Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-173-557/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-15
Bylos Nr.
1S-173-557/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Bylos Nr. 1S-173-557/2015(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. kovo 19 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-02-25 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje buvo gautas V. J. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo E. B. ir K. K. atžvilgiu pagal požymius nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 222 str. 1 d. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas su E. B. buvo pažįstamas nuo 2005-2006 metų. E. B. jam buvo sakęs, kad turi statybos įmonę, su juo buvo kalbėję, kad pareiškėjas turi namo projektą, ir būtent E. B. jam pasiūlęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, derybos dėl statybos vyko su E. B., kuris buvo sakęs, kad jei jis mokėsiąs grynais, tai jis galės neskaičiuoti PVM mokesčio, tada sukirto rankomis. Su įmonės direktoriumi S. Š. ir atsakingu už statybas Vaidu 2014 m. liepos viduryje jį supažindino E. B.. Susitikimo tikslas buvo išsamiau susipažinti su projektu, susitarti dėl terminų, darbų pradžioje E. B. jį supažindino su įmonės akcininku T. J., bendru susitarimu turėjo sumokėti 33000 Lt avansą: 2014-07-25 su įmonės direktoriumi S. Š. nuvažiavo į medienos įmonę (duomenys neskelbtini), kur paliko 3000 Lt avansą medienai, 2014-07-28 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi S. Š. pasirašė rangos sutartį Nr. 2014/07/22, po kurios pasirašymo jam perdavė 1200 Lt už medžiagas darbams pradėti, 2014-07-29 direktoriui davė 510 Lt už papildomas medžiagas. Liepos paskutinę savaitę susitiko su E. B. ir perdavė jam 28300 Lt grynais pinigais avansą. 2014-08-29 jis pasirašė darbų aktą ir perdavė jį E. B.. Bendru sutarimu pinigai buvo sumokėti dalimis – 2014-09-01 E. B. sumokėjo 20 000 Lt grynais, o 2014-09-05 apie 11 val. pietaujant „(duomenys neskelbtini)“, E. B. sumokėjo 34 000 Lt, po ko atėjo V. B. ir T. J., kuriems E. B. pasakė, kad jis sumokėjęs likusius pinigus, vėliau V. B. jam sakęs, kad E. B. davė 13 000 Lt iš jo sumokėtų pinigų. Mokėjimai vyko pasitikėjimo būdu. 2014-10-13 E. B. paprašė papildomai sumokėti 3000 Lt už nenumatytus papildomus darbus, pinigus sumokėjo tą pačią dieną „(duomenys neskelbtini)“, taigi viso E. B. buvo sumokėjęs 90 000 Lt (pagal sutartį bendra darbų sąmata buvo 110 000 Lt), o darbų buvo atlikta apie 60 proc. Paklausus, kada bus užbaigti darbai, E. B. pasiūlė sutartį nutraukti ir grąžinti likusius pinigus, kurių grąžino 7000 Lt. Pareiškime nurodytas aplinkybes gali patvirtinti S. G.-Jankūnienė, V. B., V. J., T. J.. 2015 m. sausio pabaigoje iš teismo gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl 20 016,15 EUR priteisimo suprato, kad jo pagal rangos sutartį sumokėti pinigai E. B. ir K. K. nebuvo įnešti į minėtos įmonės sąskaitą, buvo pasisavinti, taip padarant žalą įmonei.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras 2015 m. vasario 26 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. J. pareiškimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime prokuroras nurodė, kad iš pareiškime išdėstytų faktų ir be atskiro tyrimo matyti, jog tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai dėl 2014-07-28 statybos rangos sutarties vykdymo, kurie sprendžiami civilinio proceso tvarka. Ginčai, kylantys dėl sutartinės civilinės atsakomybės, nagrinėtini civilinio, o ne baudžiamojo proceso tvarka, pareiškėjas turi galimybę savo galimai pažeistas teises ginti teisme civilinio proceso tvarka. Šį prokuroro nutarimą V. J. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjai.

