Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui, Kretingos rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei „Turto bankas“, valstybės įmonei „Registrų centras“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo B. J. atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjas daugiau kaip 10 metų prižiūri sandėlį kaip savininkas, yra sudaryta sutartis dėl elektros tiekimo, bei jis moka už elektros energijos tiekimą. Joks kitas asmuo sandėlio įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui neprieštarauja, bei neginčija, kad B. J. turi teises į minėtą statinį, ginčo su suinteresuotais asmenimis nėra. Dėl sandėlio statybos teisėtumo pagrindų nurodė, kad vienas iš pareiškėjo gautų duomenų yra šakniavaisių sandėlio užsakovo Kretingos rajono K tarybinio ūkio objekto pienininkystės komplekso išplėtimo darbo projektas. Šiame projekte yra duomenys apie tai, kad statinio statybai buvo suderintas konkretus žemės sklypas, kuriame statinys ir buvo pastatytas, statinys nebuvo baigtas statyti, statinio statyba buvo suderinta Kretingos rajono architekto. Statybos vietai buvo pritaikytas tipinis projektas. 1987 metais patvirtintas tipinis projektas, kuris leidžia konstatuoti ir patvirtinti statybos teisėtumo faktą. Teigė, kad pateikti visi dokumentai liudijantys, kad statybos buvo vykdomos teisėtai. Nurodė, kad. 2003 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.278 6.4, ir 6.5 punktai numato, kad dokumentai patvirtinantys statybos teisėtumo faktą gali būti sprendimas skirti žemės sklypą statybai, ir statybos vietai pritaikytas tipinis projektas, kaip yra ir nagrinėjamu atveju. Taigi, statinio statyba buvo vykdoma teisėtai, buvo išduotas Kretingos rajono architekto suderinimas. Šis statinys nebuvo pripažintas baigtu ir nebuvo leista jį eksploatuoti. Buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai ir teismui pateikta nauja kadastrinių matavimų byla, kurioje nurodyta faktinė situacija ir nustatyta, kad sandėlio baigtumas yra tik 96 proc. Patikslino, kad šioje byloje nėra įrodinėjama, kad buvo gautas leidimas statyti, nes sandėlis buvo eksploatuojamas pagal faktinę situaciją. Pažymėjo, kad tuo laikotarpiu 1989-1990 metais vyko tarybinės sistemos pabaiga ir tarybinių laikų aktai buvo paskelbti negaliojančiais. Tai buvo laikotarpis kai vieni įstatymai nebegalioja, o kiti dar nebuvo priimti. Akcentavo, kad Statybos inspekcija cituoja aktą, kuris pripažintas negaliojančiu. Patvirtino, kad statinys nebuvo priduotas naudoti, ir statybos leidimas nebuvo išduotas, tai patvirtino žmonės, kurie tvarkė dokumentus ir atsimena tuos laikus. Statinys nėra baigtos statybos, todėl neužbaigus šio objekto nėra pripažinimo tinkamu naudotis akto. Nurodė, kad visa statybinė dokumentacija yra surinkta ir suderinta su Kretingos rajono vyr. architektu. Statybos teisėtumą patvirtina ir sprendimai dėl žemės sklypo skyrimo. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus buvo gauti visi statybai leisti būtini dokumentai. Statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas, nes tuo metu buvo reikalingi tik visų institucijų suderinimai. Paaiškino, kad statinių išsidėstymo plane yra 3 pastatai, tačiau 2 pastatai yra laikini, kurie yra elektros skydinės, transformatorinės, jeigu bus pripažintos nuosavybės teisės į sandėlį, tada savininkas spręs dėl šių laikinų statinių įteisinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti, kad įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į sandėlį.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad Kretingos rajono Kretingos r. ŽŪB „A“ pajininkų susirinkimo protokolu Nr. 4, likviduojant ŽŪB „A“ pajininkui B. J. perduotas turtas - sandėlis 1000 t. talpos (nebaigta statyba), kurio balansinė vertė 20 000 litų. ŽŪB „A“ po Kretingos rajono ūkio likvidavimo perėmė tarybinio ūkio K skyriaus ūkį. ŽŪB „A“ išregistruota iš juridinių asmenų registro. Šakniavaisių sandėlį, esantį adresu r. pastatė Kūlupėnų tarybinis ūkis. ŽŪB „A“ sutartimi perleido pajus pareiškėjui B. J.. 1995-12-14 Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos įsakymu pareiškėjui B. J. suteikta teisė ir leista nuomoti žemės sklypą naudojamą prie minėto valdomo šakniavaisių sandėlio. Žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Šakniavaisių sandėlio, esančio adresu k., Kretingos r. užsakovo Kretingos rajono K tarybinio ūkio objekto 400 v. pienininkystės komplekso išplėtimo iki 600 v. darbo projekto duomenimis, šio statinio statybai buvo suderintas konkretus žemės sklypas, kuriame statinys ir buvo pastatytas, statinys nebuvo baigtas statyti, statinio statyba buvo suderinta Kretingos rajono architekto. Statybos vietai 1987 metais pritaikytas ir patvirtintas tipinis projektas, kuris leidžia konstatuoti ir patvirtinti statybos teisėtumo faktą. Statinys nebuvo priduotas naudoti, statybos leidimas nebuvo išduotas. Kretingos rajono savivaldybės administracijos K seniūnija 2020-12-10 raštu Nr. V12-15 patvirtino, kad sandėlį, esantį k., Kretingos r., pastatė Kūlupėnų tarybinis ūkis apie 1986-1990 metais. Pareiškėjas dėl pastatų, esančių Kretingos raj. sav., (tame tarpe ir sandėlio) bei daiktinių teisių į juos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kreipėsi į Registrų centro Klaipėdos filialą pateikdamas 2005-03-03 prašymą Nr. 435282, tačiau VĮ „Registrų centras“ priėmė 2005-03-17 sprendimą prašymo netenkinti ir nurodė, kad turi būti pateikti nekilnojamojo turto objekto suformavimo dokumentai, o daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats daiktas. Pareiškėjas išnaudojo visas galimybes gauti papildomus dokumentus, kurių pagrindu būtų galima įteisinti nuosavybę.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Iš teismui pateiktos UAB „Kartografiniai projektai“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad r. yra vieno aukšto sandėlis, plane pažymėtas 1F1b, statybos pradžia 1989 m., bendras plotas 618,95 kv. m., baigtumas 96 procentai, kurio kadastriniai duomenys pareiškėjo užsakymu buvo nustatyti 2020 m. balandžio 16 d. pastatui suteiktas unikalus Iš byloje esančių valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad pastatas, kurio unikalus Nr. nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo pareiškime nurodyta, kad šakniavaisių sandėlis, unikalus Nr. esantis r., nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruota nei pareiškėjo, nei jokio kito asmens vardu. Taip pat nėra duomenų apie tai, jog į pastatą pretenduotų kiti asmenys. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad dėl naudojamo žemės sklypo, kurio plotas 0,9987 ha, pareiškėjui pateikiamos deklaracijos už mokamą žemės nuomos mokestį, žemės nuomos mokestis pareiškėjo yra sumokėtas, tai patvirtina pateikti Kūlupėnų seniūnijos kvitai. Pareiškėjui, kaip sandėlio valdytojui, AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pateikia apmokėjimui sąskaitas už suvartotą elektros energiją, kurias pateiktais duomenimis pareiškėjas apmoka. Su pareiškėju yra sudaryta 1995 m. balandžio 11 d. ribos akto-pažyma dėl elektros energijos tiekimo pareiškėjo valdomam sandėliui. Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į šį pastatą, tačiau pareiškime paaiškino, kad nuo 1995 m. rugsėjo 12 d., kai jam buvo perduotas sandėlis, jis šį daiktą valdo teisėtai ir atvirai kaip savo nepertraukiamai iki šiol. Pareiškėjas per visą daikto valdymo laikotarpį įgyvendino savo teises į daiktą, elgdamasis su juo kaip savininkas, ir vykdo su valdomu daiktu susijusias pareigas kaip savininkas, t. .y. apmoka gaunamas sąskaitas už elektros energiją, už žemės naudojimą. Šias pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra pateikta. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas turtą valdo kaip savo. Visą valdymo laikotarpį pareiškėjas statinį valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savo nekilnojamąjį daiktą, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir buvo įsitikinęs, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą. Pažymėtina, kad per įstatymo nustatytą terminą į teismą dėl sandėlio, į kurį pretenduoja pareiškėjas, nesikreipė jokie suinteresuoti asmenys, valstybės įmonė „Turto bankas“ pareiškimui neprieštaravo, Kretingos rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos jokių pretenzijų dėl teisių į šakniavaisių sandėlį nereiškia, dėl pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo neprieštarauja. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas arba kitas asmuo kada nors anksčiau valdė minėtą nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise, byloje nėra. Pareiškėjo valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas. Byloje nėra duomenų apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į statinį nei pareiškėjas. Duomenų, kad pareiškėjui dėl naudojimosi šiuo pastatu būtų reiškiamos pretenzijos, byloje nėra.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas įrodė visas įstatyme numatytas sąlygas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas faktas, kad B. J. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – sandėlį, unikalus Nr. k., Kretingos r.

Įsiteisėjus teismo sprendimui pareiškėjui grąžintini pateiktų dokumentų - darbo projekto, bendrosios dalies; Inžinerinių tyrinėjimų instituto toponuotraukos; Tipinio projekto pritaikymo komplekso išplėtimui Nr.0360204/3, originalai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 533 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – sandėlį, unikalus Nr.

Faktas nustatytas nekilnojamajam daiktui ir daiktinėms teisėms į jį įregistruoti.

Įsiteisėjus teismo sprendimui pareiškėjui B. J. grąžinti dokumentų - darbo projekto, bendrosios dalies; Inžinerinių tyrinėjimų instituto toponuotraukos; Tipinio projekto pritaikymo komplekso išplėtimui Nr.0360204/3, originalus.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.