Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-04-07 · Byla Nr. 2KT-41-943/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-07
Bylos Nr.
2KT-41-943/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-5-04675-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-41-943/2015Teisminio proceso Nr. 2-08-5-04675-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 98.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su uždarosios akcinės bendrovės „Tatula“ pareiškimu dėl Panevėžio apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-370-755/2015 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-370-7550/2015 pagal atsakovės UAB „Tatula“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-95-956/2015.

Apeliacinio skundo nagrinėjimui buvo sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų E. Č. (kolegijos pirmininkas), B. J. ir B. V..

2015 m. kovo 16 d. teisėjas E. Č. nustatė, kad UAB „Tatula“ apeliacinis skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų, todėl nustatė terminą trūkumams pašalinti – suformuluoti procesiniu dokumentu reiškiamus prašymus.

UAB „Tatula“ direktorius R. J. 2015 m. kovo 23 d. pareiškė nušalinimą teisėjui E. Č.. Pareiškėjas išreiškė nesutikimą su teisėjo E. Č. 2015 m. kovo 16 d. nutartimi, kuria nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumą. Nurodė, kad apeliaciniu skundu ginčijamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimas palankus ieškovei UAB „Kauptė“, kuriai atstovauja Panevėžio 2-osios advokatų kontoros advokatas A. K.. Teisėjas E. Č. nuo 1998 m. sausio mėn. iki 2005 m. rugsėjo mėn. dirbo Panevėžio 2-oje advokatų kontoroje. Šie asmenys nuo 1990 m. iki 1997 m. dirbo Panevėžio komerciniame banke „Ateitis“, t. y. buvo bendradarbiai, draugai, jie gerus ir draugiškus santykius palaiko iki šiol. Be to, advokatas E. Č. atstovavo atsakovo interesus civilinėje byloje Nr. 2-73-15/2004, kurioje teismas tenkino vieno iš ieškovų R. Jasinsko ieškinį. Nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl teisėjo E. Č. nešališkumo nagrinėjant bylą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas nušalinimo pareiškimo netenkino. Nutartimi, kuria buvo spręstas nušalinimo pareiškimas, pažymėta, kad aplinkybė, kad bylos šalis nesutinka su teisėjo priimtais procesiniais veiksmais, sudaro pagrindą teikti skundą dėl šių veiksmų ar procesinio sprendimo, bet ne reikšti nušalinimą teisėjui.

Šalies argumentai

2015 m. kovo 26 d. nutartimi UAB „Tatula“ pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties. Teisėjas E. Č., sutikdamas su atskirajame skunde dėstomais argumentais, pasinaikino skundžiamą 2015 m. kovo 16 d. nutartį.

2015 m. kovo 30 d. UAB „Tatula“ pareiškė nušalinimą nuo civilinės bylos Nr. 2A-370-755/2015 nagrinėjimo visam Panevėžio apygardos teismui. Nušalinimo pareiškime teigiama, kad tarp bylą paskirto nagrinėti teisėjo E. Č. ir ieškovo atstovo, advokato, yra geri ir draugiški santykiai, kurie palaikomi iki šiol. Be to, E. Č. anksčiau yra atstovavęs bylos šalį civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas UAB „Tatula“ vadovui palankus procesinis sprendimas, šios aplinkybės leidžia pareiškėjui abejoti teisėjo nešališkumu atsakovo atžvilgiu. Atsakovas taip pat mano, kad jo teisės Panevėžio apygardos teisme buvo pažeistos, nepriėmus ir neperdavus Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti jo atskirojo skundo dėl 2015 m. kovo 16 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties, neišsprendus teisėjo nušalinimo klausimo. Šios aplinkybės pareiškėjui kelia abejones dėl to, kad Panevėžio apygardos teisme bus tinkamai ir nešališkai išnagrinėtas jo apeliacinis skundas, dėl ko reiškiamas nušalinimas visam Panevėžio apygardos teismui.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121,Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).

Nagrinėjamu atveju reiškiamas nepasitikėjimas visu Panevėžio apygardos teismu, tačiau konkrečių įrodymų ar pagrindų, leidžiančių spręsti apie visų šio teismo teisėjų šališkumą kurios nors bylos šalies atžvilgiu ar kitų pagrindų, sudarančių pagrindą teisėjus ar teismą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo nepareikšta. Pareiškėjas iš esmės abejoja civilinę bylą Nr. 2A-370-755/2015 paskirto nagrinėti teisėjo E. Č. nešališkumu ir mano, jog ta aplinkybė, jog teisėjas, dirbdamas advokatu dirbo vienoje advokatų kontoroje su ieškovą nagrinėjamoje byloje atstovaujančiu advokatu, sudaro pagrindą manyti, jog teisėjas gali priimti išimtinai ieškovui palankius procesinius sprendimus. Pažymėtina, jog šios nušalinimo pareiškimo aplinkybės buvo vertinamos Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko, tačiau nebuvo pripažintomis pagrįstomis ir įrodančiomis teisėjo nušalinimo pagrindus (t. 2, b. l. 97).