Palangos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2015 m. kovo 19 d. nutartimi V. J. skundą patenkino motyvuodama tuo, kad prokuroras, nurodydamas, jog iš pareiškime išdėstytų faktų ir be atskiro tyrimo matyti, jog tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai dėl 2014-07-28 statybos rangos sutarties vykdymo, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, tokiai išvadai padaryti neturėjo pakankamai duomenų ir pakankamo pagrindo, todėl tokia išvada buvo padaryta skubotai. Teisėja sutiko su pareiškėjo teiginiu, jog nei E. B., nei K. K. nėra Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvaujantys asmenys, todėl prokuroro nutarimo teiginys, jog pareiškėją su E. B. ar K. K. sieja 2014-07-28 pasirašytos rangos sutarties Nr. 2014/07/22 pagrindu susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, nėra teisingas. Be to, teisėja pažymėjo, kad prokuroras nepasinaudojo BPK 168 str. 1 d. numatyta galimybe dar iki pradedant ikiteisminį tyrimą gauti pareiškimo patikslinimą, bei atlikti veiksmus, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis.

Šalies argumentai

Skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti 2015-03-19 Palangos miesto apylinkės teismo nutartį, kuria panaikintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas, ir palikti galioti minėtą nutarimą. Nurodo, kad teismas nepakankamai įsigilino ir neįžvelgė, jog tarp pareiškėjo V. J., E. B. bei K. K. yra susiklostę išimtinai civiliniai teisiniai santykiai ir tokie ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka, taip pat neatkreipė dėmesio, kad prokuroras nutarime neįvardijo asmenų, kurie dalyvauja teismo nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas V. J. pareiškime pats nurodė, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" vienintelis akcininkas yra būtent E. B., o UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorė – K. K., ir juos nurodė kaip asmenis, kurie yra atsakingi už susidariusią jo skolą UAB "(duomenys neskelbtini)". Nors dabartiniame nagrinėjamos civilinės bylos etape šie asmenys nėra įtraukti į bylos procesą, tačiau šalių iniciatyva gali būti įtraukti. V. J. turi galimybę savo galimai pažeistas teises ginti teisme civilinio proceso tvarka. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas negali būti grindžiamas abejonių išsklaidymo, prielaidų, spėjimų patvirtinimo ar paneigimo pagrindu, kadangi tokiu būdu būtų nepagrįstai naudojami ikiteisminio tyrimo įstaigų žmoniškieji bei materialiniai resursai ir ištekliai. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji teisė ir baudžiamojo proceso teisės normos negali būti priemonės civiliniams santykiams spręsti. Pažymėtina ir tai, kad jeigu nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja dalyvaujančio byloje ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, įstatymas įpareigoja teismą apie tai pranešti prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis). Teisėje baudžiamosios teisės bei baudžiamojo proceso normos yra traktuojamos kaip „ultima ratio", t. y. kaip paskutinė priemonė, kuria asmuo gali ginti, jo įsitikinimu, pažeistas teises. Sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis apginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidžiami. Tam tikrais atvejais būna aišku, kad tokiu rezultatu baudžiamasis procesas negali būti užbaigtas, tada jis negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

BPK 168 str. 1 d. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Vienas iš BPK 3 str. 1 d. numatytų pagrindų, dėl kurio baudžiamasis procesas negalimas - tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Prokuroras, išnagrinėjęs V. J. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo E. B. ir K. K. atžvilgiu atžvilgiu pagal požymius nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d., 183 str. 2 d. ir 222 str. 1 d. padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika, ginčas tarp V. J. ir E. B. bei K. K. yra kilęs iš civilinių teisinių santykių dėl 2014-07-28 statybos rangos sutarties vykdymo, todėl jis turi būti sprendžiamas ne baudžiamojo, o civilinio proceso tvarka. Su tokia prokuroro išvada ikiteisminio tyrimo teisėja nesutiko, nurodė, kad tarp šių asmenų civiliniai santykiai nebuvo susiklostę, nes nei E. B., nei K. K. nėra Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą sprendžia, jog prokuroro nutarime ir jo skunde išdėstyti motyvai bei ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties argumentai neduoda pagrindo abejoti prokuroro priimto sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumu.

Iš V. J. pareiškimo, skundo ikiteisminio tyrimo teisėjai, atsiliepimo į prokuroro skundą matyti, kad tarp šalių nėra ginčo dėl 2014-07-28 rangos sutarties Nr. 2014/07/22 sudarymo tarp V. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė V. J. ieškinį dėl 20 016,15 EUR priteisimo, tuo tarpu V. J. įrodinėja, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsiskaitęs, pagal rangos sutartį priklausančius pinigus perduodamas E. B.. V. J. teigimu, jo pagal rangos sutartį sumokėti pinigai E. B. ir K. K. nebuvo įnešti į minėtos įmonės sąskaitą, buvo pasisavinti, taip padarant žalą įmonei. Tokiu būdu E. B. bei K. K. apgaulės būdu įgijo jo didelės vertės turtą, pasisavino jiems patikėtą didelės vertės svetimą turtą ir apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t.y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 2 d., 183 str. 2 d. ir 222 str.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 str. 2 d. inter alia kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą, numato, kad dėl to nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir tokių padarinių nori. Būtent apgaulė, įtraukiant asmenį į sandorį, turint tyčią nevykdyti savo prievolės, yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Pagal BK 183 str. 2 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savu. Pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti, o tolesni kaltininko veiksmai su juo šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Dažnai turtas kaltininkui patikimas įvairiomis civilinėmis sutartimis (pvz.; paskolos, panaudos sutartys ir pan.), kurių pagrindu kaltininkui suteikiami teisiškai apibrėžti įgaliojimai. Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių, paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms sąlygoms. Tos sąlygos siejamos su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, vienos iš sutarties šalių sąmoningais veiksmais, užkertančiais kelią sutarties vykdymui. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikaltimo (turto pasisavinimo) požymius, ar turi būti taikoma civilinė teisinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (LAT nutartis 2K–285/2013). Sprendžiant, ar kaltininkas elgėsi neteisėtai, svarbiomis aplinkybėmis gali būti sutartyje nurodytų įpareigojimų (įgaliojimų) vykdymo ar nevykdymo aplinkybės. Taigi atribojant civilinę ir baudžiamąją atsakomybę šioje srityje, būtina vadovautis tuo, jog baudžiamoji atsakomybė turėtų atsirasti tik tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo negali apginti savo pažeistų teisių civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Iš skundo nagrinėjimo medžiagoje esančio civilinio ieškinio (b. l. 5-6), taip pat iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog Palangos miesto apylinkės teisme 2015-01-21 gautas ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo, kilusių iš 2014 m. liepos 28 d. tarp šalių sudarytos statybos rangos sutarties dėl gyvenamojo namo statybos. Būtent iš šios sutarties sudarymo ir jos vykdymo ir kilo teisinis ginčas, kurį viena ginčo pusė - UAB „(duomenys neskelbtini)“ (jos direktorė K. K., vienintelis akcininkas - E. B.) bando spręsti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, o kita pusė (V. J.) siekia kriminalizuoti susiklosčiusius civilinius santykius ir prašo pradėti baudžiamąjį procesą prieš jam ieškinį pareiškusio juridinio asmens direktorę ir akcininką. Aplinkybę, kad bandymas inicijuoti baudžiamąjį procesą buvo sąlygotas prasidėjusio civilinio proceso, patvirtina ir tai, jog V. J. su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo E. B. ir K. K. pradėjimo kreipėsi 2015-02-24, t. y. po to, kai jam 2015-01-21 buvo pareikštas civilinis ieškinys. Remiantis išvardintu negalima sutikti su ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje padaryta išvada, kad tarp šių asmenų civiliniai santykiai nebuvo susiklostę. Būtent dėl to, kad E. B. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, o K. K. yra šios įmonės direktorė, ir kad šiems asmenims veikiant ir įgyvendinant tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. J. pasirašytą sutartį kilo ginčas dėl tarpusavio atsiskaitymų, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo civilinį procesą prieš V. J., pareiškėjas savo pareiškime juos nurodė kaip padariusius nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys, kad V. J. savo pareiškime be kita ko nurodė, kad E. B. ir K. K. padarė BK 222 str. numatytą veiką, t. y. apgaulingai tvarkė buhalteriją, neįnešdami jo sumokėtų pinigų į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Akivaizdu, kad tarp V. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostę civiliniai santykiai apima ir E. B. bei K. K. veiksmus ir civilinę atsakomybę, nes tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio (E. B.) nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsakytų pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK 2.50 str. 3 d.). Tokia pati atsakomybė būtų taikoma ir juridinio asmens vadovei K. K. (LAT nutartis Nr. 3K-3-19/2012)

Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Baudžiamosios teisės priemonės yra ultima ratio (kraštutinės priemonės), kai dėl tyčinių kaltininko veiksmų kitomis teisinėmis priemonėmis negali būti apginamos nukentėjusiojo teisės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Kartu pažymėtina, jog vykstant civilinei apyvartai ir esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, asmenys privalo patys rūpintis savo teisėmis bei interesais, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo padarinius. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių pasekmių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo to veiksmo atlikimo. Jei asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, ir taip veikdamas pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius (LAT nutartis Nr. 2K-413/2006). Šiuo atveju galima įžvelgti, kad V. J. pats elgėsi itin nerūpestingai, kai siekdamas, kad statybos darbams būtų neskaičiuojamas PVM, nereikalaudamas jokio pakvitavimo, jo teigimu, perdavė dideles sumas grynųjų pinigų.

Remiantis nustatytu, aukštesnysis teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo apsunkinta ar atimta iš V. J. galimybė ginti savo galimai pažeistas teises civilinio proceso tvarka. Civilinėje byloje V. J. gali ginčyti jam pareikšto ieškinio pagrįstumą ir teikti su tuo susijusius įrodymus. Iš Liteko informacinės sistemos duomenų matyti, kad V. J. Palangos miesto apylinkės teismui pateikė atsiliepimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį, ir turi visas galimybes ginti savo teises civilinio proceso metu. Pažymėtina ir tai, kad jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus (CPK 299 str.). Tuo atveju, jei teismui nagrinėjant civilinę bylą ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, apie tai teismas praneša prokurorui (CPK 300 str. 1 d.). Taigi, jei teismas, nagrinėdamas civilinę bylą ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus nustatys, kad yra sukčiavimo, turto pasisavinimo ar apgaulingos apskaitos tvarkymo (BK 182 str. 2 d., 183 str. 2 d. ir 222 str.) požymių, apie tai praneš prokurorui, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus ir pateiktą medžiagą, sutinka, jog pradėti baudžiamąjį procesą dėl V. J. 2015-02-24 pareiškime nurodytų aplinkybių šiuo metu nėra teisinio pagrindo, nėra jokių akivaizdžių ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius, o tarp šalių kilęs civilinis teisinis ginčas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Palangos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. kovo 19 d. nutartis naikinama, dėl skundo priimamas naujas sprendimas, paliekant galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2015 m. kovo 26 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., teisėjas

nutaria:

panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. kovo 19 d. nutartį, ir dėl V. J. skundo priimti naują sprendimą: palikti galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2015 m. vasario 26 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. J. pareiškimą, o V. J. skundą dėl šio prokuroro nutarimo atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas