- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-06
- Bylos Nr.
- 1-55-557/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Kaltinamasis
- K. A.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. A., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas:
1984-05-24 Vilniaus m. Tarybų rajono teismo pagal 1961 m. BK 239 str. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliko 1986-10-23,1989-03-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pagal 1961 m. BK 105 str. 7 p. laisvės atėmimu 10 metų, bausmę atliko 1998-08-12, 2003-09-19 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 181 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, Alytaus rajono apylinkės teismo 2004-09-23 nutartimi BVK 157 str. nustatyta tvarka 2004-10-05 paleistas lygtinai neatlikus 10 mėnesių 4 dienų paskirtos bausmės, 2012-02-10 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d., 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmės neatlikęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. A. buvo kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d. tuo, kad 2012 m. balandžio 16 d. nuo 20 val. iki 22.30 val. laiko tarpe (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių paskatų, išgertuvių metu kilus konfliktui nužudė kitą žmogų - rankos kumščiu sudavė J. P. vieną kartą į galvos sritį, tada nukentėjusiosios J. P. sutuoktiniui R. P. ginant žmoną, K. A. koja spyrė sėdinčiam R. P. į kairįjį šoną, padarydamas kairės krūtinės ląstos pusės VI šonkaulio lūžimą užpakalinėje pažastinėje linijoje, tuoj po to rankomis jėga pastūmė J. P., dėl ko pastaroji galva atsitrenkė į sieną ir nugriuvo ant grindų, nukentėjusiajai atsistojus, K. A. iš nugaros rankomis suėmęs kaklo srityje, jėga pastūmė J. P., dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į krosnį, dėl patirtų smūgių visumos J. P. padarė poodinę kraujosruvą pakaušio srityje, paviršinę muštinę kaktos kairės pusės žaizdą, poodinę kraujosruvą dešiniame smilkininiame raumenyje, kaukolės dešinės pusės kaulų lūžimą, sužalojo galvos smegenų dešinio pusrutulio smilkininės skilties sferinio paviršiaus dangalinę kraujagyslę, iš kurios spindžio kraujas tvenkėsi po kietuoju galvos smegenų dangalu (subduraliai), kaukolės smegeninėje ertmėje spausdamas galvos smegenis. Spaudžiant galvos smegenis dešinėje suspaudus dešinįjį pusrutulį, vidurio liniją pastūmus į kairę, o pamatiniame paviršiuje (smegenims slenkantis link nugaros kanalo) ties siaurėjančiais kaukolės didžios angos kraštais stingdamos smegenys buvo spaudžiamos centrų lygyje, dėl ko susidarė antrinės kraujosruvos ir J. P. įvykio vietoje mirė.
K. A. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 138 str. 1 d. tuo, kad jis 2012 m. balandžio 16 d. nuo 20 val. iki 22.30 val. laiko tarpe (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesunkiai sužalojo žmogų - R. P. ginant savo žmoną nuo K. A. suduodamų smūgių, K. A. koja spyrė vieną kartą sėdinčiam R. P. į kairįjį šoną, tuo padarydamas kairės krūtinės ląstos pusės VI šonkaulio lūžimą užpakalinėje pažastinėje linijoje, tuo R. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis K. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. balandžio 16 d. ryte, parduotuvėje nusipirkęs 2 litrų talpos 8 laipsnių stiprumo butelį alaus, atėjo išgerti pas pažįstamą R. P.. Atėjo blaivus, R. P. bute lankydavosi ir anksčiau. Jie su R. P. sėdo gerti alaus, bute buvo ir J. P., ji ruošėsi eiti pas kaimynę rinkti bulvių. Jis įpylė J. P. pusę stiklinės alaus, davė parūkyti, ir apie 9.50 val. ji išėjo rinkti bulvių. Po to jis nuėjo į parduotuvę, nupirko 0,7 litro talpos butelį vyno ir cigarečių, grįžo pas R. P. ir abu toliau draugiškai girtavo iki vakaro. Vakare, dar nesutemus jis, R. P. leidus, nuėjo į kitą kambarį pamiegoti, nes jautėsi apsvaigęs, o R. P. liko žiūrėti televizoriaus. Iki jam užmiegant, J. P. grįžusi nebuvo. Kuomet pabudo, buvo jau tamsu. P. sėdėjo kambaryje ant minkšto kampo, o J. P. gulėjo šalia jo ant grindų, ji buvo jau nebegyva, nors jokių sužalojimų ir kraujo nesimatė. R. P. prašymu padėjo pakelti J. P. nuo grindų, po to R. P. nuėjo pas kaimynę D. B., kad paskambintų jo sūnui. Apie tai, kas atsitiko, jis nieko nepasakojo. Tuo metu jis nuėjo į kitą kambarį toliau miegoti. Po kiek laiko atėjo R. P. sūnus ir jį išvarė lauk. Kitą dieną vėl atvažiavo į (duomenys neskelbtini), parduotuvėje nusipirko vyno ir girtavo kitame name, pas R. P. nebuvo užėjęs. Kategoriškai tvirtina, kad J. P. nenužudė ir prieš ją nenaudojo jokio smurto, mano, kad jam miegant, tai galėjo padaryti R. P., kuris ir anksčiau smurtaudavo prieš žmoną. Jau po to, kai buvo suimtas, R. P. jo prašė prisiimti kaltę dėl J. P. nužudymo, žadėjo atsilyginti. Taip pat tvirtina, kad nenaudojo jokio smurto ir R. P. atžvilgiu ir jo nesužalojo. Jam atėjus, R. P. nuo pat ryto skundėsi, kad jam skauda šoną, sakė, kad nukrito ant lentutės su vinimi, kuri buvo prikalta prie stalo.
2012-04-17 21.19 val. patikrinus alkotesteriu, K. A. nustatytas 1.96 promilės girtumas (1t., b. l. 141).
Nukentėjusysis R. P., kuris 2012-11-22 mirė (t. 2, b. l. 59), o prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas neįrodžius jo dalyvavimo J. P. nužudyme (t. 1, b. l. 129-131), 2012-11-06 apklaustas teismo parodė, kad gyveno dviese su žmona. Girtaujant kartais suduodavo žmonai per ausį, tačiau rimčiau sumušęs jos nebuvo, medikų pagalbos niekuomet neprireikdavo. Kaltinamąjį K. A. pažinojo apie 8 metus, santykiai buvo normalūs, jis ateidavo pas juos išgerti. Balandžio 16 d. ryte prieš 10 val. kaltinamasis atsinešė iš parduotuvės 1 butelį alus, ir jie pradėjo gerti. J. P. išgėrė pusę stiklinės alaus, po to ji išėjo pas G. rinkti bulvių. Baigus gerti alų, kaltinamasis nuėjo į parduotuvę ir parsinešė 2 butelius vyno. Vyną gėrė dviese, jis paruošė užkandos. Dar nebaigus gerti parėjo J., buvo apie 19.30 val. Pamačiusi vyną, pasiėmė stiklinę, o K. A. pasakė “ko griebi, šarkike“, padėjo vieną kumštį jai ant galvos, o kitu kumščiu trenkė, J. nuvirto kniūbsčia. Jis pasakė kaltinamajam “ką dirbi, durniau” ir bandė stotis, tačiau kaltinamasis spyrė jam į kairį šoną, ir jis vėl atsisėdo. Žmona norėjo stotis, kaltinamasis ją pastūmė į krūtinę, ir žmona pakaušiu atsitrenkė į sieną. K. A. kaltino žmoną, kad pavogė jo cigaretes. Po nugriuvimo žmona atsikėlė, tada kaltinamasis, paėmęs už sprando stūmė ją į pečių, ir ji daugiau nebesikėlė. Jis su kaltinamuoju toliau girtavo, išgėrė viską, ką turėjo. Po kiek laiko jis paprašė kaltinamojo padėti pasodinti nugriuvusią žmoną, nes po kaltinamojo spyrio jam skaudėjo šoną. Iki to spyrio jokių sužalojimų neturėjo. Kaltinamasis pasodino J. ant pufo ir pasakė, kad jau negyva. Tada jis nuėjo pas B. kviesti pagalbos.
Teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 3 p., 4 d. nustatyta tvarka buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu R. P. duoti parodymai:
1) 2012-04-18 tyrėjo apklaustas įtariamuoju (b. l. 94-96, t. 1) jis parodė, kad kaltinamasis atėjo pas jį į namus išgerti tuo metu, kai žmona jau buvo išėjusi pas G. rinkti bulvių, jis atsinešė butelį alaus, o po to dar parnešė du butelius vyno. Žmona grįžo vakare, jiems jau išgėrus alų ir pradėjus gerti antrą butelį vyno, ji buvo blaivi, už savo uždirbtus 10 litų parnešė dar butelį alaus ir duonos. Kaltinamasis perspėjo jo žmoną, kad ši negertų vyno, kurio buvo nebedaug likę, tačiau pastaroji nepaisė perspėjimo ir išgėrė taurę vyno, po ko kaltinamasis, sudėjęs vieną kumštį ant kito, trenkė J. į viršugalvį, ir ši nugriuvo. Kai ji atsikėlė, jie abu toliau grasino J. “duoti į galvą”, jei ši gers vyną, ir patys baigė gerti vyną. Nepamena, ar iki kol baigė gerti vyną ir sumigo, kaltinamasis dar mušė jo žmoną, taip pat nepamena, ar jis pats mušė J. P.,
2) 2012-04-19 ikiteisminio tyrimo teisėjos apklaustas įtariamuoju (b. l. 98-99, t. 1) jis iš esmės patvirtino savo ankstesnius parodymus, taip pat parodė, kad kartu su K. A. grasino J. P., nepamena, ar pats tą vakarą mušė žmoną, tačiau praeityje yra ją sumušęs,
3) 2012-04-20 parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 106-107, t. 1) jis nurodė, kad K. A., be jau minėto smūgio į viršugalvį, dar du kartus stūmė jo žmoną, ir ši griūdama atsitrenkė,
4) 2012-04-20 akistatos su kaltinamuoju K. A. metu (b. l. 103-105, t. 1) patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytas aplinkybes, taip pat nurodė, kad K. A. ryte atėjo dar esant namuose J. P., kuri, prieš išeidama rinkti bulvių, išgėrė su jais alaus,
5) 2012-04-26 tyrėjo apklaustas įtariamuoju (b. l. 100-102, t. 1) jis parodė, kad parodymų patikrinimo vietoje metu jis prisiminė daug aplinkybių, kurias po įvykio buvo pamiršęs. Nurodė, kad po kaltinamojo smūgio žmonai į viršugalvį, sėdėdamas fotelyje jis pasakė kaltinamajam “ką darai, durniau”, tada kaltinamasis jam sėdinčiam (šią aplinkybę patvirtino ir tyrėjo apklaustas liudytoju 2012-08-09, t. 1, b. l. 139) spyrė į kairį šoną. Po to kaltinamasis dar du kartus stūmė jo žmoną atatupstą, nuo ko ji abiem atvejais trenkėsi pakaušiu į sieną ir į krosnį. Po to K. A. nuėjo miegoti, o žmona atsisėdusi ant minkšto kampo mezgė ir nuvirto šonu ant grindų,
6) 2012-06-20 ikiteisminio tyrimo teisėjos apklaustas liudytoju (b. l. 135-138, t. 1) jis parodė, kad atėjęs K. A. atsinešė “bambalį” alaus, gėrė visi trys, po to K. A. davė žmonai pinigų, kad parneštų vyno. Žmona parnešė du butelius vyno ir cigarečių, po to išėjo pas kaimynę dirbti. Toliau aplinkybes nurodė, kaip ir paskutinėje apklausoje, tik patikslino, kad kaltinamasis žmoną antrą kartą stūmė, paėmęs už kaklo iš už nugaros. Jam skaudėjo nugarą prieš ateinant K. A., apie tuos skausmus ir pasakojęs jam. Po spyrio jam skaudėjo šoną, kur šonkauliai. Nebuvo įsidūręs su vinimi nei šono, nei nugaros, nebuvo niekur užsigavęs.
Nukentėjusysis paaiškino teismui, jog turi problemų su atmintimi, yra patyręs insultą, atmintį praranda ir dėl girtavimo, dėl įvykio buvo eilę kartų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau negali pasakyti, kurie jo parodymai yra teisingi. Nepamena, ar kaltinamasis vyną parnešė iš parduotuvės pats, ar davė pinigų vynui ir cigaretėms jo žmonai. Mano, kad smūgį į viršugalvį jo žmonai kaltinamasis sudavė dar ryte, prieš jai išeinant į darbą. Kiek pamena, vakare žmona, grįždama iš darbo, parnešė du “bambalius” alaus. Nepamena, ar po paskutinio stūmimo į pečių žmona taip ir liko gulėti ant grindų, ar dar atsikėlė ir atsisėdusi mezgė.
Iš medicinos įstaigos pažymos matyti, kad R. P. buvo įrašytas priklausomybės ligų kabineto įskaiton dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (b. l. 124, t. 1). Seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad R. ir J. P. vartojo alkoholį, buvo socialinės rizikos šeimų sąraše (b. l. 126, t. 1). Iš policijos informacijos matyti, kad policija nuo 2007-01-01 neturi duomenų, jog J. P. atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas, policija pas P. nebuvo kviečiama (b. l. 140, t. 1).
Nukentėjusysis R. P. parodė, kad jo tėvai J. ir R. P. gyveno dviese, paskutinius keletą metų niekur nedirbo, gyveno iš pašalpų, girtaudavo, tačiau jam nėra žinoma, kad tėvas būtų mušęs motiną. 2012 m. balandžio 16 d. apie 22.30 val. jam paskambino tėvų kaimynė D. B. ir pasakė, kad atėjęs jo tėvas pranešė apie mamos mirtį. Atvykęs į tėvų butą, motiną rado svetainėje ant minkšto kampo sėdimoje pozoje. Jokių sužalojimų ant motinos kūno nesimatė, todėl iš pradžių pamanė, kad motina užspringo. Tėvas buvo girtas, be to, labai sukrėstas, todėl iš karto su juo nebuvo galima susikalbėti. Miegamajame rado miegantį K. A., kurį pakėlė ir išvarė iš buto. Vėliau tėvas sakė, kad motiną užmušė K. A., taip pat sakė, kad K. A. spyrė ir jam ir jį sužalojo.
Liudytoja D. B. parodė, kad 2012 m. balandžio 16 d. apie 22.20 val. pas ją į namus atėjo kaimynas R. P. ir pasakė, kad mirė jo žmona J.. Prieš tai jokio triukšmo name negirdėjo. Ji kartu su mama L. B. nuėjo į R. P. butą, kur kambaryje ant fotelio pusiau gulomis pamatė sėdinčią nebejudančią J. P.. Jos mama, patikrinusi J. P. pulsą pasakė, kad ji yra mirusi. Jokių išorinių sužalojimų nesimatė, todėl jos pagalvojo, kad J. P. užspringo. Gretimame kambaryje miegojo K. A.. Tada ji paskambino J. P. sūnui, kuris netrukus atėjo ir išvarė K. A. lauk. Paskutinį kartą matė J. P. gyvą tos dienos ryte apie 9 val., kuomet ji ėjo į sandėliuką, tuo metu ant jos kūno jokių sužalojimų nesimatė. Žino, kad po to ji buvo išėjusi pas žmones dirbti, ir daugiau jos nebematė. Tos pačios dienos ryte eidama į parduotuvę, apie 10 val. sutiko einantį pas P. K. A., kuris pasakė, kad pas P. gėrė alų, o dabar nešasi vyno. Kitą rytą sutikusi K. A. paklausė, kodėl prigirdė J.. Jis pasakė, kad su mumis ji negėrė. Sakė, kad jis miegojo kitame kambaryje ir kai atsikėlė, tai J. buvo sukniubusi, su R. pakėlė, pasodino ant fotelio ir vėl toliau nuėjo miegoti. J. jai yra skundusis, kad vyras ją muša, bet pati nėra to mačiusi, nežino, kad pas P. būtų kviečiama policija. Žino vieną atvejį, kuomet J. pati girta griuvinėjo, o kitą dieną pasakė, kad ją sumušė vyras.
Liudytoja L. B. parodė, kad 2012 m. balandžio 16 d. apie 22.20 val. pas ją į namus atėjo kaimynas R. P. ir pasakė, kad mirė jo žmona Y. P. buvo apsimiegojęs, nuleidęs galvą ir nieko nekalbėjo. Jis nieko nepasakojo apie žmonos mirties aplinkybes, taip pat nesiskundė, kad pats būtų sumuštas. Tada ji su dukra nuėjo pas jį į butą ir kambaryje ant fotelio pusiau gulomis pamatė sėdinčią J. P.. Pačiupinėjusi jos pulsą jo nebeužčiuopė, ji buvo šalta ir sustingusi. Apžiūrėjusi J. P. pamatė, kad dešiniajame jos smilkinyje yra mėlynė ir įbrėžimas. Kas jai buvo nutikę, ji nežino. Gretimame kambaryje miegojo K. A.. Paskutinį kartą matė J. P. gyvą tos dienos ryte apie 9 val. prie sandėliuko, tuo metu ant jos kūno jokių sužalojimų nesimatė. Neprisimena, ar iki atėjimo į P. namus tą dieną dar buvo mačiusi kaltinamąjį. P išgerdavo abudu. P. stipriai mušdavo žmoną, buvo sumušęs pilvą, gulėjo ligoninėje. P. pati sakydavo, kad vyras ją muša, yra mačiusi ją sumuštą.
Liudytoja S. G. parodė, kad 2012 m. balandžio 16 d. apie 10 val. kieme prie parduotuvės sutiko J. P. ir paprašė padėti jai perrinkti bulves. J. buvo blaivi, jokių sužalojimų ant jos nesimatė, ji prie parduotuvės kalbėjosi su moterimis, nieko nusipirkusi nebuvo. J. atėjo pas ją apie 11 val., buvo blaivi, jos rinko bulves ir J. apie 15 val. išėjo. Sumušta nebuvo, nesakė, kad ją kas nors būtų mušęs. Pas ją jokio alkoholio negėrė, J. davė už darbą 10 litų.
Liudytoja T. B. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) parduotuvėje pardavėja. Kaltinamąjį pažįsta kaip pirkėją, jis dažniausiai pirkdavo stiprų alų arba spirituotą vyną. R. ir J. P. gyveno netoli parduotuvės, P. dažnai ateidavo į parduotuvę ir pirkdavo vyną arba stiprų alų. Įvykio dieną, kiek pamena, kaltinamasis buvo atėjęs į parduotuvę du kartus – ryte dar atrodė blaivus, o apie pietus jau buvo išgėręs. Abu kartus pirko alkoholį, tačiau nepamena, ar alų, ar vyną. Vyną jis visuomet pirkdavo 0,7 litro talpos buteliuose, 18-19 laipsnių stiprumo, o alų - 2 litrų talpos buteliuose, 8 laipsnių stiprumo. Tos pačios dienos vakare, apie 18-19 val., į parduotuvę buvo atėjusi ir J. P., ji buvo blaivi, linksmai nusiteikusi, sakėsi uždarbiavusi ir gavusi 10 litų, einanti namo. Sužalojimų požymių nepastebėjo. J. P. pirko alkoholį, nepamena, ar alų, ar vyną iš jos jau paminėto asortimento. Gali pasakyti, kad 10 litų būtų užtekę tik vienam alkoholinio gėrimo buteliui.
Įvykio vietos apžiūros protokoluose nurodyta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje rastas J. P. lavonas, užfiksuotas bendras buto vaizdas. Lavono dešinio smilkinio srityje aptiktas nežymus odos nubrozdinimas (l t., b. l. 8-27).
Iš GMP kvietimo kortelės matyti, kad greitoji pagalba J. P. mirties konstatavimui kviesta 2012-04-16 22.58 val., kvietė B.. GMP personalui 23.08 val. nuvykus į P. butą nustatyta, kad J. P. rasta sukniubusi fotelyje be gyvybės žymių. Pagal lavondėmes konstatuota, jog ji išgulėjo fotelyje apie 1 val. (t. 1, b. l. 48-49).
Specialisto išvadoje konstatuota (1 t., b. l. 43-46), kad J. P. mirties priežastis yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto galvos trauma, esanti priežastiniame ryšyje su mirtimi. Tyrimo metu konstatuoti mechaniniai sužalojimai, išsidėstę trijose skirtingose anatominėse - topografinėse galvos srityse, skirtingose plokštumose:
1) traumuojančio smūginio kontakto pasekoje galvos pakaušinės dalies kairei pusei kontaktuojant su kietu buku ribotu paviršiumi/jį turinčiu daiktu, susidarė poodinė pakaušio srities kraujosruva. Šis sužalojimas sveikatą sutrikė nežymiai ir įtakos mirčiai neturėjo,
2) traumuojančio smūginio poveikio į kaktos kairę pusę su kietu buku briaunuotą kampą turinčiu daiktu pasekoje susidarė paviršinė muštinė kaktos kairės pusės žaizda. Sužalojimas sveikatą sutrikė nežymiai ir įtakos mirčiai neturėjo,
3) pasekoje traumuojančio smūginio poveikio į dešinio smilkinio sritį su kietu buku ribotai kontaktavusiu paviršiumi/jį turinčiu daiktu susidarė poodinė kraujosruva, kraujosruva dešiniame smilkininiame raumenyje, lūžo kaukolės dešinės pusės kaulai (lūžio linijai apimant pamatą), pagal lūžio liniją (asmeniui dar gyvam esant) susidarė infiltracija krauju dešinio smilkininio raumens ribotame (tik giliausiame) sluoksnyje, formavosi kraujo išlaja virš kietojo smegenų dangalo (epiduraliai). Tuo pat metu buvo sužalota galvos smegenų dešinio pusrutulio smilkininės skilties sferinio paviršiaus dangalinė kraujagyslė, iš kurios spindžio kraujas tvenkėsi po kietuoju galvos smegenų dangalu (subduraliai), kaukolės smegeninėje ertmėje spausdamas galvos smegenis. Spaudžiant galvos smegenis dešinėje buvo ženkliausiai suspaustas dešinysis pusrutulis, vidurio linija pastumta į kairę, o pamatiniame paviršiuje (smegenys slinkosi link nugaros kanalo) ties siaurėjančiais kaukolės didžios angos kraštais smigdamos smegenys buvo spaudžiamos gyvybinių centrų lygyje, čia susidarė antrinės kraujosruvos ir įvyko mirtis. Tokiu būdu šis patirtas traumuojantis poveikis yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto, priežastiniame ryšyje su mirtimi. Tikslingai revizuota dėl versijos asmeniui griūnant į dešinę ir atsitrenkiant - objektyvių požymių, leidžiančių palaikyti tokią versiją, teismo medicinos ekspertas nerado (nėra jokio sužalojimo dešinės ausies kaušelyje, kituose dešiniuose liemens, galūnių paviršiuose).