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, sprendžiant klausimus, susijusius su teisėjų nešališkumu dėl jų ankstesnių profesinių, finansinių ir kt. ryšių su bylos šalimis, nėra nustatytų vienodų kriterijų, kurie taikytini kiekvienu atveju, konkreti situacija vertinama, atsižvelgiant į reikšmingas jos aplinkybes, pvz., jeigu anksčiau teisėjas yra dirbęs įstaigoje, kuri yra šalis byloje, vertinant nuogąstavimų dėl teisėjo šališkumo objektyvų pagrįstumą, reikšmingos šios aplinkybės: laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos; darbo trukmė; įstaigos (darbo vietos) dydis; užimtų pareigų pobūdis; tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas; pareiškėjų aktyvumas palaikant šališkumo problemą ir kt. (žr., pvz., Walston v. Norway, no. 37372/97, decision of 11 December 2001). Šiuo atveju nustatyta, kad teisėjas E. Č. advokatu Panevėžio 2 – ojoje advokatų kontoroje (t. y. kontoroje, kurioje nuo 2000 m. advokatu dirbo ir ieškovą byloje atstovaujantis advokatas) dirbo nuo 1998 m. sausio mėnesio iki 2005 m. rugsėjo mėnesio, tačiau ta aplinkybė, kad ieškovo atstovas ir bylą nagrinėjantis teisėjas prieš daugiau nei dešimt metų dirbo vienoje advokatų kontoroje, nesant kitų duomenų ir įrodymų apie galimus teisėjo ir bylos šalies atstovo tarpusavio santykius, galinčius taryti įtaką bylos nagrinėjimui, nesudaro pagrindo teisėją nušalinti nuo bylos nagrinėjimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės vertinimu, pareiškimas, prašant nušalinti bylą nagrinėti paskirtą teisėją, o kartu ir visą apygardos teismą, remiamas prielaidomis, kurios nepagrįstos jokiais konkrečiais įrodymais; nušalinimo pareiškime nenurodoma konkrečių galimų sąsajų tarp bylą nagrinėjančio teisėjo ar kitų teismo teisėjų ir byloje dalyvaujančių asmenų atstovų, nepagrindžiama, kodėl nurodytas teisėjas galėtų būti suinteresuotos bylos baigtimi.

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymi, jog teisėjai nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Nušalinimo pareiškimu taip pat teigiama, jog Panevėžio apygardos teismas neišsprendė jo prašymų, t. y. neišsprendė pareiškimo dėl nušalinimo ir neperdavė jo klausimo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, dėl ko jis mano, jog ir civilinė byla Panevėžio apygardos teisme negali būti tinkamai išnagrinėta. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą.

Be to, pareiškėjo dėstomos aplinkybės, dėl Panevėžio apygardos teisme neatliekamų procesinių veiksmų, neatitinka tiesos. Panevėžio apygardos teismo pirmininkas 2015 m. kovo 26 d. nutartimi sprendė pareiškėjo pareikštą nušalinimą teisėjui E. Č., tačiau jo netenkino. Atsisakymas tenkinti nušalinimo pareiškimą negali būti vertinamas šio klausimo neišsprendimu. Teisėjas E. Č. susipažinęs su UAB „Tatula“ atskirajame skunde dėl 2015 m. kovo 16 d. nutartyje dėstomais argumentais ir su jais sutikdamas, remiantis CPK 334 straipsnio 2 dalimi pasinaikino skundžiamą nutartį. Nelikus apeliacijos objekto, UAB „Tatula“ atskirasis skundas nebuvo siunčiamas apeliacinės instancijos teismui.

Įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybės, dėl kurių jis nepasitiki visais Panevėžio apygardos teismo teisėjais, nustatyta, jog jos grindžiamos tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, kuria remiantis nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2A-370-755/2015 gali būti išnagrinėta Panevėžio apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą. Todėl nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitos apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tatula“ pareiškimo dėl Panevėžio apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-370-755/2015 nagrinėjimo.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė