- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-14
- Bylos Nr.
- 2A-704-392/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-01753-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- R. R.
- Ieškovas
- IĮ „Aujama-credit“
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo IĮ „Aujama-credit“ ieškinį atsakovei R. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas IĮ „Aujama-credit“ kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovės 9726 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2011-08-31 šalys sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas suteikė atsakovei 3000 Lt paskolą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti skolą iki 2011-09-30, tačiau atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, skolos nustatytu terminu negrąžino. Atsakovės skolą ieškovui sudaro 3000 Lt negrąžinta paskola, 3726 Lt ieškovo negautų pajamų, 3000 Lt paskolos sutarties pratęsimo mokesčių.
Atsakovė R. R. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad pagal 2011-08-31 paskolos sutartį ji gavo tik 2100 Lt sumą, nes į paskolos sutartyje nurodytą sumą jau buvo įskaičiuoti 300 Lt sutarties sudarymo mokestis ir 600 Lt sutarties mėnesinis mokestis, t.y. 20 proc. mėnesinės palūkanos nuo sutarties sumos. Atsakovė nurodė, kad kasos išlaidų orderyje, kuris jai buvo pateiktas pasirašyti nurodyta 2400 Lt suma. Atsakovė sumokėjo ieškovui 600 Lt sutarties pratęsimo mokestį už 2011 m. spalio mėn. Atsakovė nurodė, kad sutartį pasirašė pirmiau, negu gavo pinigus, prašė ieškinį atmesti, nes ieškovo prašomos priteisti sumos nesąžiningai ir neprotingai didelės. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ieškovui liko skolinga 1500 Lt, nes 600 Lt sumokėjo 2011-09-30, o jos gauta suma buvo 2100 Lt (b.l. 59).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui IĮ „Aujama-credit“ iš atsakovės R. R. 2400 Lt paskolos, 2200 Lt naudojimosi paskola mokesčio, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4600 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2012-02-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 138,12 Lt žyminio mokesčio. Kitoje dalyje pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 3726 Lt įmonės negautas pajamas atmestinas kaip nepagrįstas, nes jis grindžiamas tik sutartine sąlyga, o realaus negautų pajamų dydžio ieškovas neįrodinėjo, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog būtent jo paskaičiuota 3726 Lt suma sudaro įmonės negautas pajamas, atsiradusias dėl sutarties tinkamo neįvykdymo. Teismas konstatavo, kad iš atsakovės priteistas 2200 Lt dydžio mokestis už naudojimąsi paskola pakankamai atlygina ieškovui padarytą žalą dėl sutarties neįvykdymo.
Šalies argumentai
Apeliantė R. R. apeliaciniu skundu prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nesąžiningą. Apeliantės įsitikinimu, ieškovas neįrodė, jog paskolos sutartyje Nr. 11/21 3000 Lt suma buvo išmokėta atsakovei kaip paskolos suma. Ieškovas jai išmokėjo tik 2100 Lt, o ne 3000 Lt, kaip nurodyta sutartyje, todėl sutartis turi būti pripažįstama sudaryta tik dėl faktiškai gautos pinigų sumos. Kadangi ieškovas buvo nesąžiningas, todėl atsakovė turi grąžinti ieškovui tokią pinigų sumą, kokia jai buvo išmokėta ir neprivalo mokėti sutartyje nustatytų palūkanų ir kitų mokesčių.
Atsiliepimas
Ieškovas IĮ „Aujama-credit“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad apeliantė prašė atmesti visus ieškinio reikalavimus, tačiau neįrodė tokių aplinkybių, kad paskolos apskritai nebuvo gavusi ar yra jau grąžinusi visą gautą sumą. Į bylą yra pateiktas 2011 m. rugpjūčio 31 d. kasos išlaidų orderis Nr. 028, kuris patvirtina, kad atsakovė yra gavusi iš ieškovo 2400 Lt. Atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad ji sumokėjo 600 Lt palūkanų už naudojimąsi pinigais, todėl atsakovė elgiasi nesąžiningai prašydama įskaityti 600 Lt sumą, kaip paskolos grąžinimą. Paskolos sutartis yra galiojanti ir nėra nuginčyta, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Sudarydamos sutartį šalys laisva valia nusistato savo tarpusavio teises ir pareigas, o sutarties sudarymo metu atsakovei visos paskolos suteikimo ir grąžinimo sąlygos buvo priimtinos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2011-08-31 buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 11/21, kurioje nurodyta, kad ieškovas suteikė atsakovei 3000 Lt paskolą iki 2011-09-30, o atsakovė įsipareigojo grąžinti paimtą paskolą (b.l. 3). Sutartimi nustatytas 600 Lt mėnesinis sutarties mokestis. Iš byloje esančio ieškovo 2011-08-31 kasos išlaidų orderio Nr. 028 nustatyta, kad ieškovas atsakovei perdavė 2400 Lt paskolos sumą (b.l. 49). Ieškovo atstovas paaiškino, kad atsakovei suteikta 2400 Lt paskola, o atsakovė turėjo po mėnesio grąžinti 2400 Lt paskolą ir 600 Lt palūkanas, iš viso 3000 Lt, kaip nurodyta sutartyje (b.l. 52). Atsakovė nustatytu terminu paskolos negrąžino, todėl ieškovas kreipėsi į teismą.
