- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-10
- Bylos Nr.
- e2A-364-431/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Alvydas Barkauskas, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- BĮ Nacionalinė žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Barkausko, Astos Pikelienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti skolos perkėlimo sutartį atsakovui BĮ Nacionalinė žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, ir BĮ Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos priešieškinį atsakovui pagal priešieškinį A. J. ir D. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovą biudžetinę įstaigą Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba), sudaryti 4871,72 Eur dydžio skolos, pagal 2003 metų liepos 1 d. Žemės sklypo dalies pirkimo — pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus 22-ojo notarų biuro notarės S. N., registro Nr. SN-2777 ir sudaryti su juo šios skolos, perkėlimo sutartį bei priteisti iš atsakovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis 2003 metų liepos 1 d. sudarė su L. N. ir M. A. žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią nupirko 1452/2904 dalį ha žemės sklypo, turinčio iš viso 0,2904 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad žemės sklypo dalies kaina 76 000 Lt, kuriuos pardavėjai gavo iš ieškovo prieš pasirašant Sutartį. Už ieškovui sutartimi parduotą žemės sklypo dalį pardavėjai turėjo (4871,72 eurų) skolą atsakovui. Pardavėjų kreditorius davė sutikimą parduoti žemę su įsiskolinimu, nurodydamas, kad sklypo savininkas iš karto po sandorio registravimo kreipsis į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių ir perims L. N. įsipareigojimą sumokėti likusią neišmokėtą sklypo kainos dalį ir palūkanas, iš viso 16 821,09 Lt (4871,72 eurus), tačiau sutartyje nėra nurodyta per kokį terminą ieškovas privalo perimti L. N. įsipareigojimą. Netrukus po sutarties sudarymo jis kreipėsi į atsakovą dėl skolos perkėlimo sutarties sudarymo, tačiau atsakovas skolos perkėlimo sutarties nesudarė, informuodamas ieškovą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla, susijusi su sutartimi nupirktu žemės sklypu dėl pirkimo - pardavimo sutarties teisinės registracijos panaikinimo ir teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Jis, ieškovas, šioje byloje nebuvo ginčo šalimi, neturėjo informacijos ir susijusių su byla dokumentų, todėl nežinojo apie teisminio proceso pabaigą. Be to, informacijos apie kliūčių sudaryti skolos perkėlimo sutartį išnykimą ieškovui nepateikė ir atsakovas, todėl skolos perkėlimo sutartis ilgą laiką liko nesudaryta. Pažymėjo, kad atsakovo atsisakymas sudaryti skolos perkėlimo sutartį pažeidžia ieškovo teises, yra kliūtis ieškovui perimti L. N. įsipareigojimą ir sumokėti atsakovui 4871,72 eurų skolą. Sutartimi nupirktam turtui Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas juridinis faktas - L. N. įsiskolinimas už įsigytą turtą. Nesudaręs skolos perkėlimo sutarties, ieškovas neturi pagrindo perimti L. N. skolos, sumokėti atsakovui 4871,72 eurų skolą ir išregistruoti juridinį faktą apie įsiskolinimą už įsigytą turtą. Jis pirko iš Pardavėjų turtą esant pardavėjų skolai atsakovui, įsipareigodamas po sandorio įregistravimo sudaryti su atsakovu atskirą skolos perkėlimo sutartį ir šios sutarties pagrindu perimti L. N. įsipareigojimą sumokėti atsakovui 4871,72 eurų skolą. Skolos perkėlimo sutartis nesudaryta ir L. N. įsipareigojimas neperimtas, todėl L. N. iki šiol išliko atsakovo skolininkė, o atsakovas išliko L. N. kreditorius. Esant tokiai situacijai, spręstina, kad nesant skolos perkėlimo sutarties, atsakovas turi teisę reikalauti sumokėti skolą iš L. N., o ne iš jo, ieškovo, o pareikalavus atsakovo nurodyti, kokiu pagrindu jis vietoj 4871,72 eurų skolos priskaičiavo 12 317,30 eurų skolą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba mano kad ieškinys yra nepagrįstas ir pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš A. J. ir D. J. 12 780,98 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro 4 485,00 Eur įmoka už žemės sklypo įgijimą, 962,44 Eur palūkanos ir 7 333,54 Eur delspinigiai, 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sudaryti skolos perkėlimo sutarties, kadangi paminėtas L. N. įsiskolinimas valstybei perkeltas ieškovui ir D. J. 2003 m. liepos 1 d. Sutarties 2.5 punkto pagrindu. Pažymi, jog Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. liepos 15 d. raštu Nr. 1SS-2237 „Dėl Vilniaus miesto skyriaus veiksmų teisėtumo“ atsakydama į ieškovo skundą, laikėsi analogiškos pozicijos.
3. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovas turi prievolę sumokėti delspinigius ir (arba) palūkanas, prašė teismo taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), kadangi senaties terminas yra pasibaigęs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš A. J. įskolinimą, kurį sudaro 4 485,00 Eur įmoka už Žemės sklypo įgijimą, dalį, 409,26 Eur delspinigių ir dalį 491,11 Eur palūkanas, bei 5 proc. palūkanas priteistos sumos (5 385,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos naudai; priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos ieškovo A. J. naudai dalį, 581,11 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad 2003 m. liepos 1 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)) A. J. ir D. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 1452/2904 dalys žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.5 punkte nustatyta, kad „Už parduodamą žemės sklypo dalį yra įsiskolinimas Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Kreditoriaus sutikimas parduoti žemės sklypo dalį su įsiskolinimu išduotas 2002 m. spalio 28 d. Nr. 31/02/20-2540 su sąlyga, kad sklypo savininkas iš karto po sandorio registravimo kreipsis į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių ir perims L. N. įsipareigojimą sumokėti likusią neišmokėtą sklypo kainos dalį ir palūkanas. Šiame punkte taip pat nustatyta įmokų už žemės sklypo dalį mokėjimo valstybei tvarka.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sudaryti skolos perkėlimo sutarties, kadangi L. N. įsiskolinimas valstybei perkeltas ieškovui pagal 2003 m. liepos 1 d. sudarytos žemės sklypo pirkimo - pardavimo Sutarties 2.5 punktą. Iš to darytina išvada, kad nesant ieškovo ir L. N. bei jos sutuoktinio M. A. skolos perkėlimo sutarties, atsakovas turi teisę reikalauti sumokėti skolą būtent iš ieškovo. Ieškovas nuo 2003 m. liepos 1 d. sutarties sudarymo momento iki šiol prievolės neįvykdė, todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas netesybų taikymui. Negana to, įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr.2YT-27696-391/2016 nurodytos 1452/2904 dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) savininku yra ieškovas A. J., kuris ir perėmė įsiskolinimą valstybei, dėl ko, iš jo buvusios sutuoktinės D. J. įsiskolinimas valstybei negali būti priteistas.
Šalies argumentai
7. Ieškovas A. J. prašė teismo taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), kadangi senaties terminas yra pasibaigęs, reikalavimus dėl netesybų ir palūkanų prašė atmesti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad už šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių priteisimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys yra paduotas praėjus šiam laikotarpiui nuo pagrindinės skolos įvykdymo termino pasibaigimo, nors tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs (LR AT 2000-06-05 nutartis civ. Byloje Nr. 3K-3-643/2000). Pagal analogiją šiomis nuostatomis vadovaujamasi ir priteisiant palūkanas. Teismas darė išvadą, kad iš ieškovo priteistinos palūkanos ir delspinigiai, tačiau ne už visą ieškovo reikalaujamą laikotarpį, o atitinkamai už šešis mėnesius dėl delspinigių priteisimo ir už 5 metus dėl palūkanų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio senatį išvestiniams reikalavimams iš pagrindinės prievolės - delspinigiams ir palūkanoms priteisti, tačiau netaikė senaties termino pagrindinei prievolei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1547-235/2017, nusprendžiant ieškinį ir priešieškinį atmesti. Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos ieškovo A. J. naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Apelianto manymu, 2017 m. kovo 17 d. teismo sprendimas naikintinas, nes teismas netinkamai taikė ir aiškino ieškinio senaties terminą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos šios kategorijos bylose (CPK 330 straipsnis, CK 1.124- 1.135 straipsniai). Nurodo, kad CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Apelianto nuomone, kadangi įrašas apie sutarties sudarymą Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2005 m. liepos 12 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino eiga prasidėjo vėliausiai nuo šio momento ir baigėsi 2015 m. liepos 12 d. Per ieškinio senaties terminą Nacionalinės žemės tarnyba į apeliantą nekarto nesikreipė su reikalavimu sumokėti žemės sklypo kainos dalį, delspinigius ar palūkanas. Sutinkamai su tuo, spręstina, kad ieškinio senaties terminas pagrindiniam reikalavimui pasibaigė.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines ginčo aplinkybes ir pritaikius teisės normas. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškinio senaties terminas viso įsiskolinimo už žemės sklypo dalies įgijimą priteisimui prasidėjo nuo sutarties įregistravimo nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad apeliantas, perimdamas L. N. skolinį įsipareigojimą, įsipareigojo tokia pat tvarka ir terminais mokėti valstybei už žemės sklypo dalies įgijimą, todėl atsižvelgiant į tai, kad terminas sumokėti visą skolinį įsipareigojimą pagal Valstybinės žemės pardavimo sutartį suėjo 2010 m. sausio 15 d., būtent nuo šio momento skaičiuotinas bendrasis 10 metų senaties terminas visų įmokų už žemės sklypo dalies įgijimą priteisimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas prašė taikyti ieškinio senaties terminą tik palūkanų ir delspinigių atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismas, nesant apelianto prašymo taikyti ieškinio senatį pagrindinio reikalavimo atžvilgiu, pagrįstai šios aplinkybės nevertino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties taikymo. Apeliantas nesutikimą su sprendimo dalimi, kuria iš dalies patenkintas Nacionalinės žemės tarnybos pareikštas priešieškinis, grindžia tuo, kad teismas, anot apelianto, netinkamai taikė ieškinio senaties terminą šioje byloje.
13. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis). CK 1.128 straipsnis numato, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita.
14. CK 1.126 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs. Šio straipsnio 2 d. imperatyviai reglamentuojama, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nesant išreikštos apelianto valios ieškinio senaties taikymo klausimu, teismas neturi teisės savo iniciatyva taikyti ieškinio senaties termino.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas po 2003 m. liepos 1 d. sudaryto sandorio, neįvykdė sutarties 2.5 punkte numatytos pareigos kreiptis į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl finansinių įsipareigojimų valstybei perėmimo, t. y. neatliko valstybės informavimo apie perimtą skolinį įsipareigojimą funkcijos ir nesusitarė dėl įsiskolinimo mokėjimo tvarkos, taip pat neįvykdė įsipareigojimo atsakovui sumokėti pardavėjos L. N. perimtą įsiskolinimą valstybei už žemės sklypo dalį.
16. Nagrinėjamoje byloje įvertinus apelianto pareikštus prašymus dėl ieškinio senaties taikymo, ir šių prašymų pateikimo kontekstą, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į apelianto padaryto pažeidimo pobūdį bei jo trukmę, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu padarė teisingas išvadas dėl priešieškinio reikalavimo pagrįstumo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas po sutarties įregistravimo būtų kreipęsis į valstybinės žemės patikėtinį, informuodamas apie sutarties sudarymą ir įsipareigojimų valstybei perėmimą ir (ar) apmokėjęs perimtą įsiskolinimą, dėl ko, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto padarytas pažeidimas atitinka trunkamojo, tęstinio pažeidimo požymius, nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ta pareiga kartojasi kiekvieną atskaitingą laikotarpį, pažeidimas ir terminas prasideda vis iš naujo, todėl atsakovo atžvilgiu vykstant tęstiniam pažeidimui, jis ieškinio senaties termino nepraleido (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Atitinkamai darytina išvada, jog apelianto prašymas taikyti ieškinio senatį pagrindiniam reikalavimui, įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui neturėtų.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Nenustačius pagrindų panaikinti teismo sprendimą, apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.