirti tik tam tikrų specifinių paslaugų, visiškai nesusijusių su ieškovo darbo specifika, finansavimui apspręsti. Vadovaujantis ligoninės įstatais (X skyrius), ligonių kasų lėšos yra vienas iš daugelio atsakovo finansavimo šaltinių, todėl vieno šaltinio sumažėjimas neįrodo bendros ekonominės būklės ligoninėje pablogėjimo (1 t., b.l. 56).
Pagal 2008-02-14 Vilniaus universiteto ir VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Sutartį Nr. S1-72/B2-150000-287 buvo sutarta ligoninės sudėtyje steigti ligoninės klinikas, asocijuojant VU Medicinos fakulteto klinikas ir centrus ir ligoninės vienu ar keliais padaliniais, sudarant galimybę VU Medicinos fakulteto klinikų darbuotojams šių padalinių bazėje dirbti pedagoginį ir mokslo gydomąjį – konsultacinį darbą. Vadovaujantis ieškovo pareiginių nuostatų 4 p., 7 p., 8 p., 9 p., atsakovas su ieškovu susitarė ir dėl mokslinio-pedagoginio pobūdžio darbo, jam nustatytos šio pobūdžio darbo funkcijos, neatsiejamai su gydymo-konsultavimo funkcijomis (1 t., b.l. 8). Vadovaujantis LR Mokslo ir studijų įstatymo 39 str. 1 d., 2 d., reglamentuojant mokslo ir studijų vienovę, bei susiklosčiusia praktika - studento mediko ir gydytojo rezidento mokymo procesas negali būti ir nėra dirbtinai atsiejamas nuo gydomojo – konsultacinio darbo, jie tarpusavyje yra glaudžiai susiję.
Antraeilėse pareigose dirbantys darbuotojai negali būti diskriminuojami pirmaeilėse pareigose dirbančių darbuotojų atžvilgiu, taip pat negali būti diskriminuojami darbuotojai, dirbantys pedagoginį darbą universitete. Ieškovas pažymi, kad tiek vienoje darbovietėje – Vilniaus universitete, tiek kitoje darbovietėje - VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje dirba po 0,5 etato. Ieškovo ir atsakovo sudaryta darbo sutartis yra tokia pat kaip ir atsakovo sudarytos sutartys su kitais darbuotojais. Ieškovas yra įdarbintas bendra tvarka, todėl negali būti diskriminuojamas, kaip Vilniaus universiteto darbuotojas. Atsakovas nenurodė ir neįrodė, kokios funkcijos ir kuriems darbuotojams buvo perduotos, kas atlieka profesoriaus konsultanto - gydytojo pulmonologo pareigybėse numatytas darbo funkcijas. Atsakovo įvykdytas etatų panaikinimas yra specialistų skaičiaus sumažinimas, nesuderinus teisės aktų nustatyta tvarka su ligoninės steigėju, neturi ekonominio, teisinio ir moralinio pagrindo dar ir todėl, kad ryšium su apskričių naikinimu nuo 2010-01-01 numatytas ligoninės sujungimas su VšĮ Vilniaus Antakalnio universitetine ligonine, iš esmės keičiant ligoninės struktūrą ir valdymą. Ieškovas pažymėjo, kad nutraukdamas neterminuoto pobūdžio ilgalaikius darbo santykius ir nepasiūlydamas ieškovui adekvataus darbo, darbdavys pažeidė ne tik LR DK 129 str. 1 d. garantuotą ieškovo, kaip ir kiekvieno darbuotojo teisę būti perkeltam į kitą darbo vietą, bet ir mokslinio darbuotojo teisę vykdyti studentų bei rezidentų mokymą (LR DK 36 str. 2 d. 2 p., 129 str. 3 d. 3 p.)
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju, patenkinus ieškovo ieškininį reikalavimą dėl atsakovo 2009-05-19 priimto įsakymo Nr. V1-85 „Dėl dalies pareigybių panaikinimo“, būtų nepagrįstai suvaržyta darbdavio teisė organizuoti įstaigos veiklą, ribojama įstaigos vadovui suteikta kompetencija. Atsakovo sprendimą dėl etatų naikinimo įtakojo 2009-05-15 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-361 „Dėl bazinių kainų balo vertės“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003-12-29 nutarimo Nr. 44 „Dėl DK normų reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, taikymo teismų praktikoje“ 6 p. išaiškino, kad DK 129 str. 4 d. prasme ypatingi atvejai paprastai suprantami, kaip atvejai, kai darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Vietoj ieškovo nebuvo priimtas kitas asmuo, ieškovo darbo funkcijos yra atliekamos kitų atsakovo darbuotojų ir taip išvengiama ieškovo darbinių prastovų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2004).
