Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-12-18 · Byla Nr. ATP-881-557/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-18
Bylos Nr.
ATP-881-557/2014
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-01238-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-881-557/2014Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01238-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarimo, kuriuo N. B. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 2200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 2 mėnesiams.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. B. 2014-07-13 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. liepos 13 d. 00.20 val. Pagėgių sav. Plaušdvarių k., būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,51 prom. alkoholio ±1.7%), vairavo automobilį AUDI 6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais veiksmais N. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. nutarimu N. B. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. ir paskyrė jam administracinę nuobaudą - 2200 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams dviems mėnesiams. Teismas, pripažindamas N. B. kaltu dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo, rėmėsi liudytojų M. R., B. Ž., P. J., S. P. parodymais teisme motyvuodamas tuo, jog parodymai iš esmės atitinka tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 3-6) nurodytas aplinkybes, yra nuoseklūs, kategoriški ir išsamūs, taip pat rėmėsi alkotesterio parodymais (b. l. 7), alkotesterio Alcotest 7510 patikros sertifikatu Nr. 1622257 (b. l. 8) ir kita bylos medžiaga. Tuo tarpu laikė, kad N. B. parodymai prieštaringi: pažeidėjas neigia savo pirminius parodymus, kad jis apskritai vairavo automobilį - iš karto sulaikytas prie namų po įvykio pareigūnams nurodė, kad jis automobilio nevairavo, o tik vaikščiojo po kiemą. Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, savo paaiškinime nurodė, kad jis miegojo kaime, automobiliu tikriausiai pasinaudojo tėvas (b. l. 2). Po to jau nurodė versiją, kad vairavo, tačiau alkoholį vartojo po įvykio, susinervinęs. Teismo posėdžio metu N. B. aiškino, kad važiuodamas laiku nepastebėjo pareigūnų stabdymo, o po to jau bijojęs stoti, kad nebūtų nubaustas už bėgimą, be to, neturėjo su savimi civilinės atsakomybės draudimo (b. l. 51-52). Teismas taip pat pažymėjo, kad nesivadovauja liudytojų L. G. ir E. B. parodymais, nes šie liudytojai duoda skirtingus parodymus byloje nustatytoms aplinkybėms: iš pareigūnų tarnybinių pranešimų bei jų paaiškinimų teisme matyti, kad N. B. buvo su trumpomis kelnėmis, o minėti liudytojai nurodo, kad N. B. buvo su ilgomis kelnėmis (b. l. 55). Be to, byloje nustatyta, jog jie suinteresuoti liudyti N. B. naudai, kad pastarasis išvengtų atsakomybės: byloje nustatyta, kad liudytoja L. G. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens giminaitė, o liudytojas E. B. - draugas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu N. B. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 str. 4 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nurodo, kad pirmos instancijos teismo nutarimas priimtas pažeidžiant ATPK 284 str. 1 d. reikalavimą, nes nebuvo išaiškinta, ar padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jis kaltas dėl jo padarymo, ir ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišsiaiškino bylos aplinkybų, surinktus įrodymus vertino šališkai, remdamasis tik VSAT pareigūnų parodymais ir institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, naudai, netyrė ir neanalizavo jo pateiktų įrodymų, kitus analizavo subjektyviai, dėl to nutarimas turi būti panaikintas.

Apeliantas nurodo, kad remiantis LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. N-9-990/2006, patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę privalo įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. ATPK 286 str. įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Remiantis ATPK 248, 257, 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pabrėžia, kad šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (LVAT nutartis Nr. N444-4788/2009).

Nurodo, kad pirmos instancijos teismo nutarime konstatuota, kad be liudytojų M. R., B. Z., P. J., S. P. parodymų, jo kaltę, kad automobilį vairavo neblaivus, patvirtina ir byloje surinkta medžiaga: M. R., P. J., S. P., R. S. tarnybiniai pranešimai, alkotesterio parodymai, alkotesterio Alcotest 7510 patikros sertifikatas ir kita bylos medžiaga. Mano, kad tokie teismo argumentai nepakankami apkaltinant inkriminuoto pažeidimo padarymu, jie prieštarauja byloje surinktai medžiagai.

