Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. balandžio 16 d. ryte, parduotuvėje nusipirkęs 2 litrų talpos 8 laipsnių stiprumo butelį alaus, atėjo išgerti pas pažįstamą R. P.. Atėjo blaivus, R. P. bute lankydavosi ir anksčiau. Jie su R. P. sėdo gerti alaus, bute buvo ir J. P., ji ruošėsi eiti pas kaimynę rinkti bulvių. Jis įpylė J. P. pusę stiklinės alaus, davė parūkyti, ir apie 9.50 val. ji išėjo rinkti bulvių. Po to jis nuėjo į parduotuvę, nupirko 0,7 litro talpos butelį vyno ir cigarečių, grįžo pas R. P. ir abu toliau draugiškai girtavo iki vakaro. Vakare, dar nesutemus jis, R. P. leidus, nuėjo į kitą kambarį pamiegoti, nes jautėsi apsvaigęs, o R. P. liko žiūrėti televizoriaus. Iki jam užmiegant, J. P. grįžusi nebuvo. Kuomet pabudo, buvo jau tamsu. P. sėdėjo kambaryje ant minkšto kampo, o J. P. gulėjo šalia jo ant grindų, ji buvo jau nebegyva, nors jokių sužalojimų ir kraujo nesimatė. R. P. prašymu padėjo pakelti J. P. nuo grindų, po to R. P. nuėjo pas kaimynę D. B., kad paskambintų jo sūnui. Apie tai, kas atsitiko, jis nieko nepasakojo. Tuo metu jis nuėjo į kitą kambarį toliau miegoti. Po kiek laiko atėjo R. P. sūnus ir jį išvarė lauk. Kitą dieną vėl atvažiavo į (duomenys neskelbtini), parduotuvėje nusipirko vyno ir girtavo kitame name, pas R. P. nebuvo užėjęs. Kategoriškai tvirtina, kad J. P. nenužudė ir prieš ją nenaudojo jokio smurto, mano, kad jam miegant, tai galėjo padaryti R. P., kuris ir anksčiau smurtaudavo prieš žmoną. Jau po to, kai buvo suimtas, R. P. jo prašė prisiimti kaltę dėl J. P. nužudymo, žadėjo atsilyginti. Taip pat tvirtina, kad nenaudojo jokio smurto ir R. P. atžvilgiu ir jo nesužalojo. Jam atėjus, R. P. nuo pat ryto skundėsi, kad jam skauda šoną, sakė, kad nukrito ant lentutės su vinimi, kuri buvo prikalta prie stalo.

2012-04-17 21.19 val. patikrinus alkotesteriu, K. A. nustatytas 1.96 promilės girtumas (1t., b. l. 141).

Nukentėjusysis R. P., kuris 2012-11-22 mirė (t. 2, b. l. 59), o prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas neįrodžius jo dalyvavimo J. P. nužudyme (t. 1, b. l. 129-131), 2012-11-06 apklaustas teismo parodė, kad gyveno dviese su žmona. Girtaujant kartais suduodavo žmonai per ausį, tačiau rimčiau sumušęs jos nebuvo, medikų pagalbos niekuomet neprireikdavo. Kaltinamąjį K. A. pažinojo apie 8 metus, santykiai buvo normalūs, jis ateidavo pas juos išgerti. Balandžio 16 d. ryte prieš 10 val. kaltinamasis atsinešė iš parduotuvės 1 butelį alus, ir jie pradėjo gerti. J. P. išgėrė pusę stiklinės alaus, po to ji išėjo pas G. rinkti bulvių. Baigus gerti alų, kaltinamasis nuėjo į parduotuvę ir parsinešė 2 butelius vyno. Vyną gėrė dviese, jis paruošė užkandos. Dar nebaigus gerti parėjo J., buvo apie 19.30 val. Pamačiusi vyną, pasiėmė stiklinę, o K. A. pasakė “ko griebi, šarkike“, padėjo vieną kumštį jai ant galvos, o kitu kumščiu trenkė, J. nuvirto kniūbsčia. Jis pasakė kaltinamajam “ką dirbi, durniau” ir bandė stotis, tačiau kaltinamasis spyrė jam į kairį šoną, ir jis vėl atsisėdo. Žmona norėjo stotis, kaltinamasis ją pastūmė į krūtinę, ir žmona pakaušiu atsitrenkė į sieną. K. A. kaltino žmoną, kad pavogė jo cigaretes. Po nugriuvimo žmona atsikėlė, tada kaltinamasis, paėmęs už sprando stūmė ją į pečių, ir ji daugiau nebesikėlė. Jis su kaltinamuoju toliau girtavo, išgėrė viską, ką turėjo. Po kiek laiko jis paprašė kaltinamojo padėti pasodinti nugriuvusią žmoną, nes po kaltinamojo spyrio jam skaudėjo šoną. Iki to spyrio jokių sužalojimų neturėjo. Kaltinamasis pasodino J. ant pufo ir pasakė, kad jau negyva. Tada jis nuėjo pas B. kviesti pagalbos.

Teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 3 p., 4 d. nustatyta tvarka buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu R. P. duoti parodymai:

1) 2012-04-18 tyrėjo apklaustas įtariamuoju (b. l. 94-96, t. 1) jis parodė, kad kaltinamasis atėjo pas jį į namus išgerti tuo metu, kai žmona jau buvo išėjusi pas G. rinkti bulvių, jis atsinešė butelį alaus, o po to dar parnešė du butelius vyno. Žmona grįžo vakare, jiems jau išgėrus alų ir pradėjus gerti antrą butelį vyno, ji buvo blaivi, už savo uždirbtus 10 litų parnešė dar butelį alaus ir duonos. Kaltinamasis perspėjo jo žmoną, kad ši negertų vyno, kurio buvo nebedaug likę, tačiau pastaroji nepaisė perspėjimo ir išgėrė taurę vyno, po ko kaltinamasis, sudėjęs vieną kumštį ant kito, trenkė J. į viršugalvį, ir ši nugriuvo. Kai ji atsikėlė, jie abu toliau grasino J. “duoti į galvą”, jei ši gers vyną, ir patys baigė gerti vyną. Nepamena, ar iki kol baigė gerti vyną ir sumigo, kaltinamasis dar mušė jo žmoną, taip pat nepamena, ar jis pats mušė J. P.,

2) 2012-04-19 ikiteisminio tyrimo teisėjos apklaustas įtariamuoju (b. l. 98-99, t. 1) jis iš esmės patvirtino savo ankstesnius parodymus, taip pat parodė, kad kartu su K. A. grasino J. P., nepamena, ar pats tą vakarą mušė žmoną, tačiau praeityje yra ją sumušęs,

3) 2012-04-20 parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 106-107, t. 1) jis nurodė, kad K. A., be jau minėto smūgio į viršugalvį, dar du kartus stūmė jo žmoną, ir ši griūdama atsitrenkė,

4) 2012-04-20 akistatos su kaltinamuoju K. A. metu (b. l. 103-105, t. 1) patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytas aplinkybes, taip pat nurodė, kad K. A. ryte atėjo dar esant namuose J. P., kuri, prieš išeidama rinkti bulvių, išgėrė su jais alaus,

5) 2012-04-26 tyrėjo apklaustas įtariamuoju (b. l. 100-102, t. 1) jis parodė, kad parodymų patikrinimo vietoje metu jis prisiminė daug aplinkybių, kurias po įvykio buvo pamiršęs. Nurodė, kad po kaltinamojo smūgio žmonai į viršugalvį, sėdėdamas fotelyje jis pasakė kaltinamajam “ką darai, durniau”, tada kaltinamasis jam sėdinčiam (šią aplinkybę patvirtino ir tyrėjo apklaustas liudytoju 2012-08-09, t. 1, b. l. 139) spyrė į kairį šoną. Po to kaltinamasis dar du kartus stūmė jo žmoną atatupstą, nuo ko ji abiem atvejais trenkėsi pakaušiu į sieną ir į krosnį. Po to K. A. nuėjo miegoti, o žmona atsisėdusi ant minkšto kampo mezgė ir nuvirto šonu ant grindų,