Atsakovas teigia, jog profsąjungų atstovai pritarė lėšų taupymo programai, įskaitant nebūtinų pareigybių atsisakymą pagal sutartį su VU MF (2008-02-04 sutartis su VU Nr. S1-72/BS-150000-287). VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės įstatų 23.1 p. suteikia įstaigos direktoriui teisę nustatyti darbuotojų etatus, sudaryti darbo sutartis bei jas nutraukti (1 t., b.l. 54). Atsakovas taip pat pateikė įrodymus, jog negali perkelti ieškovo sutikimu į kitą darbą. Personalo skyriaus pažymoje nurodyta, kokios laisvos darbo vietos ligoninėje buvo ar atsirado laikotarpyje nuo įspėjimo apie atleidimą ieškovui įteikimo dienos iki atsiliepimo teismui parengimo dienos. Atsakovas 2009-09-18 raštu Nr. IS-1568 (2.25) nurodė, kad pagal ieškovo turimas licencijas pasiūlyti darbo negali. Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad nutraukus darbo sutartį, jam yra užkirsta galimybė dirbti mokslinį - pedagoginį darbą. Pažymėtina, jog ieškovo darbo sutartyje su ligonine nebuvo tartasi dėl mokslinio - pedagoginio darbo. Ligoninėje A. V. dirbo gydomąjį - konsultacinį darbą. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų dėl ieškovo neturtinės žalos, nes atsakovas nesukėlė ieškovui ieškinyje nurodytų dvasinių išgyvenimų, psichologinės įtampos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkė teismas 2010-04-23 sprendimu ieškovo A. V. ieškinį atsakovui VšĮ Vilniaus miesto universitetinei ligoninei panaikinti įsakymo dėl dalies pareigybių panaikinimo 1.4 p., įsakymą dėl atleidimo iš darbo, dėl grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Teismas nurodė, kad darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių (DK 129 str. 2 d.). Darbo sutarties nutraukimas dėl ekonominių priežasčių turi būti pagrįstas ekonomine būtinybe. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos arba jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai turi būti realūs, t.y. privalomas ne tik atitinkamo valdymo organo sprendimas, bet ir toks sprendimas turi būti realiai vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-12-29 nutarimo Nr.44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), taikymo teismų praktikoje” 4.3, 4.5 p.). Teismas konstatavo, jog panaikinus docentų, profesorių ir asistentų konsultantų etatus, o šių darbuotojų funkcijas vykdyti perdavus pirmaeilėse pareigose ligoninėje dirbantiems atitinkamų skyrių gydytojams, buvo numatyta sutaupyti 112970 Lt. (b.l. 103). Tokiu būdu atsakovo teigimu, buvo įvykdytas struktūrinis pertvarkymas, atitinkantis DK 129 str. 2 dalies nuostatas. Panaikinta buvo ne tik ieškovo pareigybė, bet ir 9 pareigybės visų kitų ligoninės docentų, profesorių, asistentų konsultantų, kurių darbo funkcijos, neatsiejamai buvo susijusios su gydymo konsultavimo funkcijos. Teismas padarė išvadą, kad nepagrįstas ieškovo teigimas apie galimą susidorojimą su juo dėl prieš du metus laimėtos bylos (LR DK 129 str. 2 d., 130 str. 1 d., CPK 83 str. 1 d. 1 p., 96 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas A. V. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismas nenustatė esminę reikšmę turinčių aplinkybių, dėl atsakovo ekonominės būklės pablogėjimo realumo, esminio ir nuolatinio pobūdžio. Teismas įrodymais nepagrindė išvados, kad ieškovo įspėjimo apie atleidimą iš darbo ir atleidimo iš darbo metu egzistavo atsakovo ekonominės būklės pablogėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime yra nurodyta, kad ekonominę būtinybę gali pagrįsti – nuolatinis apyvartos mažėjimas, nuolatinai nuostoliai, nulemti objektyvių priežasčių. Atvirkščiai, ieškovas pateikė įrodymus, kad bendras ligoninės 2009 m. finansinis rezultatas – daugiau nei 2 mln. Lt pelno, lyginant su 2008 m., pelnas padidėjo beveik 10 kartų, pagerėjo ir kiti finansiniai rodikliai. Išvadą dėl ekonominės būtinybės atsakovo įstaigoje buvimo teismas netinkamai motyvavo abstrakčiais teiginiais apie tai, kad Lietuvos Respubliką ištiko ekonominis nuosmukis. Teismo sprendimas konkrečioje byloje sprendžiant klausimą dėl ekonominės būtinybės mažinti darbuotojų skaičių negali būti paremtas bendrais teiginiais, kad Lietuvos Respubliką ištiko ekonominis nuosmukis, to nereikia įrodinėti.