Apeliantas neneigia, kad vairavo automobilį, kad nestojo stabdomas VSAT pareigūnų, taip pat ir jam nustatyto girtumo laipsnio, tačiau nesutinka su tuo, kad vairavo išgėręs. Nurodo, kad teismas, padarydamas klaidingą išvadą dėl jo vairavimo būnant neblaiviam, neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, kad VSAT pareigūnų P. J. ir S. P. tarnybiniai pranešimai radikaliai skiriasi nuo proceso metu duotų parodymų: abiejų pareigūnų identiškuose tarnybiniuose pranešimuose aiškiai akcentuota, kad kai jie apeliantą sulaikė einantį keliu, jis mūvėjo trumpas tamsias kelnes bei vilkėjo tamsų bliuzoną. Aplinkybė, kad pareigūnai, atvykę į apelianto sodybą sulaikė jį pačiame kieme, prie namo, paaiškėjo tik teismo proceso metu, be to, abu pareigūnai teisme, skirtingai nei tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad jis buvo be kelnių – tik su trumpikėmis.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas, aiškindamas laiko tarpą nuo jo stabdymo momento, iki jo sulaikymo, klaidingai nustatė, jog praėjo 15-20 min: buvo stabdomas 00.20 val., 5 min. važiavo iki kanalo, per 10 min. perplaukė kanalą ir nubėgo 400 m iki namų, ir nuo momento, kai jis namuose išgėrė iki girtumo patikrinimo praėjo dar 30 min. Pranešimas apie nestojusį automobilį gautas 00.47 val., o girtumas nustatytas tik 01.28 val., dėl to nuėjęs pas kaimynus, turėjo beveik valandą laiko išgėrimui, kol buvo nustatytas girtumas.

Nurodo, kad teismas be pagrindo nesivadovavo liudytojų L. G. ir E. B. parodymais. Liudytojai parodė, kad jis buvo su tamsiomis atraitotomis kelnėmis, bet teismas konstatavo, kad jie nurodė, jog kelnės buvo ilgos. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas E. B. nėra jo draugas, yra tik kartą, kitą susitikę žvejyboje, todėl pažįstami tik iš matymo, o liudytoja L. G., nors ir giminaitė, tačiau su ja visiškai nebendrauja, ji gyvena Pagėgių mieste, todėl neįžvelgia jų suinteresuotumo apelianto bylos baigtimi.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Taip pat pažymima, jog tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, kas jis vairavo būdamas neblaivus. Byloje esant tiek kaltinančių, tiek teisinančių duomenų, teismas privalo išanalizuoti visus įrodymus ir remdamasis įstatymu, vidiniu įsitikinimu bei teisine sąmone nuspręsti, kokiais duomenimis vadovaujantis byloje turi būti priimtas sprendimas. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms padaryti, o teismas negali pagrįsti savo sprendimo įvairiomis prielaidomis, spėliojimais, kitokio pobūdžio išvedžiojimais apie bylos aplinkybes. (LVAT nutartis Nr. N16- 961/2006). Apeliantas mano, kad šiuo atveju teismas nesilaikė administraciniame procese taikomos įrodymų pakankamumo taisyklės. Pažymi, kad administraciniame procese, skirtingai, nei civiliniame, nesiremiama tikimybių pusiausvyros principu, taigi tai, kad asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, teismas gali pripažinti tik tuomet, kai užtenka tai patvirtinančių įrodymų. Teismų praktika patvirtina, kad ypač svarbu visapusiškai ir objektyviai įvertinti byloje surinktus faktinius įrodymus, o administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus (LVAT bylos Nr. Al-495-05, P-98-2003, A3-1143-02, Nr. 11-4-05 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad N. B. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus - teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus. N. B. versija, neva jis būdamas neblaivus automobilio nevairavo, o išgėrė tik pabėgęs nuo jį stabdžiusių pareigūnų, kaimynų namuose, liudininkų L. G. ir E. B. akivaizdoje, yra visiškai paneigta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), liudytojų VSAT pareigūnų M. R., P. J., S. P. tarnybiniais pranešimais (b. l. 3-6), šių liudytojų ir VSAT pareigūnės B. Ž. teismo posėdžio metu duotais parodymais (b. l. 52-55), alkotesterio parodymais (b. l. 7), alkotesterio Alcotest 7510 Patikros sertifikatu Nr. 1622257 (b. l. 8).