CK 6.38 str. sakoma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra -vadovaujantis protingumo kriterijais. Paskolos sutartis savo turiniu yra paskolos davėjo perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn pinigų (kitų rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų) ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas (CK6.870 str. 1 d.); nors paskolos sutartis yra jos šalių suderintos valios išraiška, tačiau kiekviena sutarties šalių turi atskirą tikslą: paskolos gavėjas siekia gauti paskolą, kad ją panaudojęs patenkintų savo, atskirus nuo paskolos davėjo, turtinius interesus, o paskolos davėjas siekia suteikti paskolą ir (paprastai) gauti atlyginimą už paskolos suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008). Vadovaujantis CK 6.870 str. 1 d. įtvirtintoje paskolos sutarties sampratoje nustatyta pagrindinė paskolos gavėjo pareiga – grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita, pagal CK 6.873 str. 1 d., paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp šalių 2011-08-31 buvo sudaryta rašytinė Paskolos sutartis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Be to, paskolos faktui įrodyti ieškovas pateikė 2011-08-31 kasos išlaidų orderį Nr. 028, iš kurio matyti, kad atsakovei R. R. buvo suteikta 2400 Lt paskola pagal Sutartį Nr. 11/21 (b.l. 49). Sutaryje buvo aiškiai nurodyta, kad paskolos grąžinimo data yra 2011 m. rugsėjo 30 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė 2011-09-30 sumokėjo 600 Lt mokestį, todėl paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2011-10-30 (b.l. 16, 59). Šią aplinkybę patvirtina atsakovės su apeliaciniu skundu pateiktas 2011-09-30 kasos pajamų orderis Nr. 989918, kuriame nurodyta, jog atlikto mokėjimo paskirtis yra „palūkanos“. Įrodymų, kad paskola po 2011-10-30 buvo grąžinta į bylą nėra pateikta.
Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis). Skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikti įrodymai, kad ieškovas suteikė 2400 Lt paskolą atsakovei, tuo tarpu įrodymų, kurie patvirtintų, jog paskola buvo grąžinta, į bylą nebuvo pateikta.
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011, 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010). Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovas suteikė 2400 Lt paskolą atsakovei, todėl nėra jokio teisinio pagrindo kvestionuoti reikalavimo dėl paskolos grąžinimo pagrįstumo.
Apeliantė tvirtina, kadangi ieškovas buvo nesąžiningas, nes jai buvo neišmokėta visa sutartyje nurodyta 3000 Lt suma, kad ji gavo tik 2100 Lt, todėl atsakovė turi grąžinti ieškovui tokią pinigų sumą, kokia jai buvo išmokėta ir neprivalo mokėti sutartyje nustatytų palūkanų ir kitų mokesčių. Kaip jau ir buvo minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas atsakovei suteikė 2400 Lt paskolą (b.l. 49), paskola nebuvo grąžinta, todėl pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iš atsakovės priteisė 2400 Lt paskolos sumą (CK 6.873 str. 1 d.). Pagal CK 6.872 str. 3 d. jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.), tačiau susitarimas dėl palūkanų dydžio turi neprieštarauti įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai šalys paskolos sutartyje susitaria dėl palūkanų, teismas turi patikrinti, ar toks jų susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Be to, teismas vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu, turi teisę sumažinti pagal sutartį šalių nustatytas palūkanas, kaip pelno ir atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais dydį, užtikrindamas prievolės šalių interesų pusiausvyrą; sprendžiant, ar šalių sutartos palūkanos atitinka aukščiau nurodytus principus, turi būti individualizuotas konkretus prievolinis santykis, atsižvelgta į prievolės pobūdį, padarytą sutarties pažeidimą, jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį, prievolės sumą, jos santykį su palūkanų dydžiu (CK 1.5 str., 6.37 str. 3-4 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005). Sutiktina su pirmos instancijos teismo pozicija, kad tarp šalių sudaryta 2011-09-30 paskolos sutartis Nr. 11/21 yra vartojimo sutartis (LR CK 1.39 str. 1 d., 6.886 str.). Pirmos instancijos teismas remdamasis LR Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 ir 3 dalimis, įvertino šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes ir sumažino bendrą vartojimo kredito kainą iki 400 Lt per mėnesį, todėl pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės 2200 Lt už naudojimąsi paskola ir pažymėjo, kad ši suma už naudojimąsi paskola pakankamai atlygina ir ieškovui padarytą žalą dėl sutarties neįvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia jokio teisinio pagrindo nesutikti su tokia pirmos instancijos teismo išvada.
Pažymėtina, kad palūkanos gali būti dvejopos paskirties: kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kaip kompensacija už nuostolius, kurių atsiradimą kreditoriui šalys ar įstatymas preziumuoja. CK 6.37 str. 2 d. nustatytos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme, tais atvejais, jeigu šie patenkinti. Nurodytos palūkanos vadinamos procesinėmis. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Šioms palūkanoms, nesant kitokio šalių susitarimo, taikomas CK 6.210 straipsnyje įtvirtinti dydžiai. Remdamasis CK 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d. pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanos už priteistą 4600 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2012-02-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, tai iš atsakovės R. R. priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Pagal ieškovo pateiktus į bylą įrodymus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 700 Lt. Šios išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Tačiau atsižvelgiant, kad ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių dėl vartojamosios paskolos grąžinimo bei į surašyto atsiliepimo į skundą sudėtingumą, jos mažintinos iki 200 litų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo tenkino ieškinį iš dalies. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo tenkinti atsakovės R. R. apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atsakovės R. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. R. (a/k (duomenys neskelbtini) IĮ „Aujama-credit“ (j.a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.