Žemesnės instancijos teismas
2) Ieškovo atleidimą iš darbo teisėtumą teismas nepagrįstai motyvavo LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymais: 2009-05-15 Nr. V-361 ir 2009-12-30 įsakymu Nr. V-1105. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo direktoriaus įsakymas apie dalies pareigybių panaikinimą buvo priimtas dar prieš įsigaliojant šiems įsakymams. Akivaizdu, kad nurodyti įsakymai neįrodo ir nepatvirtina etatų mažinimo pagrįstumo nei juridine, nei faktine prasme.
3) Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo pateiktų faktų ir juos pagrindžiančių įrodymų. Būtent ekonominis nuosmukis padidino žmonių sergamumą ir darbo apimtis, todėl poreikio mažinti specialistų skaičiaus dėl darbo apimčių nebuvo. Bendros ligoninės pajamo sumažėjo labai nežymiai - tik 2,7 proc., o PSDF biudžeto lėšos tik 1,1 proc., tačiau padidėjo iš kitų šaltinių gautos lėšos, tame tarp ir už mokamas paslaugas, kurias galėjo teikti ir teikė ieškovas, ir šį potencialą galima buvo išnaudoti, siekiant išsaugoti ieškovo darbo vietą, ką rekomendavo profsąjungos atstovas, svarstant šį darbo ginčą (1 t., b.l. 29-32). Teismas sprendime nurodo, kad buvo konsultuojamasi su profesinėmis sąjungomis, tačiau neįvertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, jog profesinė sąjunga nepritarė etatų mažinimui, tiek konsultacijų metu, tiek nagrinėjant darbo ginčą.
4) Teismas netinkamai vertino atskirus įrodymus. Teismas savo išvadą grįsdamas tuo, kad atsakovas numatė sutaupyti 112970 Lt ir nenustatydamas, nepagrįsdamas šio sutaupymo ryšio su ekonominiu būtinumu atsakovo įstaigoje, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas netyrė, ar toks taupymas buvo būtinas. Teismo išvada, kad 2009 m. 1152792 Lt buvo sumažintas ligoninės darbo užmokesčio fondas, nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Byloje esanti Darbo užmokesčio fondo kitimo pažyma (1 t., b.l. 99) patvirtina, kad per 9 mėn. darbo užmokesčio fondas nesumažėjo, o padidėjo 341703 Lt.
5) Teismo išvada, kad atsakovas realiai įvykdė struktūrinius įstaigos pertvarkymus, sąlygojusius būtinybę ieškovą atleisti iš darbo, nėra realiai pagrįsta jokiais įrodymais. Teismas konstatavo, kad 2008-12-17 įsakymu Nr. VI-203 buvo, suderinus su steigėju, patvirtinta ligoninės struktūra ir organograma, bet tai kaip tik įrodo, kad jokių struktūrinių pačios ligoninės pertvarkymų nebuvo. Iš nurodyto įsakymo matyti, kad pasikeitė tik dviejų ligoninės padalinių vidinė struktūra. Ieškovas pažymi, kad profesorių, docentų konsultantų etatų naikinimas neturėjo nieko bendra su dvejų skyrių vidinės struktūros pertvarkymu, teismas formaliai rėmėsi nieko bendra su byla neturinčiu įrodymu.
