Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-08-14 · Civilinė byla Nr. 2S-1545-340/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-10-20Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-03-07Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-08-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-14
Bylos Nr.
2S-1545-340/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-10062-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Pareiškėjas
A. B., J. S.
Ieškovas
BUAB „Archidis“
Atsakovas
K. V.
Kategorijos
  • 95.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1545-340/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10062-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos: 95.6.2.; 122.2.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. B. ir J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą dėl jų įtraukimo į procesą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Archidis“ , atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Administravimas ir auditas“, ieškinį atsakovui K. V. dėl teisės pripažinimo,

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai A. B. ir J. S. kreipėsi į teismą prašydami juos įtraukti trečiaisiais asmenimis į civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Archidis“ , atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Administravimas ir auditas“, ieškinį atsakovui K. V. dėl teisės pripažinimo. Nurodė, kad jie yra 100 proc. UAB ,,Archidis“ akcijų turėtojai, turintys teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį, todėl yra suinteresuoti išsaugoti bankrutuojančios įmonės turtą nepakitusį, palaikyti byloje reiškiamus reikalavimus, kurie nukreipti į bankrutuojančios įmonės turto išsaugojimą, o tuo pačiu turi tiesioginį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Teigė, kad kaip įmonės akcininkai, turi atskirą asmeninį tiesioginį suinteresuotumą, jie nėra atstovaujami bankroto administratoriaus, nes pastarasis gina ir atstovauja tik kreditorių, tačiau ne įmonės akcininkų, interesus.

Atsiliepimas

Atsakovas su tokiu prašymu nesutiko. Nurodė, kad kasacinis teismas, atsižvelgdamas į bankroto teisinių santykių ir iš jų kylančių teisminių ginčų specifiką, formuoja praktiką, kad pagal bendrą taisyklę bankrutuojančios įmonės akcininkai nėra įtraukiami trečiaisiais asmenimis į bankroto bylą. Teigia, jog nagrinėjama byla nėra tiesiogiai susijusi su pareiškusių prašymą A. B. ir J. S. teisėmis ir teisėtais interesais, todėl, anot atsakovo, nei materialusis, nei procesinis šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi neegzistuoja. Nurodo, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl teisės pripažinimo statyti statinį arčiau nei per trijų metrų atstumą be atsakovo sutikimo, o ginčo statinys yra įregistruotas tik ieškovo nuosavybės teise, todėl ieškinio patenkinimas arba atmetimas sąlygotų tik ginčo statinio teisinės padėties pokyčius arba tokių pokyčių nesąlygotų. Pažymi, jog pareiškėjai nepateikė tinkamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog pastarieji yra ieškovo akcininkai, be to būtų nepagrįsta įtraukti į bylos nagrinėjimą pavienius galimai buvusius bendrovės akcininkus trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-11 nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo dėl įtraukimo dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Nustatė, kad A. B. ir J. S. yra bankrutuojančios UAB ,,Archidis“ akcininkai, tačiau sprendė, kad ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo manyti, jog nagrinėjamos bylos išsprendimas gali turėti tiesioginės įtakos jų teisėms ir pareigoms. Pažymėjo, kad nagrinėjamo turinio bylos išsprendimas sąlygoja tik ginčo statinio, esančio Nemenčinės pl. 45/45A, Vilniuje, teisinės padėties pokyčius. Nurodė, kad akcininkai turi teisę gauti bankrutavusios įmonės turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais, taip pat pažymėjo, kad po bankroto bylos iškėlimo įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, įmonės atstovu tampa teismo paskirtas bankroto administratorius, kuriam pavesta ginti bankrutuojančios įmonės, visų jos kreditorių teises. Sprendė, kad po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratorius gina ir atstovauja taip pat ir kreditorinius reikalavimus įmonei turinčių jos akcininkų interesams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-11 nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nutartis yra neskundžiama. Nurodo, kad ši nutartis pareiškėjams užkerta galimybę tolimesnei bylos eigai, nes pareiškėjai neturėdami savarankiško reikalavimo teisės negalės pradėti savarankiško proceso, t.y. įstojimas į jau prasidėjusį procesą yra vienintelė pareiškėjų priemonė ginti savo teises ir teisėtus interesus, todėl gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pažymėjo, jog po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratorius taip pat atstovauja ir akcininkų interesus. Teigia, jog akcininkas turi materialinį interesą, kai įmonei iškelta bankroto byla, nes įmonės likvidavimo atveju jis gali gauti likviduojamos įmonės turto. Šis materialinis interesas leidžia