6) 2012-06-20 ikiteisminio tyrimo teisėjos apklaustas liudytoju (b. l. 135-138, t. 1) jis parodė, kad atėjęs K. A. atsinešė “bambalį” alaus, gėrė visi trys, po to K. A. davė žmonai pinigų, kad parneštų vyno. Žmona parnešė du butelius vyno ir cigarečių, po to išėjo pas kaimynę dirbti. Toliau aplinkybes nurodė, kaip ir paskutinėje apklausoje, tik patikslino, kad kaltinamasis žmoną antrą kartą stūmė, paėmęs už kaklo iš už nugaros. Jam skaudėjo nugarą prieš ateinant K. A., apie tuos skausmus ir pasakojęs jam. Po spyrio jam skaudėjo šoną, kur šonkauliai. Nebuvo įsidūręs su vinimi nei šono, nei nugaros, nebuvo niekur užsigavęs.

Nukentėjusysis paaiškino teismui, jog turi problemų su atmintimi, yra patyręs insultą, atmintį praranda ir dėl girtavimo, dėl įvykio buvo eilę kartų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau negali pasakyti, kurie jo parodymai yra teisingi. Nepamena, ar kaltinamasis vyną parnešė iš parduotuvės pats, ar davė pinigų vynui ir cigaretėms jo žmonai. Mano, kad smūgį į viršugalvį jo žmonai kaltinamasis sudavė dar ryte, prieš jai išeinant į darbą. Kiek pamena, vakare žmona, grįždama iš darbo, parnešė du “bambalius” alaus. Nepamena, ar po paskutinio stūmimo į pečių žmona taip ir liko gulėti ant grindų, ar dar atsikėlė ir atsisėdusi mezgė.

Iš medicinos įstaigos pažymos matyti, kad R. P. buvo įrašytas priklausomybės ligų kabineto įskaiton dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (b. l. 124, t. 1). Seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad R. ir J. P. vartojo alkoholį, buvo socialinės rizikos šeimų sąraše (b. l. 126, t. 1). Iš policijos informacijos matyti, kad policija nuo 2007-01-01 neturi duomenų, jog J. P. atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas, policija pas P. nebuvo kviečiama (b. l. 140, t. 1).

Nukentėjusysis R. P. parodė, kad jo tėvai J. ir R. P. gyveno dviese, paskutinius keletą metų niekur nedirbo, gyveno iš pašalpų, girtaudavo, tačiau jam nėra žinoma, kad tėvas būtų mušęs motiną. 2012 m. balandžio 16 d. apie 22.30 val. jam paskambino tėvų kaimynė D. B. ir pasakė, kad atėjęs jo tėvas pranešė apie mamos mirtį. Atvykęs į tėvų butą, motiną rado svetainėje ant minkšto kampo sėdimoje pozoje. Jokių sužalojimų ant motinos kūno nesimatė, todėl iš pradžių pamanė, kad motina užspringo. Tėvas buvo girtas, be to, labai sukrėstas, todėl iš karto su juo nebuvo galima susikalbėti. Miegamajame rado miegantį K. A., kurį pakėlė ir išvarė iš buto. Vėliau tėvas sakė, kad motiną užmušė K. A., taip pat sakė, kad K. A. spyrė ir jam ir jį sužalojo.