6) Teismas netyrė ir nevertino esminę reikšmę darbo ginčui teisingai išspręsti turinčios aplinkybės, ar kokios nors ieškovo darbo funkcijos buvo faktiškai perduotos ir, jei buvo – kuriems darbuotojams, ir ar tokiu atveju ieškovas neturėjo pirmumo teisės likti darbe. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad ieškovas dirbo ne tik konsultacinį, bet ir gydomąjį darbą, jo pareigybė buvo profesoriaus konsultanto – gydytojo vaikų pulmonologo – vadovaujantis Lietuvos medicinos norma MN 62:1998 „Gydytojas vaikų pulmonologas. Teisės, pareigos, kompetencija, atsakomybė.“
7) Teismas, vertindamas ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumą, neįvertino visų šio atleidimo metu atsakovo atliktų veiksmų teisėtumo ir atitikties imperatyvioms LR DK normoms. Ieškovui įteiktame įspėjime nebuvo net užsiminta apie jokius struktūrinius pertvarkymus. Kaip nurodoma formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, tuo atveju, kai darbuotojas įspėjamas apie atleidimą iš darbo dėl vykdomų struktūrinių pertvarkymų, įspėjime turi būti detaliai nurodyta, nuo kada, kokio mąsto, kurių struktūrinių padalinių ar kokio pobūdžio bus atliekami pertvarkymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008). Konstatuodamas struktūrinių pertvarkymų buvimą, teismas nenustatė ir nepagrindė aplinkybių, ar sprendimas dėl struktūrinio pertvarkymo buvo priimtas pagal įstatymus, įstatus ar kitų galiojimų pagrindu veikiančio organo ar sprendimo buvo iki ieškovo įspėjimo, ar jis buvo iš tikro įgyvendintas. Ieškovas pateikė teismui įrodymus - ligoninės įstatus (1 t., b.l. 19-22), direktoriaus pareiginius nuostatus (b.l.23-24), kuriuose nurodyta, kad nustatyti įstaigos vidinę struktūrą, didinti ir mažinti teikiamų paslaugų asortimentą, specialistų skaičių, vadovas gali tik suderinęs su Stebėtojų tarybomis.
8) Teismas visiškai neanalizavo ir nevertino ieškovo argumentų, kad realūs ligoninės pertvarkymai iš esmės keičiant ligoninės struktūrą ir valdymą numatyti LR Vyriausybės 2009-12-07 nutarimu Nr. 1654 patvirtintame plane, kuriuo atsakovo įstaiga numatoma sujungti su VšĮ Vilniaus universitetine Antakalnio ligonine. Greta kitų sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimo priemonių, numatoma sutaupyti nuo 127 iki 137 mln. Lt. Tai yra realus ligoninės struktūros pakeitimas, numatytas po ieškovo atleidimo.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2009-03-17 priedu prie protokolo Nr. V2-9 atsakovas patvirtino antikrizinių priemonių planą 2009 m., pagal kurį sprendžiant finansinius ligoninės sunkumus greta visos eilės taupymo priemonių buvo nuspręsta atsisakyti docentų, profesorių, asistentų konsultantų etatų panaikinimo somatiniuose skyriuose, t.y. tų pareigybių, kurios nėra būtinos vykdyti ligoninės funkcijoms, o konsultacijas, esant poreikiui, teikti pagal 2007-01-25 įsakymu Nr. V1-11 „Dėl neetatinių gydytojų konsultantų sąrašų patvirtinimo“. Dėl ekonominio pagrindo – ieškovo įspėjimo dieną, tai yra 2009-05-20 ligoninės finansinis rezultatas už 2009 m. 1-ą ketvirtį buvo neigiamas „- 273861 Lt“, atleidimo dieną, tai yra 2009-11-30 taip pat neigiamas „- 98667Lt“. Ligoninės finansinė būklė atspindi gautinių sumų ir įsipareigojimų analizė (2 t., b.l. 14). Ligoninei norint išvengti nemokumo, negalėjimo laiku mokėti darbo užmokesčio ir privalomųjų mokėjimų nesugebėjimo vykdyti finansinių įsipareigojimų ir kitų atvejų, reikėjo imtis griežtų priemonių mažinti išlaidas, nes padidinti ligoninės pajamas iš kitų finansavimo šaltinių buvo tik minimalios galimybės. Kitos pajamos sudarė 2008 m. 1,5 proc., o 2009 m. padidinta iki 2,4 proc. nuo visų pajamų. Atsakovo darbo užmokesčio fondas sudaro didžiausią dalį ligoninės išlaidų. Sumažinus balo vertę, ligoninė negalėjo nesiimti jokių darbo užmokesčio taupymo priemonių. Darbuotojų