Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-31-885/2016

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2016-10-18
Bylos Nr.: 1-31-885/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-86-1-01159-2012-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Arūnas Bartkus
Kaltinamasis: M. A., M. V., A. Š.
Nukentėjusysis: L. M., E. M., N. P., V. P.
Advokatai: Andrius Kazakevičius, Žydrūnas Rupšys

Kategorijos

1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-31-885/2016Teisminio proceso Nr. 1-86-1-01159-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; (S) 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10; 1.1.9.5; 1.1.10.1; 1.2.4.6.8; 1.2.26.2.1; 2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.5; 2.3.6.4.6;

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 18 d.Šiauliai

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus,

sekretoriaujant Loretai Armalienei,

dalyvaujant prokurorėms Rasai Valančienei, Violetai Rudžianskienei,

kaltinamiesiems M. A., M. V., A. Š.,

jų gynėjui advokatui Žydrūnui Rupšiui,

nukentėjusiesiems L. M., E. M., N. P., V. P.,

jų atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (pagal pateiktą prokuroro kaltinimą), pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (pagal pateiktą nukentėjusiojo atstovo kaltinimą V. P. atžvilgiu), pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (pagal pateiktą nukentėjusiojo atstovo kaltinimą E. M. atžvilgiu);

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, įgijęs spec. vidurinį išsilavinimą, Lietuvoje nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (pagal pateiktą prokuroro kaltinimą), pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (pagal pateiktą nukentėjusiojo atstovo pateiktą kaltinimą V. P. atžvilgiu), pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (pagal pateiktą nukentėjusiojo atstovo pateiktą kaltinimą E. M. atžvilgiu);

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį (pagal pateiktą prokuroro kaltinimą), bei pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (pagal pateiktą nukentėjusiojo atstovo pateiktą kaltinimą E. M. atžvilgiu)

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A., M. V. ir A. Š. savo bendrais tyčiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: 2012 m. gruodžio 26 d., apie 1.30 val., viešoje vietoje - kavinės „B.“ teritorijoje, esančioje Telšių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, įžūliu elgesiu – suduodami rankomis ir spirdami kojomis bendrai nukentėjusiajam E. M. ne mažiau devynių smūgių į įvairias kūno vietas ir padarydami galvos sumušimą su poodine kraujosruva dešinio užausio srityje, apatinės lūpos odos nubrozdinimą, kraujosruvą lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimus viršugalvio kairėje, kairiame skruoste, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, poodines kraujosruvas dešinėje alkūnėje šalia kairės pažastinės duobės, kairės plaštakos IV piršto naginėje falangoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, tai yra bendrai padarė nukentėjusiajam E. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei suduodami rankomis ir spirdami kojomis bendrai nukentėjusiajai L. M. ne mažiau dviejų smūgių į įvairias kūno vietas ir padarydami veido sumušimą su minkštųjų audinių patinimu kairio skruosto srityje, poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, tai yra bendrai padarė nukentėjusiajai L. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei A. Š. suduodant rankos kumščiu nukentėjusiajam V. P. smūgį į veido sritį ir padarant nukentėjusiajam dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžį, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies junginėje, muštinę žaizdą dešiniame skruoste, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei nukentėjusiajam V. P. nuo smūgio nugriuvus, bendrai jį spardė sukeldami nukentėjusiajam V. P. fizinį skausmą.

A. Š. 2012 m. gruodžio 26 d., apie 1.30 val., viešoje vietoje - kavinės „B.“ teritorijoje, esančioje Telšių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, dėl chuliganiškų paskatų, suduodamas rankos kumščiu nukentėjusiajam V. P. smūgį į veido sritį ir padarydamas nukentėjusiajam dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžį, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies junginėje, muštinę žaizdą dešiniame skruoste, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl galvos dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžio jo sveikta buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Pagal nukentėjusiųjų atstovo advokato pateiktą kaltinimą M. A., M. V., A. Š. buvo kaltinami, kad 2012 m. gruodžio 26 d. apie 01.30 val. viešoje vietoje - kavinės „B.“ teritorijoje, esančioje Telšių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, dėl chuliganiškų paskatų, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, A. Š. suduodant rankos kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, po ko nukentėjusiajam V. P. nugriuvus ant žemės, A. Š., M. A., M, V. bendrai jį spardant padarė nukentėjusiajam dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžį, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies junginėje, muštinę žaizdą dešiniame skruoste, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl galvos dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, tai yra buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p. (5 t., 198-200 b. l.).

Pagal nukentėjusiųjų atstovo advokato pateiktą kaltinimą M. A., M. V., A. Š. buvo kaltinami, kad 2012 m. gruodžio 26 d. apie 01.30 val. viešoje vietoje - kavinės „B.“ teritorijoje, esančioje Telšių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, dėl chuliganiškų paskatų, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais - suduodami rankomis ir spirdami kojomis bendrai nukentėjusiajam E. M. ne mažiau devynių smūgių į įvairias kūno vietas ir padarydami galvos sumušimą su poodine kraujosruva dešiniojo užausio srityje, apatinės lūpos odos nubrozdinimą, kraujosruvą lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimus viršugalvio kairėje, kairiame skruoste, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, poodines kraujosruvas dešinėje alkūnėje šalia kairės pažasties duobės, kairės plaštakos IV piršto naginėje falangoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, kuriems sugijus kairiajame skruoste liko 1 cm. x 0,5 cm. randas, ir nuo rando žemyn einanti 5 cm. x 1 mm pakitusios pigmentacijos juosta, tai yra, bendrai padarė nukentėjusiajam E. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p. (7 t., 41-45 b. l.).

Apklaustas kaltinamasis M. A. teismo posėdyje pagal nukentėjusiųjų advokato pateiktus kaltinimus neprisipažino, pagal prokuratūros pateiktą kaltinimą prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kavinėje „B.“ šventė, buvo Kalėdų vakaras. Kaltinime teisingai nurodyta vieta, laikas. Išėjo į lauką. A. Š. turėjo iškviesti taksi automobilį. Eidamas į taksi automobilį sutiko E. M. su kuriuo sukonfliktavo. Kaltinamojo atžvilgiu jis pasakė daug negražių žodžių. Jie susistumdė, po to ant žemės susimušė. Vėliau priėjo A. V. ir A. Š.. Susėdo į taksi automobilį. Jam pasirodė, kad E. M. bando išlaipinti jo žmoną. Kai ritosi su E. M. galėjo būti, kad kliuvo ir jo žmonai. Pamena konfliktavusius save ir M. V., bet A. Š. nematė. Su L. M. nesimušė, bet gal ji buvo šalia ir konflikto metu galėjo ir jai trenkti. Su V. P. kontakto nepamena. Jie visi konflikto metu buvo būryje. Kaltinamasis sėdėjo priekyje, žmona - galinėje sėdynėje už vairuotojo. A. Š. sėdėjo gale viduryje. Kaltinamasis buvo įpykęs, susijaudinęs, aplink buvo daug žmonių. Jis su E. M. susitiko ties automobilio bagažine. E. M. buvo įsikibęs jam į koją. Kur tuo metu buvo V. P., nežino. Sunku viską atsiminti, nes daug žmonių ritosi. Vieni nuo kitų bandė atskirti. Nebuvo taip, kad pirma sumušamas vienas, po to kitas. Buvo išgėręs, bet viską suvokė. Į taksi automobilį atsisėdo pirmas, bet moteriškos rankinės nematė. Nukentėjusiųjų žmonų automobilyje nebuvo. L. M. ir N. P. buvo prie laiptų. Kaltinamajam įsėdus į automobilį išgirdo moterišką balsą, kad taksi yra jų. Išlipo ir tada sukonfliktavo su E. M.. Žmonių aplinkui buvo daug. Visuomenės tvarką sutrikdė. Tai buvo negražu. Išvyko nesulaukę greitosios pagalbos automobilio. Matė, kad buvo atvykęs apsaugos automobilis. Nenorėjo, kad konfliktas ir muštynės tęstųsi. Paties smūgio, kai A. Š. sudavė V. P. nematė. Kaip V. P. gulėjo ant žemės nepamena. Išvažiavo keturiese. Jis, žmona, A. Š. ir M. V., kuris atsirado per muštynes. V. P. suduoti tyčia negalėjo, bet kadangi ten mušėsi visi galėjo netyčia suduoti ar įspirti. N. P. buvo kartu su L. M., bet tyčia joms nesudavė smūgių. Gailisi, jau dvejus metus pergyvena. Norėjo taikytis. Kai gavo kontaktus, tarėsi su E. M. ir L. M. dėl žalos dydžio. V. P. suma pasirodė per maža. E. M. ir L. M. atlygino po 1000 Lt, kai gavo sąskaitą kur pervesti pinigus. Padarytus nusikaltimus nukentėjusiųjų atžvilgiu pripažįsta. Civilinį ieškinį pripažįsta iš pradžių sutartai sumai 15000 Lt. Kiekvienam iš M. po 7500 Lt. Nukentėjusiesiems siuntė pašto perlaidas, bet grįždavo kaip nepriimtos. V. P. siuntė 1800 Lt, E. ir L. M. po 1000 Lt, bet nepriėmė.

Apklaustas kaltinamasis M. V. teismo posėdyje pagal nukentėjusiųjų advokato pateiktus kaltinimus neprisipažino, kaltu pagal prokuratūros pateiktą kaltinimą prisipažino visiškai ir paaiškino, kad laikas, vieta atitinka nurodytus kaltinamajam akte. Viskas buvo vakare, žmonių buvo daug. Laukė taksi automobilio. Pirmą kartą pamatė kaip M. A. susistumdė su E. M., po to pradėjo ristis. Smūgius kaltinamasis galėjo suduoti, bet netyčia. Buvo išgėrę, bet nedaug. Labai gailisi dėl to kas nutiko. Greitosios pagalbos automobilio nelaukė, kad nebesitęstų konfliktas. E. M. žmonai antro grumtynių metu galėjo suduoti smūgius. Jie buvo nukritę ant žemės, galėjo suduoti ir žmonoms. V. P. irgi galėjo prisijungti konflikto metu. M. A. buvo prie automobilio šono arčiau galo, vairuotojo pusėje. Aikštelėje besigrumiant bandė išskirti ir kiti žmones. Kad būtų sudavęs V. P., nepamena. Jis prisijungė, kai antrą kartą M. A. pradėjo konfliktuoti su E. M.. Ar kas buvo taksi automobilyje, nepamena. M. A. sudavė E. M., bet kiek smūgių nežino. Jis sudavė smūgius besistengdamas išskirti juos. Ar L. M. kas mušė, nežino, nematė. Jis pats jai nenorėjo tyčia suduoti, bet konflikto metu galėjo suduoti. Kas sudavė V. P., negali pasakyti, nes nepamena. Bet prisipažįsta, kad galėjo suduoti, kaip nurodyta kaltinime. Pripažįsta smūgius, bet nepripažįsta dėl nukentėjusiųjų kaltinime nurodyto sužalojimų masto. Konfliktą atsimena, bet nei jis, nei M. A. tyčia nekonfliktavo nei su M. P., nei su E. M., tiesiog viskas išsivystė iš konflikto dėl taksi automobilio. Žalą bandė atlyginti po 1000 Lt E. ir L. M., o V. P. didesnę sumą. Kaltinamieji jie yra trys, tai žalą irgi visi bandė atlyginti. V. P. daugiau, nes jis nukentėjo daugiausiai. Sutinka atlyginti 15000 L. M., kaip ir buvo sutarę. Dvigubai daugiau nesutinka mokėti. Kiekvienam nukentėjusiajam po 7500 Lt gali atlyginti. Savo elgesį vertina labai blogai, niekada nebuvo įsivėlęs į tokius konfliktus.

