Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Kristina Domarkienė Civilinė byla Nr. 2S-1161-796/2016

Teisėjas Vandalinas Vainius Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00358-2016-6

2016 m. rugpjūčio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės G. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-05-12 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams G. G. ir G. G. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 6400,79 Eur nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog dėl atsakovui G. G. priklausančios transporto priemonės Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojos G. G. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paaiškino, kad transporto priemonė Volkswagen Passat nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl eismo įvykio metu dėl transporto priemonės Mercedes Benz sugadinimo padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“, veikdamas ieškovo vardu ir atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą, išmokėjo nukentėjusiajam 6490,79 Eur draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ minėtą draudimo išmoką. Teigė, jog ieškovo patirtus nuostolius dėl draudimo išmokos išmokėjimo privalo atlyginti abu atsakovai solidariai, t. y. dėl žalos padarymo atsakinga atsakovė G. G. bei pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį neįvykdęs atsakovas G. G.. Atsakovai iki ieškinio pateikimo teismui dienos sumokėjo tik 90 Eur, todėl liko skolingi ieškovui 6400,79 Eur. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-04-06 sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui solidariai iš atsakovų G. G. bei G. G. 6400,79 Eur išmokėtos draudimo išmokos ir 192 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovai atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl teismas sprendė, jog esant ieškovo prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių. Teismas taip pat nustatė, kad 2014-10-23 įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl atsakovui G. G. priklausančią transporto priemonę Volkswagen Passat vairavusios atsakovės G. G. kaltės buvo apgadinta transporto priemonė Mercedes Benz. Transporto priemonė Volkswagen Passat nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl nukentėjusiajam asmeniui ieškovo lėšomis buvo išmokėta 6490,79 Eur draudimo išmoka. Atlikęs formalų byloje surinktų įrodymų vertinimą teismas konstatavo, kad eismo įvykio metu atsakovui G. G. priklausančią transporto priemonę Volkswagen Passat vairavusi atsakovė G. G. ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties nesudaręs atsakovas G. G. privalo solidariai atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.Atsakovė G. G. 2016-04-07 pateikė Klaipėdos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-06 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas dėl to, jog atsakovė buvo išvykusi į užsienį, o jos tėvas atsakovas G. G. negalėjo su ja susisiekti ir paaiškinti, kokius dokumentus gavo iš teismo. Paaiškino, kad sužinojusi apie gautus procesinius dokumentus atsakovė kreipėsi į teisininką ir 2016-03-22 su juo sudarė atstovavimo sutartį, tačiau savo atstovui nepranešė, jog teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteiktas jos tėvui. Pažymėjo, jog atsakovė G. G. pripažįsta ieškovo reikalavimus ir stengiasi atlyginti jo patirtus nuostolius, todėl mano, kad atsakovas G. G. negalėjo būti solidarus atsakovas byloje. Atsakovės teigimu, teismo sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti asmeniškai, todėl byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-05-12 nutartimi atsakovės G. G. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei G. G. skirti procesiniai dokumentai 2016-02-27 buvo įteikti jos tėvui G. G., todėl laikomi įteiktais tinkamai. Teismas pažymėjo, jog atsakovės tėvo teisinis neišprusimas negali būti pripažįstama svarbia atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastimi, todėl teismas sprendė, jog byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių. Teismas konstatavo, kad sprendimas už akių buvo priimtas tinkamai nustačius ir įvertinus bylai reikšmingas faktines aplinkybes, o atsakovė neįrodė CPK 287 str. 2 d. 3–4 p. nurodytų aplinkybių, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskiruoju skundu atsakovė G. G. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-05-12 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad atsakovė buvo užsienyje ir asmeniškai negavo jai skirtų procesinių dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog procesiniai dokumentai per atsakovės šeimos narį jai buvo įteikti tinkamai. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 225 str. 7 p. nuostatas, nes pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui nepriėmė nutarties dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimą atsakovės neinformavo, todėl buvo pažeista atsakovės teisė į teisminę gynybą. Atsakovės teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįvertino, kad atsakovė pripažino ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl jos kaltės padarius eismo įvykį ir pagal savo finansines galimybes stengiasi atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, todėl teismas turėjo įvertinti, jog atsakovė siekia su ieškovu sudaryti taikos sutartį bei išdėstyti skolos mokėjimą dalimis ir dėl to atnaujinti bylos nagrinėjimą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-05-12 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog priimdamas sprendimą už akių teismas neprivalėjo apie tai informuoti atsakovės, todėl proceso teisės normos nebuvo pažeistos. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė piktybiškai vengia atlyginti žalą, nes iki šiol yra atlyginusi tik nedidelę dalį reikalaujamos nuostolių sumos, todėl jos atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl siekio sudaryti taikos sutartį vertintini kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo.CPK 285 str. 1 d. nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis prašė priimti sprendimą už akių. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti pasyviosios ginčo šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 str. nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. CPK 288 str. 4 d. nustato, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad per teismo nustatytą terminą atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, 2016-04-06 buvo priimtas teismo sprendimas už akių.Atsakovė atskirajame skunde nurodo, jog byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti asmeniškai, todėl dokumentų įteikimas per šeimos narį nepagrįstai buvo pripažintas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais. CPK 123 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Pagal CPK 123 str. 3 d. tais atvejais, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Nurodytos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad procesiniai dokumentai yra laikomi tinkamai įteiktais ir tais atvejais, kai neradus adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, šie dokumentai yra įteikiami kartu gyvenantiems ir priešingo suinteresuotumo bylos baigtimi neturintiems pilnamečiams šeimos nariams. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškinys Klaipėdos rajono apylinkės teisme teisėjo rezoliucija buvo priimtas 2016-02-23 ir kartu su priedais 2016-02-24 išsiųstas atsakovams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovei G. G. skirtas ieškinio ir jo priedų egzempliorius 2016-02-27 įteiktas jos tėvui G. G. (b. l. 50). Apeliantė taip pat patvirtino, kad jai adresuotus procesinius dokumentus priėmė jos tėvas. Kadangi atsakovų G. G. ir G. G. suinteresuotumas šios bylos baigtimi nėra priešingas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, laikantis CPK 123 str. 3 d. nustatytos tvarkos. CPK 142 str. 4 d. numato, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos rajono apylinkės teismo nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti pasibaigė 2016-03-28, tačiau atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Procesiniuose dokumentuose atsakovė paaiškino, jog dėl teisinių žinių trūkumo atsakovės tėvas neinformavo jos apie gautus procesinius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių svarbumas yra vertinamojo pobūdžio, todėl kiekvienu atveju dėl to sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, taip pat teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus. Kartu pažymėtina ir tai, kad svarbiomis atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastimis CPK 142 str. 4 d. prasme gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios objektyviai sutrukdė asmeniui laiku pateikti procesinį dokumentą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien procesinius dokumentus priėmusio atsakovės tėvo nepakankamas teisinių žinių turėjimas savaime nėra pagrindas pripažinti, jog atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, jog šioje byloje ieškovo reikalavimai kaip solidariajam skolininkui buvo pareikšti ir G. G., todėl analogiško turinio procesiniai dokumentai, kuriuose buvo išaiškinta atsakovų pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį ir jos neįvykdymo teisinės pasekmės, buvo įteikti taip pat ir atsakovės tėvui. Dėl to apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atskirojo skundo argumentus, jog G. G. nesuvokė iš teismo gautų procesinių dokumentų reikšmės, o pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį bei jos neįvykdymo teisinės pasekmės jam nebuvo suprantamos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atstovavimo sutartį dėl atstovavimo šioje civilinėje byloje atsakovė su advokatu sudarė 2016-03-22, todėl darytina išvada, jog tuo metu apie prasidėjusį procesą, jo eigą ir pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį atsakovei buvo žinoma, tačiau iki 2016-04-06 sprendimo už akių priėmimo atsiliepimas į ieškinį teismui nebuvo pateiktas. Įvertinęs tai, kad atsakovė per teismo nustatytą terminą be svarbios priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esant ieškovo prašymui, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių CPK 142 str. 4 d. pagrindu.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 225 str. 7 p. nuostatas, nes pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui nepriėmė nutarties dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka ir apie bylos nagrinėjimą atsakovės neinformavo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 225 str. yra įtvirtintos bendrosios normos, reglamentuojančios teismo ir proceso dalyvių veiksmus pasirengimo bylos nagrinėjimui metu. Teismo sprendimo už akių priėmimo procesinę tvarką reglamentuoja specialiosios CPK 285 str. 6 d. nuostatos, pagal kurias sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Taigi įstatyme nėra nustatytas reikalavimas apie numatomą teismo sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą informuoti byloje dalyvaujančius asmenis ar priimti šiuo klausimu nutartį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovei per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių apie tai iš anksto neinformavęs byloje dalyvaujančių asmenų.Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, jog atsakovė siekia su ieškovu sudaryti taikos sutartį bei išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, todėl bylos nagrinėjimas turėjo būti atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka. CPK 228 str. 1 d. nurodyta, kad teismas, manydamas, jog byloje galima sudaryti taikos sutartį arba jeigu įstatymai įpareigoja teismą imtis priemonių šalims susitaikyti, arba jeigu tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme, skiria parengiamąjį posėdį. Nagrinėjamu atveju įstatymas neįpareigojo teismo imtis priemonių šalims sutaikyti, o iš ieškinio turinio teismas neturėjo pagrindo manyti, jog šioje byloje ieškovas pageidautų sudaryti taikos sutartį, nes šiuo klausimu jis nuomonės ieškinyje nepareiškė. Nors atsakovė atskirajame skunde nurodė siekianti su ieškovu sudaryti taikos sutartį, tačiau jokių objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas nesutiko su atsakovės argumentais dėl galimybės užbaigti bylą taikos sutartimi ir nenurodė, jog yra galimybė sudaryti taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad vien ginčo šalies siekis užbaigti bylą taikos sutartimi savaime nereiškia, jog byloje negali būti priimtas teismo sprendimas už akių ir juo labiau nepatvirtina šio teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 140 str. 3 d.), todėl šalims išlieka teisė sudaryti taikos sutartį ir vykdymo procese. Dėl to apeliantės argumentai, kad priimdamas sprendimą už akių teismas apribojo šalių galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi atmestini kaip nepagrįsti. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo 2016-04-06 sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog priimdamas 2016-05-12 nutartį Klaipėdos rajono apylinkės teismas tinkamai taikė CPK 287 str., 287 str. nuostatas ir pagrįstai netenkino atsakovės pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo naikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-05-12 nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.