pareiginės algos negalima sumažinti, todėl buvo imtasi kitų taupymo priemonių: pasiūlyta išeiti darbuotojams neapmokamų atostogų, peržiūrėti darbuotojų krūviai, padidintas darbo intensyvumas, atsisakyta pareigybių, be kurių ligoninė gali teikti kvalifikuotas ir specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškovui pateiktame įspėjime buvo nurodytas, kad darbo sutartis nutraukiama dėl ekonominių priežasčių, o ne dėl struktūrinių pertvarkymų. Atsakovo įstatų 23.1 p. suteikia įstaigos direktoriui teisę nustatyti darbuotojų etatus, sudaryti darbo sutartis bei jas nutraukti. Su steigėju derinti ieškovo atleidimo, kaip neteisingai nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovas neprivalo. Pagal galiojančios kolektyvinės sutarties 2.1.7 p. darbdaviui, nesant profesinės sąjungos pritarimo, draudžiama atleisti darbuotoją pagal LR DK 129 str. kai nėra darbuotojo kaltės, išskyrus atvejus, kai vyksta darbovietės struktūriniai pertvarkymai ar dėl ekonominių priežasčių, todėl nagrinėjamu atveju profesinės sąjungos pritarimas nėra būtinas (1 t., b.l. 66).
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinį iš dalies, atmetant ieškinį dalyje dėl ieškovo grąžinimo į darbą VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje ir dėl 20000 Lt neturtinės žalos priteisimo (LR CPK 7 str., 330 str.).
Kilus ginčui dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 str.), o teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar tos priežastys yra pakankamai svarbios, kad konkrečiu atveju sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį (CPK 3 str. 7 d.). Darbo sutarties nutraukimas dėl ekonominių priežasčių turi būti pagrįstas ekonomine būtinybe, nulemta objektyvių priežasčių. Įspėjime turi būti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo su darbuotoju priežastis (DK 130 str. 2 d. 1 p.). Įspėjimas, kuriame nenurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis arba ji nurodyta ne ta ar nekonkreti (pavyzdžiui, vien tik pakartojant abstrakčias DK 129 straipsnio formuluotes ir pan.), vertintinas kaip neatitinkantis DK 130 str. 2 d. 1 p. reikalavimų.
Įstatymų leidėjas šios kategorijos bylose nustatė teismui aktyvų vaidmenį ir galimybę viršyti pareikštus reikalavimus bei taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (DK 297 str. 3 ir 4 dalys; CPK 418 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinėje byloje Nr. 2-7962-534/2008 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-11-20 sprendimu (1 t., b.l. 33-34), pripažinus neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje, ieškovas buvo grąžintas į darbą VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje 1-ame vaikų ligų skyriuje 0,5 etato profesoriaus konsultanto- gydytojo vaikų pulmonologo pareigas. Vilniaus apygardos teismo 2009-04-02 nutartimi Nr. 2A-359-186/2009 (1 t., b.l. 35-37) buvo paliktas nepakeistas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-11-20 sprendimas, kuriuo teismas pripažino, kad tarp šalių 2008-01-08 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis ir panaikino atsakovo direktoriaus 2008-01-08 įsakymo Nr. P1-15K „Dėl A. V. priėmimo ir atleidimo iš darbo“ 2 p. bei pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu; bei priteisė ieškovui iš atsakovo nuo 2008-09-01 iki teismo sprendimo įvykdymo vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną mėnesį bei bylinėjimosi išlaidas. Šie teismų įsiteisėję procesiniai sprendimai nagrinėjamai bylai turi prejudicinių faktų reikšmę dėl tarp šalių susiklosčiusių neterminuotų darbo teisinių santykių (CPK 182 str. 2 p.).
Byloje nustatyta, kad VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė yra sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, teikiant asmens sveikatos paslaugas pagal sutartis su užsakovais (1 t.. b.l. 19-21).
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovo 2009-05-20 rašte (1 t., b.l. 7) išdėstytas įspėjimas, pranešant ieškovui, kad 2009-09-22 ieškovas bus atleistas iš darbo pagal LR DK 129 str. dėl ekonominių priežasčių, atsižvelgiant į tai, kad mažėja teritorinių ligonių kasų finansavimas už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ir yra nutarta atsisakyti profesorių konsultantų, docentų konsultantų, asistentų konsultantų pareigybių, kaip nebūtinų ligoninės įstatuose numatytai veiklai vykdyti, neatitinka DK 130 str. 2 d. 1 p. reikalavimų, nes darbo sutarties nutraukimo priežastis yra nekonkreti, motyvuota abstraktaus pobūdžio aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad teritorinių ligonių kasų finansavimo už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas mažėjimas (1 t., b.l. 100) yra formali priežastis, kuri pati savaime nesudaro teisinio pagrindo panaikinti profesoriaus konsultanto - gydytojo pulmonologo pareigybę ir atleisti ieškovą iš darbo dėl ekonominių priežasčių.
Tai, kad atsakovas yra asmens sveikatos paslaugas pagal sutartis su užsakovais teikianti sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, reiškia, kad tokios įstaigos veiklos ekonominį pagrindą sudaro tam tikrų paslaugų poreikis, atsižvelgiant į ligonių kiekį pagal atskiras ligų klasifikacijas, įvertinus pagrindinį atsakovo veiklos tikslą - laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, kaip darbdavys, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ekonominį būtinumą atsisakyti profesoriaus konsultanto - gydytojo pulmonologo pareigybės ir ženklų sumažėjimą ligonių, kuriems reikalingos konsultanto - gydytojo pulmonologo paslaugos, skaičiaus. Atsakovas neįrodė, kad ieškovo atliekamos konsultanto - gydytojo pulmonologo funkcijos buvo besidubliuojančios ar perteklinės.
Ta aplinkybė, kad po 2009-05-20 įspėjimo ieškovui įteikimo, darbdavys atliko vieno mėnesio (2009 m. gegužės mėnesio) konsultantų veiklos apimčių patikrinimą (1 t., b.l. 88) nepagrindžia ekonominio būtinumo pagal 2009-05-19 VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės direktoriaus įsakymo Nr. V1-85 „Dėl dalies pareigybių panaikinimo“ 1.4 p. nuo 2009-09-23 panaikinti profesoriaus konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo 0,5 etato. Atsakovas neįrodė, kad ieškovo atliekamos darbinės funkcijos iš viso tapo nebūtinos vykdyti ligoninės funkcijoms dėl ekonominių priežasčių, kad ligoninė gali teikti kvalifikuotas ir specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neturėdama profesoriaus konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo pateikti duomenys dėl darbo užmokesčio fondo analizės (1 t., b.l. 99) neįrodo būtinumo panaikinti profesoriaus konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo 0,5 etato. Atsakovas, kaip darbdavys, nepateikė duomenų, kad išnaudojo visas ekonomines ligoninės vadovaujančio personalo išlaidų mažinimo galimybes, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti pagrindinį ligoninės veiklos tikslą - laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą.
Tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta ir ieškinys buvo atmestas, savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes ieškovui nebuvo apribota teisė pasinaudoti apeliacijos teise, atsižvelgiant į šalyje įtvirtintą teismų instancinę sistemą. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė rungimosi ir lygybės civiliniame procese principų.