Liudytoja D. B. parodė, kad 2012 m. balandžio 16 d. apie 22.20 val. pas ją į namus atėjo kaimynas R. P. ir pasakė, kad mirė jo žmona J.. Prieš tai jokio triukšmo name negirdėjo. Ji kartu su mama L. B. nuėjo į R. P. butą, kur kambaryje ant fotelio pusiau gulomis pamatė sėdinčią nebejudančią J. P.. Jos mama, patikrinusi J. P. pulsą pasakė, kad ji yra mirusi. Jokių išorinių sužalojimų nesimatė, todėl jos pagalvojo, kad J. P. užspringo. Gretimame kambaryje miegojo K. A.. Tada ji paskambino J. P. sūnui, kuris netrukus atėjo ir išvarė K. A. lauk. Paskutinį kartą matė J. P. gyvą tos dienos ryte apie 9 val., kuomet ji ėjo į sandėliuką, tuo metu ant jos kūno jokių sužalojimų nesimatė. Žino, kad po to ji buvo išėjusi pas žmones dirbti, ir daugiau jos nebematė. Tos pačios dienos ryte eidama į parduotuvę, apie 10 val. sutiko einantį pas P. K. A., kuris pasakė, kad pas P. gėrė alų, o dabar nešasi vyno. Kitą rytą sutikusi K. A. paklausė, kodėl prigirdė J.. Jis pasakė, kad su mumis ji negėrė. Sakė, kad jis miegojo kitame kambaryje ir kai atsikėlė, tai J. buvo sukniubusi, su R. pakėlė, pasodino ant fotelio ir vėl toliau nuėjo miegoti. J. jai yra skundusis, kad vyras ją muša, bet pati nėra to mačiusi, nežino, kad pas P. būtų kviečiama policija. Žino vieną atvejį, kuomet J. pati girta griuvinėjo, o kitą dieną pasakė, kad ją sumušė vyras.

Liudytoja L. B. parodė, kad 2012 m. balandžio 16 d. apie 22.20 val. pas ją į namus atėjo kaimynas R. P. ir pasakė, kad mirė jo žmona Y. P. buvo apsimiegojęs, nuleidęs galvą ir nieko nekalbėjo. Jis nieko nepasakojo apie žmonos mirties aplinkybes, taip pat nesiskundė, kad pats būtų sumuštas. Tada ji su dukra nuėjo pas jį į butą ir kambaryje ant fotelio pusiau gulomis pamatė sėdinčią J. P.. Pačiupinėjusi jos pulsą jo nebeužčiuopė, ji buvo šalta ir sustingusi. Apžiūrėjusi J. P. pamatė, kad dešiniajame jos smilkinyje yra mėlynė ir įbrėžimas. Kas jai buvo nutikę, ji nežino. Gretimame kambaryje miegojo K. A.. Paskutinį kartą matė J. P. gyvą tos dienos ryte apie 9 val. prie sandėliuko, tuo metu ant jos kūno jokių sužalojimų nesimatė. Neprisimena, ar iki atėjimo į P. namus tą dieną dar buvo mačiusi kaltinamąjį. P išgerdavo abudu. P. stipriai mušdavo žmoną, buvo sumušęs pilvą, gulėjo ligoninėje. P. pati sakydavo, kad vyras ją muša, yra mačiusi ją sumuštą.

Liudytoja S. G. parodė, kad 2012 m. balandžio 16 d. apie 10 val. kieme prie parduotuvės sutiko J. P. ir paprašė padėti jai perrinkti bulves. J. buvo blaivi, jokių sužalojimų ant jos nesimatė, ji prie parduotuvės kalbėjosi su moterimis, nieko nusipirkusi nebuvo. J. atėjo pas ją apie 11 val., buvo blaivi, jos rinko bulves ir J. apie 15 val. išėjo. Sumušta nebuvo, nesakė, kad ją kas nors būtų mušęs. Pas ją jokio alkoholio negėrė, J. davė už darbą 10 litų.