Aukščiau minėti sužalojimai neturėjo skirtingą jų senumą (ar patyrimo eiliškumą) nurodančių požymių, yra iki poros parų prieš mirtį senumo. Lavoniniai reiškiniai, fiksuoti tyrimo metu, neprieštarauja tam, kad J. P. mirė aplinkybėse nurodytu laiku. Nėra tikėtina, kad galvos sužalojimų visumą asmuo patyrė savaiminio nugriuvimo pasekmėje. Nėra požymių, leidžiančių labiau detalizuojant asmens galvą traumavusius dalykus. Medicinos praktika rodo, kad analogiškų galvos traumų atvejais yra galimas „šviesusis periodas", kurių metu asmuo gali judėti, atlikti kokius tai veiksmus. Kraujo krešulio rasto po kietuoju dangalu morfologinės savybės nurodo, kad asmens mirtis po patirtos traumos įvyko ne iš karto. Ištyrus mirusios J. P. kraują ir šlapimą, kraujyje rasta 2,33 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 2,60 promilės etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį.
Šiai specialisto išvadai papildyti ir patikslinti teisiamajame posėdyje apklaustas išvadą davęs teismo medicinos ekspertas V. A. paaiškino, jog nėra tikėtina, kad galvos sužalojimų visumą asmuo patyrė savaiminio nugriuvimo pasekoje ar netgi griūnant su pagreičiu (stūmimo atveju) - sužalojimai yra visiškai priešingose galvos pusėse, dešinėje, kairėje, tų sužalojimų visuma yra skirtingose plokštumose, skirtinguose paviršiuose ir negalėjo gautis vieno poveikio pasėkoje. Galvos pakaušinės dalies kairės pusės sužalojimai yra visiškai priešingoje pusėje su dešinio smilkinio sritimi. Tokiu būdu šitus du sužalojimus vertinant santykiu vienas su kitu medicininiu požiūriu pilnai priimtina, kad traumuojantis poveikis į dešinio smilkinio sritį buvo tiesioginis, ir kūnui suteikta energija virto ir kinetine energija. Asmuo buvo bloškiamas į priešingą pusę ir pilnai galėjo atsitrenkti galvos pakaušinės dalies kairės pusės sritimi, patiriant nežymius sužalojimus. Traumuojantis poveikis į dešinio smilkinio sritį asmeniui buvo itin ženklus. Smilkinio srities įduba, o ne iškilimas leidžia paneigti priešingą versiją, kad dėl poveikio į pakaušio kairio pusę griūdama galėjo trenktis dešinio smilkinio sritimi ir patirti mirtimi pasibaigusius sužalojimus. Kaktos kairės pusės sužalojimai - trečia topografinė vieta galvoje - taip pat galėjo gautis dėl suteikto kinetinio dinaminio poveikio asmeniui iš nugaros. Reziumuojant dėl tiesioginio traumuojančio poveikio suduodant asmeniui į galvos dešinę pusę, sunkaus sveikatos sutrikdymo masto trauma ir mirtimi pasibaigę sužalojimai negalėjo gautis dėl nugriuvimo. Patirtas poveikis į dešinio smilkinio sritį turi tarpusavio glaudų ryšį su pakaušio kairės pusės sužalojimais, kurie galėjo gautis nubloškimo ir kontakto su už asmens buvusiais dalykais pasėkoje. Priimtina ir trenkimosi kakta asmeniui veikiant iš nugaros versija, bet pažymėtina, kad abiejų griuvimų nubloškimų pasekoje buvo padaryti tik nežymaus sutrikdymo masto sužalojimai. Patirtų traumuojančių poveikių į galvą skaičius buvo ne mažiau kaip trys, galėjo būti ir daugiau, veikiant į vieną ir tą pačią sritį. Mirtiną sužalojimą sukėlė poveikis į dešinio smilkinio sritį, tai nebūdinga atsitrenkimui (su pagreičiu ar be jo). Smilkinio kaulas yra giliau negu šalia esančios kaulinės struktūros. Labiausiai išsikišusios vietos, kontaktuojant su neribotu paviršiumi, pirmiausiai sužalojamos. Smilkinio kaulas šioje vietoje yra ploniausias skliauto kaulas, fiziškai treniruotas žmogus, tiesiogiai pataikantis į tą vietą, gali sukelti ir kaulo lūžius. Nuoga ranka - kumštimi, krumpliu ar sulenktu pirštu visiškai įmanoma, bet reikėtų vertinti su menamo kaltininko apžiūros rezultatais, ant menamos poveikio vietos turėtų likti žymės, nes lūžis yra poveikis ganėtinai rimtas. Suduodant kumščiu, tokį sužalojimą įmanoma padaryti, tačiau turėjo būti krumplio sužalojimas, nes traumuojantis smūgis tokiu atveju buvo stipresnis už vidutinį. Įvertinus, kad traumuojantis poveikis į dešinę galvos pusę buvo ženklus su lūžiais, tai griuvimo metu dar didesnis poveikis turėjo tapti kūno liemens daliai. Sužalojimai buvo neseni, neišnykę, nebaigiantys išgyti, tai sužalojimų neradimas dešiniuose kūno paviršiuose griuvimo versiją leidžia teisiniu požiūriu atmesti. Nėra tikėtina, kad žmogus trenktųsi tik galva ir paliktų įstrižoje padėtyje, taip nebūna. Žmogus negali savo galvos natūraliai pasukti pagal stuburo kaklinę dalį, kad galva būtų nusukta į priešingą pusę, todėl tokio griuvimo ir atsitrenkimo į dešinę pusę versija yra nepriimtina. Medicininiu požiūriu įmanomas dalykas, kad po galvos traumos buvo šviesusis periodas. Priešmirtinę valandą asmuo turėjo būti be sąmonės, nes rasti ženklūs požymiai, kurie susidaro, galvos smegenis spaudžiant išsiliejusiu krauju, tiek virš dangalo, tiek po dangalu. Galvos viršugalvyje sužalojimų nebuvo rasta. Tokių dalykų neradimas nepaneigia buvusio poveikio.
Dėl neblaivumo - koncentracijų skirtumas kraujyje ir šlapime nurodo, kad J. P. mirė jau blaivėjimo stadijoje, praėjus apie 2-jų valandų laikotarpiui nuo maksimalaus jos neblaivumo. Etilo alkoholio eliminacija kraujuje yra maždaug 0,15 promilės per valandą, o skirtumas yra apie 0,3 promilės nuo sužalojimų patyrimo iki mirties. Įvertinant J. P. kūno sudėjimą, ūgį, konstituciją galima pasakyti, kad tokia etilo alkoholio koncentracija kraujyje įprastai žmonėms yra pasiekiama, suvartojus apie 150-200 gr. grynojo alkoholio.
Iš specialisto išvados matyti (1 t., b. l. 70-71), kad R. P. vieno trauminio poveikio pasekoje, paveikus krūtinės ląstą kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (sumušant ar atsitrenkiant), padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – kairės krūtinės ląstos pusės VI šonkaulio lūžis užpakalinėje pažastinėje linijoje. Lūžis be gijimo žymių, galimai padarytas prieš 7-10 parų iki 2012-04-25 kreipimosi į gydymo įstaigą. Šiai specialisto išvadai papildyti ir patikslinti teisiamajame posėdyje apklaustas išvadą davęs teismo medicinos ekspertas R. Pečkus paaiškino, kad užpakalinė pažastinė linija prasideda 3-5 cm nuo šono vidurio į nugaros pusę, pagal aukštį sužalojimas R. P. padarytas žemiau krūties spenelio. Apžiūrint gydytojui 9 dienos po menamo įvykio, žaizda nefiksuota, nėra jokių duomenų, kad būtų susižalojęs atsitrenkimo į kyšančią vinį metu, rastam sužalojimui toks padarymo mechanizmas nebūdingas.
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad jie nėra pakankami K. A. inkriminuojamiems kaltinimams pagrįsti.
Kaltinamasis K. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai neigė naudojęs bet kokį fizinį smurtą pries J. P. ir R. P., tvirtino, kad po J. P. išėjimo ryte dirbti daugiau jos gyvos nebuvo sutikęs. Liudytoja D. B. patvirtino, kad analogiškai jam žinomas įvykio aplinkybes kaltinamasis jai nupasakojo ir sekančią dieną po įvykio. Tuo tarpu nukentėjusiojo R. P. parodymai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, proceso eigoje nebuvo nuoseklūs ir eilę kartų keitėsi. Apklausiamas teisme, R. P. taip pat negalėjo tiksliai prisiminti visų įvykio aplinkybių bei paaiškinti, kurie iš teisiamajame posėdyje perskaitytų ankstesnių jo parodymų yra teisingi, paaiškino, kad turi atminties sutrikimų dėl epilepsijos, patirto insulto, yra gydytas psichiatrijos ligoninėje, atminties sutrikimus sąlygojo ir alkoholio vartojimas bei patirtas šokas dėl įvykio. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu R. P. penkis kartus buvo apklaustas įtariamuoju, nebūdamas atsakingas už melagingų parodymų davimą ir turėdamas teisę visais įmanomais būdais gintis nuo jam inkriminuotų įtarimų, tame tarpe ir duodamas melagingus parodymus apie įvykį. Kadangi nenuoseklūs ir prieštaringi R. P. parodymai nagrinėjamoje byloje yra lemiami sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimą, dėl nurodytų priežasčių juos būtina patikrinti itin kruopščiai ir preciziškai, o jais remtis kaip įrodymu galima tik tuo atveju, kai juos neginčijamai patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Kaltinamojo ir nukentėjusiojo R. P. parodymais, kurie šioje dalyje sutampa nustatyta, kad 2012-04-16 apie 10 val. kaltinamasis atėjo pas P. ir atsinešė 2 litrų talpos 8 laipsnių stiprumo butelį alaus, kurį gėrė kartu su R. P., o J. P., išgėrusi pusę stiklinės alaus, išėjo pas S. G. rinkti bulvių. Kaltinamajam ir R. P. išgėrus alų, kaltinamasis vėl nuėjo į parduotuvę ir parnešė vyno. Nors R. P. teisme nurodė gerai neprisimenantis, ar vyną parnešė kaltinamasis, ar pastarojo prašymu J. P., liudytoja T. B. patvirtino, kad kaltinamasis parduotuvėje pirko alkoholį du kartus – ryte ir apie pietus, o J. P. buvo parduotuvėje tik vakare, D. B. taip pat patvirtino sutikusi einantį pas P. kaltinamąjį, kuris pasakė, kad ryte buvo nusinešęs pas juos išgerti alaus, o dabar nešasi vyno. T. B., D. B. parodymai patvirtina kaltinamojo aiškinimą, kad alų jie su R. P. baigė gerti ir toliau gėrė vyną J. P. nedalyvaujant. Liudytojų parodymais taip pat nustatyta, kad J. P. 2012-04-16 ryte bendraudama su kaimynėmis buvo blaivi, sužalojimų ant jos veido nesimatė, maždaug nuo 11 iki 15 val. ji dirbo pas S. G., irgi buvo blaivi, nesiskundė, kad būtų sumušta ar sužalota.
Kaip toliau matyti iš T. B. parodymų, pačios dienos vakare apie 18-19 val. J. P. lankėsi parduotuvėje, sakėsi uždarbiavusi ir gavusi 10 litų, einanti namo, pirko alkoholį, alų ar vyną, bet kuriuo atveju 10 litų būtų užtekę tik vienam alkoholinio gėrimo (vienodai alaus ar vyno) buteliui, kainuojančiam virš 6 litų. Iš liudytojos parodymų galima spręsti, kad iki to laiko J. P. namo dar nebuvo grįžusi. Nors byloje nenustatyta, kur buvo J. P. nuo maždaug 15 val., kai baigė darbą pas S. G., iki apsilankymo parduotuvėje, iš T. B. parodymų matyti, kad į parduotuvę J. P. atėjo blaivi ir linksmai nusiteikusi, neminėjo apie kokius nors konfliktus ar patirtą smurtą, sužalojimų požymių nesimatė. Šie T. B. parodymai visiškai atitinka pirminius R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus toje dalyje, jog žmona grįžo blaivi, už savo uždirbtus 10 litų parnešė dar butelį alaus ir duonos, ir paneigia vėlesnius jo parodymus, kad žmona už savo uždirbtus pinigus parnešė du butelius alaus, taip pat paneigia ir pirminį R. P. aiškinimą (kurį jis pats paneigė ir teisme), kad žmona grįžusi namo pirma padarė valgyti, ir tik po to ėjo į parduotuvę alaus ir duonos. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog vakare žmona grįžo namo blaivi ir nesužalota, R. P. patvirtino visose be išimties apklausose. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, jog J. P. buvo sužalota balandžio 16 d. vakare namuose, jau po apsilankymo parduotuvėje.
Pasak R. P., kaltinamasis sumušė ir mirtinai sužalojo jo žmoną tuoj po to, kai ši, blaivi grįžusi namo, be leidimo išgėrė taurę vyno. Tokius nukentėjusiojo parodymus visiškai paneigia teismo medicinos specialisto išvada ir teismo medicinos eksperto paaiškinimai teisme. Kaip paaiškino ekspertas, J. P. nustatyta alkoholio koncentracija yra pasiekiama, suvartojus apie 150-200 gr. grynojo alkoholio. Apklaustų asmenų parodymais taip pat nustatyta, kad P. namuose buvo geriamas 8 laipsnių stiprumo alus ir 18-19 laipsnių stiprumo vynas. Paprasti matematiniai skaičiavimai parodo, kad tokiam girtumo laipsniui pasiekti J. P. turėjo išgerti apie 0,7 – 1,1 litro vyno arba 2 - 2,5 litro alaus (ar atitinkamai po mažesnį kiekį ir vienos, ir kitos rūšies gėrimo). Ekspertas taipogi pagrindė, kad J. P. mirė jau blaivėjimo stadijoje, praėjus apie 2-jų valandų laikotarpiui nuo maksimalaus jos neblaivumo. GMP kvietimo kortelėje nurodyta, kad 23.08 val. nuvykus į P. butą pagal lavondėmes konstatuota, jog J. P. išgulėjo fotelyje apie 1 val. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad jiems pasodinant nugriuvusią J. P. į fotelį, ji buvo aiškiai nebegyva, t. y. jau prieš kurį laiką mirusi. Tuo būdu galima teigti, kad J. P. mirė ne vėliau kaip apie 21.30 val., iš ko seka, kad ji turėjo baigti vartoti alkoholį iki 19.30 val., kita vertus, išgerti dideliam kiekiui (ką patvirtina J. P. nustatytas girtumo laipsnis) vyno ar alaus buvo reikalingas pakankamai ilgas laiko tarpas. Visa tai paneigia R. P. versiją, jog žmona grįžo namo apie 19.30 val. blaivi, be leidimo išgėrė taurę vyno, po ko buvo kaltinamojo sumušta ir alkoholio daugiau nevartojo. Priimant dėmesin T. B. nurodytą J. P. lankymosi parduotuvėje laiką ir laiką, reikalingą J. P. pasiekti vidutinį neblaivumo laipsnį galima spręsti, jog J. P. turėjo grįžti namo maždaug valanda anksčiau, nei nurodo R. P., t. y. apytiksliai apie 18.30 val. Verta pažymėti, kad viešai prieinamais ir visuotinai žinomais duomenimis, 2012-04-16 saulė leidosi 20.25 val., kas visiškai atitinka kaltinamojo parodymus, jog jam pabudus ir pamačius ant grindų negyvą J. P. (tai galėjo būti apie 22 val.), lauke buvo jau tamsu.
Kaip teigia R. P., grįžusi žmona parnešė 2 litrų talpos butelį alaus, namuose dar buvo ir nebaigtas gerti butelys vyno, nukentėjusiojo teigimu, šiuos gėrimus jis su kaltinamuoju baigė gerti iki einant miegoti. Akivaizdu, jog R. P., K. A. ir J. P. trįse geriant bute tuo metu buvusį alkoholį, J. P. nebūtų pasiekusi tokio girtumo laipsnio, kuris buvo konstatuotas teismo medicinos specialisto išvadoje. Ši aplinkybė visiškai patvirtina kaltinamojo parodymus, jog jis pasijuto apgirtęs ir nukentėjusiojo leidimu nuėjo miegoti į gretimą kambarį dar iki J. P. grįžtant namo, ir paneigia nukentėjusiojo aiškinimą, jog grįžus žmonai, bute buvusį alkoholį (išskyrus žmonos be leidimo išgertą taurę vyno) pabaigė gerti jis su kaltinamuoju. Eliminavus šią nukentėjusiojo versiją, taip pat paneigus ir kaltinamojo, nukentėjusiojo ir J. P. girtavimo trįse tikimybę, bei nesant tikslių duomenų apie R. P. minimame nugertame vyno butelyje buvusį vyno kiekį J. P. grįžimo metu (tikėtinai 0,3 – 0,5 litro), galima kelti dvi pakankamai realias tolesnio įvykių vystymosi versijas, atitinkančias J. P. organizme rastą alkoholio kiekį:
1) grįžusi namo, nebaigtą gerti vyno butelį ir parsineštą alų J. P. išgėrė dviese su R. P., kaltinamajam miegant gretimame kambaryje,
2) grįžusi namo ir radusi kaltinamąjį bei savo vyrą miegančius, J. P. paminėtą alkoholį išgėrė viena pati (tokia versija visiškai reali, atsižvelgiant į R. P. parodymus, jog žmona tuoj pat išgerdavo ant stalo padėtą alkoholį ir reikėdavo nuolat sekti, kad ji neapgerų kitų sugėrovų).
Akivaizdu, jog tiek girtaujant kartu, tiek ir antruoju atveju R. P. pamačius, kad žmona suvartojo visą alkoholį, tarp sutuoktinių galėjo kilti konfliktas, peraugęs į R. P. smurtavimą žmonos atžvilgiu. R. P. neneigia anksčiau smurtaudavęs pries žmoną, tai patvirtina ir apklaustų liudytojų parodymai. Aplinkybė, kad J. P. dėl smurtavimo šeimoje paskutiniu metu nėra kreipusis į policiją, pati savaime nepaneigia galimai buvusio smurtavimo šeimoje. Pažymėtina, kad pirminėse apklausose R. P. pripažino, jog įvykio dieną vykusių išgertuvių metu grasino J. P. fiziniu smurtu ir neneigė vartojęs fizinį smurtą, tik nurodė to neprisimenąs, tačiau vėliau tyrimo eigoje parodymus pakeitė ir nurodė, kad žmonai grasino ir ją mušė kaltinamasis, o jis pats to nedarė. Tokio masto nukentėjusiojo parodymų pakeitimą vargu ar galima paaiškinti vien atminties sutrikimais, labiau priimtina tokį parodymų keitimą vertinti kaip siekimą išvengti atsakomybės, nurodant žinomai neteisingas įvykio aplinkybes. Pažymėtina ir tai, jog nesant jokių kitų objektyvių duomenų, K. A. inkriminuotame kaltinime smurto panaudojimas prieš J. P. yra aprašytas būtent pagal R. P. parodymus. Tačiau, kaip matyti iš specialisto išvados, J. P. viršugalvyje, kur, pasak R. P., buvo suduotas pirmasis smūgis abiem sudėtais kumščiais, jokių sužalojimų nerasta, o kiti du R. P. nurodyti kaltinamojo poveikiai J. P. – jos stūmimas į krūtinę atgal ir stūmimas į kaklą pirmyn, galva atsitrenkiant į sieną ir krosnį – galėjo sukelti J. P. tik nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, nors R. P. neigia pats smurtavęs prieš žmoną ir tvirtina gerai atsimenąs visus tris smurtinius kaltinamojo poveikius J. P., iš teismo medicinos specialisto išvados ir eksperto paaiškinimų teisme matyti, kad nei vienas iš R. P. minimų trijų kaltinamojo smurtinių poveikių negalėjo sukelti J. P. mirtinų sužalojimų, kurie kilo dėl traumuojančio smūginio poveikio į dešinio smilkinio sritį. Kaip nurodė ekspertas, tokį sužalojimą galima padaryti ir smūgiuojant kumščiu (byloje nėra duomenų, kad prieš J. P. būtų smurtaujama kokiu tai įnagiu ar daiktu), tačiau po tokio stipraus smūgio turėjo būti sužalota ir kaltininko ranka, vienok iš karto po sulaikymo nei K. A., nei R. P. teismo medicinos eksperto ar mediko apžiūrėti dėl galimų kūno sužalojimų nebuvo ir ši aplinkybė liko nepatikrinta. Be to, eksperto teigimu, medicininiu požiūriu smūginį poveikį į dešinio smilkinio sritį labiausiai tikėtina sieti su pakaušio kairės pusės sužalojimu atsitrenkiant po minėto poveikio, tuo tarpu R. P. nurodo, kad šis atsitrenkimas įvyko, kaltinamajam pastūmus J. P. į krūtinę.
Remiantis išdėstytu teismas laiko, jog be prieštaringų, nenuoseklių ir kitais byloje surinktais įrodymais atskirose detalėse paneigtų nukentėjusiojo R. P. parodymų byloje nėra jokių kitų patikimų duomenų, galinčių neginčijamai patvirtinti K. A. dalyvavimą J. P. nužudyme. Pažymėtina, kad K. A. yra recidyvistas, eilę kartų teistas už sunkius nusikaltimus, tame tarpe ir už nužudymą, atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmes ir turintis pakankamai kriminalinės patirties. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju, kuomet yra tik trys galimi J. P. nužudymo variantai (ją nužudė K. A.; ją nužudė R. P.; ją nužudė K. A. ir R. P. bendrai veikdami) ir nėra betarpiškai įvykį mačiusių asmenų, kaltinamasis, jeigu jis būtų dalyvavęs žudant J. P. ar matęs, kaip ją galimai nužudė R. P. ir tuo pačiu žinodamas nužudymo mechanizmą, vengdamas atsakomybės ir turėdamas kriminalinės patirties būtų galėjęs duoti melagingus R. P. kaltinančius parodymus (tuo atveju, jeigu R. P. iš tiesų nedalyvavo nužudyme), arba sąžiningai nurodydamas R. P. kaip nužudžiusį žmoną (tokiu būdu išsklaidydamas tokioje situacijoje nepagrįstus įtarimus savo paties atžvilgiu). Tuo tarpu K. A. pasirinktas gynybos būdas leidžia pagrįstai manyti, kad jam iš tiesų nebuvo žinomos J. P. nužudymo aplinkybės, t. y. ar ji patyrė smurtą iki grįžtant namo, ar namuose, o jei namuose, tai ar nuo R. P., ar nuo kitų jam miegant galimai užėjusių asmenų. Tuo tarpu manyti, kad mirtinai sumušęs J. P., kaltinamasis būtų pasiprašęs leidimo ir likęs miegoti P. bute bei, pasak R. P., pakartotinai nuėjęs miegoti po negyvos J. P. pasodinimo į fotelį, kuomet jis pats išėjo kviesti pagalbos, būtų visiškai nelogiška.
Kaip minėta, ekspertas paneigė R. P. nurodytas aplinkybes apie J. P. alkoholio vartojimą, taip pat paneigė, jog mirtinus J. P. sužalojimus sukėlė R. P. įvardintas kaltinamojo neva naudotas prieš J. P. smurtas. Apklaustų asmenų parodymais nustatyta, to neneigia ir R. P., jog ir anksčiau jis yra smurtavęs pries žmoną. R. P. nesugebėjo įtikinamai paaiškinti teismui, kodėl, eilėje apklausų ikiteisminio tyrimo metų teigęs, jog išgertuvių metu grasino žmonai fiziniu smurtu, vėliau ėmė šią aplinkybę kategoriškai neigti, lygiai kaip ėmė kategoriškai neigti naudojęs pries žmoną fizinį smurtą, nors pirminėse apklausose tokios galimybės neatmetė, tik nurodė to neprisimenąs. Kaip matyti iš nukentėjusiojo R. P., liudytojų D. B., L. B. parodymų, iš karto po įvykio R. P. atrodė sukrėstas ir nieko nepasakojo apie žmonos žūties aplinkybes bei nesiskundė savo paties sužalojimu. Visa tai kelia pagrįstą įtarimą, jog R. P. galėjo būti sukrėstas dėl savo paties elgesio pasekmių, kadangi, atvykus kaimynėms ir sūnui, o kaltinamajam tuo metu miegant, R. P. nebuvo jokių kliūčių pranešti atvykusiems apie galimai kaltinamojo padarytus nusikaltimus. Gi R. P. veiksmai – kaltinamojo pažadinimas ir išvijimas iš namų – objektyviai patvirtina, kad tėvas jam nieko nepranešė apie galimą kaltinamojo prisidėjimą prie mamos mirties, jo paties sužalojimą ir būtinumą kaltinamąjį sulaikyti. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusieji proceso metu nurodė neturintys jokių pretenzijų kaltinamajam, prisiėmę visas laidojimo išlaidas ir neprašė atlyginti dėl J. P. žūties patirtą turtinę bei neturtinę žalą.
Atskirai būtina aptarti ir R. P. nurodytas aplinkybes apie jo paties patirtą sužalojimą. 2012-04-18 tyrėjo apklaustas įtariamuoju, 2012-04-19 ikiteisminio tyrimo teisėjos apklaustas įtariamuoju R. P. parodė, kad jis niekaip nereagavo į kaltinamojo suduotą jo žmonai smūgį į viršugalvį, negana to, po šio smūgio sudavimo ir pats grasino žmonai “duoti į galvą”. Šiuos savo parodymus R. P. iš esmės patvirtino ir 2012-04-20 parodymų patikrinimo vietoje metu bei 2012-04-20 akistatos su kaltinamuoju K. A. metu. Ir tik 2012-04-26 tyrėjo apklaustas įtariamuoju jis parodė, kad po kaltinamojo smūgio žmonai į viršugalvį, sėdėdamas fotelyje jis pasakė kaltinamajam “ką darai, durniau”, tada kaltinamasis jam sėdinčiam spyrė į kairį šoną, po ko pajuto skausmą šone, stiprų skausmą tebejaučia iki šiol. Iš pradžių šios aplinkybės neprisiminė, o vėliau nelaikė jos reikšminga ir tyrėjui nenurodė, tik 2012-04-25 apie ją atsitiktinai prasitarė policininkams.
Kaip matyti iš paminėtų R. P. parodymų, jis nurodo nuo pat kaltinamojo spyrio koja į šoną jautęs šone stiprų skausmą. Apklaustas teismo jis patikslino, jog būtent dėl šios priežasties jis paprašė kaltinamojo padėti pasodinti ant fotelio nugriuvusią žmoną, kadangi dėl skausmo šone po kaltinamojo spyrio pats nepajėgė to padaryti. Taigi akivaizdu, jog, jo teigimu, jausdamas stiprų skausmą smūgio vietoje nuo pat įvykio momento, R. P. negalėjo šios aplinkybės, kurios pagalba buvo galima rasti atsakymus ir į kitus apklausų metu užduodamus klausimus, neprisiminti balandžio 18-20 dienomis vykusių keturių apklausų metu. Pažymėtina, kad 2012-04-26, 2012-06-20 ir 2012-08-09 apklausose ikiteisminio tyrimo metu R. P. parodė, kad kaltinamasis spyrė jam sėdinčiam fotelyje, tuo tarpu teisme ėmė aiškinti, kad jam spyrė jau besistojančiam, ir nuo spyrio jis vėl atsisėdo. Bet kuriuo atveju nėra įtikinama, kad solidaus amžiaus ir apsvaigęs nuo alkoholio kaltinamasis, būdamas priekyje ar šone R. P., kurio nugaros prieigas saugojo minkštas kampas, būtų galėjęs įspirti R. P. į užpakalinės pažastinės linijos sritį, kurią nukentėjusysis nesunkiai galėjo pridengti ranka.
Atkreiptinas dėmesys ir į dar vieną, teismo vertinimu, labai svarbią aplinkybę. R. P. 2012-04-26 apklausoje nurodė, jog 2012-04-25 apie patirtą traumą “atsitiktinai prasitarė policininkams”. Tyrėjo 2012-04-25 užduotyje pavesti teismo medicinos specialistams atlikti objektų tyrimą nurodyta (t. 1, b. l. 69), jog 2012-04-25 R. P. parodė, kad 2012-04-16 vakare jo bute vykusių išgertuvių metu K. A. spyrė jam į krūtinės ląstos kairę pusę, nuo to laiko jis jaučia skausmą, dėl ko tą pačią dieną R. P. buvo pristatytas į ligoninę ir jam diagnozuotas šonkaulio lūžis. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-04-25 R. P. apklausiamas nebuvo, paskutinį kartą jis buvo apklaustas 2012-04-20, o po to – tik 2012-04-26. Iš to seka, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai su tuo metu suimtu įtariamuoju R. P. bendravo ne tik BPK nustatyta tvarka, tačiau ir pažeisdami baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, t. y. apklausinėjo jį nedalyvaujant gynėjui ir nepildydami įtariamojo apklausos protokolo. Prieš nusiunčiant R. P. gydytojo apžiūrai ir atliekant teismo medicinos specialisto išvadą R. P. apie jo sužalojimo aplinkybes oficialiai apklaustas nebuvo ir jo parodymai nebuvo tikrinami atliekant teismo medicininį tyrimą, priešingai, R. P. buvo apklaustas po medikų apžiūros, sudarant jam galimybes apklausos metu derinti parodymus su jau žinomais medicininių tyrimų rezultatais.
Kaip jau minėta, nelogiška ir neįtikinama, jog tuo atveju, jeigu R. P. tikrai būtų sužalotas jo nurodytomis aplinkybėmis ir nuo pat sužalojimo jausdamas skausmą, jis būtų tai “pamiršęs” ir nenurodęs nei į įvykio vietą atvykusioms kaimynėms bei savo sūnui, nei po to vykusiose 4 oficialiose apklausose. R. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas 2012-04-17 19.30 val. (b. l. 111, t. 1), po to suimtas. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados ir teismo medicinos eksperto paaiškinimų teismui, R. P. nustatytas šonkaulio lūžis buvo šviežias, be gijimo žymių, pagal savo požymius jis galėjo būti padarytas ne tik balandžio 16 d., bet ir balandžio 17, 18 dienomis. Nustačius, jog ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai bendravo su suimtu įtariamuoju R. P. ir nesilaikydami proceso įstatymo nustatytos tvarkos, negalima kategoriškai atmesti prielaidos, jog fizinį poveikį R. P. galėjo patirti jau po sulaikymo tiek iš pareigūnų, tiek iš kitų areštinėje laikomų asmenų, po ko, dangstant galimai neteisėtus veiksmus R. P. atžvilgiu, pasiūlant pastarajam apkalbėti dėl jo sužalojimo K. A., kas šiuo atveju galėjo būti priimtina R. P., siekiant išvengti įtarimų dėl galimo žmonos nužudymo. Negalima kategoriškai atmesti ir kitos prielaidos, jog dar iki R. P. sulaikymo, pastarajam išblaivėjus ir papasakojus sūnui apie kitokias, nei nurodė apklausų metu, J. P. mirties aplinkybes, R. P. galėjo sužaloti jo sūnus, kerštaudamas už mamos mirtį. Galiausiai yra pakankamai reali ir byos duomenimis nepaneigta tikimybė, jog išgertuvių metu kilus konfliktui, R. P. gindamasi galėjo sužaloti pastarojo mušama J. P.. Pažymėtina, kad nors apklausiamas teisme R. P. bandė neigti, kad iki K. A. atėjimo jam skaudėjo nugarą, perskaičius jo 2012-06-20 ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus pripažino, kad jam skaudėjo nugarą prieš ateinant K. A., apie tuos skausmus pasakojęs kaltinamajam. Taigi R. P. prašymą K. A. padėti pakelti nuo grindų žmoną galima paaiškinti ne tik R. P. deklaruojamu šono skausmu po kaltinamojo spyrio (beje, prieštaraudamas pats sau R. P. 2012-04-26 apklausoje nurodė, kad pradžioje dėl šoko jokio skausmo po smūgio nejuto), bet ir nugaros skausmu, kuris R. P. kamavo dar prieš įvykį. Reziumuojant galima teigti, jog byloje surinkti įrodymai neduoda pagrindo daryti kategorišką ir vienareikšmę išvadą, jog nesunkų sveikatos sutrikdymą R. P. padarė būtent kaltinamasis, ir neginčijamai paneigti R. P. sužalojimo kitomis aplinkybėmis galimybę.
Remiantis išdėstytu teismas konstatuoja, jog nenuoseklūs ir prieštaringi nukentėjusiojo R. P. parodymai, kurių kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina ar netgi paneigia, ir kurių patikimumo dėl R. P. mirties detaliau patikrinti nebėra galimybių, negali būti pripažįstami lemiamu K. A. kaltės įrodymu. Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami neginčijamai patvirtinti K. A. kaltę tiek dėl J. P. nužudymo, tiek ir apskritai dėl K. A. smurtavimo prieš J. P. bei jos sužalojimo. Pakankamai reali tikimybė, jog prieš J. P. smurtavo ir sužalojimus, tame tarpe ir sukėlusius mirtį, jai padarė R. P., lieka nepaneigta. Todėl K. A. dėl kaltinimo pagal BK 129 str. 1 d. išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Kadangi prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas R. P. atžvilgiu buvo nutrauktas neįrodžius jo dalyvavimo J. P. nužudyme, o šiuo metu R. P. yra miręs, tolesnis tyrimas dėl J. P. nužudymo nėra galimas (išskyrus atvejį, jeigu paaiškėtų BPK 3 str. 1 d. 7 p. nurodytos aplinkybės), kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad su J. P. mirtimi gali būti susiję kokie nors kiti asmenys. Byloje surinkti įrodymai taip pat nėra pakankami neginčijamai patvirtinti K. A. kaltę dėl smurtavimo prieš R. P. bei jo sužalojimo, nepaneigta, kad R. P. galėjo būti sužalotas kitomis aplinkybėmis ir kitų asmenų. Todėl K. A. dėl kaltinimo pagal BK 138 str. 1 d. išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Remiantis BPK 303 str. 6 d., byla po nuosprendžio įsiteisėjimo perduotina prokurorui, kad šis imtųsi priemonių R. P. sužalojusiems asmenims nustatyti.
Motyvuojamoji dalis
Byloje pareikštas civilinis ieškinys atmetamas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).
Panaikinus šioje byloje K. A. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą, iš suėmimo jis nepaleidžiamas, kadangi kardomoji priemonė jam yra paskirta Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-02-10 nuosprendžiu (BPK 309 str. 3 d.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) du fotelių užtiesalai, taburetė, minkšto kampo dalies užtiesalas, dviviečio fotelio užtiesalas, kilimas, peleninė - grąžintini nukentėjusiajam R. P.,
2) nuorūkos, du skudurai, vatos tamponėliai su nuoplovomis, J. P. drabužiai – sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas
nusprendžia:
K. A. dėl kaltinimo pagal BK 129 str. 1 d. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). K. A. dėl kaltinimo pagal BK 138 str. 1 d. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). K. A. šioje byloje paskirtą kardomąją priemonę suėmimą panaikinti.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį K. A. atžvilgiu atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) du fotelių užtiesalus, taburetę, minkšto kampo dalies užtiesalą, dviviečio fotelio užtiesalą, kilimą, peleninę grąžinti nukentėjusiajam R. P.,
2) nuorūkas, du skudurus, vatos tamponėlius su nuoplovomis, J. P. drabužius sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o išteisintajam K. A. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.