Ta aplinkybė, kad netrukus po teisminių procesų dėl darbo ginčo tarp tų pačių šalių pasibaigimo, ieškovui laimėjus bylą, ir dar nesudarius 2009-06-15 susitarimo su Vilniaus universitetu dėl atsakovo bendradarbiavimo sutarties nuostatų pakeitimo (1 t., b.l. 11-14), atsakovas 2009-05-20 raštu (1 t., b.l. 7) pranešė ieškovui, kad 2009-09-22 ieškovas bus atleistas iš darbo pagal LR DK 129 str. dėl ekonominių priežasčių, parodo, kad ieškovui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas negrąžinti ieškovo į darbą VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje, nes yra akivaizdu, kad ieškovui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl ieškinys dalyje dėl ieškovo A. V. grąžinimo į darbą VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje atmetamas, taikant alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas panaikinti VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės direktoriaus 2009-05-19 įsakymo Nr. V1-85 (1 t., b.l. 97) 1.4 punktą ir 2009-11-30 įsakymą Nr. P1-686K ( 1 t., b.l. 136) dėl A. V. atleidimo iš darbo, nes atsakovas neįrodė ekonominio būtinumo atleisti ieškovą iš darbo pagal LR DK 129 str. dėl ekonominių priežasčių. Teisėjų kolegija pripažįsta ieškovo atleidimą iš darbo pagal VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės direktoriaus 2009-11-30 įsakymą Nr. P1-686K pagal LR DK 129 str. neteisėtu, laikant, kad ieškovo darbo sutartis su atsakovu nutraukta teismo sprendimu nuo 2010-12-01, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai po 1261,15 Lt vidutinio darbo užmokesčio (1 t., b.l. 175) už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2009-12-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos – 2010-12-01. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR sveikatos sistemos įstatymas, LR DK 2 str. 1 d. 4 p., 3 str., 10 str., 130 str. 2 d. 1 p., 297 str.; CPK 177 str.- 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str., 331 str., 414 str., 417 str.).
Įstatymų leidėjas, apibrėždamas neturtinės žalos sampratą, nurodė, kad tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Darbo teisėje tokių padarinių gali atsirasti dėl įvairių aplinkybių –neteisėto atleidimo iš darbo ir kt. Baigtinio sąrašo aplinkybių, dėl kurių darbdaviui gali atsirasti pareiga atlyginti neturtinę žalą darbuotojui, nėra. Todėl žalos padarymo faktą, darbdavio neteisėtus veiksmus, jo kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos turi nustatyti teismas, kuris taipogi nustato ir padarytos žalos piniginę išraišką – priteistinos sumos dydį. Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.).
Ieškovas savo reikalavimus dėl 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo kildino iš neteisėto atleidimo iš darbo, nepateikdamas įrodymų dėl pačios neturtinės žalos dydžio ir realiai atsiradusių pasekmių, kad ieškovas turėjo sveikatos ar kitokių problemų dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Šiuo atveju byla iš esmės išspręsta ieškovo naudai, kuris patyrė bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą: 2500 Lt (1 t., b.l. 200) pirmosios instancijos teisme ir 1500 (2 t., b.l. 21) apeliacinės instancijos teisme. Šių išlaidų dydis nėra mažinamas, nes neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šias išlaidas turi atlyginti atsakovas, nes bylą iš esmės laimėjo ieškovas. Atsakovui nėra dalinai atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes bylą laimėjo ieškovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovui nenustatoma pareiga apmokėti dalies atsakovo bylinėjimosi išlaidų, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, atsižvelgiant į tai, kad byla iš esmės išspręsta ieškovo naudai (CPK 3 str. 1 d., 88 str., 93 str., 98 str.).
Atsakovas turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei: 587,21 Lt žyminio mokesčio (susidedantį iš: 454,01 Lt už priverstinės pravaikštos laikotarpį, 133,20 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą) ir 40,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (susidedančių iš: 29 Lt pirmosios instancijos teisme (1 t., b.l. 163-168) ir 11,30 Lt apeliacinės instancijos teisme (2 t., b.l. 20)) valstybės naudai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 2 p., 82 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas
nusprendė:
Panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo A. V. ieškinį patenkinti iš dalies.
Panaikinti VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės direktoriaus 2009 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. V1-85 1.4 punktą ir 2009 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. P1-686K dėl A. V. atleidimo iš darbo.
Pripažinti ieškovo A. V. atleidimą iš darbo pagal VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės direktoriaus 2009 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. P1-686K pagal LR DK 129 str. neteisėtu.
Laikyti, kad ieškovo A. V. darbo sutartis su atsakovu VšĮ Vilniaus miesto universitetine ligonine nutraukta teismo sprendimu nuo 2010 m. gruodžio 1 d.
Priteisti iš atsakovo VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės ieškovo A. V. naudai po 1261,15 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 2 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos - 2010 m. gruodžio 1 d.
Atmesti ieškinį dalyje dėl ieškovo A. V. grąžinimo į darbą VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje ir dėl 20000 Lt neturtinės žalos priteisimo.
Priteisti iš atsakovo VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės ieškovo A. V. naudai 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 1500 Lt apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės 587,21 Lt žyminio mokesčio ir 40,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.