Apklaustas kaltinamasis A. Š. teismo posėdyje pagal nukentėjusiųjų advokato pateiktus kaltinimus neprisipažino, pagal prokuratūros pateiktą kaltinimą prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis iškvietė taksi. Pakalbėjo su M. A. ir jis nuėjo. Lauke prie mašinos buvo L. M. ir N. P. su kuriomis kilo konfliktas, bet išskyręs, sėdo į taksi automobilį. Pradėjo važiuoti ir atsidarė automobilio durelės. Tada trenkė, jas atidariusiam V. P.. Laikas, vieta atitinka kaip nurodyta kaltinime. Konflikto metu gal ir sudavė N. P.. Tyčia jai nesudavė, tik išskirdamas galėjo suduoti. Taip pat galėjo būti ir su L. M.. V. P. sudavė vieną smūgį į veidą ir jis nugriuvo. Tyčia gulinčiam tikrai nesudavė, bet skiriant galėjo suduoti. Į taksi automobilį įsėdęs E. M. nebuvo. Moteriškos rankinės jis nematė. Buvo išsigandęs, alkoholis įtakos neturėjo. V. P. po smūgio nugriuvo ar vėliau atsistojo nematė. Po antro konflikto buvo priėjęs prie E. M., bet tik išskirti jį su M. A.. E. M. smūgius sudavė M. A.. Kiek smūgių sudavė, nežino. Matė abiejų pusių smūgius. M. V. nematė. L. M. tyčia smūgių niekas nesudavė. Žmonės griuvinėjo, nes buvo slidu. E. M. ir M. A. buvo abu nugriuvę. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė geriau, jie tikslesni. V. P. sudavė vieną smūgį. Buvo daug žmonių galėjo ir kam kitam suduoti. V. P. sudavė į veidą, bet konkrečiai į kurią vietą nepamena. Bandė išskirti, kad M. A. nekonfliktuotų su E. M.. V. P. sužalojimai yra jo smūgio pasekmė. Dėl finansinės padėties žalos neatlygino. Niekam nelinkėtų tokio sužalojimo. Atsiprašo dar kartą nukentėjusiųjų. E. ir L. M. per paštą bandė atlyginti žalą, bet jie neatsiėmė. Bandė atlyginti po 1000 Lt. Nežino, kodėl nepriėmė. Su E. M. buvo sutarę, kad jam ir žmonai po 7500 Lt. Abiem būtų 15000 Lt. Mano, kad tai pakankama suma. Dėl žalos tarėsi anksčiau, bet E. M. sakė, kad be V. P. neims nei lito.

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas nukentėjusysis V. P. teismo posėdyje parodė, kad įvykis buvo gruodžio 26 d., šventė Kalėdas Telšiuose, kavinėje „B.“. Apie 1.30 val. išėjo į lauką. Eidamas pamatė kaip L. M. traukia iš taksi automobilio ir E. M. spardo kaltinamieji. Kai nuvirto E. M., kaltinamieji sėdo į taksi automobilį. Nukentėjusysis atidarė taksi automobilio dureles ir pasakė, kad niekur nevažiuos, lauks policijos. Į lauką išėjo visi kartu. Jis stovėjo lauke, nes negali veltis į konfliktus. Taksi automobilis buvo vienas. E. M. spardė visi trys kaltinamieji. Jis stovėjo ir laukė. Buvo streso būsenoje. Kaltinamieji baigė spardyti E. M. ir nubėgo į taksi automobilį. Buvo atėjusi ir L. M.. Nukentėjusysis atidarė taksi automobilio dureles, tada išlipo kaltinamieji. Iš kur tiksliai išlipo, nepasakys. Jie priėjo, jis atsitraukė, tada pargriovė ir spardė. Jį spardė dviese. Gavo tris smūgius, eiliškumo nepasakys. Buvo trys smūgiai, tiksliau nieko negali pasakyti. Pirmą ištraukė L. M. iš automobilio, spėja, kad tai padarė A. Š.. Nors nėra tikras. Kiek buvo be sąmonės, nežino. Atsimena tik greitosios pagalbos automobilį. Buvo sumuštas ir kruvinas. Medikai jo į ligoninę nevežė. Jiems sakė, kad turi sveikatos problemų. Kaip grįžo į namus, neatsimena. Kas parvežė nežino, kur buvo žmona irgi nežino. Įtaria, kad jį spardė trise. Ką darė žmona nematė ir nežino. Į lauką iš kavinės išėjo keturiese. Teismui pagarsinus 2013-01-24 akistatos su kaltinamuoju M. A. protokolą, nukentėjusysis parodė, kad dabar sako tiesą, jį pargriovė ir spardė dviese. Tada galėjo klysti, dabar atsimena, kad spardė dviese. Jį pargriovė A. Š. ir M. A.. Spardė irgi jie. Nieko nematė, nes buvo užsidengęs. Mano, kad jie spardė. Gavo tris smūgius ir prarado sąmonę. Kas jį spardė, nematė. Kad apklausos protokole 2013-01-24 surašyti neteisingai parodymai pastabų nereiškė. Kodėl nurodyta, kad nepamena keliese jį spardė, nežino. Pargriovė jį A. Š. ir M. A.. Akistatos protokole nurodytų aplinkybių dabar nepamena. Mano, kad visi spardė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo streso būsenoje ir piktas, todėl kai ko neatsimena. Dėl civilinio ieškinio jau apklausoje nurodė 100.000 Lt. Jo sužalojimai sunkūs. Jei pervestų pinigus – susitaikytų. Akistatos metu sakė, kad paėmė mobilų telefoną, bet kas - neatsimena. Jo žmona fiziškai nenukentėjo. Teisėjui pagarsinus liudytojo apklausos protokolą (1 t., 61 b. l.) nukentėjusysis parodė, kad parašyta, kad pagrobė mobilų telefoną ir vienas jį parvertė. Bet jis matė kaip jį parvertė dviese. Matė du jaunuolius. Jaunuolius atpažino. Teisėjui pagarsinus papildomos liudytojo apklausos protokolą (1 t., 71 psl.), nukentėjusysis patvirtino, kad tai jo duoti parodymai. Buvo kavinėje keturiese. L. M. nuėjo į taksi automobilį. Jis stovėjo lauke, kur buvo E. M. nematė. Kur kas buvo nepasakys. L. M. mušė vienas iš trijų. Matė kaip kažkuris jai įspyrė. Dėl L. M. sumušimo ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, tada geriau viską atsiminė. Šiandien daug ko nepamena. Ar aikštelė buvo apšviesta nepasakys. Nematė kaip sudavė N. P.. Kai kurių aplinkybių neatsimena. Apie L. M. ką sako teismo posėdžio metu, galima vadovautis. Cistą operuoti bus galima kai sutaisys dantis. Kad cista yra, sužinojo po įvykio. Iki įvykio pas gydytoją lankėsi, bet dėl lėtinės ligos. Dėl galvos ir akių nesilankė. Dėl neturtinės žalos 75 000 Lt su kaltinamaisiais nesitarė. Perlaidų nepriima, nes netenkina suma. Dėl žalos atlyginimo tarėsi. Smūgiai buvo į skirtingas vietas. Po smūgių išlieka dvejinimasis, sunku lipti laiptais. Po smūgio jam užspaustas akiduobės nervas. Sunku vairuoti automobilį, nes turi važiuodamas primerkti akį. Sulėtėjo darbas. Darbe naudoja optinę įrangą, daug vaikšto miške, tai daryti po įvykio sunku, nes gali bet kada nukristi. Iki pargriuvimo smūgių nebuvo. Tik kai pargriuvo, tada pasipylė smūgiai į galvą. Du smūgiai į akiduobę, vienas į galvą. Du smūgiai vienas po kito į tą pačią vietą. Smūgius sudavė koja, ranka niekas nesmūgiavo. Du smūgiai į akiduobę, trečias nepasakys tiksliai kur. Tai buvo į galvos sritį, į skruostą. Smūgiai buvo du į akiduobę. Smūgių eiliškumo nepasakys. Dėl įvykio jam užspaustas akiduobės nervas. Kaune veido ir žandikaulio klinikoje gydytojai sakė, kad išoperavus cistą, nervas gali atsistatyti. Cista yra netoli akies. Kad galėtų operuoti, turi būti visi sveiki dantys. Sąmonę prarado nuo smūgių. Nuo trečio smūgio prarado sąmonę. Anksčiau sveikatos problemų turėjo, bet nesusijusių su tuo įvykiu. Būsima operacija yra susijusi su įvykio metu patirtu sužalojimu. Įvykis buvo gruodžio 26 d., medikai apžiūrėjo ir paleido. Grįžo į Alytų ir gruodžio 27 d. kreipėsi į medikus. Kai jį pargriovė jis saugojo pilvo sritį. Smūgiai truko kelias sekundes. Po pargriovimo praėjo kelios minutės ir pradėjo spardyti. Jis gulėjo, o jie spardė į galvą. Atsimena, kad gulėjo kniūbsčias arba ant šono. Gintis nebandė. Vienas jį laikė už vieno peties, kitas už kito ir sudavė smūgius. Vienas iš vienos pusės smūgiavo, kitas iš kitos. Nukentėjusysis po smūgio šaukė. Parvertė A. Š. ir M. A.. Paėmė už pečių ir pargriovė. Paėmė už rūbų ties pečiais. Stipriai traukė ir pargriovė. Nugriuvo, bet galvos neužsigavo. Kai spardė gulėjo, gulėjimo poza kito. Rankomis dengė pilvą, nes yra padarytas didelis pjūvis, bijojo, kad nekraujuotų. Nuo pargriuvimo iki smūgių praėjo kelios sekundės. Kai pargriuvo, matė kaip A. Š. ir M. A. spyrė. Kuris tiksliai spyrė pirmas nepasakys, bet spardė abu. Sąmonės neteko po trečio smūgio. Žandikaulis nebuvo sužalotas. Įvykio aplinkybes pamena gerai. Jie stovėjo iš abiejų pusių ir abu spyrė. Matė juos ateinančius. Kiek laiko truko smūgiai, nepasakys. Smūgiai buvo iš karto jam nugriuvus. Kur tiksliai stovėjo A. Š. ir M. A. nepasakys. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Dabar irgi sako tiesą. Įvykio aplinkybes po įvykio atsiminė geriau. Jo parodymai teisingi.

Apklausta nukentėjusioji N. P. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusysis V. P. vyras, L. M. ir E. M. šeimos draugai. Šventė Kalėdas. Ji su L. M. nuėjo atsiskaityti už paslaugas ir iškvietė taksi. Jai išeinant iš kavinės, prieš ją ėjo L. M.. Kur buvo E. M., nematė. L. M. įsėdo į taksi automobilio galą. A. Š. sakė, kad tai jų taksi. Tuo metu L. M. sėdėjo automobilyje ir ją bandė ištempti lauk. E. M. iš kažkur atsirado staiga. E. M. pradėjo mušti, o ji liepė baigti. Tada ją suėmė už kailinių ir pasakė, kad ir ji gaus. M. V. liepė ją paleisti. Buvo apimta baimės. Nematė, kiek žmonių buvo. Spardymas truko labai trumpai. E. M. neturėjo galimybės apsiginti. L. M. buvo prie jos vyro. L. M. iš ausies bėgo kraujas. Ji prašė ieškoti pagalbos. Nukentėjusioji stovėjo atsitraukus, kaltinamieji šoko į automobilį ir nuvažiavo. Jos vyras atidarė dureles ir sakė kaltinamiesiems, kad niekur nevažiuos ir lauks policijos. Vienas kaltinamasis iššoko iš automobilio priekinės sėdynės, kitas iš galinės. Parvertė vyrą ir spardė. Ji matė kaip jis gulėjo. Šaukė, kad ligonis. Spardė A. Š. ir M. A.. M. V. nespardė, jį gerai atsimena, nes ją apgynė. Konfliktas baigėsi, kai atvažiavo greitoji pagalba. L. M. lydėjo savo vyrą, ji - savąjį. Į ligoninę nevežė, nes nereikėjo. E. M. spardė gulintį. Keliese, nežino. Muštynių vieta apšviesta vidutiniškai. Žmonės matėsi. A. Š. ją buvo suėmęs už kailinių, kai ėjo ginti vyro. Į namus grįžo su L. M.. Jas parvežė jos draugė K.. Važiavo trise. E. M. grįžo ne su jomis. Jis grįžo kitu automobiliu. E. M. buvo kruvinas, suplėšytais marškiniais. L. M. iš ausies bėgo kraujas. Grįžę į namus apie įvykį nekalbėjo. Jos vyras į medikus kreipėsi po dienos. Veidas buvo sutinęs ir negražiai atrodė akis. Gydytojas klausė, ko taip ilgai delsė. Liepė vykti į Kauno klinikas. Buvo išgėrus, bet įvykio aplinkybes pamena. Nuotaika po įvykio buvo sugadinta. Ar vyras matė M. V. veiksmus, nežino. Kavinėje prie jos niekas nesikabinėjo.

Apklaustas nukentėjusysis E. M. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamieji yra matyti, o nukentėjusieji yra šeimos draugai. Šventė Kalėdas, žmona iškvietė taksi, išėjo į lauką. Žmona įsėdo į automobilį, o A. Š. ją ištraukė. Nukentėjusysis liepė jam prie žmonos nelįsti, tada jį sumušė. Į lauką išėjo visi kartu. Žmona keliais metrais ėjo toliau. A. Š. pamatė prie automobilio. Ėjo sėstis į taksi, tada jį užsipuolė. Visi trys puolė, o A. Š. sudavė į galvą. Nugriuvo ir tada visi spardė. Buvo 15 smūgių. Kliuvo į galvą, į rankas, visur. Sąmonės nebuvo praradęs. Buvo atvažiavus greitoji pagalba ir policija. Kitų konfliktų nematė, tik kaip tempė iš automobilio žmoną. Jam buvo sumušta galva ir kitos kūno vietos. Į medikus nesikreipė. Iš streso nesuvokė ką reikia daryti. Buvo išgėręs. Iš pradžių matė kaip spardė A. Š.. Taip galvoja, kad ir kiti du spardė. Kiek laiko viskas truko, negali pasakyti. Matė, kad buvo atvažiavusi greitoji pagalba ir policija. N. P. ir žmoną nusivedė į greitosios pagalbos automobilį. Buvo atvažiavę apsaugos tarnybos darbuotojai, jie jį norėjo nutempti į šoną, bet nepasidavė. Apsaugos firma ta, kurioje dirba M. A. žmonės. Dėl ko atvyko ir ko reikėjo apsaugai nesakė. Policijos pareigūnai parvežė jį į namus. Matė, kad blogai jaučiasi. Yra gavęs 1500 Lt, mano, kad tai yra žala. Turtinė žala 2000 Lt. Iš viso ieškinys pareikštas 15000 Lt. Neturtinė žala - ilgą laiką negalėjo dirbti, kelionės į teismą, advokato paslaugos. Patyrė patyčias, jį užgauliojo A. Š. tėvas. Svaigo galva. Pas psichiatrus nesilankė. Vaistų nevartojo. Miegojo normaliai. Dėl 7500 Lt žalos su kaltinamaisiais nesitarė. Į namus parvežė policijos pareigūnai, su žmona nesipyksta. Kaip sužalojo V. P., nematė. Kaip spardė irgi nematė. Teismui pagarsinus 2013-03-12 liudytojų apklausos protokolą (1 t., 25 b. l..), nukentėjusysis parodė, kad nesuprato klausimo, todėl pasakė kas įvyko, neteisingai užrašyta. Jis nieko nematė ir kas spardė taip pat nematė. Buvo išgėręs, bet gerai jautėsi. Nesuprato apklausos metu jam užduotų klausimų. Sakė, nes žinojo kaip buvo. Ar jam buvo pasakyta, kad turi sakyti tą, ką matė, nežino. Į policiją kreipėsi po švenčių, bet ne iš karto. Po įvykio važiavo pas A. Š. tėvą. Važiavo jis, V. P. ir S., norėjo sužinoti dėl ko sumušė.

Žemesnės instancijos teismas

Apklausta nukentėjusioji L. M. teismo posėdžio metu parodė, kad išėjo iš kavinės į lauką, atvažiavo taksi. Įsėdo į taksi automobilį, atsirado A. Š., kuris pradėjo ją tempti už rankovės iš automobilio. Sakė, kad tai jų taksi. Pamatė kaip spardo E. M.. Išlipdama automobilyje paliko rankinę. Priėjus bandė ginti vyrą, bet gavo smūgį. Tada pamatė V. P., jis gulėjo kaip negyvas. E. M. atsistojo ir ėjo link namų. N. P. klykė. Taksi automobilyje sėdėjo gal minutę. Išlipo, kai pamatė, kad spardo E. M.. Kaip pargriovė nematė. Spardė trise ir taikė į galvos sritį. Kiek laiko truko konfliktas, nepasakys. Jam smūgiavo į ausį ir į šlaunį. Sudavė pirmas stovėjęs eilėje jaunuolis, kas toks negali pasakyti. Ji iš karto pamatė V. P.. Prie jo klūpojo. Po smūgių negreitai atsitokėjo. Kai V. P. gulėjo, ji klūpojo, tada jai atnešė rankinę. Pasakė, kad tai jos. Taksi automobilis stovėjo priekiu į kavinę. Kavinėje kabinėjosi A. Š.. Jai įvykio metu sugadino auskarą, ant šlaunies buvo gumbas. Vyrui buvo suplėšyti rūbai. Buvo daug mėlynių, veidas sumuštas. Visi kaltinamieji spardė vyrą. Spardė ilgiau nei ji užtruko taksi automobilyje. Mano, kad nebuvo praradusi sąmonės, bet kol atsitokėjo praėjo nemažai laiko. Rankinę jai atnešė vyras, bent iš balso taip suprato. Jos A. Š. atsiprašė, kiti kaltinamieji irgi. Ikiteisminio tyrimo metu jie ją juodino. Sakė, kad nuvirto nuo laiptų, kad ją sumušė vyras. Gavo po 1000 Lt iš M. A. ir M. V.. Mano, kad tai buvo žalos atlyginimas, tiksliai nežino, neperskaitė perlaidos. Jai buvo sunku eiti į darbą. Buvo baimė. Fizinis skausmas buvo. Įtampą jaučia ir dabar. Jai buvo padaryti bendro pobūdžio sužalojimai. Nedarbingumo neturėjo. Turėjo eiti į darbą. Nesikreipė į psichologą. Su kaltinamaisiais dėl žalos nesitarė. Su kaltinamaisiais susitaikytų, jei nuoširdžiai atsiprašytų ir atlygintų žalą. Turėtų per pusę metų atlyginti 15 000 Lt. Pusę sumos turėtų atlyginti iš karto, kitą pusę sumokėti per pusę metų. Jai būtų geriau, kad ne pinigus mokėtų, o kad įvykio nebūtų buvę. Jai buvo suduoti du smūgiai. Vienas į veidą, kitas į koją. N. P. blaškėsi jai iš dešinės. Kai ji atsistojo, V. P. gulėjo ant žemės. Ką jis sakė, ji negirdėjo. Jis nugriuvo šalia jos. E. M. sėdėjo kiek toliau, link išvažiavimo. Kaip V. P. nugriuvo, nematė. Matė jau nugriuvusį. Taksi automobilis stovėjo vienas, ar vairuotojas ką matė nežino. Kad kažkas skambino vyrui, žino. Dėl atsiprašymo ir pinigų sumos nieko nežino. Taksi vairuotojo neatsimena. Automobilio markės ir spalvos nepasakys. Rankinę paliko taksi automobilyje, vėliau atnešė ir padėjo už nugaros. Nei ji, nei vyras nieko neprašė išlipti. Ji apie save negalvojo, V. P. atrodė baisiai, visas dėmesys buvo į jį. Kodėl nesikreipė į medikus, negali paaiškinti. Į automobilį buvo įsėdusi, rankinė todėl ir liko. Ją iš taksi tempė A. Š.. Jos vyras liepė ją paleisti. Kai vyko muštynės, D. A. stovėjo greta jų.

Apklaustas ekspertas H. D. teismo posėdyje parodė, kad akiduobės apatinė sienelė nėra priskiriama prie kaukolės kaulų. Apie regos susilpnėjimą įrašas padarytas 2013-11-12. Nurodytas dvejinimasis akyse, bet tai nėra vertinama. Vertinamas nervo pažeidimas. Vertinti V. P. sveikatos būklę galima bus po operacijos. Tada bus aiškios ir pasekmės. Viskas paaiškės po gydymo. Okliuzija – tai medicininė procedūra, operacija atstatanti regėjimą. Sunkus kūno sužalojimas nėra nustatytas. 6.6.20. punktas yra tai, kad nustatytas sužalojimo mastas ir bendras nedarbingumo procentas. Profesinio nedarbingumo laipsnį nustato jis ir okulistas. Arba patys, jei pakanka duomenų. Jie nustato bendrą nedarbingumo lygį. Profesinio nedarbingumo nenustatinėja, tai atlieka kiti. Nurodytas 30 procentų nedarbingumas, tai bendras nedarbingumo procentas. Duomenų pakako nustatyti nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Vieno smūgio užtenka patirti traumines pasekmes. Apie smūgių skaičių duomenų neturėjo. Pakanka vieno smūgio. Vienoje išvadoje nurodyta, kad padaryti žando sužalojimai. Kitoje išvadoje nebuvo pateikti klausimai apie sužalojimus. Smegenų atrofija - tai smegenų pakenkimas po sužalojimų. Po įvykio buvo padaryta tomografija ir nebuvo jokio ryšio su trauma. Nėra duomenų, kad cista atsirado po traumos. Tai gali būti įgimta. Pagal lokalizaciją užtenka vieno smūgio ir pasekmės yra. Nuo didesnio smūgių skaičiaus, pasekmės nesikeičia. Visi smūgiai į tą pačią vietą, bet nėra dokumentuose įrašo, kad trečias smūgis buvo į galvos sritį. Smūgis buvo į akiduobės kraštą. Jei smūgis į akį, niekas nesikeistų tik būtų kraujosruvos. Jei du asmenys spardė, pataikyti į tą pačią vietą negali. Kur stovi į tą pusę ir pataikys. Galvą pasukti užtenka kelių sekundės dalių. Pasukti galvą galėjo, bet stovint kitoje pusėje, pataikyti tikimybė maža. Apklaustas vėlesniame teismo posėdyje ekspertas papildomai parodė, kad atsižvelgiant į padarytus įrašus ir vėliau okulisto pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, kad regėjimas prastėja, išlieka dvejinimasis. Įtariamas dešinės akies raumens pažeidimas. Dvejinimasis dėl akiduobėje sutrikusios kraujotakos ir užspausto nervo. Iš atlikto magnetinio rezonanso matyti, kad dešinės akies akiduobės dugno padėtis taisyklinga. Nurodo, kad matoma cista. 2014-06-23 nurodyta, kad vis dar skundžiasi dvejinimusi ir nurodo, kad yra cista. Siūloma chirurginė operacija. Įvertinus papildomus duomenis nurodo, kad reikalinga operacija. Šiuo metu padaryti sužalojimai nėra sunkus sveikatos sutrikdymas. Po operacijos ir reabilitacijos bus galima pateikti naują išvadą. Šiuo metu pateikta išvada nekinta. Nesunkus sveikatos sutrikdymas pateiktas, dėl gydymo laikotarpio ir dvejinimosi. Dėl akiduobės lūžio išlieka nesunkus sveikatos sutrikdymas. Koks gydymas reikalingas nurodo gydantis gydytojas. Cista dažniausiai gali atsirasti po šaknų uždegimo. Jis yra sužalojimo vietoje. Ji susijusi su įvykio metu patirtais sužalojimais. Cistą reikia pašalinti dėl dvejinimosi akyse. Ji liečia nervų kanalą, todėl reikia šalinti. Prieš įvykį tokiais negalavimais nesiskundė, tai traumos pasekmė. Cistą reikia šalinti, kad atlaisvintų nervą. Pašalinus cistą yra tikimybė, kad nebesidvejins.

Apklaustas liudytojas V. R. teismo posėdyje parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta M. A., jis yra jo darbdavys. Dirba „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos firmoje. E. M. pažinojo iš matymo. Gavo pavojaus signalą, nuvažiavo į „B.“ kavinę. Atvažiavęs pamatė daug žmonių. Vienas vyriškis puolė prie jo ir įsikabino į kelnes. Bandė jį nuo savęs atstumti, bet negalėjo. Papurškė dujas, kad jis atsikabintų, nes suplėšė kelnes. Kažkokia moteris pasakė, kad tai sūrinės direktorius E. M.. Bandė iškviesti policiją, bet jam nepavyko. Vėliau E. M. sukonfliktavo su greitosios pagalbos medikais. Datos nepamena, bet buvo naktis. Į įvykio vietą važiavo vienas, vėliau atvyko dar vienas ekipažas. Aikštelėje buvo būrys žmonių ir taksi automobilis. Jam nuvykus, kažkas sėdo į automobilį ir išvažiavo. Iš pradžių nesuprato kas nutiko. Daugiau niekas nieko nedarė. Jis skambino 112, bet jam neatsiliepė. E. M. pradėjo nuo savęs plėšyti marškinėlius. Jis jį atitraukė nuo kavinės vitrinų, kad neišdaužtų. Ant žemės gulinčių žmonių nematė. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas ir tuomet sakė tiesą. E. M. laikė, kad nesimuštų. Kodėl jis jį puolė, nežino. Policijos ilgai laukė. Greitosios automobilis buvo vienas. Ar matėsi, kad E. M. vizualiai sužalotas, neatsimena. Sužalotų asmenų buvo. Kai atvažiavo greitosios pagalbos automobilis buvo kieme. Greitoji pagalba atvažiavo, nes buvo vienas sužalotas vyras. Kaip atrodė E. M., negali pasakyti. Kai papurškė dujas, jis užsidengė veidą, pradėjo vartytis. Įvykio vietoje buvo ilgiau nei 10 minučių, nes laukė policijos. Skyrė žmones, o tada kažkas sėdo į taksi ir nuvažiavo. Liudytojui E. M. griebė už klyno, todėl jis jį bandė atstumti. Kiek būryje buvo žmonių nepasakys. Vėliau E. M. konfliktavo su greitosios pagalbos medikais. Medikams sakė, kad jo apžiūrėti nereikia, garsiai keikėsi ir šūkavo. Jis buvo girtas ir agresyvus. Pažįstami sakė, kad jis išgėręs būna „durnas“. E. M. vaikščiojo aplink greitosios pagalbos automobilį, bet veidas nebuvo sužalotas. Moterys, kad sumuštos nesiskundė. Kokie žmonės buvo būryje, nežino. Suprato, kad konfliktas, nes žmonės šūkavo, klykavo.

Apklaustas liudytojas J. S. teismo posėdyje parodė, kad įvykio neatsimena. Teismui pagarsinus 2013-04-02 liudytojo apklausos protokolą (1 t., 113 b. l.), liudytojas parodė, kad tuo metu dirbo VPK, Viešosios tvarkos skyriaus patruliu. Nuvykus į įvykio vietą turi patikrinti asmenis, įtariamuosius. Jei būna nukentėjusiųjų, pasiūlo medikų pagalbą. Įvykio aplinkybių neatsimena, nes jų būna daug. Ar buvo atvykusi greitoji pagalba, neatsimena. Neatsimena, kodėl nekvietė operatyvinės grupės darbuotojo. Nukentėjusiųjų pareiškimų neprašė. Nuvykę į įvykio vietą budėtojui praneša dėl ko būna iškviesti ir ką daro. Ar tikrino blaivumus, neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus. E. M. sakė, kad išgėręs ir pareiškimo nerašys. L. M. teigė, kad užpuolė nepažįstami asmenys.

Apklaustas liudytojas V. P. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. Š.. Dirba taksi vairuotoju, o jis naudojasi jų paslaugomis. Įvykio nepamena, nieko nematė. Jei buvo muštynės, gal atsimintų. Jei būtų vežęs, iš klientų pokalbio būtų supratęs kas nutiko. Važiuoja pagal iškvietimą. Nežino, ar kas dar buvo iškviestas. 2012 m. Telšiuose buvo 5-6 taksi firmos. A. Š. niekur nevežė. Jei būtų vežęs, prisimintų, vis tiek bendrautų ir apie įvykį ką nors būtų sakęs. Jo automobilis „Audi A6“, tamsiai žalios spalvos. Į „B.“ kavinę būna važiuoja po kelis kartus. Jei kas švenčia ką nors, iškvietimų būna. Tą vakarą, ar važiavo, neatsimena.

Apklausta liudytoja A. S. teismo posėdyje parodė, kad dirba bare ir juos pažįsta iš matymo kaip klientus. N. ir V. P. matė tą vakarą pirmą kartą. Kavinė užsidarė, visi klientai išėjo. Ėjo įjungti signalizacijos, kai išgirdo šaukiančią moterį. Matė, kad kažkas aiškinasi, iškvietė apsaugą ir išvažiavo į namus. Vežė vyras. Išvažiuojant vyras šūktelėjo ir nuvažiavo. Ji nieko nematė. Visi buvo išėję į lauką. Suprato, kad kažkas vyksta, bet kai ji išėjo nesimušė. Apsaugą kviečia, kai mato, kad kažkas vyksta. Žmonės buvo būrelyje. Kiek jų ten buvo nežino, bet daugiau nei du. Išgirdo, pažiūrėjo ir nuėjo kviesti apsaugos. Jos mašina stovėjo netoli durų, bet vairavo vyras, kuris buvo atvažiavęs parvežti iš darbo. Kad išvažiuotų iš „B.“ kavinės, reikia apvažiuoti. Išvažiuojant vyras sustojo ir šūktelėjo, o būrelis išsilakstė. Konflikto kavinėje nebuvo. Buvo visi linksmi. Kavinėje buvo daug lankytojų, buvo jau ir išvažiavusių. Vėliau sužinojo apie tą įvykį, nes sargė matė įvykį. Kitos dienos ryte skambino E. M. ir pasakė, kad jį sumušė. Klausė, kas tokie buvo. Kaltinamieji šventė antrame aukšte, nukentėjusieji pirmame. Ji dirbo už baro, į antrą aukštą nebuvo nuėjusi. Alkoholį vartojo visi ir nemažai. Nesivartaliojo, bet išgėrę buvo. E. M. pasakė, kad Š. sumušė ir klausė kas dar buvo. Ji pasakė, kad nežino. M. A. neminėjo. Sakė žiauriai sumušė ir telefoną pametė. Ar su apsaugos darbuotojais konfliktavo, nematė. Apsauga atvažiavo po moters šauksmo.

Apklaustas liudytojas J. S. teismo posėdyje parodė, kad su E. M. dirbo vienoje įmonėje, bet su juo nebendravo. Žmona per šventes dirbo, todėl jis bei brolis su žmona nutarė važiuoti į kavinę, kad nebūti namuose. Po darbo žmonos laukė automobilyje, klausėsi muzikos. Pradėjo važiuoti ir pamatė, kad kažkas mušasi. Išlipo ir paklausė ką daro. Būrelis išsiskirstė, o jie nuvažiavo. Dar pagalvojo, kad gal reikėjo palaukti, bet sutiko apsaugos automobilį, todėl nusiramino. Jo automobilis stovėjo prie įėjimo. Iki atėjo žmona, konflikto nebuvo. Žmona atėjus nieko nesakė. Išvažiuojant nieko nematė, tik pasukus į Šiaulių kelią pamatė. Kas tie žmonės buvo, nematė. Kai sušuko, atrodo trys asmenys nubėgo. Atstumas nuo jo iki įvykio vietos gal 100 metrų. Buvo tamsu, ne ką tematė. Konflikto pradžios nematė. Smūgiai buvo ir rankomis ir kojomis. Lyg tai kažkas gulėjo ant žemės. Kas mušėsi, nežino. Matė kas buvo prie kavinės. Nuo Šiaulių kelio sunku ką nors matyti. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė darydamas prielaidas. Nesigilino kas mušėsi. Sušuko iš žmogiškosios pusės ir visi išsibėgiojo. Negalvojo kas mušasi, jei būtų pagalvojęs, gal būtų įsidėmėjęs kas kur stovėjo ir ką darė. Ten buvo dvi grupės žmonių. Ar taksi automobilis buvo, nepamena. Moters šauksmo negirdėjo, nes garsiai klausėsi muzikos. Kai jį apklausė Šiauliuose, tada aplinkybes prisiminė geriau. Atrodo, kad ką matė, tą ir pasakė. Su kaltinamaisiais jokių santykių nėra ir jų nebijo. E. M. su kompanija sėdėjo prie gretimo stalelio. Visi buvo pakankamai apgirtę. Atstumą nurodė, gal per didelį, buvo gal 30 metrų, greičiausiai prieš tai nurodė neteisingai. Smūgiai buvo, bet kas kokius veiksmus atliko, nežino. Jei ikiteisminio tyrimo metu sakė, vadinasi matė. Jam skambino E. M., klausė dėl telefono. Kas jį mušė, neklausė. Klausė, ar gali pasakyti ką matė.

Apklaustas liudytoju M. R. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamieji yra jo draugai. Nukentėjusiąją L. M. žino iš matymo. Su E. M. kartu dalyvauja varžybose. V. ir N. P. nepažįsta. Apie įvykį žino, bet 10.00 val. išvažiavo į namus ir nieko nematė. Su draugais šventė Kalėdas. Kada atvyko į kavinę, nežino. Jie šventė antrame aukšte, o E. M. šventė pirmame aukšte. Jis buvo atėjęs pas juos. Su kažkuo apsižodžiavo, nežino su kuo. Buvo žodinis konfliktas, bet muštynių nebuvo. Anksčiau duotuose parodymuose nurodytas netikslus išvykimo laikas. Jis negirdėjo kaip E. M. apsižodžiavo, girdėjo iš kitų, kad tai buvo. Apsižodžiuoti galėjo su P. J., gal ir apsistumdė. Dabar jis išvykęs į Klaipėdą. Nežino, ar matė kaip apsistumdė. Parodymus davė, jais galima remtis, sakė tiesą.

Žemesnės instancijos teismas

Apklausta liudytoja O. P. teismo posėdyje parodė, kad vyko į kavinę „B.“ pagal iškvietimą. Ten važiuoja dažnai. Po tiek metų neprisimena visų detalių. Buvo apklausta, tada viską pasakė. Teismui pagarsinus 2013-06-13 liudytojo apklausos protokolą (1 t., 140-144 b. l.), liudytoja patvirtino, kad parodymai teisingi. Parodė, kad į mašiną buvo įlipęs vyriškis sužalotu veidu. Kada būna sužalota galva, visada yra pavojinga ir siūlo vykti į ligoninę. Gali išsilieti kraujas. Siūlo, bet vykti priversti negali. Jei asmuo neorientuotas, tada su policijos pagalba veža į ligoninę. V. P. buvo orientuotas, sąmoningas. Kito asmens nebuvo, su juo bendravo policijos pareigūnai. Daugiau sužalotų nebuvo, gal patys nuvyko į priimamąjį. Jei nesikreipė, nekreipė dėmesio ar yra daugiau sužalotų. Ji klausė, bet niekas nesikreipė. Ar buvo išgėręs, negali pasakyti. Dėl alkoholio su V. P. problemų nebuvo. Nežino, ar jis buvo išgėręs. Apžiūrint asmenis, jei būna išgėrę kartais pažymi, kartais ne.

Apklausta liudytoja D. A. teismo posėdyje parodė, kad M. A. yra jos vyras, kiti kaltinamieji draugai. Nukentėjusiąją L. M. matė trečią kartą. E. M. yra mačiusi du kartus. N. ir V. P. matė tik kavinėje „B.“. Ji, M. A. ir A. Š. išsikvietė taksi ir ruošėsi važiuoti į namus. M. V. laukė draugės. Ji taksi automobilyje sėdėjo už vairuotojo. E. M. atidarė vienas duris, o L. M. kitas ir šaukė. Išlipo pažiūrėti kas nutiko. Stovėjo dvi moterys ir ji. Vyrai ritosi ant žemės. Atėjo M. V. ir išskyrė. Taksi automobilis apsisuko, jie sėdo į jį. M. A. sėdėjo priekyje, ji gale su M. V. ir A. Š.. Tada taksi automobilio dureles atidarė V. P.. Ištempė iš automobilio ir pasakė, kad niekur nevažiuos. Vyrai vėl pradėjo grumtis, ji pradėjo verkti. A. Š. smogė V. P.. Stovėjo vienas priešais kitą. Į taksi susėdo visi keturi. Kavinėje E. M. ateidavo prie jų stalo ir išeidavo. Konfliktas buvo su vienu vaikinuku. Buvo susirėmę, bet nesimušė. M. A. kalbėjo su E. M.. Prie įėjimo į kavinę, jiems išeinant, stovėjo L. M., N. P. ir V. P.. Viena moteris konfliktavo. Ji pasakė vyrui važiuoti namo, nes atvyko taksi. Konfliktas vyko labai greitai, pradžios nematė. Iš taksi išlipo, nes nematė E. M. ir savo vyro. Ji labai išsigando, nes vyrui buvo trūkę raiščiai, pagalvojo, kad bus dar blogiau. M. V. priėjo ir išskyrė. Surado vyro telefoną ir išvažiavo. Taksi automobilyje rankinės nematė. Policijos nekvietė, nes atvyko apsauga ir greitoji. Buvo labai išsigandus ir džiaugėsi, kad išvyko. Buvo atvykęs apsaugos darbuotojas. Greitosios pagalbos nematė. Ją iš automobilio ištraukė aukštas vyras. Kas dar buvo išlipęs, nematė. M. A. pamatė įsėdusį į automobilį. A. Š. ją gynė, išlaisvino iš V. P.. Parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Gailisi, kad neparašė pareiškimo dėl V. P. tokių veiksmų. Ji mano, kad yra absurdas, jog kaltinamas jos vyras. Viskas prasidėjo nuo E. ir L. M..

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas liudytojas D. I. teismo posėdyje parodė, kad dirba taksi vairuotoju. Daug laiko praėjo, įvykių nemažai, nelabai ką prisimena. Atvažiavo prie „B.“ kavinės paimti klientų. Įvyko konfliktas, grumtynės. Labai nesureikšmina tokių įvykių. Teismui pagarsinus liudytojo apklausos protokolą (1 t., 145-147 b. l.), liudytojas patvirtino savo parodymus, parodė, kad pasakė tai, ką matė. Papildomai nieko pasakyti negali, nes neatsimena. Į jo automobilį iš E. M. kompanijos niekas įsėdęs nebuvo. Rankinę į automobilį įmetė šviesiaplaukė moteris. M. A. žmona juodaplaukė, tai ne jos rankinė. Gal E. M. atidarė automobilio duris antrą kartą, tiksliai nepamena. Kaip sėdėjo klientai automobilyje, neatsimena. Savo automobilio durelių neužsirakina. Įvykio vieta pakankamai apšviesta, žmonės gerai matėsi. Konfliktas buvo dėl suvartoto per didelio kiekio alkoholio. Dėl ko jie konfliktavo, reikia jų klausti. Neatsimena, ar su kuo kalbėjo po įvykio apie tai. Jo asmeninio mobilaus telefono numerį turi M. A. ir A. Š.. Kartais asmeniškai skambina dėl taksi paslaugos. Kai nuvažiavo į kavinę „B.“, negali pasakyti po kurio laiko įsėdo M. A. ir A. Š.. Priekines taksi dureles atidarė L. M., galines E. M.. Klientai jau sėdėjo automobilyje. L. ir E. M. norėjo juos išprašyti iš automobilio. Moteris tempė, bandė ištraukti iš automobilio vaikiną. L. M. įlindo į automobilį ir pasakė: „žiūrėk rankinę, kad niekas nedingtų“.

Apklaustas ekspertas R. P. teismo posėdyje parodė, kad jis teikė išvadą. Apžiūrėjo asmenį ir pateikė išvadą. Kūnas nebuvo subjaurotas, sužalojimai per dešimt dienų užgijo. Teismo posėdžio metu apžiūrėdamas E. M. parodė, kad mato randą ir dėmes, bet darbingumas dėl to neprarandamas. Įstatymo 50 str. 1 d. numatyti sužalojimai. E. M. turi apžiūrėti kosmetologai, tai jų darbas. Kūno subjaurojimas, tai sunkus sveikatos sužalojimas. Praėjus tiek laiko sunku ką pasakyti, dėmės gali vasarą išnykti. Per dvi vasaras galėjo išnykti. Panašu, kad sužalojimai atitinka 50 str. 1 d. numatytus sužalojimus, verta peržiūrėti. Nubrozdinimas - paviršutinis sužalojimas. Randai gali atsirasti ir nuo gilaus sužalojimo ir nuo nubrozdinimo. E. M. matė tuoj po įvykio. Žaizdos gylio niekas nematuoja. Išvadoje nurodytas 6 cm žaizdos ilgis. Jei pažeistas viršutinis odos epidermis, tai bus nubrozdinimas. Jei gydytojai nesiuvo, vadinasi žaizdos nebuvo. Esant negiliam sužalojimui, šašas atsiranda po 2-3 dienų. Ar išnyks randai, gali pasakyti plastikos chirurgai. Jie gali pasakyti, kokių priemonių reikės. Kada E. M. atsirado sužalojimai, po įvykio ar prieš tai, negali pasakyti. Reikia tapatinti sužalojimų vietas ir nuspręsti, dabar turimos tik pasekmes. E. M. apžiūrėjo po įvykio antrą dieną. Ar turi reikšmės randų atsiradimo, žaizdų gydymas sunku pasakyti. Tokie sužalojimai gydomi tvarsčiais ir tepalais. Daugiau pasakyti galima paskyrus papildomą apžiūrą. E. M. sužalojimus galėjo padaryti buku daiktu, kumščio krumpliais, bet kuo kas galėjo praslysti. Galėjo sužaloti nagais, šaka ir raktu ryšuliu. Galėjo sužaloti ir spiriant padu. Į grindinį negalėjo susižaloti. Į grindinį sužalojamos atsikišusio kūno dalys, kurios kontaktuoja. E. M. buvo nustatyti sužalojimai iš visų pusių. Jei asmuo nepateiks dokumentų apie gydymąsi, nieko negalės pasakyti. Nuotraukas papildomai apžiūrai galima pateikti, tik turi būti data ir laikas.

Apklausta liudytoja G. S. teismo posėdyje parodė, kad 2012 m. dirbo kavinėje „B.“. Įvykio neatsimena. Užsidarė kavinė, jie mušėsi lauke. Iškvietė greitąją, apsaugą ir policiją. Ji buvo kavinėje, o išėjus pamatė vieną nukentėjusį gulintį ant žemės. Matė, kad mušėsi, bet kas - nematė, nes tuo metu buvo kavinėje. Teismui pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 120-121 b. l.), ji savo parodymus patvirtino.

Apklaustas liudytojas L. P. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamieji yra jo draugai. Iš nukentėjusiųjų pažįsta tik E. M.. Šventė Kalėdas kavinėje „B.“. Jie šventė antrame aukšte, prie stalo sėdėjo daug žmonių. Kažkas šventė I aukšte. Buvo daug žmonių grupelėmis. Matė kaip kažkas konfliktavo, bet jis nesikišo. Matė praeidamas, tai buvo žodinis konfliktas. Matė kaip E. M. konfliktavo, jis buvo priėjęs prie jų stalo ir pirmame aukšte. Jis ėjo į WC ir prie baro buvo. Prie baro buvo priėjęs ir E. M., buvo nepatenkintas. Jis įvykio nematė, nes jau buvo išvykęs. Apie įvykį sužinojo po savaitės. Patvirtinti, kad E. M. konfliktavo gali, tik sunku pasakyti su kuo. Konfliktavo su kažkuo iš mūsiškių, bet tiksliai pasakyti negali. Gali tvirtinti, kad E. M. buvo sutikęs tą vakarą antrame aukšte. Matė kai jis buvo prie stalo ir sprendė kažkokias problemas. Žodinio konflikto pokalbio negirdėjo, bet tai matėsi, nes buvo pastūmimų. Su kuo stumdėsi, negali pasakyti. Kad E. M. kas nors stūmė negali pasakyti.

Apklausta liudytoja K. S. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusieji L. ir E. M. buvo kaimynai. N. ir V. P. pažįsta kaip jų draugus. Kavinėje šventė Kalėdas prie vieno stalo. Ji su vyru apie 24 val. išvažiavo į namus, kiti liko. Grįžus į namus sulaukė skambučio iš L. M.. Sakė, kad išsikvietė taksi ir grįžta. Liepė nesiprausti, gal namuose švęs toliau. Vėliau paskambino N. P. iš L. M. telefono ir verkdama pasakė, kad juos sumušė ir negali išsikviesti greitosios pagalbos. Nuvažiavusi pamatė E. M. sumuštą, „maikė“ buvo suplėšyta. L. M. žandas kruvinas, išplėštas auskaras. Visi susėdo į jos automobilį ir grįžo į namus. Paties įvykio nematė, tik du nukentėjusiąja kalbėjo. Ji jai sakė, kad atvyko taksi, L. M. sėdo į jį ir ją ištempė. V. P. spardė, o L. M. prašė jo nespardyti. L. M. ausis buvo sužalota, bėgo kraujas, auskaras išplėštas. E. M. atrodė baisiai. V. P. kaip atrodė nepasakys, jo neapžiūrėjo. L. M. buvo išsigandusi, drebėjo. Ji suprato, kad konfliktas kilo dėl taksi automobilio. Ikiteisminio tyrimo metu apie auskarą nieko nesakė, nes neklausė. Nemanė, kad tai svarbu. Po įvykio nukentėjusieji prašė, kad liudytų, bet ji pasakė, kad jos prašyti nereikia, ji tai darys savo noru. Parodymus ėjo duoti, nes po įvykio pradėjo kalbėti, kad E. M. sumušė L. M.. Tokią versiją pateikė kaltinamieji. Grįžo pas E. ir L. M.. E. M. grįžo vėliau, jis su jais nevažiavo. Sužalota buvo viena ausis, išplėštas auskaras. Sužalojimai matėsi. Ar auskaras buvo ausyje, negali pasakyti.

Apklaustas liudytojas G. K. teismo posėdyje parodė, kad dirba greitosios pagalbos vairuotoju. Įvykio neatsimena. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 142-143 b. l.), liudytojas juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2012-12-26, naktį, laiko nepamena, buvo tamsu, galėjo būti po 24 val., pagal gautą iškvietimą, su kolege slaugytoja O. P. nuvyko prie kavinės „B.“. Nuvykę sustojo prie kavinės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Išlipęs iš GMP automobilio, aikštelėje pamatė būrį žmonių, buvo ir apsaugos darbuotojų ekipažas. Iš nukentėjusiųjų matė akivaizdžiai vieną vyriškį, kurio viršutiniai rūbai buvo aptaškyti, ant vyriškio veido matėsi kraujo dėmės. Vėliau atpažino, iš matymo pažįstamą E. M.. Jis elgėsi labai agresyviai, keikėsi, buvo nepatenkintas, atsisakė med. pagalbos, kviečiamas nepažįstamos moters eiti į GMP automobilį E. M. nėjo. Apžiūrai kreipėsi kitas vyras, kurio nepažįsta, tuo tarpu jis buvo lauke. Tas vyras vykti į ligoninę atsisakė ir kokie sužalojimai jam buvo, neklausinėjo. Kad būtų nukentėjusi kokia nors moteris, nematė, niekas iš ten buvusių asmenų neminėjo. Kadangi buvo lauke, iš ten buvusių asmenų pokalbio suprato, kad vyko muštynės, tačiau kas su kuo ir dėl ko mušėsi, nežino, tuo nesidomėjo.

Apklaustas ekspertas Ą. S. teismo posėdyje parodė, kad minimalūs pokyčiai, kaip ir mėgino atsakyti plastikos chirurgas tyręs nukentėjusįjį, ryškiau pastebimas defektas yra svarbus funkcijos sutrikimas. Ar tai būtų mimika, ar įtrauka, ar mažytė deformacija. Minimalūs kriterijai nėra niekur reglamentuoti. Gali pasakyti, kad praktiškai, bet kokio spuogelio išspaudimo gijimas ar aknės gijimas, kur liks formaliai pastebimas randelis, turėtų būti vertinamas kaip nesunkus sužalojimas, nes lieka randelis veide. Medicininėje praktikoje vadinami minimalūs randiniai pakitimai. Randai skiriasi ir pats plastikos ekspertas sako, kad randelis ar randiniai pakitimai, bet tai nėra tas randas, kuris lieka susižeidus visus odos sluoksnius ar gilūs nubrozdinimai. Mediciniškai tai nėra apribota. Ekspertas nukentėjusiojo nematė ir nėra specialistas, kadangi prieš tai žiūrėjo ekspertai Šiauliuose, jų plastikos chirurgas apžiūrėjo, išmatavo ir parašė, kad pagal jį nieko nėra. Pigmentinė juosta 5 mm. Sveikatos masto sutrikimų nustatymo taisyklių 51 p. - neryškus veido pakitimai. Vyro veide randai nėra tragedija ir tai negali būti vertinama kaip nesunkus sužalojimas. Tai labai subjektyvu, kai kam tai labai svarbu, bet dvigubų standartų taikyti negalima. Tokius mažus pakitimus galima lengvai kompensuoti. Pateikta išvada yra kategoriška. Pigmentacinė juosta - matomas sutrikimas, gali būti pigmentinės dėmės kilmė. Esmės pigmentinė dėmė ar pigmentinė juosta nekeičia. Abu ekspertizės aktus tvirtina.

D. A. teismo posėdyje parodė, kad yra M. A. mama, sutinka būti laiduotoja. Gyvena Telšiuose, bet atskirai. Bendrauja dažnai. Ryšis su sūnumi stiprus. Jis labai atviras, jai viską pasipasakoja. Prašo pagal laidavimą perduoti vieneriems metams jos žiniai M. A.. Galima ir už užstatą. Sūnus šį įvykį vertina blogai. Tuoj po įvykio kitaip mąstė apie įvykį. Jie galvojo, kad ne dėl jų veiksmų. Ji jiems išaiškino kaip iš tikrųjų viskas yra. Apie įvykį pats jai papasakojo.

A. Š. teismo posėdyje parodė, kad yra A. Š. mama. Sutinka laiduoti ir kad būtų perduotas jos atsakomybėn. Gyvena su sūnumi kartu. Ryšys geras, jam įtaką daro, jos klauso. Bendrauja artimai. Po įvykio jis labai pergyveno. Gyvena kartu ir ji mato kaip jį paveikė tas įvykis.

Ž. G. teismo posėdyje parodė, kad M. V. yra jos brolis. Iki santuokos buvo Ž. V.. Su broliu sutaria. Jis gyvena pas juos, jei jie važiuoja į užsienį, gyvena pas jį. Dažnai bendrauja „Skype“ ir telefonu. Brolis labai gailisi dėl įvykio. Tai pirmas toks įvykis jo gyvenime. Nieko panašaus nėra buvę. Prašymą dėl laidavimo palaiko. Teigiamą įtaką jam gali daryti. Ryšys labai artimas. Ji jaunesnė už brolį. Jai brolis sakė, kad įvyko konfliktas, susistumdė ir bus teisiamas. Apie pasekmes, sužalojimus pasakojo.

2012-12-31 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota ir apžiūrėta įvykio vieta – kavinės „B.“ teritorija, esanti Telšių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime (1 t., 14-16 b. l.).

2013-05-16 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu užfiksuota, kad nukentėjusysis E. M. atpažino M. V. kaip asmenį, kuris panaudojo smurtą jo atžvilgiu (1 t., 26-29 b. l.).

2013-03-12 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu užfiksuota, kad nukentėjusioji L. M. atpažino A. Š. kaip asmenį, kuris ją tempė iš automobilio ir naudojo fizinį smurtą E. M. atžvilgiu (1 t., 42-45 b. l.).

2013-05-16 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu užfiksuota, kad nukentėjusioji L. M. atpažino M. V. kaip asmenį, kuris panaudojo smurtą E. M. atžvilgiu (1 t., 49-52 b. l.).

2013-03-12 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu užfiksuota, kad nukentėjusysis V. P. atpažino A. Š. kaip asmenį, kuris dalyvavo jo sumušime (1 t., 62-65 b. l.).

2013-03-12 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu užfiksuota, kad nukentėjusysis V. P. atpažino M. A. kaip asmenį, kuris dalyvavo muštynėse (1 t., 66-69 b. l.).

2013-05-16 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu užfiksuota, kad nukentėjusysis V. P. atpažino M. V. kaip asmenį, kuris dalyvavo E. M. sumušime (1 t., 73-76 b. l.).

2013-03-12 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu užfiksuota, kad nukentėjusioji N. P. atpažino M. A. kaip asmenį, kuris dalyvavo jos vyro sumušime (1 t., 85-88 b. l.).

2013-05-03 akistatos, atliktos tarp nukentėjusiojo E. M. ir liudytojos D. A., protokolu užfiksuota, kad nukentėjusysis E. M. patvirtino anksčiau duotus savo parodymus (1 t., 127-130 b. l.).

2013-05-03 akistatos, atliktos tarp nukentėjusiosios L. M. ir liudytojos D. A., protokolu užfiksuota nukentėjusioji L. M. patvirtino anksčiau duotus savo parodymus (1 t., 131-133 b. l.).

2013-05-03 akistatos, atliktos tarp nukentėjusiojo V. P. ir liudytojos D. A., protokolu užfiksuota, kad nukentėjusysis V. P. patvirtino anksčiau duotus savo parodymus (1 t., 134-135 b. l.).

2013-05-03 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad nukentėjusioji L. M. pateikė auskarą 1 vnt., marškinius, kelnes, striukę, batų porą (2 t., 11 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

2013-05-03 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad nukentėjusysis V. P. pateikė striukę (2 t., 12 b. l.).

2013-05-14 daiktų apžiūros protokolu užfiksuota pateiktų nukentėjusiųjų L. M. ir V. P. daiktų apžiūra (2 t., 13-17 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 8/13(03) nurodyta, kad E. M. buvo padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas su poodine kraujosruva dešinio užausio srityje, apatinės lūpos nubrozdinimas, kraujosruva lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas viršugalvio kairėje, kairiame skruoste, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje šalia kairės pažastinės duobės, kairės plaštakos IV piršto naginėje falangoje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. E. M. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (2 t., 25-26 b. l.).

Papildoma specialisto išvadoje Nr. pG701/13(03) nurodyta, kad pagal 2013-01-02 apžiūros metu stebėtus sužalojimus E. M. kūne, galima išskirti ne mažiau devynių trauminio poveikio vietų. Nustatytų sužalojimų išsidėstymas įvairiose kūno vietose, įvairiuose paviršiuose leidžia teigti, kad nustatytų sužalojimų E. M. negalėjo patirti vienkartinio virtimo ar atsitrenkimo pasekoje (2 t., 31-32 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 7/13(03) nurodyta, kad L. M. buvo padaryti šie sužalojimai: veido sumušimas su minkštųjų audinių patinimu kairio skruosto srityje, poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu kairės šlaunies išoriniame paviršiuje. Sužalojimai įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas kūno vietas bukais daiktais. Nurodyti sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (2 t., 34 b. l.).

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 609/13(03) nurodyta, kad neįtikima, kad konstatuotus sužalojimus veide bei kojos srityje L. M. būtų patyrusi virtimo ir atsitrenkimo pasekoje (2 t., 37-38 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 419/13(04) nurodyta, kad V. P. padaryti sužalojimai: dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžis, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies junginėje, muštinė žaizda dešiniame skruoste. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus dešinę akį. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. V. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (2 t., 49-50 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. pG 129/13-419/13(04) nurodyta, kad V. P. taikytas papildomas gydymas susijęs su 2012-12-26 patirta trauma. V. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (4 t., 162 b. l.).

2013-06-12 specialisto H. D. parodymai, kad V. P. rastiems sužalojimams padaryti užteko vieno trauminio poveikio, tačiau neatmetama galimybė, kad į tą pačią lūžio sritį buvo suduota ir daugiau smūgių. Sužalojimai galėjo gautis tiek suduodant kumščiu, tiek spiriant (2 t., 51-52 b. l.).

2013-05-03 akistatos, atliktos tarp nukentėjusiojo E. M. ir įtariamojo M. A., protokolu užfiksuota, kad nukentėjusysis E. M. patvirtino anksčiau duotus savo parodymus (2 t., 166-171 b. l.).

2013-05-03 akistatos, atliktos tarp nukentėjusiosios L. M. ir įtariamojo M. A., protokolu užfiksuota, kad nukentėjusioji L. M. patvirtino anksčiau duotus savo parodymus (2 t., 172-175 b. l.).

2013-05-03 akistatos, atliktos tarp nukentėjusiojo V. P. ir įtariamojo M. A., protokolu užfiksuota, kad nukentėjusysis V. P. patvirtino anksčiau duotus savo parodymus (2 t., 176-178 b. l.).

2013-05-03 akistatos, atliktos tarp nukentėjusiojo E. M. ir įtariamojo A. Š., protokolu užfiksuota, kad nukentėjusysis E. M. patvirtino anksčiau duotus savo parodymus (3 t., 32-35 b. l.).

2013-05-03 akistatos, atliktos tarp nukentėjusiosios L. M. ir įtariamojo A. Š., protokolu užfiksuota, kad nukentėjusioji L. M. patvirtino anksčiau duotus savo parodymus (3 t., 36-38 b. l.).

2013-05-03 akistatos, atliktos tarp nukentėjusiojo V. P. ir įtariamojo A. Š., protokolu užfiksuota, kad nukentėjusysis V. P. patvirtino anksčiau duotus savo parodymus (3 t., 39-41 b. l.).

Ekspertizės akto Nr. PEKG 20/2015(02) išvadose nurodyta, kad V. P. nustatyta žandinio ančio cista atsirado dėl sugedusių ir/ar negydytų dantų šaknų, o ne dėl 2012 m. gruodžio 26 d. patirtų sužalojimų; V. P. regos sutrikimas-dvejinimasis dešine akimi žiūrint į viršų, patvirtintas atliktu koordimetriniu tyrimu. Dvejinimasis dešine akimi, konvergencijos dešine akimi, nepakankamumas, dalinai sukėlė dešinės akies obuolio ir viršutinio voko judesiai išsivystė dėl patirtos 2012-12-26 traumos; Sužalojimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus, tiek pagal sveikatos sutrikdymo po traumos trukmę, tiek pagal liekamuosius reiškinius. V. P. dėl potrauminių liekamųjų reiškinių - dvejinimosi dešine akimi, dalinio dešinės akies obuolio ir akies viršutinio voko motorikos sutrikimo neteko 20 procentų nuolatinio bendro darbingumo („Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės: - punktas 14.2.) (7 t., 9-13 b. l.).

Ekspertizės akto Nr. PEKG 19/2015(02) išvadose nurodyta, kad dėl 2012 m. gruodžio 26 d. įvykio metu E. M. padarytų sužalojimų - gilių odos nubrozdinimų kairio skruosto srityje jiems gyjant atsirado nežymūs odos randai; Po sužeidimų randai neišnyksta (šiuo metu dar nėra Lietuvoje tokio gydymo metodo panaikinti randams); Randų pašalinti negalima. Randą, jei jis yra didelis, galima tik sumažinti; E. M. po patirtų sužalojimų veido odoje susidarė minimalūs randeliai kairiame skruoste. Šie minimalūs odos randiniai pokyčiai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, nes neapima sužalojimų (prarasto darbingumo procentų nustatymo lentelėje 50 str. (minkštųjų audinių sužalojimai) minimalių kriterijų (7 t., 14-17 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Teismų praktikoje pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

Iš teismo posėdžio metu ištirtų aplinkybių, apklaustų teisminio nagrinėjimo dalyvių parodymų nustatyta, kad viešoje vietoje – kavinės „B.“ teritorijoje, esančių Telšių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, įvyko konfliktas tarp kaltinamųjų M. A., M. V., A. Š. ir nukentėjusiųjų E. M., L. M., V. P. ir N. P. dėl važiavimo atvykusiu taksi. Abi pusės skirtingai nurodo konflikto priežastį bei kas jį pradėjo. Liudytoju apklaustas taksi vairuotojas D. I. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad iš nukentėjusiųjų kompanijos į taksi niekas nebuvo įlipęs, o jie norėjo įlipti tuo metu, kai kaltinamieji ir su jais buvusi moteris jau sėdėjo taksi automobilyje. Taigi jis iš esmės patvirtino visų kaltinamųjų duotus paaiškinimus apie įvykio eigą. Pažymėtina, kad nepaisant to, dėl ko prasidėjo konfliktas, kaltinamieji pasirinko netinkamai spręsti konfliktą, t. y. viešą vietą bei savo veiksmais – fiziniu smurtu, kas vertinama kaip įžūlus elgesys, demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Įvertinus pačių kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, specialisto išvadas, akistatų protokolus, nustatyta, kad nukentėjusiųjų E. M. ir L. M. atžvilgiu fizinį smurtą naudojo visi trys kaltinamieji. Kad nukentėjusiųjų atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, pripažino ir patys kaltinamieji. Naudoto smurto, kuris sukėlė fizinį skausmą V. P. atžvilgiu visi trys kaltinamieji taip pat neneigė. A. Š. pripažino, kad dėl jo suduoto smūgio V. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtinta specialisto išvadomis, ekspertizės aktais, liudytojų ir kitų nukentėjusiųjų parodymais. Tokie nusikalstami kaltinamųjų M. A., M. V., A. Š. veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi apklausti liudytojai patvirtina, kad kilo sąmyšis dėl kilusio konflikto, dėl ko buvo iškviesti apsaugos darbuotojai, greitoji medicinos pagalba, policijos pareigūnai, įvykį stebėjo pašaliniai asmenys. Toks konflikto pobūdis, fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, smurto apimtis, patvirtina, kad kaltinamieji suprato, jog tuo bus sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Nukentėjusiųjų V. P. ir E. M. atstovo pateiktais prašymais prašoma kaltinamuosius M. A., M. V., A. Š. pripažinti kaltais pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, bendrais veiksmais padarius nukentėjusiajam V. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus. Be to, prašoma pripažinti kaltinamuosius M. A., M. V., A. Š. kaltais pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, t. y. bendrais veiksmais padarius nukentėjusiajam E. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus.

Kaltinamasis A. Š. pripažino sudavęs smūgį V. P. į veidą, kiti kaltinamieji iš esmės pripažino sudavę smūgius V. P., kai jis nugriuvo ant žemės. Specialisto išvadoje Nr. G 419/13(04) nurodyta, kad V. P. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus dešinę akį. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, bei teismo posėdyje specialistas H. D. patvirtino, kad V. P. rastiems sužalojimams padaryti užteko vieno trauminio poveikio. Teismo posėdyje nurodė, kad smūgis buvo į akiduobės kraštą; jei du asmenys spardė, pataikyti į tą pačią vietą negali; kur stovi į tą pusę ir pataikys; pasukti galvą galėjo, bet stovint kitoje pusėje, pataikyti tikimybė maža. Pats nukentėjusysis V. P., apklaustas teismo posėdyje painiojosi nurodydamas jam sužalojimus padariusių asmenų skaičių. Pradžioje nurodė, kad spardė dviese, vėliau nurodė, kad trise, o ikiteisminio tyrimo metu pradžioje nurodęs, kad neatsimena keliese spardė, kad jį parvertė vienas asmuo, vėliau parodymus pakeitė. Teismo posėdyje taip pat prieštaringai teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu atsiminė blogiau, nes buvo streso būsenoje, o duodamas parodymus teismo posėdyje aplinkybes atsimena geriau, nors vėliau tame pačiame teismo posėdyje duodamas parodymus dėl nukentėjusiosios L. M. sužalojimo aplinkybių nurodė, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu atsiminė geriau. Atsižvelgiant į tokius prieštaringus paties nukentėjusiojo parodymus, į kaltinamojo A. Š. prisipažinimą, į tai, kad nenustatyta, keli asmenys sudavė nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį smūgį, taip pat įvertinus eksperto teiginius, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas vienu smūgiu ir mažai tikėtina, kad keli asmenys galėjo padaryti sužalojimus smūgiuodami į tą pačią vietą, konstatuotina, jog neįrodyta, kad visi trys kaltinamieji padarė BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam V. P. sukėlusį sužalojimą – smūgį kumščiu į veido sritį padarant dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžį, kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinės akies junginėje, muštinę žaizdą dešiniame skruoste, padarė A. Š.. Kadangi tokie jo veiksmai atlikti viešoje vietoje, esant mažareikšmei dingčiai, laikytina, kad jis veikė iš chuliganiškų paskatų, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kaltinamieji M. A. ir M. V. neneigė sudavę smūgius nukentėjusiajam V. P., tačiau jų suduoti smūgiai nesukėlė nesunkiam sveikatos sutrikdymui būdingų pasekmių, todėl laikoma, kad jie sukėlė jam fizinį skausmą (veika, numatyta BK 140 str. 1 d.), ką apima nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Vertinant nukentėjusiojo E. M. atstovo prašymą kvalifikuoti nukentėjusiajam padarytus sužalojimus pagal esamus padarinius kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek specialisto išvadoje, tiek ekspertizės akte, prieita prie kategoriškos išvados, kad jam padaryti sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. BK 141 straipsnyje nurodyta, jog BK 135, 138, 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibrėžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo medicininius kriterijus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės). Šiose taisyklėse numatyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai (2 p.). Teismo medicinos ekspertų išvadų, kaip įrodymo, įvertinimas yra teismo kompetencija. Taisyklių 9 punkte nurodyta, kad nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo.

Nagrinėjamu atveju ekspertai pateikė motyvuotą išvadą, kodėl E. M. padaryti sužalojimai neatitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 50 punkto minimalių kriterijų; nurodoma, kad susidarę minimalūs randeliai kelia estetinę problemą, tačiau neturi randinės kontraktūros, kuri trukdytų funkcijai ( 7 t., 17 b. l.). Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo atsakymus į ekspertizės klausimus. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl patirtų sužalojimų E. M. sveikata nebuvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Be to, nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad dėl patirto sužalojimo atsiradusių pasekmių E. M. nebūtų galėjęs/negali dirbti, jokios nukentėjusiojo fiziologinės funkcijos nesutriko (tai patvirtina ekspertizės aktas). Taigi, teismo nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjęs nuo kaltinamųjų veiksmų, E. M. dėl susidariusio rando – pigmentinės dėmės (kaip nurodė teismo posėdyje apklaustas ekspertas Ą. Ž.) veide neteko 10 procentų pastovaus bendro darbingumo – gebėjimo ir galimybės dirbti darbus, kuriems nereikia specialių žinių, kvalifikacijos ir įgūdžių (Taisyklių 5 d.). Nenustačius Taisyklių 7 punkte aprašytų nesunkiam sveikatos sutrikdymui būdingų padarinių, konstatuotina, kad nėra pagrindo teigti, jog kaltinamieji M. A., M. V. ir A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Taigi, jie padarė nežymų sveikatos sutrikdymą (veika, numatyta BK 140 str. 1 d.), kurį apima nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamųjų gynėjas, patys kaltinamieji pateikė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, t. y. pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 str. 2 d. išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 str. 1 d. ir 2 d. 1-4 punktuose nurodytos sąlygos. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t.

Nukentėjusiųjų atstovas nesutiko su minėtu prašymu motyvuodamas tuo, kad kaltinamieji neprisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, nuoširdžiai nesigaili, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Šiame kontekste pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartimi (5 t., 77-83 b. l.) buvo panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, kuria buvo patvirtintas prokuroro nutarimas atleisti M. A., M. V. ir A. Š. pagal laidavimą. Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad tuo metu įtariamieji iš esmės nepripažino savo kaltės, paaiškinimuose nurodydami, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų, kuriais nepripažino savo kaltės, nors formaliai nurodė, kad kaltę pripažino. Vis tik, nuo šios nutarties praėjo daugiau nei dveji metai, kaltinamieji davė parodymus teisme, nurodė iš esmės kitas įvykio aplinkybes nei ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę pagal prokuroro pateiktą kaltinimą, patvirtino nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes dėl sužalojimų. Teigti, kad niekas nepasikeitė nuo to laiko, kai buvo priimta minėta Šiaulių apygardos teismo nutartis, nėra pagrindo. Tardami paskutinį žodį kaltinamieji dar kartą atsiprašė nukentėjusiųjų (nors nukentėjusieji nedalyvavo, atstovo prašė perduoti atsiprašymą nukentėjusiesiems), nurodė, kad gailisi dėl įvykio, pripažino, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje veikė principai. Tai, kad kaltinamųjų nurodyta konflikto kilimo priežastis nesutampa su nukentėjusiųjų pateikta versija, nepaneigia jų prisipažinimo dėl padarytų nusikalstamų veikų - viešosios tvarkos sutrikdymo, nesunkaus sveikatos sutrikdymo, galimumo. Tai, kad kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu neteisingai vertino savo veiksmus, t. y. nežinojo kaip tokie veiksmai vertinami teisiškai, nes akcentavo konflikto priežasties kilimą, dar nereiškia, kad teisme pripažino savo kaltę formaliai.

Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji M. V. ir M. A. bandė atlyginti žalą nukentėjusiesiems, siuntė pinigus pašto perlaidomis, tačiau šių pinigų nukentėjusieji nepriėmė (4 t., 91-101 b. l., 170-179 b. l.). Be to, M. V. visiškai atlygino Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Sodros pareikštus civilinius ieškinius. Šiuo metu, M. A. ir M. V. yra atlyginę dalį žalos nukentėjusiesiems E. M. ir L. M., kurie yra pareiškę civilinius ieškinius, bei V. P., kuris civilinio ieškinio dėl padarytų nusikalstamų veikų nepareiškė.

Sprendžiant dėl galimybės taikyti laidavimą, taip pat svarbu pažymėti, kad po nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik keturi metai. Per tą laiką M. A. ir M. V. nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų, viso teisminio bylos nagrinėjimo metu elgėsi atsakingai, nepažeidė jiems skirtų kardomųjų priemonių ir kritiškai vertino savo elgesį. Galima daryti išvadą, kad šioje situacijoje baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti ne skiriant kaltinamiesiems bausmę, bet pritaikant švelnesnį jų atsakomybės institutą, būtent atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vien ilgas teismo procesas, kuris truko daugiau kaip dvejus metus, buvo auklėjamoji priemonė, kėlusi nemažus suvaržymus kaltinamiesiems. Be to, pažymėtina ir tai, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltinamieji bandė susitaikyti su nukentėjusiaisiais ir jeigu nukentėjusiesiems būtų tikusi kaltinamųjų siūloma neturtinės žalos atlyginimo suma, greičiausiai baudžiamoji byla būtų pasibaigusi taikant susitaikymo institutą ir taip atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamieji visiems nukentėjusiesiems siūlė ženkliai didesnes sumas pagal jų sužalojimo mastą nei priteisiama už analogiškas nusikalstamas veikas teismų praktikoje. Tai tik parodo kaltinamųjų nuoširdumą bei siekį kaip įmanoma greičiau atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą bei pabaigti baudžiamąjį procesą.

M. V. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, neteistas (3 t., 53 b. l., Liteko duomenys), laikomas administracine tvarka nebaustu, skirtos trys nuobaudos nebegalioja (3 t., 51-52 b. l.). Iš 2013 m. liepos 8 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad nuo 2011 m. kovo 15 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo Jungtinėje Karalystėje, pagal gyvenamąją vietą Lietuvoje, charakterizuojamas teigiamai (3 t., 50 b. l.). Teismo posėdyje nurodė, kad dirba užsienyje. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai ir Sodrai bei iš dalies atlygino žalą nukentėjusiesiems (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupėje su M. A. ir A. Š. (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į kaltinamojo pastangas atlyginti patirtą žalą, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl konstatuotina, kad egzistuoja visos BK 40 straipsnyje išdėstytos būtinos sąlygos, sudarančios pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Ž. G. (iki santuokos – V.) teismo posėdyje nurodė, kad sutinka būti brolio M. V. laiduotoja. Patvirtino, kad su broliu sutaria, dažnai bendrauja „Skype“ ir telefonu. Kai jis grįžta iš užsienio, gyvena pas ją, o kai ji vyksta į užsienį – gyvena pas jį. Tokiu būdu gali daryti teigiamą įtaką. Laiduotoja Ž. G. dirba, neteista, administracine tvarka nebausta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam betarpiškai kontaktuodama ryšio priemonėmis bei susitikdama. Vien ta aplinkybė, kad ji ir M. V. gyvena skirtingose valstybėse, negali užkirsti kelio jai būti laiduotoja. Šiais laikais, kai mūsų gyvenime vis svarbesnį vaidmenį vaidina įvairiausios informacinės technologijos, nėra jokių problemų bendrauti su žmogumi esančiu kitoje valstybėje kiekvieną dieną, ne tik girdint jį, bet ir matant ir taip daryti asmeniui teigiamą įtaką. Be to, tai, kad žmonės gyvena toje pačioje valstybėje nėra garantas, kad jie ir bendraus dažniau. Iš Ž. G. parodymų matyti, kad jų ryšys su broliu yra artimas, tai paneigiančių duomenų teismui pateikta nebuvo, todėl teismui nėra pagrindo abejoti dėl to, kad ji neturės galimybių su juo bendrauti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, M. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam M. V. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kardomoji priemonė – 5000 litų užstatas (1448,10 Eur) (3 t., 113-116 b. l.), panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus ir užstatas grąžintinas iš Generalinės prokuratūros sąskaitos užstato davėjui, t. y. M. V..

M. A. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, neteistas (2 t., 115 b. l., Liteko duomenys), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., 118-121 b. l., Liteko duomenys), dirba. Iš 2013 m. kovo 21 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad kaimynų charakterizuojamas teigiamai, nusiskundimų dėl jo elgesio negauta (2 t., 117 b. l.). Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru iš dalies atlygino žalą nukentėjusiesiems (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupėje su M. V. ir A. Š. (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl konstatuotina, kad egzistuoja visos BK 40 straipsnyje išdėstytos būtinos sąlygos, sudarančios pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

D. A. teismo posėdyje nurodė, kad sutinka būti sūnaus M. A. laiduotoja. Nurodė, kad ryšys su sūnumi labai stiprus, jis jai viską pasipasakoja. Laiduotoja D. A. dirba, neteista, administracine tvarka nebausta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, M. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam M. A. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. Š. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas - vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, neteistas (2 t., 116 b. l., Liteko duomenys), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., 122-132 b. l., Liteko duomenys), dirba užsienyje. Iš 2013 m. kovo 21 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad kaimynų charakterizuojamas teigiamai, nusiskundimų dėl jo elgesio negauta (2 t., 117 b. l.). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupėje su M. V. ir M. A. (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad A. Š. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebandė atlyginti bent dalies žalos nukentėjusiesiems. Be to, teisminio nagrinėjimo metu jis išvyko į užsienį, neatvyko į 2 teismo posėdžius, tokiu būdu pažeisdamas jam skirtą kardomąją priemonę, dėl ko jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Toks elgesys rodo atsainų požiūrį į savo elgesio pasekmes, pastangų ištaisyti padarytą žalą trūkumą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo manyti, kad egzistuoja visos BK 40 straipsnyje išdėstytos būtinos sąlygos, sudarančios pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Įvertinęs minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo A. Š. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, laisvės apribojimą (BK 48 str.), o už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte – vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 50 str.). Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, bausmės subendrintinos apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, prieš tai laisvės apribojimo bausmę pakeitus vadovaujantis BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymas atidedamas minimaliam laikotarpiui, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2698,98 Lt sumai ir prašė priteisti solidariai iš M. A., A. Š., M. V. (2 t., 55-62 b. l.). Civilinis ieškinys buvo atlygintas (3 t., 174 b. l.). 2014-04-10 civilinis ieškovas atsisakė nuo civilinio ieškinio, nes minėta žala atlyginta (5 t., 176 b. l.). Atsižvelgiant į tai, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 1198,08 Lt sumai, prašant ją priteisti iš kaltų asmenų (2 t., 72-75 b. l.). Civilinis ieškinys buvo atlygintas (3 t., 173 b. l.). 2014-04-02 raštu civilinis ieškovas atsisakė nuo civilinio ieškinio, kadangi minėta žala buvo atlyginta (5 t., 161 b. l.). Atsižvelgiant į tai, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Civilinis ieškovė L. M. pateikė civilinį ieškinį 15 220 Lt sumai (4408,02 Eur), kurią sudaro 220 Lt (63,72 Eur) turtinė žala ir 15 000 Lt (4344,30 Eur) neturtinė žala (5 t., 181-184 b. l.). Nurodoma, kad neteisėtais kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiajai padaryta turtinė žala, nes smūgio į galvą metu buvo sugadintas auskaras. Įvertinant neturtinės žalos dydį, nurodoma, kad nukentėjusioji L. M. neturtinę žalą patyrė dėl tapimo nusikaltimo auka, sukelto fizinio skausmo, sveikatos sutrikdymo fakto ir gijimo proceso, patirto išgąsčio, streso, nemalonių išgyvenimų, dėl baimės matant žiauriai mušamą sutuoktinį ir, dėl ypač ciniško kaltinamųjų elgesio praktiškai viso ikiteisminio tyrimo metu, kai ji buvo kaltinama nebūtais dalykais, visaip šmeižiama ir žeminama. Kaltinamieji M. V. ir M. A. atskirais pavedimais pervedė žalos atlyginimui bendrą 2500 Lt sumą L. M. ir E. M., kas atitinka 724,05 Eur.

Civilinis ieškovas E. M. pateikė civilinį ieškinį 17 150 Lt (4966,98 Eur) sumai, kurią sudaro 2150 Lt (622,68 Eur) turtinė žala ir 15 000 Lt (4344,30 Eur) neturtinė žala (5 t., 185-188 b. l.). Nurodoma, kad neteisėtais kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiajam padaryta turtinė žala, nes smurtaujant buvo sugadinti marškiniai (150 Lt, kas atitinka 43,44 Eur), batai (300 Lt, kas atitinka 86,89 Eur), kelnės (200 Lt, kas atitinka 57,92 Eur) ir striukė (1500 Lt, kas atitinka 434,43 Eur). Įvertinant neturtinės žalos dydį, nurodoma, kad nukentėjusysis E. M. neturtinę žalą patyrė dėl tapimo nusikaltimo auka, sukelto fizinio skausmo, sveikatos sutrikdymo fakto ir gijimo proceso, patirto išgąsčio, streso, nemalonių išgyvenimų, dėl matomo smurto prieš sutuoktinę ir, dėl ypač ciniško kaltinamųjų elgesio praktiškai viso ikiteisminio tyrimo metu, kai jis buvo kaltinamas nebūtais dalykais, visaip šmeižiamas ir žeminamas. Kaltinamieji M. V. ir M. A. atskirais pavedimais pervedė žalos atlyginimui bendrą 2500 Lt sumą L. M. ir E. M., kas atitinka 724,05 Eur.

Teismas, nustatęs, kad tarp kaltinamųjų M. V., M. A. ir A. Š. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos – nežymaus nukentėjusiųjų L. M. ir E. M. sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšys, sprendžia, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl civilinio ieškinio patenkinimo (BPK 115 str.). Kadangi dėl nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji patyrė turtinę žalą, buvo sugadinti asmeniniai daiktai, ši žala turi būti atlyginta. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiesiems buvo iš dalies atlyginta žala, laikytina, kad turtinė žala buvo atlyginta visiškai, todėl procesas dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, leidžiančiais konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sveikatos sutrikdymo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Neabejotina, kad dėl kaltinamųjų veiksmų tiek nukentėjusiajai L. M., tiek nukentėjusiajam E. M. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jie patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. laikomi neturtine žala, išreikšta pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai L. M. ir nukentėjusiajam E. M., teismas atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes – nukentėjusiesiems padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas išgąstis bei nemalonūs išgyvenimai dėl netinkamai kaltinamųjų pasirinkto konflikto sprendimo būdo, nukentėjusiajam E. M. suduota ne mažiau devyni smūgiai, buvo sužalotas veidas. Įvertinęs šias aplinkybes ir remdamasis susiklosčiusia teismų praktika tokios kategorijos bylose už analogiškas veikas, teismas sprendžia, kad teisingumo ir protingumo principus atitinkantis ir neprieštaraujantis susiklosčiusiai teismų praktikai neturtinės žalos dydis, kurį dar turi kaltinamieji solidariai atlyginti (dalis žalos jau yra atlyginta) nukentėjusiajai L. M. yra 300 Eur, o E. M. – 600 Eur. Nukentėjusiųjų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis, teismo nuomone, nėra adekvatus patirtiems fiziniams ir dvasiniams sukrėtimams. Todėl tiek L. M., tiek E. M. civilinius ieškinius teismas tenkina iš dalies.

V. P. buvo pareiškęs civilinį ieškinį 300 Lt sumai dėl pagrobto telefono (1 t., 58-59 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad nei vienas kaltinamasis nebuvo kaltinamas telefono pagrobimu, šis civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš pridėtų sąskaitų matyti, kad nukentėjusysis V. P. patyrė 2204,70 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, o nukentėjusysis E. M. – 2226,42 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas trunka ilgai, laikytina, kad patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nėra per didelės, todėl priteistinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis, t. y. V. P. kiekvienas kaltinamasis turi atlyginti po 734,90 Eur, o E. M. - po 742,14 Eur.

Nukentėjusysis E. M. taip pat pateikė lėktuvo bilietus, prašydamas priteisti iš kaltinamųjų turėtas kelionės išlaidas – 392,94 Eur. Atsižvelgiant į tai, jos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 p.) ir priteistinos iš kaltinamųjų po 130,98 Eur.

Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) auskaras 1 vnt., batų pora, striukė, marškiniai, kelnės, kurie ikiteisminio tyrimo metu grąžinti saugojimui nukentėjusiajai L. M. bei striukė grąžinta saugojimui nukentėjusiajam V. P. (2 t., 18-23 b. l.), paliekami neribotai jų nuosavybei; 2) kompaktinė plokštelė, pateikta kartu su byla (prie bylos viršelio), paliekama saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. V., vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir perduoti Ž. G. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, M. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam M. V. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kardomąją priemonę – 5000 litų užstatą (1448,10 Eur), panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir grąžinti iš Generalinės prokuratūros sąskaitos užstato davėjui - M. V..

M. A., vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir perduoti D. A. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, M. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam M. A. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. Š. pripažinti kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui;padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, prieš tai laisvės apribojimo bausmę pakeitus vadovaujantis BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir A. Š. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam A. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Procesą dėl nukentėjusiosios L. M. bei nukentėjusiojo E. M. pareikštų civilinių ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Nukentėjusiosios L. M. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir solidariai iš kaltinamųjų M. V., M. A. ir A. Š. priteisti 300 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusiojo E. M. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir solidariai iš kaltinamųjų M. V., M. A. ir A. Š. priteisti 600 Eur neturtinės žalos.

Procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pateikto civilinio ieškinio nutraukti.

Procesą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pateikto civilinio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiojo V. P. civilinį ieškinį dėl telefono palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiajam V. P. iš kaltinamųjų M. V., M. A. ir A. Š. priteisti po 734,90 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiajam E. M. iš kaltinamųjų M. V., M. A. ir A. Š. priteisti po 742,14 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti bei po 130,98 Eur turėtų kelionės išlaidų.

Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) auskarą 1 vnt., batų porą, striukę, marškinius, kelnes, kurie ikiteisminio tyrimo metu grąžinti saugojimui nukentėjusiajai L. M. bei striukę, kuri buvo grąžinta saugojimui nukentėjusiajam V. P., palikti neribotai jų nuosavybei; 2) kompaktinę plokštelę, pateiktą kartu su byla (prie bylos viršelio), palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Bartkus