- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-07
- Bylos Nr.
- 2S-900-123/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00172-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- I. S.
- Ieškovas
- J. J.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-900-123/2014
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. gegužės 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo I. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui I. S. dėl nuosavybės teisės pripažinimo, piniginės kompensacijos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: pripažinti ieškovės ir atsakovo 2007–2013 m. vykdytos bendrosios jungtinės veiklos pagrindu sukurtą nekilnojamąjį turtą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe, kur šalims priklauso po ½ dalį šio turto, ir ieškovės J. J. dalis yra lygi 19 163 Lt; ieškovės ir atsakovo bendrąją dalinę nuosavybę – sodo pastatą padalinti tarp bendraturčių ir už atsakovui tenkančią ieškovei priklausančią ½ dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei iš atsakovo 19 163 Lt piniginę kompensaciją; priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovas ieškinyje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančias ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis pinigines lėšas, o jų nesant, ar jų esant nepakankamai, taikyti atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-02-20 nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui I. S. priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, neviršijant 19 163 Lt reikalavimo sumos, o nesant areštuojamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 19 163 Lt reikalavimo sumos. Teismas nustatė, kad ieškinys yra turtinio pobūdžio, reikalaujama priteisti suma yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas I. S. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-02-20 nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismo nutartis neteisinga, priimta skubotai, nesulaukus atsiliepimo į pateiktą ieškinį. Paaiškino, kad ieškovė nepagrįstai nurodo ieškinio faktinį pagrindą. Nurodo, jog atsakovas 2006-12-19 pagal kreditavimo sutartį gavo paskolą namo pirkimui ir jo remontui, taigi pats vienas įsigijo ginčo namą ir jį renovavo pagal savo poreikius. Mano, kad pareikštu ieškiniu ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės negali pažeisti ekonomiškumo principo, turi būti parenkamos taip, kad nesukeltų atsakovui nuostolių arba jie būtų minimalūs. Paaiškino, kad kreipsis į teismą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė J. J. prašo atsakovo I. S. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas motyvuoja tuo, jog ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį, t. y. nesutinka su materialiniais teisiniais reikalavimais. Nurodo, kad CPK normos nereikalauja sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvertinti ir ieškinio pagrįstumą, nes iki byla būna išsprendžiama iš esmės, vertinama grėsmė, kad galimas palankus sprendimas bus neįvykdytas. Mano, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, nes ieškovei pareiškus, jog kreipiasi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo, atsakovas sudarė preliminarią sutartį dėl turto perleidimo trečiajam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p.), teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.
Atsižvelgiant į įstatyme numatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galimai nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2396/2013; 2010-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju preliminariai sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, yra pagrindo išvadai, kad ieškovės ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo, piniginės kompensacijos priteisimo galėtų būti patenkintas, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai gali būti pagrindu skolai priteisti, byloje nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Pažymėtina, kad teismas tik preliminariai sprendė dėl ieškinio pagrįstumo, o dėl ginčo esmės ir apelianto nurodytų aplinkybių apie ieškinio nepagrįstumą, t. y., kad jis pats vienas įsigijo ginčo namą ir jį renovavo pagal savo poreikius, bus pasisakyta tik išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės.
Ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovui dėl 19 163 Lt piniginės kompensacijos ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-191/2009). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareikštas reikalavimas yra pakankamai didelis, atsakovo finansinis pajėgumas teismui šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nežinomas, apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė teismui įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškinio patenkinimo atveju jis bus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą (CPK 178 str.), todėl laikytina, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ir laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai (CPK 185 str.).
Apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovui yra pranešama tik tuomet, kai teismas mano, kad tai būtina (CPK 147 str. 1 d., redakcija, galiojanti nuo 2011-10-01). Nesant pagrindo manyti, kad toks pranešimas yra būtinas, teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos nepranešdamas atsakovui, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad teismo nutartis nepagrįstai priimta nesulaukus atsiliepimo į pateiktą ieškinį. Be to, su atskiruoju skundu apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kurie būtų pagrindu panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad kreipsis į teismą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nes ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės užkirto kelią įvykdyti 2014-01-20 preliminariąją sutartį, pagal kurią atsakovas buvo įsipareigojęs parduoti jam priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-03-25 nutartimi atsakovo I. S. prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, atmetė, be to, šis klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto nurodytų aplinkybių plačiau nepasisako.
Atkreiptinas dėmesys, kad savo teises ir teisėtus interesus apeliantas gali ginti bet kurioje proceso stadijoje prašydamas teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdamas alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdama reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdamas laidavimą, garantiją, įkeisdamas turimą turtą), nurodydamas konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jam neigiamų pasekmių (CPK 146, 148 str.).
Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.