Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams G. G. ir G. G. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, išnagrinėjęs atsakovės G. G. atstovo advokato Donato Lengvino pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2016-04-06 priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas, tai yra priteista solidariai iš atsakovų G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas, 6400,79 Eur išmokėtos draudimo išmokos ir 192,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis), ieškovui (62–63 b. l.).

2016-04-08 teisėjo rezoliucija priimtas atsakovės G. G. atstovo advokato Donato Lengvino pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti 2016-04-06 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodė, jog atsakovė G. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nes atsakovė buvo išvykusi į užsienį, o jos tėvas atsakovas G. G. negalėjo su ja susisiekti ir paaiškinti, kokius dokumentus gavo iš teismo. Neturėdamas teisinio išsilavinimo jis nesuprato teismo pranešime nurodyto termino atsiliepimui pateikti svarbos. Atsakovė G. G. sužinojusi apie gautus procesinius dokumentus kreipėsi į teisininką ir 2016-03-22 sudarė atstovavimo sutartį, kad teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteiktas jos tėvui savo atstovui nepranešė. Pažymėjo, jog atsakovė G. G. pripažįsta savo kaltę, nes dėl jos kaltės įvyko eismo įvykis, ir stengiasi ieškovui atlyginti patirtus nuostolius, todėl mano, jog atsakovas G. G. negalėjo būti kaip solidarus atsakovas byloje. Atsižvelgiant į tai, mano, jog sprendimas už akių neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, procesiniai dokumentai nebuvo įteikti jai asmeniškai ir ji negalėjo tinkamai pasirengti savo teisių gynimu, todėl ir sprendimas už akių negalėjo būti priimtas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos CPK 7 straipsnio 2 dalis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Teismui priėmus sprendimą už akių, pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius yra vienintelis būdas, tai pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas, nes atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 5 d.).

Lietuvos Respublikos CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi nurodyti aplinkybių, nepateikus atsiliepimo į ieškinį, svarbumą. Šiuo atveju, atsakovė nurodo aplinkybę, kad dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, todėl nepateiktas ir atsiliepimas.

Svarbiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui per nustatytą terminą tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsniu atsakovai privalėjo pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 30 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos(46 b.l.). Atsakovė G. G. patvirtino, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti jos tėvui G. G.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, darytina išvada, jog atsakovei buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kadangi procesiniai dokumentai įteikti 2016-02-27 atsakovės tėvui G. G. (50 b.l.). Atsakovė nurodė, jog G. G. nesuprato procesinių dokumentų svarbumo, nes nėra teisiškai išprusęs.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovei G. G. buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai Lietuvos Respublikos CPK 123 straipsnio 3 dalies tvarka, į tai, jog atsakovės tėvo teisinis neišprusimas negali būti pripažįstama kaip svarbi priežastis nepateikti atsiliepimo į ieškinį, pripažintina, jog teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, todėl teismo sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas.

2006-06-21 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime išaiškino, jog tais atvejais, kai pateikiami įrodymai, kurie patvirtina, jog sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas, teismas, nors ir nepripažinęs šalies neatvykimo priežasčių svarbiomis, turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Konstitucinis Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos CPK 288 straipsnio 4 dalies, ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtų sprendimų peržiūrėti, ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Konstitucijai. Tai yra atsakovas pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi ne tik nurodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bet turi ir pateikti įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes (Lietuvos Respublikos CPK 287 str. 2 d. 4 p.).

Pažymėtina, kad atsakovė teismui pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dėsto aplinkybes, dėl kurių, atsakovės nuomone, sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas, tai yra, jog tik ji viena atsakinga už ieškovui padarytą žalą, kad G. G. negalėjo būti byloje atsakovu. Atsakovei išaiškintina, kad įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesinio įstatymo normose, t. y. Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šiuo atveju, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d., 17 str. 1 d. 1 p. ir įvertinęs rašytinius įrodymus byloje bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, kad eismo įvykio metu atsakovui G. G. priklausančią transporto priemonę „V. P.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairavo atsakovė G. G. ir atsakovas G. G. privalėjo automobilį apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, padarė išvadą, kad yra teisėtas pagrindas ieškovui reikalauti žalos atlyginimo solidariai iš abiejų atsakovų.

Sistemiškai ir logiškai aiškinant Lietuvos Respublikos CPK 287 straipsnio ir 288 straipsnio normas, darytina išvada, kad sprendimas už akių gali būti panaikintas pasyviajai šaliai įrodžius tik abi 287 straipsnio 2 dalies 3–4 punktuose nurodytas aplinkybes, bet ne kurią nors vieną iš jų. Nagrinėjamoje byloje teismui tinkamai paskirsčius įrodinėjimo naštą tarp bylos šalių bei nepažeidžiant Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio reikalavimų, išsamiai, siekiant padaryti konkrečias išvadas dėl įrodinėjimo dalyko, išanalizavus pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovė dėstydama aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą – panaikinti priimtą teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, – aplinkybių, dėl kurių buvo pažeistos atsakovės teisės ar interesai, neįrodė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškimo tenkinti (Lietuvos Respublikos CPK 288 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 290 straipsniu, teismas

nutaria:

atsakovės G. G. atstovo advokato Donato Lengvino pareiškimo dėl 2016-04-06 sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.