Liudytoja T. B. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) parduotuvėje pardavėja. Kaltinamąjį pažįsta kaip pirkėją, jis dažniausiai pirkdavo stiprų alų arba spirituotą vyną. R. ir J. P. gyveno netoli parduotuvės, P. dažnai ateidavo į parduotuvę ir pirkdavo vyną arba stiprų alų. Įvykio dieną, kiek pamena, kaltinamasis buvo atėjęs į parduotuvę du kartus – ryte dar atrodė blaivus, o apie pietus jau buvo išgėręs. Abu kartus pirko alkoholį, tačiau nepamena, ar alų, ar vyną. Vyną jis visuomet pirkdavo 0,7 litro talpos buteliuose, 18-19 laipsnių stiprumo, o alų - 2 litrų talpos buteliuose, 8 laipsnių stiprumo. Tos pačios dienos vakare, apie 18-19 val., į parduotuvę buvo atėjusi ir J. P., ji buvo blaivi, linksmai nusiteikusi, sakėsi uždarbiavusi ir gavusi 10 litų, einanti namo. Sužalojimų požymių nepastebėjo. J. P. pirko alkoholį, nepamena, ar alų, ar vyną iš jos jau paminėto asortimento. Gali pasakyti, kad 10 litų būtų užtekę tik vienam alkoholinio gėrimo buteliui.

Įvykio vietos apžiūros protokoluose nurodyta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje rastas J. P. lavonas, užfiksuotas bendras buto vaizdas. Lavono dešinio smilkinio srityje aptiktas nežymus odos nubrozdinimas (l t., b. l. 8-27).

Iš GMP kvietimo kortelės matyti, kad greitoji pagalba J. P. mirties konstatavimui kviesta 2012-04-16 22.58 val., kvietė B.. GMP personalui 23.08 val. nuvykus į P. butą nustatyta, kad J. P. rasta sukniubusi fotelyje be gyvybės žymių. Pagal lavondėmes konstatuota, jog ji išgulėjo fotelyje apie 1 val. (t. 1, b. l. 48-49).

Specialisto išvadoje konstatuota (1 t., b. l. 43-46), kad J. P. mirties priežastis yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto galvos trauma, esanti priežastiniame ryšyje su mirtimi. Tyrimo metu konstatuoti mechaniniai sužalojimai, išsidėstę trijose skirtingose anatominėse - topografinėse galvos srityse, skirtingose plokštumose:

1) traumuojančio smūginio kontakto pasekoje galvos pakaušinės dalies kairei pusei kontaktuojant su kietu buku ribotu paviršiumi/jį turinčiu daiktu, susidarė poodinė pakaušio srities kraujosruva. Šis sužalojimas sveikatą sutrikė nežymiai ir įtakos mirčiai neturėjo,

2) traumuojančio smūginio poveikio į kaktos kairę pusę su kietu buku briaunuotą kampą turinčiu daiktu pasekoje susidarė paviršinė muštinė kaktos kairės pusės žaizda. Sužalojimas sveikatą sutrikė nežymiai ir įtakos mirčiai neturėjo,

3) pasekoje traumuojančio smūginio poveikio į dešinio smilkinio sritį su kietu buku ribotai kontaktavusiu paviršiumi/jį turinčiu daiktu susidarė poodinė kraujosruva, kraujosruva dešiniame smilkininiame raumenyje, lūžo kaukolės dešinės pusės kaulai (lūžio linijai apimant pamatą), pagal lūžio liniją (asmeniui dar gyvam esant) susidarė infiltracija krauju dešinio smilkininio raumens ribotame (tik giliausiame) sluoksnyje, formavosi kraujo išlaja virš kietojo smegenų dangalo (epiduraliai). Tuo pat metu buvo sužalota galvos smegenų dešinio pusrutulio smilkininės skilties sferinio paviršiaus dangalinė kraujagyslė, iš kurios spindžio kraujas tvenkėsi po kietuoju galvos smegenų dangalu (subduraliai), kaukolės smegeninėje ertmėje spausdamas galvos smegenis. Spaudžiant galvos smegenis dešinėje buvo ženkliausiai suspaustas dešinysis pusrutulis, vidurio linija pastumta į kairę, o pamatiniame paviršiuje (smegenys slinkosi link nugaros kanalo) ties siaurėjančiais kaukolės didžios angos kraštais smigdamos smegenys buvo spaudžiamos gyvybinių centrų lygyje, čia susidarė antrinės kraujosruvos ir įvyko mirtis. Tokiu būdu šis patirtas traumuojantis poveikis yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto, priežastiniame ryšyje su mirtimi. Tikslingai revizuota dėl versijos asmeniui griūnant į dešinę ir atsitrenkiant - objektyvių požymių, leidžiančių palaikyti tokią versiją, teismo medicinos ekspertas nerado (nėra jokio sužalojimo dešinės ausies kaušelyje, kituose dešiniuose liemens, galūnių paviršiuose).

