Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. P., jos atstovui advokatui Aleksanderui Višnevskiui (Aleksander Višnevski),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens O. P. atstovo advokato Aleksandero Višnevskio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) 2025 m. lapkričio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-27598-2025 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-27598-2025 O. P. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirta 850 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 19 mėnesių. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirtos už tai, kad O. P. 2025 m. liepos 18 d., apie 22.08 val., A. Vienuolio g., Vilniuje pakartotinai vairavo automobilį „Alfa Romeo 159“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių, teisės vairuoti nėra įgijusi.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens O. P. atstovas advokatas A. Višnevskis skunde prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3. Skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2024 m. vasario 7 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13-ANR_P-11095-2024 (toliau – protokolas Nr. 1), kuriuo O. P. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Protokole Nr. 1 nurodyta, kad pareiškėja 2024 m. vasario 2 d. 8.20 val. Šeškinės g. 20, Vilniuje, vairuodama transporto priemonę, kurios valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo arčiau kaip 5 m atstumu prieš pėsčiųjų perėją. Vilniaus miesto savivaldybės administracija surašė administracinį nurodymą, kuriuo už šį nusižengimą pareiškėjai buvo siūloma iki 2024 m. kovo 9 d. sumokėti 15 Eur baudą (toliau – administracinis nurodymas Nr. 1). Pareiškėja per nustatytą terminą administracinį nurodymą įvykdė ir baudą sumokėjo. O. P. 2024 m. vasario 9 d. gavo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) 2024 m. vasario 8 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 02-ANR_P-826-2024 (toliau – protokolas Nr. 2), kuriame nurodyta, kad ji 2024 m. vasario 2 d. 8.22 val. Šeškinės g. 22, Vilniuje vairavo ir pastatė automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arčiau kaip 5 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos. Policijos departamentas administraciniu nurodymu siūlė jai iki 2024 m. kovo 9 d. sumokėti 15 Eur baudą (toliau – administracinis nurodymas Nr. 2). Kadangi pareiškėja sumokėjo baudą pagal Protokolą Nr. 1, ji laikė, kad nuobauda yra įvykdyta. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, 2024 m. gegužės 3 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-12283-2024, kuriuo pripažino O. P. kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, o būtent, kad 2024 m. vasario 2 d. 8.22 val. Šeškinės g. 22, Vilniuje ji vairavo automobilį, neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, ir pastatė automobilį arčiau kaip 5 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos. Minėtu nutarimu jai paskirta galutinė 350 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 6 mėnesiams. O. P. šiuos nutarimus bandė skųsti, tačiau teismas neatnaujino skundo padavimo termino, todėl pareiškėja liko du kartus nubausta už tą patį pažeidimą, taip buvo pažeistas non bis in idem principas ir tai lėmė griežtesnės nuobaudos paskyrimą šį kartą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atstovo vertinimu, administracinių nusižengimų teisena pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį jai turėjo būti nutraukta. Kadangi administracinio nusižengimo teisena nebuvo nutraukta, pareigūnai, nagrinėdami aktualią administracinio nusižengimo bylą, privalėjo atsižvelgti į O. P. nurodomas aplinkybes, tačiau to taip pat nepadarė.

4. Skunde nurodoma, kad, skirtingai nei teigiama Skundžiamame nutarime, pareiškėja turi teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones. Prieš kreipiantis į teismą O. P. buvo AB „Regitra“ ir jai buvo nurodyta, kad visi formalumai yra atlikti, su turimu ukrainietišku vairuotojo pažymėjimu ji gali vairuoti. Taigi pareiškėjos veiksmuose nėra pažeidimo sudėties. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, aplaidžiai vykdė pareigą išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, nesiaiškino, ar pareiškėja turi galiojančią teisę vairuoti, nesiūlė pateikti vairuotojo pažymėjimą, bylą išnagrinėjo pareiškėjai ir vertėjui nedalyvaujant, nors akivaizdžiai matė, kad pareiškėja yra ukrainietė, negavo jos paaiškinimų, neatsižvelgė į AB „Regitra“ interneto svetainėje viešai prieinamą informaciją, kad Lietuvoje leidžiama vairuoti su ukrainietišku vairuotojo pažymėjimu, o jam baigus galioti, jo galiojimo terminas pratęsiamas visam karo padėties laikotarpiui ir dar vienerius metu nuo jos nutraukimo ar atšaukimo dienos.

5. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime prašo Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir O. P. atstovo advokato A. Višnevskio skundo netenkinti.

6. Atsiliepime nurodoma, kad 2024 m. gegužės 3 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-12283-2024 per nustatytą terminą nebuvo apskųstas, todėl įsiteisėjo, paskirtą baudą O. P. sumokėjo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą skundui dėl šio nutarimo paduoti. Vilniaus apygardos teismas šią nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad šis nutarimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl pakartotinumo faktas Skundžiamame nutarime konstatuotas teisėtai, veikos kvalifikavimas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį yra pagrįstas ir atitinkantis nustatytas faktines aplinkybes.

7. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad O. P. teigia turinti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones. Visgi pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 13 straipsnio 9 dalį ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. IV-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės) 40 punktą, trečiųjų šalių (ne Europos Sąjungos ekonominės erdvės valstybių) išduoti vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja tik tol, kol asmuo netampa nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, o įgijus tokį statusą – ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Pagal Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2.4 papunktį bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnį, nuolatiniu gyventoju laikomas asmuo, kurio gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje yra pagrindinė ir kuris čia paprastai gyvena bent 185 dienas per kalendorinius metus dėl asmeninių ar darbo ryšių. Pagal Gyventojų registro duomenis, pareiškėja Lietuvoje gyvena nuo 2016 m. kovo 21 d., todėl laikytina nuolatine Lietuvos Respublikos gyventoja. O. P. turėjo pareigą pasikeisti Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos. Jai neįvykdžius šios pareigos, užsienyje išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje nebegaliojo.

8. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. P. prašė tenkinti skundą ir nurodė, kad Lietuvoje gyvena nuo 2015 m., atvyko todėl, kad tėvas yra lietuvis, leidimas gyventi Lietuvoje jai išduotas 2015 arba 2016 m. Pirmą kartą į AB „Regitra“ dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo Lietuvoje kreipėsi po to, kai sumokėjo baudą ir daugiau nei pusę metų nevairavo. Nuo 2015 iki 2023 m. buvo bausta administracine tvarka, tačiau pareigūnai anksčiau nekėlė klausimo dėl jos vairuotojo pažymėjimo galiojimo.

9. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas A. Višnevskis nurodė, kad supranta atsiliepime išdėstytus argumentus, jog O. P. praleido apskundimo terminą, tačiau nutarimai buvo įvykdyti, terminas, kuriam buvo atimta teisė vairuoti, buvo suėjęs. Teisės vairuoti atėmimo laikotarpiu ji nevairavo transporto priemonių. Kai pareiškėja, suėjus 6 mėnesių terminui, kreipėsi į AB „Regitra“, kad atkurtų vairuotojo pažymėjimą, buvo paaiškinta, jog jai jokių procedūrų atlikti nereikia, nes turi galiojantį Ukrainos vairuotojo pažymėjimą. Iš oficialios AB „Regitra“ informacijos matyti, kad Lietuvos Respublikoje galioja Ukrainos vairuotojo pažymėjimas. Tuo pagrindu jai negalėjo būti atimta teisė vairuoti. Už tą patį pažeidimą įstatymas draudžia bausti pakartotinai. Iš bylos medžiagos matyti, kad O. P. du kartus buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tą patį nusižengimą. Pirmą kartą pareigūnai nenustatė, kad būtent ji ten pastatė transporto priemonę, transporto priemonę vairavo tiek O. P., tiek kiti asmenys. Įvykio dieną pareiškėją sustabdę policijos pareigūnai konstatavo, kad ji yra teista už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviai, teistumas neišnykęs, jai atimta teisė vairuoti. Pateikta pažyma patvirtina, kad O. P. jokio teistumo neturi, taigi Skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas. Pareiškėja yra patraukta administracinėn atsakomybėn be pagrindo, jos veikoje nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Skundas netenkintinas.

10. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

11. Pirmiausia, teismas pasisako dėl skunde minimų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 7 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. SAVAD-13-ANR_P-11095-2024 (ROIK: 24231076670) ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12283-2024 (ROIK: 24231186917). Kaip teisingai nurodyta Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, pateiktame atsiliepime, dėl minėtų administracinių nusižengimų bylų buvo išsamiai pasisakyta įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartyje Nr. eAN2-374-1121/2025, visi šie procesiniai sprendimai yra įsiteisėję ir vykdytini. Taigi teismas nekvestionuoja (ir negali to daryti) jų teisėtumo ar pagrįstumo, taip pat nenagrinėja su minėtomis administracinių nusižengimų bylomis susijusių klausimų.

12. ANK 424 straipsnio 5 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, taip pat už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimą, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad O. P. padarė nutarties 1 punkte nurodytą administracinį nusižengimą, todėl pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį pripažinta kalta teisėtai ir pagrįstai.

13. SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.

14. Vairuotojo pažymėjimo išdavimo taisyklių 40 punkte nustatyta, kad Pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą.

15. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, kad O. P. nuo 2016 m. balandžio 4 d. turi deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino Lietuvos Respublikoje gyvenanti nuo 2015 m. Bylos duomenimis, nuo 2021 m. kovo 18 d. jai išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje. Taigi, administracinio nusižengimo padarymo metu nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo buvo neabejotinai praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, tačiau O. P. neturėjo jos vardu išduoto Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo, vairavo turėdama Ukrainos Respublikos, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos laisvosios prekybos asociacijos šalis, išduotą vairuotojo pažymėjimą. Kad pareiškėja įgijo nuolatinės Lietuvos gyventojos statusą ir jį turi ilgiau kaip 6 mėnesius, konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusioje 2025 m. spalio 28 d. nutartyje Nr. eAN2-374-1121/2025. Taigi O. P. vairavo automobilį „Alfa Romeo 159“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, tokiu būdu pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius, be kita ko, draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Pažymėtina, kad skunde nurodoma neva aktualia AB „Regitra“ interneto svetainėje viešinama informacija apie ukrainietiško vairuotojo pažymėjimo galiojimą Lietuvoje šiuo atveju negali būti vadovaujamasi, kadangi ši informacija susijusi su karo padėtimi Ukrainoje ir tais atvejais, kai Ukrainoje išduotų vairuotojo pažymėjimų galiojimas baigėsi. Kaip minėta, O. P. Lietuvos Respublikoje gyvena jau nuo 2015 m., nuo 2021 m. kovo 18 d. jai išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, taigi specialios Ukrainoje išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimo taisyklės jai nėra aktualios, jį pasikeisti pareiškėja turėjo dar iki karo padėties Ukrainoje įvedimo. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja iš tiesų būtų pasikreipusi į AB „Regitra“ dėl turimo vairuotojo pažymėjimo galiojimo Lietuvos Respublikoje ir kad minėtos institucijos atstovai būtų ją suklaidinę, teigdami, kad ji turi teisę vairuoti transporto priemones. Vis tik net ir pati pareiškėja nurodė, kad į AB „Regitra“ kreipėsi tik po to, kai jau buvo suėjęs 2024 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12283-2024 jai paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminas, o pasidomėti turimo vairuotojo pažymėjimo galiojimu ir jį pasikeisti ji turėjo gerokai anksčiau. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad O. P. Lietuvoje gyvena daugiau nei 10 metų, jos tėvas yra lietuvis, jai yra išduotas leidimas nuolat čia gyventi, todėl ji neabejotinai turėjo pakankamai laiko, o taip pat ir pareigą, susipažinti su Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais. Atsižvelgiant į tai, skunde ir teismo posėdžio metu nurodyti argumentai niekaip nepaneigia O. P. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Sutiktina, kad Skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodyta, kad O. P. neturi teisės vairuoti transporto priemonių dėl turimo neišnykusio teistumo už nusikalstamą veiką, kurią padarė vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2026 m. sausio 23 d. duomenimis, O. P. yra neteista, vis tik neteisingi Skundžiamo nutarimo motyvai savaime nereiškia, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas. Teismas šį Skundžiamo nutarimo trūkumą ištaisė, nurodydamas faktinę situaciją atitinkančius sprendimo motyvus.

16. Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus užfiksuoti duomenys, kad O. P. 2024 m. vasario 2 d., be kita ko, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, ir jai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12283-2024 buvo paskirta 350 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas šešiems mėnesiams. Paskirtos administracinio poveikio priemonės vykdymo terminas – nuo 2024 m. gegužės 26 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d. Paskirtą baudą O. P. sumokėjo 2024 m. lapkričio 28 d. Taigi matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuo nutarimo šioje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, O. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį patraukta pagrįstai.

17. Už administracinio nusižengimo, reglamentuoto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą numatyta bauda nuo 800 iki 1 000 Eur. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų, o ANK 424 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas. Skundžiamu nutarimu O. P. pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį skirta 850 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 19 mėnesių.

18. Sprendžiant dėl Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, nustatyto baudos dydžio ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pagrįstumo, įvertintina tai, kad O. P. pakartotinai vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės to daryti (neturint jos vardu išduoto Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo) ir tai žinodama, nes teisė vairuoti jai vieną kartą jau buvo atimta. Teismas nenustatė jos atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per pastaruosius penkerius metus O. P. administracine tvarka bausta 9 kartus, daugiausiai už KET pažeidimus, jai jau buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kas neleidžia pareiškėjos charakterizuoti itin teigiamai, kaip pavyzdingai besilaikančios įstatymų reikalavimų. O. P. neteista, Lietuvos Respublikoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra ištekėjusi, auginanti vieną nepilnametį vaiką, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, šiuo metu nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, Skundžiamu nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą O. P. paskirta bauda, artima įstatyme numatytam baudos minimumui – 850 Eur, ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, kuris yra artimas minimaliam įstatyme numatytam terminui – 19 mėnesių, nėra per griežti, yra teisingi ir proporcingi padarytam pažeidimui ir pažeidėjos asmenybei, todėl jų švelninti nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-27598-2025 nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.