Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo S. K. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės ,,Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 123 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.

Gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, ką patvirtina valstybės įmonės ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. 2008 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-474 visos savivaldybei nuosavybės teisės priklausančios gyvenamosios patalpos patikėjimo teise perduotos valdyti ieškovei, tame tarpe ir patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). 2014 m. balandžio 1 d. savivaldybės įmonė ,,Vilniaus miesto būstas“ ir S. K. sudarė Gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu atsakovui ir jo šeimos nariams buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Atsakovas tinkamai nevykdė sutarties sąlygų – laiku nemokėjo nuomos mokesčio, todėl laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d. susidarė 294,97 EUR įsiskolinimas už nuomą, o už termino sumokėti nuomos mokestį praleidimą yra paskaičiuoti 23,27 EUR delspinigiai..

Pagrindas apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnis). Pagal CK 6.583 ir 6.584 straipsnius, už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas kas mėnesį privalo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už vandenį, šilumos ir elektros energiją bei komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). CK 6.589 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsakovas 2017 m. lapkričio 7 d. buvo iškeldintas iš nuomojamų patalpų, vykdant teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2452-728/2017. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė ir nuomos mokesčio nemokėjo, todėl už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d. susidarė 294,97 EUR įsiskolinimas. Tą patvirtina į bylą pateikta pažyma apie įsiskolinimą už buto nuomą, taip pat mokesčių paskaičiavimo lentelės. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove nėra (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 294,97 EUR skolą už buto nuomą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.583 straipsnis, 6.589 straipsnio 1 dalis).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Nuomos sutarties 36 punktu šalys susitarė, kad nuomininkui laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, jis privalo už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 23,27 EUR delspinigius, taikydama 0,05 procento delspinigių normą už 6 mėnesių laikotarpį, ką patvirtinta delspinigių skaičiavimo lentelė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 23,27 EUR delspinigius laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl taip pat tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme m. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 5,37 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš viso – 20,37 EUR, nes iš atsakovo pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 str. 4 d., 285 str., 286 str. teismas

nusprendžia:

Priimti atsakovo S. K. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. K. ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ naudai 294,97 EUR (du šimtus devyniasdešimt keturis eurus devyniasdešimt septynis euro centus) skolos ir 23,27 EUR (dvidešimt tris eurus dvidešimt septynis euro centus) delspinigių, iš viso 318,24 EUR (tris šimtus aštuoniolika eurų dvidešimt keturis euro centus).

Priteisti iš atsakovo S. K. ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ naudai 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 318,24 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. liepos 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo S. K. valstybės naudai 15,00 EUR (penkiolika eurų) žyminio mokesčio ir 5,37 EUR (penkis eurus trisdešimt septynis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 20,37 EUR (dvidešimt eurų trisdešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.