Aukščiau minėti sužalojimai neturėjo skirtingą jų senumą (ar patyrimo eiliškumą) nurodančių požymių, yra iki poros parų prieš mirtį senumo. Lavoniniai reiškiniai, fiksuoti tyrimo metu, neprieštarauja tam, kad J. P. mirė aplinkybėse nurodytu laiku. Nėra tikėtina, kad galvos sužalojimų visumą asmuo patyrė savaiminio nugriuvimo pasekmėje. Nėra požymių, leidžiančių labiau detalizuojant asmens galvą traumavusius dalykus. Medicinos praktika rodo, kad analogiškų galvos traumų atvejais yra galimas „šviesusis periodas", kurių metu asmuo gali judėti, atlikti kokius tai veiksmus. Kraujo krešulio rasto po kietuoju dangalu morfologinės savybės nurodo, kad asmens mirtis po patirtos traumos įvyko ne iš karto. Ištyrus mirusios J. P. kraują ir šlapimą, kraujyje rasta 2,33 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 2,60 promilės etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį.

Šiai specialisto išvadai papildyti ir patikslinti teisiamajame posėdyje apklaustas išvadą davęs teismo medicinos ekspertas V. A. paaiškino, jog nėra tikėtina, kad galvos sužalojimų visumą asmuo patyrė savaiminio nugriuvimo pasekoje ar netgi griūnant su pagreičiu (stūmimo atveju) - sužalojimai yra visiškai priešingose galvos pusėse, dešinėje, kairėje, tų sužalojimų visuma yra skirtingose plokštumose, skirtinguose paviršiuose ir negalėjo gautis vieno poveikio pasėkoje. Galvos pakaušinės dalies kairės pusės sužalojimai yra visiškai priešingoje pusėje su dešinio smilkinio sritimi. Tokiu būdu šitus du sužalojimus vertinant santykiu vienas su kitu medicininiu požiūriu pilnai priimtina, kad traumuojantis poveikis į dešinio smilkinio sritį buvo tiesioginis, ir kūnui suteikta energija virto ir kinetine energija. Asmuo buvo bloškiamas į priešingą pusę ir pilnai galėjo atsitrenkti galvos pakaušinės dalies kairės pusės sritimi, patiriant nežymius sužalojimus. Traumuojantis poveikis į dešinio smilkinio sritį asmeniui buvo itin ženklus. Smilkinio srities įduba, o ne iškilimas leidžia paneigti priešingą versiją, kad dėl poveikio į pakaušio kairio pusę griūdama galėjo trenktis dešinio smilkinio sritimi ir patirti mirtimi pasibaigusius sužalojimus. Kaktos kairės pusės sužalojimai - trečia topografinė vieta galvoje - taip pat galėjo gautis dėl suteikto kinetinio dinaminio poveikio asmeniui iš nugaros. Reziumuojant dėl tiesioginio traumuojančio poveikio suduodant asmeniui į galvos dešinę pusę, sunkaus sveikatos sutrikdymo masto trauma ir mirtimi pasibaigę sužalojimai negalėjo gautis dėl nugriuvimo. Patirtas poveikis į dešinio smilkinio sritį turi tarpusavio glaudų ryšį su pakaušio kairės pusės sužalojimais, kurie galėjo gautis nubloškimo ir kontakto su už