Apeliantas skunde neneigia, kad vairavo automobilį, kad stabdomas VSAT pareigūnų nestojo, neneigia jam nustatyto girtumo laipsnio, tačiau nesutinka su jam pareikštu kaltinimu dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam. Teigia, kad degtinės išgėrė sugrįžęs namo, po to, kai pabėgo nuo VSAT pareigūnų, nes nesitikėjo, kad šie jo ieškos namuose. Apklausiamas teisme apeliantas nurodė, kad 2014-07-13 apie 0.20 val. jis važiavo automobiliu AUDI A6 AVANT į miestelį parvežti kaimynams cigarečių, jį stabdė VSAT pareigūnai, tačiau jis nestojo, nes neturėjo pasiėmęs automobilio civilinės atsakomybės draudimo, be to, per vėlai pamatė pareigūnų stabdymo veiksmus, nes buvo žvyrkelis ir dulkės, o kai suprato, kad yra stabdomas, jau buvo vėlu. Sustojo prie kanalo, iššoko iš automobilio, jį paliko, perplaukė kanalą, visas šlapias ir susinervinęs, kad jį persekiojo, kad bėgo nuo pareigūnų, parbėgęs pas kaimynus, kuriems vežė cigaretes, viską iš karto pasipasakojo, suprato, kad blogai baigsis, išgėrė degtinės apie 200 gr. Nuo kanalo iki namų buvo apie 400 m., viskas šalia namų. Iš karto po to pamatė kieme šviesas, atvažiavo pareigūnai, jį sulaikė kieme, nusivežė prie palikto automobilio, VSAT pareigūnai jau buvo išsikvietę policijos pareigūnus, jie nustatė 2,51 prom. girtumo laipsnį. Nuo sustabdymo iki girtumo patikrinimo galėjo praeiti iki pusės valandos laiko. Jis vietinis, pastoviai konfliktuoja su pareigūnais, jį dažnai stabdo, tikrina dokumentus ir visą automobilį (b. l. 51-52). Tokią N. B. dėstomą įvykių versiją iš dalies patvirtina jo pusseserės, liudytojos L. G. parodymai, kad 2014-07-13 ji svečiavosi pas tėvus, truputį šventė, norėjo rūkyti, tačiau neturėjo cigarečių. Tuomet ji savo pusbrolio B. paprašė, kad iš Panemunės parvežtų cigarečių, nes jis gyvena tame pačiame name, kaip ir jos tėvai, o jis tą vakarą negėrė. Išvažiavęs po kiek laiko N. B. parbėgo visas šlapias, apsirengęs kelnėmis ir megztiniu, purvinas, susinervinęs, kad jį gaudo, įsipylė degtinės, išgėrė ir išbėgo į savo namus. Pieš tai buvo užėję pareigūnai, klausė, ir ji pasakė, kur gyvena B.. Tokią pačią įvykių eigą patvirtina ir E. B., kuris N. B. pažįsta, nes kartu žvejoja ir yra kaimynai, parodymai, kad 2014-07-13 vakare jis užėjo pas švenčiančius kaimynus ir prie jų prisijungė, tuo metu grįžo Nerijus, kuris negėrė, todėl jo paprašė, kad parvežtų cigarečių. Šiam išvažiavus, jis po kurio laiko parbėgo visas šlapias, purvinas, sakė, kad jį stabdė pasienis, nestojo, susinervino, paėmė butelį degtinės, įsipylė, išgėrė, išėjo į lauką, kur eina nesakė, ir jis po kiek laiko pamatė kieme šviesas. Vienok L. G. ir E. B. parodymuose matomi ir akivaizdūs prieštaravimai: L. G. teigia, kad būtent ji paprašė pusbrolio parvežti cigarečių, nes švenčiant pas tėvus pritrūko rūkalų, tuo tarpu E. B. teigia, kad jis nuėjo pas N. B. paprašyti parvežti cigarečių ir davė jam 20 litų, N. B. taip pat nurodo, jog parvežti cigarečių paprašė pas jį atėjęs E. B..

Tuo tarpu N. B. kaltinančią versiją patvirtina liudytojų VSAT pareigūnų M. R., B. Ž., P. J. ir S. P. teismo posėdžio metu (b. l. 52-55) duoti parodymai. Apklausiamas liudytoju, VSAT Pagėgių rinktinės Bardinų užkardoje tarnaujantis pareigūnas M. R. parodė (b. l. 52), kad 2014-07-13 su kolege B. Ž. vykdė tarnybą, važiavo Panemunės ruožu. N. B. vairuojamas automobilis parvažiavo jiems iš priekio dideliu greičiu, jie turėjo šiek tiek atsitraukti. Įtarė, kad galimai gali būti gabenama kontrabanda ar vairuotojas neblaivus. Automobilį ėmė persekioti, įjungė garsinį signalą, švyturėlius, tačiau automobilis nestojo, nuo vadinamos ,,šiukšlyno“ sankryžos pasuko link Pagėgių sav. Plaušvarių k. Matė, kad automobilis nestos, pasiprašė kolegų pagalbos. Pasukus link pievų, yra kanalas, prie to kanalo šlaito automobilis ir įstrigo. Jie tuoj pat privažiavo, buvo pasiruošęs vairuotoją traukti lauk, bet jis per keleivio pusę iššoko, nubėgo link kanalo ir pradėjo plaukti. Prožektorių pagalba jį apšvietė vandenyje, pamatė, kad jis išlipo kitoje pusėje. Jie pasiliko įvykio vietoje, o iškviesti patruliai nuvyko link jo namų. Praėjo gal 20 min., kol perplaukęs kanalą asmuo buvo vėl pristatytas į vietą. Patruliui buvo apibūdinti jo požymiai, kad apsirengęs trumpomis kelnėmis, bliuzonu, nurodyti automobilio numeriai, gyvenamoji vieta, jis tą vietą žinojo. Kai sulaikytą B. atvežė į vietą, tai buvo tas pats asmuo, kuris nepakluso jų reikalavimams, neblaivumas buvo patikrintas įvykio vietoje prie automobilio. Jis girdėjo, kaip pareigūnui B. davė pirminius paaiškinimus, kad ,,jis iš vis nevairavo automobilio, jį iškėlė iš lovos pareigūnai“. Matėsi, kad automobilyje mėtosi 3-4 alaus skardinės, buvo alkoholio pėdsakų. M. R. parodymus tvirtina liudytojos B. Ž., dirbančios VSAT Pagėgių rinktinės Bardinų užkardoje, parodymai (b. l. 53), kad 2014-07-13 nakties metu vykdė tarnybą. Važiuojant link Panemunės k. pamatė atvažiuojantį automobilį, jisai važiavo įtartinai, pavojingai manevravo, vos į juos neįvažiavo, todėl jų ekipažas tuoj pat apsisuko, įjungė švyturėlius, pradėjo stabdyti, tačiau automobilis nestojo. Jis vairavo labai pavojingai, traukė pievų ,,piemenis“, posūkiuose net nepristabdydavo. Persekiojamas įvažiavo į kanalo šlaitą. Ji kvietė pastiprinimą, o kolega iššoko iš automobilio, bėgo sulaikyti persekiotoją, tačiau jis per keleivio pusės dureles iššoko į lauką ir nubėgo link kanalo. Apšvietus prožektoriaus šviesa matėsi, kad asmuo plaukia kanalu į kitą pusę, išlipo ir pabėgo. Kai B. buvo atvežtas prie automobilio, ji girdėjo, kaip šis davė parodymus, kad automobilio