akcininkui imtis teisinio veiksmo, kuriuo siekiama įmonės bankroto proceso metu išsaugoti jos turtą. Nurodo, kad turi materialinio pobūdžio suinteresuotumą išsaugoti statinį, esantį Nemenčinės pl. 45, Vilnius, tuo pačiu siekti, kad būtų patenkintas ieškinys šioje civilinėje byloje. Pažymi, kad bankroto byloje teismo eksperto yra nustatyta, kad viso ieškovo turto (įskaitant statinį, esantį adresu Nemenčinės pl. 45, Vilnius) vertė yra 29 505 000 Lt, pastato, esančio Nemenčinės pl. 45, Vilnius vertė – 19 278 000 Lt, tuo tarpu teisme patvirtintų ieškovo kreditorių finansinių reikalavimų suma 21 281 064, 45 Lt. Teigia, jog ieškovo turimo turto, jeigu jo sudėties neįtakotų atsakovo civilinėje byloje Nr.2-79-790/2013 reiškiami reikalavimai, t.y. jei nebūtų priimtas sprendimas nugriauti statinį, esantį adresu Nemenčinės pl. 45, Vilnius, galimai užtektų visų ieškovo kreditorių reikalavimams padengti ir dar liktų įmonės akcininkams, t.y. pareiškėjams. Priešingu atveju, ieškovo turto vertė tesiektų 10 227 000 Lt, tuo pačiu likviduojamos įmonės turto neliktų ir įmonės akcininkams. Pažymi, kad pareiškėjai turi tiesioginį teisinį suinteresuotumą išsaugoti ieškovo turto sudėtį nepakitusią, t.y. nagrinėjamoje byloje palaikyti ieškovo poziciją reikalauti statyti statinį, esantį adresu Nemenčinės pl. 45, Vilnius, mažesniu nei 3 metrų atstumu iki gretimo atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, negavus atsakovo sutikimo. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjai nėra atstovaujami bankroto administratoriaus šioje byloje, nes pastarasis gina ir atstovauja tik kreditorių, tačiau ne įmonės akcininkų, interesus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo apeliacinį procesą pagal pareiškėjų atskirąjį skundą nutraukti, nes atskirasis skundas nėra nagrinėtinas teismuose arba pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-11 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nutarties rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, jog nutartis yra neskundžiama, todėl apeliantai neturi teisės šios nutarties skųsti ir atskiruoju skundu reikalauti panaikinti nutarties dalį. Anot atsakovo, apeliantų prašymą išnagrinėjusio pirmos instancijos teismo procesinis sprendimas yra galutinis ir neturi bei negali būti keičiamas aukštesnės instancijos teismo. Teigia, jog pareiškėjai nagrinėjamoje byloje netiesiogiai yra atstovaujami bankroto administratoriaus, todėl jų teisės bei teisėti interesai yra užtikrinami kvalifikuoto atstovo, veikiančio bendrovės, taigi ir akcininkų interesais. Teigia, jog CPK 46 str. 3 d. numato, jog teismo nutartis atsisakyti įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, neskundžiama atskiruoju skundu, todėl, anot atsakovo, atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, iš esmės turi visas tas pačias procesines teises kaip ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, laikytina, kad minėtų asmenų procesinės padėtys yra analogiškos, todėl sprendžiant dėl apeliantų teisės skųsti pirmos instancijos teismo nutarties dalį, taikytina minėtos teisės normos analogija ir konstatuotina, jog teismo nutarties dalis nėra skundžiama, o apeliantai neturėjo procesinės teisės pateikti atskirojo skundo. Teigia, jog apeliantai nepagrįstai nurodo turintys materialinį suinteresuotumą nagrinėjamos bylos baigtimi, nes bankroto administratorius atstovauja bankrutuojančią bendrovę ir visus jos kreditorius bei akcininkus teisme (ĮBĮ 11 str. 3 d. 9 p.). Atsakovo teigimu, tinkamai ir kvalifikuotai atstovaujami bankroto administratoriaus apeliantai neturi tiesioginio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Pažymi, jog Įmonių bankroto įstatymo normos nenumato galimybės į bylas, kuriose proceso dalyviu yra bankrutuojanti bendrovė, įstoti ir bendrovės kreditoriams ir/ar akcininkams (LAT 2000-12-20 nutartis c.b. Nr.3k-3-1380/2000). Nurodo, jog apeliantai dabartinėje ieškovo bankroto bylos stadijoje nėra ir negali būti laikomi tiesiogiai suinteresuotais ieškovo turtine padėtimi (procesine prasme), nes šioje bankroto proceso stadijoje apeliantai neturi jokių turtinių teisių į bankrutuojančios bendrovės turtą. Teigia, kad ieškovas yra privatus juridinis asmuo ir jo bei akcininkų turtas, teisės ir pareigos yra atskirtos ir netapatinamos, kadangi nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl ieškovo teisių į ginčo pastatą, apeliantų teisėms ir pareigoms pirmos instancijos teismo sprendimas įtakos neturės. Pažymi, kad apeliantai, nepriklausomai nuo to, ar pirmos instancijos teismo sprendimas bus palankus ieškovui, ar atsakovui, jokios reikalavimo teisės nei ieškovo, nei atsakovo atžvilgiu neįgytų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Nagrinėjamu atveju apeliantai kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti jų prašymą dėl įtraukimo dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, pagrįstumo bei teisėtumo, taip pat procesinės galimybės apeliacine tvarka apskųsti nutartį, kuria buvo netenkintas pareiškėjų prašymas dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiasiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.

Pagal CPK 47 str. 1 d. tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms, taigi jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo paties teisinės padėties pablogėjimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, gali įstoti ar būti įtrauktas į bylą tik esant materialiniam teisiniam suinteresuotumui bylos baigtimi. Todėl spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai siekia trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje procesinės padėties civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Archidis“ ieškinį atsakovui K. V. dėl teisės pripažinimo. Pirmos instancijos teismas, atmetęs tokį pareiškėjų prašymą, savo procesinį sprendimą motyvavo tuo, jog vien aplinkybė, kad pareiškėjai yra bankrutuojančios UAB ,,Archidis“ akcininkai, nesudaro pagrindo manyti, jog nagrinėjamos bylos išsprendimas gali turėti tiesioginės įtakos jų teisėms ir pareigoms, taip pat sprendė, kad po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratorius gina ir atstovauja ir kreditorinius reikalavimus įmonei turinčių jos akcininkų interesams. Nutarties rezoliucinėje dalyje pirmos instancijos teismas nurodė, jog nutartis neskundžiama.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai ginčijamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog ši nutartis neskundžiama. Civilinio proceso normos numato, jog tretieji asmenys byloje gali būti su savarankiškais reikalavimais ir be savarankiškų reikalavimų. Pagal CPK 46 str. 2 d. tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas, tai reiškia, jog toks dalyvaujantis byloje asmuo formuluoja atskirus materialinius reikalavimus dėl kurių bylą nagrinėjantis teismas pasisako, juos tenkindamas arba atmesdamas, ir priimtas teismo sprendimas turi tiesioginius teisinius padarinius jo teisėms ir pareigoms. Tuo tarpu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį ar sudaryti taikos sutartį. Taigi tokie dalyvaujantys byloje asmenys nereiškia savarankiškų reikalavimų ir jų suinteresuotumas byloje pasireiškia tuo, jog priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Minėtas 46 str. taip pat numato, jog teismo nutartimi, kuria atsisakyta asmenį į procesą įtraukti trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, neskundžiama atskiruoju skundu. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą daro klaidingas prielaidas teigdamas, jog tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, iš esmės turi visas tas pačias procesines teises kaip ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, laikytina, kad minėtų asmenų procesinės padėtys yra analogiškos, todėl sprendžiant dėl teisės skųsti pirmos instancijos teismo nutarties dalį, taikytina teisės normos analogija ir konstatuotina, jog teismo nutartis dėl netenkinto prašymo įtraukti pareiškėjus trečiaisias asmenimis nėra skundžiama. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 47 str. 5 d. numato, jog dalyvaujančių asmenų prašymu arba savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtraukto į bylą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismo motyvuota nutartimi pašalina trečiajį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Tokia nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Paminėtas teisinis reglamentavimas suponuoja, jog ir procesinis sprendimas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo ar atsisakymo įtraukti tokį proceso dalyvį gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. Kaip teisingai pažymėjo apeliantai, pirmos instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu CPK numatytais atvejais arba tuo atveju, jei tokia nutartis užkerta kelią tolimesniai bylos eigai. Kadangi pirmos instancijos teismas atmetė pareiškėjų prašymą įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, apeliantai neturi procesinės galimybės reikšti atskirus materialinius reikalavimus siekdami savo teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo, todėl toks pirmos instancijos teismo procesinis sprendimas, esant pareiškėjų skundui, turi būti patikrintas apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo apeliacinį procesą nutraukti, nes apeliantai turėjo teisę skųsti pirmos instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyti tenkinti jų prašymą dėl įtraukimo į procesą trečiaisias asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimu. Pažymėtina ir tai, jog pirmos instancijos teismas, nors ir nurodęs nutarties rezoliucinėje dalyje, kad šis procesinis sprendimas nėra skundžiamas, tolimesniais savo procesiniais veiksmais, t.y. priėmęs pareiškėjų atskirąjį skundą bei nustatęs terminą atsiliepimui į jį pateikti, išreiškė savo poziciją dėl nutarties skundžiamumo, todėl ginčijamos nutarties rezoliucinę dalį, kuria nurodyta, jog nutartis nėra skundžiama, galima vertinti kaip pirmos instancijos teismo padarytą rašymo apsirikimą.

Apeliantų teigimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamos bylos išsprendimas neturės tiesioginės įtakos jų teisėms ir pareigoms. Nesutikdami su tokia pirmos instancijos teismo išvada, apeliantai nurodo, kad akcininkas turi materialinį interesą, kai įmonei iškelta bankroto byla, nes įmonės likvidavimo atveju jis gali gauti likviduojamos įmonės turto. Šis materialinis interesas leidžia akcininkui imtis teisinio veiksmo, kuriuo siekiama įmonės bankroto proceso metu išsaugoti jos turtą. Nagrinėjamoje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Archidis“ ieškinį atsakovui K. V. dėl teisės pripažinimo siekiama be atsakovo sutikimo gauti leidimą statyti statinį, esantį adresu Nemenčinės pl. 45, Vilnius, mažesniu nei 3 metrų atstumu, tokiu būdu išsaugant ieškovo turto sudėtį nepakitusią. Šioje byloje ieškinį reiškia bankrutuojančios bendrovės bankroto administratorius, kuris įstatymo yra įpareigotas ginti bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių teises. Pažymėtina, jog po bankroto bylos iškėlimo iš esmės netenka prasmės dauguma Akcinių bendrovių įstatymu nustatytų akcininkų turtinių ir neturtinių teisių, nes dėl įmonės teisinio statuso jos negali būti įgyvendintos. Dalis teisių gali būti įgyvendinta, tačiau tokiu atveju būtina užtikrint, kad jų įgyvendinimas neprieštarautų Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Po bankroto bylos iškėlimo pareiga ginti bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesus tenka bankroto administratoriui. Pareikštu ieškiniu siekdamas išsaugoti ieškovo turto apimtį bankroto administratorius gina ne tik kreditorių, bet ir bankrutuojančios bendrovės teises, to paties, kaip bankrutuojančios bendrovės dalininkai, siekia ir apeliantai, t.y. jų pirminis interesas yra išsaugoti bankrutuojančios bendrovės turto apimtį, kuriai išlikus nepasikeitusiai galimai liks turto atsiskaičius su bendrovės kreditoriais likvidavimo procedūros metu jų reikalavimams patenkinti. Nors įstatymas expressis verbis nenumato, jog bankrutuojančios bendrovės bankroto administratoriaus atstovauja ir bendrovės akcininkus, tačiau atstovaudamas bankrutuojančią bendrovę jis netiesiogiai atstovauja ir jos dalininkų interesus, todėl nėra pagrindo pastaruosius papildomai įtraukti į procesą, nes, kaip minėta, bankrutuojančios bendrovės teises įpareigotas ginti tik bankroto administratorius. Tai, kad apeliantai siekia nagrinėjamoje byloje palaikyti ieškovo poziciją nesudaro teisinio pagrindo įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Lygiai tokį patį interesą, kaip ir apeliantai, šiuo atveju gali turėti ir kiti ieškovo akcininkai, taip pat kreditoriai, tačiau Įmonių bankroto įstatymas nenumato galimybės juos įtraukti į bylos nagrinėjimą. Tokie procesiniai veiksmai prieštarautų greitam ir efektyviam bankroto procesui. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo turto apimties sumažėjimo padariniai, kaip ir galimybė akcininkams gauti likviduojamos bendrovės turto dalį, bus sprendžiami ieškovo bankroto byloje. Taigi šioje byloje priimto teismo sprendimo teisinės pasekmės apeliantams bus aktualios bankroto proceso metu, t.y. dėl šio teismo sprendimo apeliantams jokių tiesioginių teisinių padarinių nekils, tuo tarpu galima netiesioginė įtaka nesudaro CPK 47 str. numatyto teisinio pagrindo apeliantus į procesą įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.

Procesinių teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo įvardintas pirmosios instancijos teismo padarytas procesinis pažeidimas nutarties rezoliucinėje dalyje nurodant, kad nutartis dėl prašymo įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų išsprendimo neskundžiama, nesudaro pagrindo keisti iš esmės teisingą pirmos instancijos teismo nutartį, kuria pagrįstai atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą įtraukti juos į nagrinėjamą bylą trečiaisiais asmenimis kaip neatitinkantį įstatymo nustatytų pagrindų. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė