Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Solimina“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, ieškinį atsakovui R. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. sausio 14 d. nutartimi teismas patvirtino UAB „Solimina“ bankroto administratoriaus ir A. O. pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą dalyje reikalavimų, pareikštų atsakovui A. O. nutraukė. Nutartis įsiteisėjo.

Byloje sprendžiamas tik ieškinio reikalavimas, pareikštas atsakovo R. J. atžvilgiu. Reikalavimas grindžiamas šiomis faktinėmis aplinkybėmis: 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi teismas iškėlė UAB „Solimina“ bankroto bylą. Nuo 2017 m. kovo 27 d. įmonės vadovu buvo R. J.. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi įpareigojo UAB „Solimina“ vadovą per 15 dienų perduoti bankroto administratoriui visus BUAB „Solimina“ dokumentus ir turtą. Įmonės turtas perduotas nebuvo, R. J. bankroto administratoriui surasti nepavyko. VĮ Registrų centras duomenimis BUAB „Solimina“ vardu nėra registruota nekilnojamo turto. VĮ Regitra duomenimis vardu nėra registruota transporto priemonių. Tačiau iš paskutinio įmonės balanso, sudaryto už 2015 metus matyti, kad įmonė turėjo 32 131 Eur turto. Iš jo: ilgalaikis, materialus turtas – 29 384 Eur, trumpalaikis turtas – 2 747 Eur: atsargos, išankstiniai apmokėjimai – 2 074 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 673 Eur. Darant prielaidą, kad per metus gautinos sumos, taip ir nebuvo gautos, remiantis 2015 metų balanso duomenis bankroto administratoriui neperduoto BUAB „Solimina” turto vertė lygi 31 458 Eur (29 384 Eur + 2 074 Eur).

Atsiliepimas į ieškinį negautas, atsakovas apie teismo posėdžio laiką ir vietą bei teismo sudėtį informuotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais įmonės bankroto administratorius kelia paskutinio iki bankroto bylos iškėlimo faktiškai vadovavusio UAB ,,Solimina” vadovo civilinės teisinės atsakomybės klausimus ir įrodinėja atsakovo prievolę atlyginti bendrovei padarytą žalą, kuri ieškovės teigimu susidaro dėl neperduoto turto pagal balansą vertę.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustato, jog įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą visus dokumentus, jų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam įstatyme nustatyto dydžio baudą.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, teismas nustatė, jog atsakovas R. J. dirbo uždarosios akcinės bendrovės „Solimina“ vadovu nuo 2017 m. kovo 27 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2017 m. lapkričio 13 d. Bankroto byloje buvo patvirtinti šie kreditorių finansiniai reikalavimai: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus – 4 833,25 Eur; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 4 386,14 Eur, antstolio A. Š. – 104,99 Eur, antstolės R. M. – 86,76 Eur, UAB „Vasarojus“ – 7 482,29 Eu, UAB „Duonis“ – 341,85 Eur, UAB „Žalvė“ – 2 657,53 Eur, iš viso: 19 892,81 Eur.

Dėl bendrovės buvusio vadovo civilinės teisinės atsakomybės pagrindų

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teismas, išnagrinėjęs bylą pažymi, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog civilinei atsakomybei nagrinėjamu atveju kilti būtina nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus, padarytą įmonei žalą, jos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos bei atsakovo kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246-6.249 straipsniai). Pareiga įrodyti pirmąsias tris sąlygas tenka ieškovei, o atsakovas turi paneigti savo kaltės prezumpciją (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis).

Kaip matyti iš paskutiniųjų UAB „Solimina“ įmonės finansinių duomenų (t. y. 2015 metų finansinės atskaitomybės), įmonė turėjo 32 131 Eur vertės turto. Iš jo: ilgalaikis, materialus turtas – 29 384 Eur, trumpalaikis turtas – 2 747 Eur: atsargos, išankstiniai apmokėjimai – 2 074 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 673 Eur. Atsakovas R. J. Juridinių asmenų registre registruotas paskutiniuoju UAB ,,Solimina” akcininku ir vadovu, kuris po bankroto bylos iškėlimo neperdavė bendrovės administratoriui turto ir dokumentų.

Teismas pirmiau nurodytų aplinkybių pagrindu sprendžia, kad atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovė įrodė (CPK 178 straipsnis, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis), o atsakovas savo kaltės prezumpcijos nepaneigė (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis, CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės įrodinėjamos žalos dydžio ir padarytos žalos nustatymo kriterijų

Įrodinėjimo dalykas nagrinėjamu atveju yra faktas, kad neperdavus jokio įmonės turto, atsiranda konkreti žala kreditoriams, kadangi negalima su jais net iš dalies atsiskaityti.

Teismas pažymi, kad žala nėra preziumuojama (CK 6.249 straipsnis), todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, jog jei dėl pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat ir dėl turto neperdavimo bankroto administratoriui, padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Žala bankrutuojančiai įmonei nagrinėjamu atveju atsiranda tokiu būdu, kad laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis, tuo tarpu neperduodsant įmonės turto – užkertamas kelias bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė. O žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų ir neperduodamo turto sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimų patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs per nesikreipimo laikotarpį įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, taip pat neperduoto turto vertė.

Pagal paskutinį pateiktą bendrovės balansą įmonėje apskaityto turto vertė sudaro 32 131 Eur, ieškovė prašo priteisti 31 458 Eur žalą, į sumą neįtraukdamas per vienerius metus gautinų sumų. Nurodo, kad atsakovas, neperdavęs bankroto administratoriui jokio įmonės turto iškėlus jai bankroto bylą, padarė 31 458 Eur žalą. Taigi, ieškovė žalos dydį grindžia vieninteliu įrodymu – paskutinio pateikto balanso duomenimis.

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Jeigu nepakanka bendrovės turto šiems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad šio turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Toks žalos dydžio nustatymas gali būti taikomas tuo atveju, kai ją lemia įmonės vadovo (valdymo organų) neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas buvo pasyvus, nepateikė atsikirtimų į jo atžvilgiu reiškiamus reikalavimus, ieškovas žalos dydį įrodinėjo tik balanso duomenimis, kuris nėra pagrindžiamas kitais susijusiais įrodymais apie konkretų turtą ir jo vertę. Teismo vertinimu, vien tik iš įmonės balanso nėra galimybės nustatyti žalos kreditoriams dydžio. Byloje nustatyta, kad administratoriui nebuvo perduotas joks turtas, todėl laikytina, kad nelikus turto, nurodyto įmonės balanse, ir nesant įrodymų, kurie paneigtų turto realų buvimą ar patvirtintų, jog jis visas buvo teisėtai kam nors perleistas, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju yra padaryta žala įmonei, ir kaip išvestinė – žala kreditoriams.

Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto ir nepatvirtinto balanso finansiniai duomenys turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą ir tikslumą bei sprendžiant dėl šių duomenų patikimumo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atitinka turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; taip pat į tai, kad tai yra apibendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra nustatyti, remiantis kitais dokumentais (inventorizacijos aktais, ūkinių operacijų dokumentais ir kt.). Iš balanso duomenų negalima nustatyti vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Pažymėtina, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. Taigi, vien tai, kad balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada sudaro pagrindą išvadai, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

Byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad įmonė veiklos nevykdė kelerius metus iki bankroto bylos iškėlimo, todėl akivaizdu, jog 2015 metų balanse nurodyto turto struktūra ir atitinkamai vertė galėjo pasikeisti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą – iš viso 19 892,81 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kas reiškia, kad BUAB „Solimina“ bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma (19 892,81 Eur) yra ženkliai mažesnė nei bankroto administratoriui neperduoto turto 2015 metų balansinė vertė (31 458 Eur). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nesant neabejotinai balanso duomenų atitikčiai realiai turto vertei įmonės veiklos nutraukimo dieną, atlygintinos žalos dydis mažintinas iki teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos - 19 892,81 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Toks vertinimas atitinka ir formuojamą teisminę praktiką (žr. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje e2A-789-798/2016).

Nurodytą sumą teismas pripažįsta bankrutuojančiai bendrovei padaryta žala, kadangi tarp atsakovo R. J. neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kurią turi atlyginti atsakovas (CPK 178 straipsnis, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo 19 892,81 Eur žalos atlyginimo.

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi iš atsakovo priteista įvykdyti piniginę prievolę, ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 5 procentų metinės palūkanos nuo ieškovei iš atsakovo priteistos žalos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 2 d.) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovo R. J. priteisiama 448 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 96 straipsnis).

Ieškovė nepateikė įrodymų apie turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Solimina” (į. k. 302757699) iš R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 19 892,81 Eur (devyniolika tūkstančių aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus, 81 ct) žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 19 892,81 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 2 d.) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 448 Eur žyminio mokesčio šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.