iš vis nevairavo. Tokią įvykių versiją taip pat patvirtina ir liudytojo P. J., dirbančio VSAT Bardinų užkardoje, parodymai, kad 2014-07-13 jis dirbo Pasienio kontrolės punkte. Gavo pranešimą, kad yra persekiojamas automobilis, nestoja, buvo gauta informacija, kad automobilis įvažiavo į griovį, vairuotojas pasišalino. Pagal automobilio valst. Nr. buvo nustatyta, kad tai B. automobilis, važiuojant kaimo žmonių paklausinėjo, kur gyvena B., pagal tai prie namų ir rado B. – visa tai užtruko apie 10-15 min. Kolegos apibūdino asmenį, todėl prie namų, tai toks vienkiemis, buvo sulaikytas kiemo teritorijoje, mano, kad į namus nebuvo spėjęs užeiti, buvo šlapias, purvinas, be kelnių, su trumpomis kelnaitėmis, bandė įbėgti į namus, tačiau buvo sulaikytas. Kai jį sulaikė, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis pats sakė ,,ar pirmą valandą nakties negaliu vaikščioti, būti kieme“. Jo neblaivumas buvo nustatytas jau prie automobilio policijos pareigūnų. Liudytojas S. P., dirbantis VSAT Bardinų užkardoje Pagėgių rinktinėje, parodė tas pačias įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad 2014-07-13 nakties metu per radijo stotį išgirdo kolegų pranešimą, kad nestoja automobilis. Iš vyresniojo gavo nurodymą, kad reikia vykti į pagalbą patruliuojantiems pareigūnams. Kartu su kolega J. nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) ribose, automobilis AUDI A6 buvo nuvažiavęs į griovį. Kolegos pagal automobilio valst. Nr. sužinojo, kad tai B., jo gyv. vietą, apibūdino, kuria kryptimi nubėgo, ten ir ieškojo. B. gyv. vietą maždaug žinojo, nes čia sodybų nėra daug, tame name gyvena daugiau šeimų. Paties B. anksčiau nepažinojo. Vykstant link nurodyto gyvenamojo namo pamatė žmogų, jis ėjo nuo kanalo pusės, tenai namų tikrai daugiau nėra, tik laukai, buvo su trumpikėmis, visas purvinas, pamatęs, ketino bėgti, tačiau buvo sulaikytas ir pristatytas į įvykio vietą.

Apeliacinis teismas, įvertinęs byloje esančius N. B. kaltinančius įrodymus, sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi VSAT pareigūnų M. R., P. J. ir S. P., betarpiškai stebėjusių daromą pažeidimą ir dalyvavusių N. B. sulaikyme, tarnybiniais pranešimais ir šių pareigūnų bei B. Ž. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kurie šiuo atveju yra kertiniai ir kuriais vienareikšmiškai paneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliama versija. Netikėti ar abejoti VSAT pareigūnų, atlikusių savo tarnybines pareigas, nurodytomis įvykio aplinkybėmis apeliacinis teismas neturi jokio pagrindo, šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi.

Apeliantas skunde visiškai nepagrįstai teigia, jog P. J. ir S. P. tarnybiniai pranešimai radikaliai skiriasi nuo proceso metu duotų parodymų, kad abiejų pareigūnų identiškuose tarnybiniuose pranešimuose aiškiai akcentuota, kad jie apeliantą sulaikė einantį keliu, o teismo posėdžio metu jie parodė, kad jis buvo sulaikytas prie namo. Laikytina, kad teismo posėdžio metu liudytojas P. J. tik papildė savo tarnybiniame pranešime nurodytą aplinkybę, kad “važiavome link B. namų ir važiuodami pastebėjome keliu einantį vyriškį” (b. l. 4) parodydamas, kad “mes jį sulaikėme prie tokių namų, ten toks kaimas ar vienkiemis”, “jį sulaikėme prie namo teritorijos” (b. l. 54). Pažymėtina, kad įvykis įvyko nakties metu, ir pareigūnui buvo sunku tiksliai nustatyti, kur pasibaigia vienkiemio kiemas, ir kur prasideda kelias, vedantis jo link. VSAT pareigūnas S. P. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad B. sulaikė “išvažinėjant iš kiemo” (b. l. 55), t. y. kiemo ribose prie jo namų. Tai patvirtina ir VSAT pareigūnės B. Ž. teisme duoti parodymai, kad “B. sulaikė prie namų, namų teritorijoje” (b. l. 53). Apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad šių pareigūnų parodymai nenuoseklūs ir dėl to, kad jie skirtingai įvardino jo rūbus, tačiau teismas šį apelianto teiginį taip pat vertina kaip nepagrįstą, nes iš esmės pareigūnai viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad N. B. nebuvo nuogas, vilkėjo kelnaites arba trumpas kelnes: S. P. tarnybiniame pranešime nurodo “mūvėjo trumpomis tamsiomis kelnėmis” (b. l. 5), o teismo posėdžio metu “trumpos kelnaitės buvo” (b. l. 55); P. J. tarnybiniame pranešime nurodo “mūvėjo trumpomis tamsiomis kelnėmis” (b. l. 4), o teismo posėdžio metu “jis buvo su trumpom kelnėmis ar trumpomis kelnaitėmis” (b. l. 56), taigi N. B. išvaizdą nuosekliai apibūdino sinoniminiais, tokią pačią arbą artimą reikšmę turinčiais žodžiais. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde N. B. pats nurodo, kad jam palankius parodymus davę liudytojai L. G. ir E. B., duodami parodymus teisme, nors ir nurodė, kad jis buvo apsirengęs “kelnėmis” (b. l. 55), “tamsiomis kelnėmis” (b. l. 56), apibūdino, kad “kelnės aukštai atraitotos” (b. l. 56), “atrodė kaip šortai” (b. l. 56), tačiau iš tiesų nurodė skirtingą jo dėvėtų rūbų išvaizdą. Tuo būdu teismas neįžvelgia prieštaravimų tarp P. J. ir S. P. tarnybinių pranešimų ir parodymų teisme.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas neteisingai konstatavo laiko tarpą nuo apelianto stabdymo momento iki jo sulaikymo ir klaidingai nurodė, jog praėjo tik 15-20 minučių. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas laiko tarpą nustatė ne nuo bandymo sustabdyti N. B. iki jo patikrinimo alkotesteriu, bet laiko tarpą nuo įvykio, kai N. B. paliko automobilį ir puolė į kanalą, iki to, kuomet jis buvo sulaikytas prie savo namų. Byloje esančiame patrulio R. S. tarnybiniame pranešime nurodyta (b. l. 6), kad pranešimas apie nuo kelio nuvažiavusį automobilį gautas 00.47 val., todėl šis laikas laikytinas įvykio pradžios laiku. Byloje nėra tikslių duomenų, kada N. B. buvo sulaikytas, tačiau remiantis liudytojų ir apelianto parodymais aišku, kad po sulaikymo prie namų N. B. buvo parvežtas į įvykio vietą, kur jam buvo patikrintas blaivumas – 01.28 val. (b. l. 7). Iš to seka, kad apelianto perplaukimas per kanalą, grįžimas prie namų, jo sulaikymas, pargabenimas į įvykio vietą ir blaivumo patikrinimas užtruko 41 minutę. Įvertinant, kad į šį laiko tarpą įeina ir papildomi veiksmai – pargabenimas į įvykio vietą ir blaivumo patikrinimas, laikytina, jog pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nuo įvykio iki sulaikymo praėjo apie 20 minučių. Tokią teismo išvadą patvirtina ir byloje esantys liudytojų parodymai.

Apeliantas teigia, kad teismas be pagrindo nesivadovavo jam palankiais liudytojų L. G. ir E. B. parodymais, nes jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, o jų parodymai nėra skirtingi. Teismas konstatuoja, kad liudytoja L. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad N. B. buvo “su kelnėmis” (b. l. 55) ir nenurodė, kad kelnės buvo trumpos. Tuo tarpu liudytojas E. B., duodamas parodymus teisme nurodė, kad N. B. buvo apsirengęs “kelnėmis” (b. l. 55), “tamsiomis kelnėmis” (b. l. 56), “kelnės aukštai atraitotos” (b. l. 56), “atrodė kaip šortai” (b. l. 56), t. y. kelnės dengė ne visą kojos ilgį – šie parodymai nesutampa su L. G. parodymais ir dėl to vertintini kaip prieštaringi, lygiai kaip ir dėl aplinkybės, kieno prašymu N. B. važiavo cigarečių. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas skunde nenurodė jokių pagrįstų argumentų, nuneigiančių pirmos instancijos teismo padarytą išvadą dėl to, kad tiek L. G., tiek ir E. B. suinteresuoti liudyti N. B. naudai, kad pastarasis išvengtų atsakomybės. Neįtikimu laikytina ir tai, kad apeliantas visiškai nebendrauja su pussesere ir kaimynu. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas gyvena tame pačiame name, kaip ir liudytojos L. G. tėvai, yra kaimynai su E. B. ir su juo kartu žvejoja, pritrūkus cigarečių, buvo kreiptasi būtent į jį, ir N. B. sutiko padėti. N. B., L. G. ir E. B. nurodoma aplinkybė, kad N. B. įvykio metu vairavo vykdydamas būtent jų prašymą, t. y. važiavo parvežti jiems cigarečių, taip pat leidžia įžvelgti šių liudytojų suinteresuotumą liudyti N. B. naudai, ir taip padėti jam išvengti administracinės atsakomybės dėl pažeidimo, galimai padaryto vykdant jų prašymą.

Aukščiau jau aptarti įrodymai visiškai paneigia nelogišką ir neįtikinamą apelianto versiją, neva jis stabdomas nestojo ir bėgo nuo pareigūnų, nes neturėjo su savimi civilinės atsakomybės draudimo poliso. Akivaizdu, kad apeliantui nebuvo prasmės bėgti, mėginant išvengti nedidelės baudos už civilinės atsakomybės draudimo poliso neturėjimą, kuomet už nesustojimą, stabdant VSAT pareigūnams, numatyta keliasdešimt kartų didesnė bauda. Šiuo atveju logiškai paaiškinamas tik mėginimas bėgti, siekiant išvengti atsakomybės už vairavimą neblaiviam, kuris, be didelės piniginės baudos, užtraukia dar ir ilgalaikį teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Apeliantas taipogi nurodo, kad jis yra pareigūnų nuolat stabdomas ir tikrinamas, pareigūnai jį pažįsta, žino, kokiu automobiliu jis važinėja. Apgadintas apelianto automobilis buvo paliktas įvykio vietoje, apeliantui perplaukus kanalą ir pabėgus nuo pareigūnų. Tokioje situacijoje elementarios loginės kritikos neišlaiko apeliacinio skundo teiginys, neva apeliantas nesitikėjo, kad pabėgęs nuo pareigūnų, pastarųjų toliau bus ieškomas namuose, ir dėl to vartojo alkoholį. Apeliantui nustatytas girtumo laipsnis taipogi akivaizdžiai neatitinka apelianto nurodomo neva po įvykio išgerto alkoholio kiekio. Iš teismų praktikos baudžiamosiose bylose, kuomet buvo nustatinėjamas alkoholio kiekis organizme galima spręsti, kad tokio laipsnio girtumui pasiekti turėjo būti išgertas ženkliai didesnis alkoholio kiekis (pvz., Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-55-557/2013). Netgi apskaičiuojant šį kiekį pagal visuotinai prieinamą E. V. formulę („Teismo medicina“, Vilnius, 2000, psl. 266) ir imant palankiausias apeliantui formulės dedamųjų reikšmes matyti, kad tokio laipsnio girtumui pasiekti turėjo būti išgerta mažiausiai 300 g. degtinės.

Tuo būdu byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, kad N. B. būdamas neblaivus vairavo automobilį, o tai užtraukia jam atsakomybę pagal ATPK 126 str. 4 d. Apeliacinis teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog N. B. kaltė visiškai įrodyta. Teismo nutarime aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina N. B. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d. padarymo. Apeliacinio skundo argumentai N. B. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Apeliacinio skundo ribose nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

N. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas