Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-32-332/2017

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-03-02
Bylos Nr.: 1A-32-332/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-86-1-01159-2012-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
Nuteistasis: A. Š.
Nukentėjusysis: E. M., L. M.
Advokatai: Andrius Kazakevičius, Žydrūnas Rupšys

Kategorijos

1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-32-332/2017Teisminio proceso Nr. 1-86-1-01159-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 1.2.4.4.2.8.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei,

atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės M. V., M. A. ir nuteistojo A. Š. gynėjui advokatui Žydrūnui Rupšiui,

nukentėjusiųjų E. M., L. M., V. P. atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų E. M., L. M., V. P. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-18 nuosprendžio, kuriuo:

M. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir perduotas Ž. G. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, M. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir perduotas D. A. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, M. A. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. Š. pripažintas kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui;padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, prieš tai laisvės apribojimo bausmę pakeitus vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir A. Š. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Procesas dėl nukentėjusiosios L. M. bei nukentėjusiojo E. M. pareikštų civilinių ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktas.

Nukentėjusiosios L. M. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš kaltinamųjų M. V., M. A. ir A. Š. priteista 300 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusiojo E. M. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš kaltinamųjų M. V., M. A. ir A. Š. priteista 600 Eur neturtinės žalos.

Procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pateikto civilinio ieškinio nutrauktas.

Procesas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateikto civilinio ieškinio nutrauktas.

Nukentėjusiojo V. P. civilinis ieškinys dėl telefono paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A., M. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o A. Š. nuteistas už tai, kad savo bendrais tyčiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: 2012-12-26, apie 1.30 val., viešoje vietoje - kavinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, įžūliu elgesiu – suduodami rankomis ir spirdami kojomis bendrai nukentėjusiajam E. M. ne mažiau devynių smūgių į įvairias kūno vietas ir padarydami galvos sumušimą su poodine kraujosruva dešinio užausio srityje, apatinės lūpos odos nubrozdinimą, kraujosruvą lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimus viršugalvio kairėje, kairiame skruoste, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, poodines kraujosruvas dešinėje alkūnėje šalia kairės pažastinės duobės, kairės plaštakos IV piršto naginėje falangoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, tai yra bendrai padarė nukentėjusiajam E. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei suduodami rankomis ir spirdami kojomis bendrai nukentėjusiajai L. M. ne mažiau dviejų smūgių į įvairias kūno vietas ir padarydami veido sumušimą su minkštųjų audinių patinimu kairio skruosto srityje, poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, tai yra bendrai padarė nukentėjusiajai L. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei A. Š. suduodant rankos kumščiu nukentėjusiajam V. P. smūgį į veido sritį ir padarant nukentėjusiajam dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžį, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies junginėje, muštinę žaizdą dešiniame skruoste, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei nukentėjusiajam V. P. nuo smūgio nugriuvus, bendrai jį spardė sukeldami nukentėjusiajam V. P. fizinį skausmą.

Be to, A. Š. nuteistas už tai, kad jis 2012-12-26, apie 1.30 val., viešoje vietoje - kavinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, dėl chuliganiškų paskatų, suduodamas rankos kumščiu nukentėjusiajam V. P. smūgį į veido sritį ir padarydamas nukentėjusiajam dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžį, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies junginėje, muštinę žaizdą dešiniame skruoste, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl galvos dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžio jo sveikta buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų E. M., L. M., V. P. atstovas advokatas A. Kazakevičius prašo:

1) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-18 nuosprendį, nustatant, kad 2012-12-26, apie 01.30 val., viešoje vietoje - kavinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, dėl chuliganiškų paskatų, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais - suduodami rankomis ir spirdami kojomis bendrai nukentėjusiajam E. M. ne mažiau devynių smūgių į įvairias kūno vietas ir padarydami galvos sumušimą su poodine kraujosruva dešiniojo užausio srityje, apatinės lūpos odos nubrozdinimą, kraujosruvą lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimus viršugalvio kairėje, kairiame skruoste, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, poodines kraujosruvas dešinėje alkūnėje šalia kairės pažasties duobės, kairės plaštakos IV piršto naginėje falangoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, kuriems sugijus kairiajame skruoste liko 1 cm x 0,5 cm randas, ir nuo rando žemyn einanti 5 cm x 1 mm pakitusios pigmentacijos juosta, tai yra, M. A., M. V. ir A. Š. bendrai padarė nukentėjusiajam E. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.;

2) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-18 nuosprendį, nustatant, kad 2012-12-26, apie 01.30 val., viešoje vietoje - kavinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, dėl chuliganiškų paskatų, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, A. Š. suduodant rankos kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, po ko nukentėjusiajam V. P. nugriuvus ant žemės, A. Š., M. A., M. V. bendrai jį spardant padarė nukentėjusiajam dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžį, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies junginėje, muštinę žaizdą dešiniame skruoste, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl galvos dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienu, tai yra M. A.. M. V. ir A. Š. padarė nukentėjusiajam V. P. nesunkų sveiktos sutrikdymą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.;

3) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-18 nuosprendį ir pilnai patenkinti nukentėjusiųjų E. M. ir L. M. pareikštus civilinius ieškinius.

Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų E. M., L. M. ir V. P. atstovas advokatas A. Kazakevičius nurodo, kad nesutikdamas su prokuratūros pareikštu kaltinimu nukentėjusysis V. P. pateikė teismui 2014-10-20 prašymą dėl kaltinamųjų M. A., M. V. ir A. Š. kaltinimuose nurodytos veikos esminių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo pakeitimo teisme pagal Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 1 ir 2 dalis. Minėtame prašyme nuketėjusysis V. P. laikėsi pozicijos, jog kaltinamųjų teisinės atsakomybės dėl jo sveikatos nesunkaus sutrikdymo negalima atriboti priskiriant atsakomybę vien A. Š.. Nuketėjusiojo vertinimu, tokią galimybę paneigė faktiniai bylos duomenys: 1) Specialistas H. Daujotas nei patvirtino, nei paneigė, kad V. P. sveikata buvo sutrikdyta suduodant vienintelį smūgį. Specialisto išvada dėl vienintelio smūgio yra tikėtino pobūdžio, nes smūgių galėjo būti ir daugiau nei vienas, ką pripažino ir pats specialistas. Todėl šiuo atveju specialisto išvada gali būti įrodymu tik to, kad smūgis ar smūgiai buvo ir kad V. P. sveikata buvo sutrikdyta dėl smurto jo atžvilgiu; 2) Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, t. y. V. P. 2013-01-24 skundo (1 tomas 3 b. 1.), V. P. 2013-01-24 apklausos protokolo (1 tomas 55-56 b. 1.), V. P. 2013-03-12 apklausos protokolo (1 tomas 60-61 b. 1.), V. P. parodymo atpažinti pagal nuotrauką 2013-03-12 protokolo (1 tomas 62-65 b. l.), V. P. parodymo atpažinti pagal nuotrauką 2013-03-12 protokolo (1 tomas 66-69 b. l.), V. P. papildomos apklausos 2013-03-12 protokolo (1 tomas 70-71 b. 1.), V. P. parodymo atpažinti pagal nuotrauką 2013-05-16 protokolo (1 tomas 73-78 b. 1.), nuketėjusysis V. P. viso ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, jog jį sužalojo du jaunuoliai, bei juos atpažino iš nuotraukų kaip A. Š. ir M. A.. Apklausiama liudytoja 2013-03-12 N. P. taip pat nurodė, jog matė, kaip V. P. spardė du jaunuoliai (1 tomas 81, 82 b. 1.), vieną kurių – M. A. (1 tomas 85-94 b. 1.) atpažino iš nuotraukos, o dėl antrojo asmens nurodė, kad tai buvo tas pats asmuo, kuris ištraukė iš taksi L. M. (ikiteisminio tyrimo metu L. M. iš taksi automobilio ištraukusiu asmeniu įvardinamas A. Š.). Be to, visi trys kaltinamieji neneigė naudoję smurtą V. P. atžvilgiu. Valstybinis kaltintojas kaltinimus dėl smurtavimo V. P. atžvilgiu taip pat reiškė visiem trim kaltinamiesiems. Todėl nukentėjusysis V. P. laikėsi pozicijos, kad yra pagrindas tikslinti kaltinamųjų A. Š., M. A. ir M. V. kaltinimuose nurodytos V. P. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos esmines faktines aplinkybes bei veikos juridinį kvalifikavimą. Prašymu nuketėjusysis V. P. prašė teismo A. Š., M. A. ir M. V. pareikštus kaltinimus dėl jų įvykdytų veikų V. P. atžvilgiu pakeisti, nustatant, kad: 2012-12-26, apie 01.30 val., viešoje vietoje - kavinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, dėl chuliganiškų paskatų, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, A. Š. suduodant rankos kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, po ko nukentėjusiajam V. P. nugriuvus ant žemės, A. Š., M. A., M. V. bendrai jį spardant padarė nukentėjusiajam dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžį, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies junginėje, muštinę žaizdą dešiniame skruoste, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl galvos dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, tai yra kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.