asmens buvusiais dalykais pasėkoje. Priimtina ir trenkimosi kakta asmeniui veikiant iš nugaros versija, bet pažymėtina, kad abiejų griuvimų nubloškimų pasekoje buvo padaryti tik nežymaus sutrikdymo masto sužalojimai. Patirtų traumuojančių poveikių į galvą skaičius buvo ne mažiau kaip trys, galėjo būti ir daugiau, veikiant į vieną ir tą pačią sritį. Mirtiną sužalojimą sukėlė poveikis į dešinio smilkinio sritį, tai nebūdinga atsitrenkimui (su pagreičiu ar be jo). Smilkinio kaulas yra giliau negu šalia esančios kaulinės struktūros. Labiausiai išsikišusios vietos, kontaktuojant su neribotu paviršiumi, pirmiausiai sužalojamos. Smilkinio kaulas šioje vietoje yra ploniausias skliauto kaulas, fiziškai treniruotas žmogus, tiesiogiai pataikantis į tą vietą, gali sukelti ir kaulo lūžius. Nuoga ranka - kumštimi, krumpliu ar sulenktu pirštu visiškai įmanoma, bet reikėtų vertinti su menamo kaltininko apžiūros rezultatais, ant menamos poveikio vietos turėtų likti žymės, nes lūžis yra poveikis ganėtinai rimtas. Suduodant kumščiu, tokį sužalojimą įmanoma padaryti, tačiau turėjo būti krumplio sužalojimas, nes traumuojantis smūgis tokiu atveju buvo stipresnis už vidutinį. Įvertinus, kad traumuojantis poveikis į dešinę galvos pusę buvo ženklus su lūžiais, tai griuvimo metu dar didesnis poveikis turėjo tapti kūno liemens daliai. Sužalojimai buvo neseni, neišnykę, nebaigiantys išgyti, tai sužalojimų neradimas dešiniuose kūno paviršiuose griuvimo versiją leidžia teisiniu požiūriu atmesti. Nėra tikėtina, kad žmogus trenktųsi tik galva ir paliktų įstrižoje padėtyje, taip nebūna. Žmogus negali savo galvos natūraliai pasukti pagal stuburo kaklinę dalį, kad galva būtų nusukta į priešingą pusę, todėl tokio griuvimo ir atsitrenkimo į dešinę pusę versija yra nepriimtina. Medicininiu požiūriu įmanomas dalykas, kad po galvos traumos buvo šviesusis periodas. Priešmirtinę valandą asmuo turėjo būti be sąmonės, nes rasti ženklūs požymiai, kurie susidaro, galvos smegenis spaudžiant išsiliejusiu krauju, tiek virš dangalo, tiek po dangalu. Galvos viršugalvyje sužalojimų nebuvo rasta. Tokių dalykų neradimas nepaneigia buvusio poveikio.

Dėl neblaivumo - koncentracijų skirtumas kraujyje ir šlapime nurodo, kad J. P. mirė jau blaivėjimo stadijoje, praėjus apie 2-jų valandų laikotarpiui nuo maksimalaus jos neblaivumo. Etilo alkoholio eliminacija kraujuje yra maždaug 0,15 promilės per valandą, o skirtumas yra apie 0,3 promilės nuo sužalojimų patyrimo iki mirties. Įvertinant J. P. kūno sudėjimą, ūgį, konstituciją galima pasakyti, kad tokia etilo alkoholio koncentracija kraujyje įprastai žmonėms yra pasiekiama, suvartojus apie 150-200 gr. grynojo alkoholio.

Iš specialisto išvados matyti (1 t., b. l. 70-71), kad R. P. vieno trauminio poveikio pasekoje, paveikus krūtinės ląstą kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (sumušant ar atsitrenkiant), padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – kairės krūtinės ląstos pusės VI šonkaulio lūžis užpakalinėje pažastinėje linijoje. Lūžis be gijimo žymių, galimai padarytas prieš 7-10 parų iki 2012-04-25 kreipimosi į gydymo įstaigą. Šiai specialisto išvadai papildyti ir patikslinti teisiamajame posėdyje apklaustas išvadą davęs teismo medicinos ekspertas R. Pečkus paaiškino, kad užpakalinė pažastinė linija prasideda 3-5 cm nuo šono vidurio į nugaros pusę, pagal aukštį sužalojimas R. P. padarytas žemiau krūties spenelio. Apžiūrint gydytojui 9 dienos po menamo įvykio, žaizda nefiksuota, nėra jokių duomenų, kad būtų susižalojęs atsitrenkimo į kyšančią vinį metu, rastam sužalojimui toks padarymo mechanizmas nebūdingas.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad jie nėra pakankami K. A. inkriminuojamiems kaltinimams pagrįsti.

Kaltinamasis K. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai neigė naudojęs bet kokį fizinį smurtą pries J. P. ir R. P., tvirtino, kad po J. P. išėjimo ryte dirbti daugiau jos gyvos nebuvo sutikęs. Liudytoja D. B. patvirtino, kad analogiškai jam žinomas įvykio aplinkybes kaltinamasis jai nupasakojo ir sekančią dieną po įvykio. Tuo tarpu nukentėjusiojo R. P. parodymai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, proceso eigoje nebuvo nuoseklūs ir eilę kartų keitėsi. Apklausiamas teisme, R. P. taip pat negalėjo tiksliai prisiminti visų įvykio aplinkybių bei paaiškinti, kurie iš teisiamajame posėdyje perskaitytų ankstesnių jo parodymų yra teisingi, paaiškino, kad turi atminties sutrikimų dėl epilepsijos, patirto insulto, yra gydytas psichiatrijos ligoninėje, atminties sutrikimus sąlygojo ir alkoholio vartojimas bei patirtas šokas dėl įvykio. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu R. P. penkis kartus buvo apklaustas įtariamuoju, nebūdamas atsakingas už melagingų parodymų davimą ir turėdamas teisę visais įmanomais būdais gintis nuo jam inkriminuotų įtarimų, tame tarpe ir duodamas melagingus parodymus apie įvykį. Kadangi nenuoseklūs ir prieštaringi R. P. parodymai nagrinėjamoje byloje yra lemiami sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimą, dėl nurodytų priežasčių juos būtina patikrinti itin kruopščiai ir preciziškai, o jais remtis kaip įrodymu galima tik tuo atveju, kai juos neginčijamai patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Kaltinamojo ir nukentėjusiojo R. P. parodymais, kurie šioje dalyje sutampa nustatyta, kad 2012-04-16 apie 10 val. kaltinamasis atėjo pas P. ir atsinešė 2 litrų talpos 8 laipsnių stiprumo butelį alaus, kurį gėrė kartu su R. P., o J. P., išgėrusi pusę stiklinės alaus, išėjo pas S. G. rinkti bulvių. Kaltinamajam ir R. P. išgėrus alų, kaltinamasis vėl nuėjo į parduotuvę ir parnešė vyno. Nors R. P. teisme nurodė gerai neprisimenantis, ar vyną parnešė kaltinamasis, ar pastarojo prašymu J. P., liudytoja T. B. patvirtino, kad kaltinamasis parduotuvėje pirko alkoholį du kartus – ryte ir apie pietus, o J. P. buvo parduotuvėje tik vakare, D. B. taip pat patvirtino sutikusi einantį pas P. kaltinamąjį, kuris pasakė, kad ryte buvo nusinešęs pas juos išgerti alaus, o dabar nešasi vyno. T. B., D. B. parodymai patvirtina kaltinamojo aiškinimą, kad alų jie su R. P. baigė gerti ir toliau gėrė vyną J. P. nedalyvaujant. Liudytojų parodymais taip pat nustatyta, kad J. P. 2012-04-16 ryte bendraudama su kaimynėmis buvo blaivi, sužalojimų ant jos veido nesimatė, maždaug nuo 11 iki 15 val. ji dirbo pas S. G., irgi buvo blaivi, nesiskundė, kad būtų sumušta ar sužalota.