Nukentėjusiųjų E. M., L. M. ir V. P. atstovo advokato A. Kazakevičiaus teigimu, įvertinęs 2016-05-31 vykusio teismo posėdžio metu eksperto Ą.Sutkaus duotus paaiškinimus, nuketėjusysis E. M. 2016-06-01 taip pat pateikė teismui prašymą dėl visų trijų kaltinamųjų kaltinimuose nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo pakeitimo teisme pagal Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 1 ir 2 dalis. Savo prašymą nukentėjusysis argumentavo tuo, kad apklausiamas 2016-05-31 vykusio teismo posėdžio metu ekspertas Ą.Sutkus paaiškino, jog tvirtina savo išvadas dėl sveikatos sutrikdymo masto ir jog visi ekspertizės akte pateikti atsakymai yra kategoriški. Tačiau paprašytas argumentuoti savo poziciją, kodėl randiniai pokyčiai E. M. kairiajame skruoste neapima sužalojimų (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (toliau tekste - Taisyklės) 50 str.) minimalių kriterijų, ir kokie yra tie vertinimo kriterijai, aiškių argumentų pateikti negalėjo. Šiuo klausimu teismo ekspertas nurodė tik tiek, kad minimi „minimalūs kriterijai“ nėra apibrėžti nei juridiniuose, nei medicininiuose dokumentuose, kad dėl tokių randų veide vyrui neverta jaudintis, kad tai galėtų būti problema tik moteriškei. O po tokio komentaro, paklausus eksperto, kaip būtų vertinama analogiška situacija moteriškės atžvilgiu, jis atsakė, kad vertinant sveikatos sutrikdymo mastą būtų vertinamas moters amžius ir darbinės funkcijos. Dar vėliau teismo ekspertas pakeitė savo poziciją ir pakomentavo, jog dvigubas vertinimas yra negalimas, o randus galima slėpti naudojant kosmetines priemones. Tačiau teismo ekspertas Ą. Sutkus vis dėl to patvirtino faktus, kad E. M. kairiajame skruoste dėl sužalojimų yra likęs randas ir pakitusios pigmentacijos juosta, kuri savo prasme tapati Taisyklių 50.1. p. naudojamai sąvokai „pigmentinė dėmė“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusysis E. M. laikėsi pozicijos, jog ekspertizės išvada dalyje dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo prieštarauja Taisyklių 50.1. punktui. Nukentėjusiojo vertinimu, Taisyklių 50 punktas yra susijęs išimtinai su estetinio pobūdžio sužalojimais, kurie atsiranda toje žmogaus veido ar kaklo srityje, kuri vizualiai pastebima. Tokio pobūdžio sužalojimai yra ne funkciniai, bet išimtinai estetiniai, tai savo atsakymuose ir pažymėjo specialistas (4 atsakymas). Iš to seka, jog E. M. veide likę randas bei pigmentinė dėmė, kurie ne tik neišnyks savaime, bet netgi negali būti išgydomi, atitinka Taisyklių 50.1. punkte nurodytus požymius „Neryškūs veido pažeidimai (kosmetiniai randai, pigmentinės dėmės)“, kas savo ruožtu atitinka 10 procentų „Pastovaus bendrojo darbingumo netekimo procentą“ ir pagal taisyklių 7.2 punktą laikomi būtent nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantas skunde pažymi, kad išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas nustatė, jog proceso metu įrodytas buvo tik vienas iš trijų kaltinimų, t.y. valstybinio kaltintojo pareikštas kaltinimas, pagal kurį M. A., M. V. ir A. Š. buvo kaltinami tyčiniais bendrais veiksmais įvykdę Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. aptartą nusikalstamą veiką E. M., L. M. ir V. P. atžvilgiu, o A. Š. - dar papildomai įvykdęs Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. aptartą nusikalstamą veiką V. P. atžvilgiu. Tačiau nukentėjusieji su tokia teismo išvada nesutinka ir laiko ją nesuderinama su bylos nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Šalies argumentai

Advokatas skunde taip pat nurodo, kad nuketėjusiųjų E. M., L. M. ir V. P. įsitikinimu, teismas, netenkindamas V. P. 2014-10-20 prašymo, pernelyg didelį dėmesį sutelkė į V. P. duotus paaiškinimus bei jų detales, nors tai neturėjo lemiamos reikšmės nustatinėjant, kuris ar kurie iš kaltinamųjų sudavė nesunkų sveikatos sutrikdymą sukeliantį smūgį arba smūgius. Taip pat teismas nepagrįstai sureikšmino kaltinamojo A. Š. duotus parodymus dėl į galvą suduoto smūgio pasekmių, absoliučiai nevertino kaltinamųjų M. A. ir M. V. duotų parodymų, vadovavosi specialisto H. Daujoto duotais paaiškinimais tuo klausimu, dėl kurio specialistas išvis negalėjo teikti išvados.

Nukentėjusiųjų E. M., L. M. ir V. P. atstovo advokato A. Kazakevičiaus nuomone, nukentėjusiojo V. P. paaiškinimai kur kas reikšmingesni nustatinėjant, kas smurtavo jo atžvilgiu, o ne kas nesunkiai sužalojo sveikatą. Sprendžiant klausimą, kuris iš kaltinamųjų yra kaltas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra reikalinga atsakyti į klausimą, ar byloje galima argumentuotai teigti, jog V. P. sveikatą sutrikdė išimtinai A. Š. suduotas vienas smūgis ranka į galvą. Advokato teigimu, specialistas niekuomet netvirtino, kad buvo tik vienas smūgis. Savo išvadoje jis nurodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje. Susipažinus su visų trijų kaltinamųjų duotais parodymais, akivaizdu, kad jie negalėjo teismui tiksliai paaiškinti, kas kur ir kiek kartų spyrė. Šioje byloje buvo nustatyta tik tai, kad A. Š. vieną kartą ranka sudavė V. P. į galvą, po ko šis nukrito ant žemės ir buvo visų trijų bendrai spardomas kojomis. Tačiau, kiek kartų ir į kokias nuketėjusiojo kūno vietas pataikė kaltinamieji, byloje nebuvo nustatyta. Todėl, advokato nuomone, nesant kaltinamųjų tikslių paaiškinimų, jog jie tikrai nespyrė į galvą, dėl ko negalėjo sužaloti V. P., atriboti kaltinamųjų teisinę atsakomybę nebuvo galima.

Apeliantas skunde pažymi, kad, spręsdamas dėl nuketėjusiojo E. M. pareikšto 2016-06-10 prašymo pagrįstumo, teismas konstatavo dvi reikšmingas aplinkybes. Teismas pasisakė, jog ekspertai pateikė motyvuotą išvadą, kodėl E. M. padaryti sužalojimai neatitinka Sveiktos sutrikdymo masto nustatytų taisyklių 50 punkto minimalių kriterijų ir kad susidarę minimalūs randeliai kelia estetinę problemą, tačiau neturi randinės konjunktūros, kuri trukdytų funkcijai. Taigi teismas pats konstatavo, jog nukentėjusiojo E. M. veide dėl sužalojimų liko savaime neišnyksiantys ir neišgydomi kosmetiniai randai - pigmentinės dėmės, keliantys estetinę problemą. Eksperto Ą. Sutkaus naudotos sąvokos „Taisyklių 50 punkto minimalūs kriterijai“ turinys taip ir nebuvo atskleistas nei proceso metu, nei skundžiamame nuosprendyje. Todėl, advokato teigimu, nukentėjusieji laikosi pozicijos, jog paties teismo padarytos išvados leido spręsti, kad E. M. veide likę sužalojimai atitinka taisyklių 50.1 punkte nustatytus požymius ir dėl to atitinka nesunkaus sveiktos sutrikdymo mastą (7.2. punktas).

Nukentėjusiųjų E. M., L. M. ir V. P. atstovas advokatas A. Kazakevičius skunde nurodo, kad reaguojant į eksperto paaiškinimus, 2016-02-26 teismui buvo pateiktas prašymas dėl ekspertizės skyrimo, o 2015-03-10 priimta Šiaulių apylinkės teismo nutartis, kuria pavesta teismo ekspertui atsakyti į procesiniame dokumente suformuotus klausimus. Kadangi E. M. patirtų sužalojimų įvertinimui, t. y. patirtų veido sužalojimų liekamųjų reiškinių nustatymui, buvo reikalingos specialiosios plastinės-rekonstrukcinės chirurgijos žinos, kartu su sveikatos sutrikdymo mastą nustatančiu teismo ekspertu Ą. Sutkumi tyrime dalyvavo ir atitinkamos srities specialistas – plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas V. Ž. Atsakydamas į teismo užduotus klausimus plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas V. Ž. nurodė, jog:

Taip, dėl 2012-12-26 įvykio metu E. M. padarytų sužalojimų atsirado pasekmė - randai;Pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra įrašų apie randams skirtą gydymą;Po sužeidimų randai neišnyksta (šiuo metu dar nėra Lietuvoje tokio gydymo metodo panaikinti randams);Randų pašalinti negalima. Randą, jei jis yra didelis, galima tik sumažinti;Dėl randų (jie labai minimalūs: kairiajame skruoste 1 cm x 0,5 cm; nuo rando žemyn eina 5 cm x 1 mm pakitusios pigmentacijos juosta) sveikatos sutrikdymo nėra, nes nėra randinės konjunktūros trukdančios funkcijai. Tai yra estinė, nedidelė problema.

Apelianto nuomone, atsakymas Nr. 5 gali būti vertinamas tik kaip E. M. kairiajame skruoste likusių randų detalus aprašymas (kairiajame skruoste 1 cm. x 0,5 cm.; nuo rando žemyn eina 5 cm. x 1 mm. pakitusios pigmentacijos juosta), nes plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas neturėjo reikiamos kvalifikacijos, kuri yra reikalinga nustatant sveikatos sutrikdymo mastą. Be to, pasisakydamas dėl E. M. sveikatos sutrikdymo masto plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas vadovavosi ne Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, bet savo asmenine nuomone, kuri buvo grįsta aplinkybėmis, kad nėra randinės konjunktūros trukdančios funkcijai ir kad tai yra estetinė nedidelė problema. Apeliantas skunde taip pat pažymi, kad specialistas – plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas, priešingai nei ekspertas, nenustatė E. M. jokio laipsnio sveikatos sutrikdymo.

Nukentėjusiųjų E. M., L. M. ir V. P. atstovo advokato A. Kazakevičiaus teigimu, įvertinęs plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo nustatytas E. M. veido sužalojimo pasekmes, ekspertas pateikė atsakymus į teismo suformuotus klausimus:

Taip, dėl 2016-12-26 įvykio metu E. M. padarytų sužalojimų – gilių odos nubrozdinimų kairio skruosto srityje jiems gyjant atsirado nežymūs odos randai;Pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra įrašų apie randams skirtą gydymą;Po sužeidimų randai neišnyksta (šiuo metu dar nėra Lietuvoje tokio gydymo metodo panaikinti randams);Randų pašalinti negalima. Randą, jei jis yra didelis, galima tik sumažinti;E. M. po patirtų sužalojimų veido odoje susidarė minimalūs randeliai kairiame skruoste. Šie minimalūs odos randiniai pokyčiai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, nes neapima sužalojimų (prarasto darbingumo procentų nustatymo lentelė) 50 str. (minkštųjų audinių sužalojimai) minimalių kriterijų.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodo, kad apklausiamas 2016-05-31 vykusio teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, jog tvirtina savo išvadas dėl sveikatos sutrikdymo masto ir kad visi ekspertizės akte pateikti atsakymai yra kategoriški. Tačiau paprašytas argumentuoti savo poziciją, kodėl randiniai pokyčiai E. M. kairiajame žande neapima sužalojimų (Taisyklių 50 str.) minimalių kriterijų ir kokie yra tie kriterijai, tikslių argumentų ekspertas pateikti negalėjo. Šiuo klausimu ekspertas nurodė tik tiek, jog minimi „minimalūs kriterijai“ nėra apibrėžti nei juridiniuose, nei medicininiuose dokumentuose.

Nukentėjusiųjų E. M., L. M. ir V. P. atstovas advokatas A. Kazakevičius skunde pažymi, kad nepaisant to, jog byloje nėra teismo eksperto išvadų apie tai, kad E. M. veide po sužalojimų atsiradę pažeidimai atitinka nesunkaus sveiktos sutrikdymo mastą, nukentėjusysis vis tiek laikosi pozicijos, jog jo prašymas yra įrodytas. Nuketėjusiojo E. M. vertinimu, Taisyklių 50 punktas yra susijęs išimtinai su estetinio pobūdžio sužalojimais, kurie atsiranda tose žmogaus veido ar kaklo srityse, kurios vizualiai pastebimos. Tokio pobūdžio sužalojimai yra ne funkciniai, bet išimtinai estetiniai, ką savo atsakymuose ir pažymėjo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas (4 atsakymas), ką konstatavo ekspertas ir su kuo sutiko pats teismas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. M. veide likę randas ir pigmentinė dėmė, kurie ne tik neišnyks savaime, bet netgi negali būti išgydomi, atitinka Taisyklių 50.1. punkte nurodytus požymius „Neryškūs veido pažeidimai (kosmetiniai randai, pigmentinės dėmės)“ ir tai atitinka 10 procentų „Pastovaus bendrojo darbingumo netekimo“ ir pagal taisyklių 7.2. punktą laikomi būtent nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Apelianto teigimu, spręsdamas klausimą dėl kaltinamųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatas, teismas sprendė, kad byloje nustatytos visos minėtos teisės normos taikymui reikalingos sąlygos, tačiau, nukentėjusiųjų vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. nurodytos sąlygos, kad kaltinamieji visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padarę nusikalstamą veiką. Šiaulių apygardos teismo 2014-02-11 nutartyje teismas kartą jau įvertino kaltinamųjų subjektyvų santykį su įvykdyta veika, kiek tai buvo reikalinga norint taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. nuostatas, t.y., Šiaulių apygardos teismas 2014-02-11 nutartyje konstatavo, kad įtariamieji M. A., A. Š. ir M. V. savo kaltę pripažino tik formaliai, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės, kritiškai savo elgesio nevertino. Šioje nutartyje taip pat buvo konstatuota, kad, įtariamieji ne tik nesigailėjo padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bet ir teigė, kad dėl įvykio kalti patys nukentėjusieji. Advokato nuomone, jokie vėlesni kaltinamųjų atlikti veiksmai negali turėti įtakos teismo padarytai išvadai, įvertinančiai, kaip kaltinamieji elgėsi ikiteisminio tyrimo metu. Be to, M. A. iki šiol nėra pripažinęs, jog tyčia mušė V. P. ir L. M., nes pasak jo, absoliučiai visi smūgiai nuketėjusiesiems buvo suduoti netyčia. Analogiško turinio parodymus teisme davė ir M. V., papildomai dar nurodydamas, kad E. M. smūgius sudavė skirdamas jį su M. A.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusieji laikosi pozicijos, jog nuosprendžio dalis dėl kaltinamųjų M. A. ir M. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės yra neteisėta ir naikintina.

Nukentėjusiųjų E. M., L. M. ir V. P. atstovas advokatas A. Kazakevičius apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad teismo priteisti neturtinių žalų dydžiai nukentėjusiesiems yra aiškiai per maži. Nukentėjusysis E. M. laikosi pozicijos, jog jo atžvilgiu buvo įvykdyta kur kas sunkesnė nusikalstama veika nei buvo nustatyta nuosprendžiu, todėl ir neturtinės žalos dydis turėjo būti didesnis. Be to, spręsdamas dėl žalos dydžio teismas neatsižvelgė į tai, kad E. M. veidas liko sužalotas randais, kurie savaime neišnyks ir kurie sukelia estetinę problemą. Apeliantas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju viešoje vietoje nusikaltimą įvykdė grupė asmenų, demonstruodami ypatingą įžūlumą ir nepagarbą žmogaus teisėms. Atsižvelgiant į sužalojimų mastą galvos srityje netgi galima teigti, jog E. M. gyvybei buvo iškilęs realus pavojus. Tačiau šios aplinkybės nustatinėjant neturtinės žalos dydį nebuvo įvertintos. L. M. taip pat laikosi pozicijos, jog teismas jai priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimo sumą. Nukentėjusiosios vertinimu, teismas neatsižvelgė į kaltinamųjų gausą, veikos įvykdymo motyvų menkavertiškumą, smūgių pavojingumą, jos lytį ir bejėgiškumą kaltinamųjų atžvilgiu.

Atsiliepimu į nukentėjusiųjų E. M., L. M., V. P. atstovo advokato A. Kazakevičiaus apeliacinį skundą atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės M. V., M. A. ir nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas Ž. Rupšys prašo nukentėjusiųjų E. M., L. M., V. P. atstovo advokato A. Kazakevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Teismo posėdyje prokurorė ir atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės M. V., M. A. ir nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas Ž. Rupšys prašė nukentėjusiųjų E. M., L. M., V. P. atstovo advokato A. Kazakevičiaus apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiųjų E. M., L. M., V. P. atstovas advokatas A. Kazakevičius prašė tenkinti jo apeliacinį skundą ir pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-18 nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nukentėjusiųjų E. M., L. M., V. P. atstovo advokato A. Kazakevičiaus apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-18 nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame išdėstyti duomenys ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-18 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nukentėjusiųjų E. M., L. M., V. P. atstovas advokatas A. Kazakevičius apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines M. A., M. V. ir A. Š. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikaciją, nesutinka su nukentėjusiesiems E. M. ir L. M. priteistos neturtinės žalos dydžiu. Tvirtina, kad nukentėjusiajam V. P. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas ne vieno A. Š. nusikalstamais veiksmais, o bendrais M. A., M. V. ir A. Š. tyčiniais veiksmais, nukentėjusiajam E. M. bendrais M. A., M. V. ir A. Š. veiksmais padarytas ne nežymus sveikatos sutrikdymas, o nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, apelianto nuomone, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatomis, nepagrįstai M. A. ir M. V. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nėra pagrindo teigti, kad pastarieji prisipažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais, kadangi jie prieštarauja byloje nustatytiems faktiniams duomenims.

Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų E. M., L. M., V. P. atstovas advokatas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiajam E. M. konstatavo nežymų sveikatos sutrikdymą. Apelianto tvirtinimu, nukentėjusiojo E. M. veide likę randas ir pigmentinė dėmė, kurie ne tik neišnyks savaime, bet netgi negali būti išgydomi, atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 50.1. punkte nurodytus požymius „Neryškūs veido pažeidimai (kosmetiniai randai, pigmentinės dėmės)“ ir tai atitinka 10 procentų bendrojo darbingumo netekimo ir pagal minėtų taisyklių 7.2. punktą laikoma būtent nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs eksperto Ą. Sutkaus paaiškinimus teisiamajame posėdyje, specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), remdamasis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis konstatavo, kad dėl M. A., M. V. ir A. Š. veiksmų nukentėjusiajam E. M. dėl padarytų sužalojimų buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti baudžiamąją bylą, paskyrė teismo medicinos komisijos ekspertizę nukentėjusiojo E. M. sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados, kad E. M. po patirtų sužalojimų veido odoje susidarė minimalūs randeliai kairiame skruoste. Šie minimalūs odos randiniai pokyčiai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, nes neapima sužalojimų (prarasto darbingumo procentų nustatymo lentelėje) 50 str. (minkštųjų audinių sužalojimai) minimalių kriterijų (7 t., 14-17 b. l.), t. y. iš esmės buvo patvirtintas specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastas (2 t. 25, 26 b. l.). Specialisto išvada ir ekspertizės aktas atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra pagrindo abejoti eksperto ir specialisto išvadų pagrįstumu. Teisiamajame posėdyje ekspertizę atlikę ekspertas Ą. Sutkus ir specialistas R. Pečkus davė išsamius paaiškinimus, patvirtindami savo pateiktas išvadas. Taigi šioje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs bylos įrodymus, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatos, pagrįstai nustatė, kad M. A., M. V. ir A. Š. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam E. M. dėl patirtų sužalojimų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Daryti kitokias išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas ir teigti, kad M. A., M. V. ir A. Š. bendrai padarė nukentėjusiajam E. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei jų nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., kaip to apeliaciniu skundu prašo nukentėjusiųjų E. M., L. M., V. P. atstovas advokatas, nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų E. M., L. M., V. P. atstovas advokatas taip pat nurodo, kad nukentėjusiajam V. P. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas bendrais M. A., M. V. ir A. Š. tyčiniais veiksmais, todėl jų veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, įvertinęs atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės M. V., M. A. ir nuteistojo A. Š. parodymus teisiamajame posėdyje, specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), specialisto H. Daujoto paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, paties nukentėjusiojo V. P. parodymus apylinkės teisme, nustatė, kad neįrodyta, jog visi trys kaltinamieji – M. V., M. A. ir A. Š. padarė nukentėjusiajam V. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. neįrodyta, kad M. V., M. A. ir A. Š. bendrais tyčiniais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, visiškai pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Nukentėjusiųjų E. M., L. M., V. P. atstovas advokatas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų duomenų, kuriais remiantis būtų pagrindas suabejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Vien tai, kad šiuo atveju apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus.

Nukentėjusiųjų E. M., L. M., V. P. atstovas advokatas taip pat nurodo, kad teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatomis, nepagrįstai M. A. ir M. V. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nėra pagrindo teigti, kad pastarieji prisipažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, jog veikos kaltininkas gali pripažinti savo kaltę bylos ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, todėl kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamo bylos medžiaga nustatyta, kad M. A. ir M. V. teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaltais padarius baudžiamajame įstatyme numatytas jiems inkriminuotas veikas prisipažino visa apimtimi, ir, pažymėtina, prisipažino nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios bei davė esmines faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes atitinkančius parodymus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad M. A. ir M. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nepagrįstai.

Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų E. M., L. M., V. P. atstovas advokatas A. Kazakevičius nesutinka su nukentėjusiųjų E. M. ir L. M. naudai priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, mano, teismo priteisti neturtinių žalų dydžiai nukentėjusiesiems E. M. ir L. M. yra aiškiai per maži.

Pirmiausia pažymėtina, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Taigi neturtinės žalos atlyginimo suma nustatoma tik visapusiškai įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą.

Nukentėjusieji E. M. ir L. M. pareiškė byloje civilinius ieškinius, prašydami priteisti iš M. A., M. V. ir A. Š. solidariai 15000 Lt (4344,30 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (5 t. 181-188 b. l.). Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tenkino civilinius ieškinius iš dalies ir solidariai iš M. V., M. A. ir A. Š. priteisė 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo L. M. ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo E. M..

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusieji E. M. ir L. M. dėl nusikalstamų M. V., M. A. ir A. Š. veiksmų patyrė fizinį skausmą dėl patirtų sužalojimų, emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiesiems E. M. ir L. M. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai – E. M. padarytas galvos sumušimas su poodine kraujosruva dešinio užausio srityje, apatinės lūpos odos nubrozdinimas, kraujosruva lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimai viršugalvio kairėje, kairiame skruoste, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje šalia kairės pažastinės duobės, kairės plaštakos IV piršto naginėje falangoje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, o L. M. - veido sumušimas su minkštųjų audinių patinimu kairio skruosto srityje, poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu kairės šlaunies išoriniame paviršiuje. Nukentėjusysis E. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad dėl nusikalstamų M. V., M. A. ir A. Š. veiksmų jam svaigo galva, jis negalėjo dirbti, tačiau pas psichiatrus nesilankė, vaistų nevartojo, miegojo normaliai. Nukentėjusioji L. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad dėl nusikalstamų M. V., M. A. ir A. Š. veiksmų ji jautė fizinį skausmą, baimę, įtampą, nedarbingumo neturėjo, į darbą ėjo, pas psichologą nesikreipė. Nukentėjusiųjų įvardinti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio, teismas, spręsdamas apie priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiesiems E. M. ir L. M. sukeltas pasekmes, sužalojimo mąstą, patirtus išgyvenimus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai nukentėjusiesiems E. M. ir L. M. nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per maži. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems E. M. ir L. M., didinti nukentėjusiųjų naudai priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nukentėjusiųjų E. M., L. M., V. P. atstovas advokatas A. Kazakevičius apeliacinės instancijos teismui pateikė atstovavimo išlaidų sąskaitų ir jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijas, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis V. P. sumokėjo savo atstovui advokatui A. Kazakevičiui 304,08 Eur už apeliacinio skundo rengimą, o nukentėjusysis E. M. sumokėjo savo atstovui advokatui A. Kazakevičiui 434,40 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, už apeliacinio skundo rengimą ir kitas teisines paslaugas, ir prašė priteisti šias V. P. ir E. M. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios įstatymo nuostatos taip pat galioja nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama tai, kad procesas apeliacinės instancijos teisme vyko tik pagal nukentėjusiųjų E. M., L. M., V. P. atstovo advokato A. Kazakevičiaus apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas, taip pat įvertinusi bylos pobūdį, apeliacinės instancijos teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiųjų atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiųjų interesus apeliacinės instancijos teisme, suteiktų paslaugų apimtį, daro išvadą, kad pagrindo tenkinti nukentėjusiųjų E. M., L. M., V. P. atstovo advokato A. Kazakevičiaus prašymą nėra ir išlaidos atstovo paslaugoms apmokėti iš atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės M. V., M. A. ir nuteistojo A. Š. nepriteistinos.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės M. V., M. A. ir nuteistojo A. Š. padarytas nusikalstamas veikas, todėl keisti ar naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-18 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiųjų E. M., L. M., V. P. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiųjų E. M., L. M., V. P. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus prašymo dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo netenkinti.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Zigmas KavaliauskasVidmantas Mylė