- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-17
- Bylos Nr.
- e2-1547-235/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- BĮ Nacionalinė žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti skolos perkėlimo sutartį atsakovui BĮ Nacionalinė žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, ir BĮ Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos priešieškinį atsakovui pagal priešieškinį A. J. ir D. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė įpareigoti atsakovą biudžetinę įstaigą Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, sudaryti 4871,72 (keturių tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt vieno euro ir septyniasdešimt dviejų euro centų) dydžio skolos, pagal 2003 metų liepos 1 d. Žemės sklypo dalies pirkimo — pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus 22-ojo notarų biuro notarės S. N., registro Nr. SN-2777 ir sudaryti su juo šios skolos, perkėlimo sutartį bei priteisti iš atsakovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis 2003 metų liepos 01 d. sudarė su L. N. ir M. A. žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią nupirko 1452/2904 dalį ha žemės sklypo, turinčio iš viso 0,2904 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus mst. k. v., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Sutartyje nurodyta žemės sklypo dalies kaina 76 000 Lt, kuriuos Pardavėjai gavo iš ieškovo prieš pasirašant Sutartį. Už ieškovui Sutartimi parduotą žemės sklypo dalį Pardavėjai turėjo (4871,72 eurų) skolą atsakovui. Pardavėjų kreditorius davė sutikimą parduoti žemę su įsiskolinimu, nurodydamas, kad sklypo savininkas iš karto po sandorio registravimo kreipsis į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių ir perims L. N. įsipareigojimą sumokėti likusią neišmokėtą sklypo kainos dalį ir palūkanas, iš viso 16821,09 Lt (4871,72 eurus), tačiau Sutartyje nėra nurodyta per kokį terminą ieškovas privalo perimti L. N. įsipareigojimą. Netrukus po Sutarties sudarymo jis kreipėsi į atsakovą dėl skolos perkėlimo sutarties sudarymo, tačiau atsakovas skolos perkėlimo sutarties nesudarė, informuodamas ieškovą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla, susijusi su Sutartimi nupirktu žemės sklypu dėl pirkimo - pardavimo sutarties teisinės registracijos panaikinimo ir teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Jis, ieškovas, šioje byloje nebuvo ginčo šalimi, neturėjo informacijos ir susijusių su byla dokumentų, todėl nežinojo apie teisminio proceso pabaigą. Be to, informacijos apie kliūčių sudaryti skolos perkėlimo sutartį išnykimą ieškovui nepateikė ir atsakovas, todėl skolos perkėlimo sutartis ilgą laiką liko nesudaryta.
Šalies argumentai
Ieškovas teigė, kad 2016-03-30 jis raštu dėl skolinio įsipareigojimo perėmimo kreipėsi į atsakovo struktūrinį padalinį - NŽT Vilniaus miesto skyrių, tačiau atsakovas 2016-05-27 raštu atsisakė tenkinti ieškovo prašymą, motyvuodamas tuo, kad esą nėra gavęs ieškovo prašymo perimti skolinį įsipareigojimą. Nurodė, kad skola už žemės sklypą yra ne 4871,72 eurai, o 12 317,30 eurų. Vėliau, 2016-06-15 ieškovas pateikė atsakovui skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimo. Atsakovas išnagrinėjo ieškovo skundą ir 2016-07-15 surašė raštą „Dėl Vilniaus miesto skyriaus veiksmų teisėtumo“. Nurodė, kad ieškovas net ir nesant sudarytos skolos perkėlimo sutarties, turi įsipareigojimą atsakovui sumokėti už žemės sklypo dalį kartu su atsakovo priskaičiuotais delspinigiais, taip pat nurodė, kad ieškovas neatliko valstybės informavimo apie perimtą skolinį įsipareigojimą funkcijos ir nesusitarė dėl įsiskolinimo mokėjimo tvarkos, tačiau neatsižvelgiant į tai, pareiga mokėti įsiskolinimą už žemės sklypo dalį ieškovui perėjo pardavimo sutartimi. Susipažinęs su atsakovo 2016-07-15 raštu ieškovas suprato, kad Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, ieškovui apskritai nereikia sudaryti skolos perkėlimo sutarties, kadangi ieškovas ir taip turi mokėjimo įsipareigojimą, kurį įgijo Sutartimi. Atsakovas galutinai susipainiojo 2016-07-15 raštu informuodamas, kad jis atsisako duoti sutikimą ieškovui perduoti žemės sklypą asmeninei nuosavybei, nors ieškovas niekada neprašė tokio sutikimo duoti - žemės sklypo dalis ieškovo nuosavybėn yra perduota Sutarties ir 2016 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2YT-27696-391/2016 pagrindu. Atsakovo atsisakymas sudaryti skolos perkėlimo sutartį pažeidžia ieškovo teises, yra kliūtis ieškovui perimti L. N. įsipareigojimą ir sumokėti atsakovui 4871,72 eurų skolą. Sutartimi nupirktam turtui Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas juridinis faktas - L. N. įsiskolinimas už įsigytą turtą. Nesudaręs skolos perkėlimo sutarties, ieškovas neturi pagrindo perimti L. N. skolos, sumokėti atsakovui 4871,72 eurų skolą ir išregistruoti juridinį faktą apie įsiskolinimą už įsigytą turtą. Jis pirko iš Pardavėjų turtą esant Pardavėjų skolai atsakovui, įsipareigodamas po sandorio įregistravimo sudaryti su atsakovu atskirą skolos perkėlimo sutartį ir šios sutarties pagrindu perimti L. N. įsipareigojimą sumokėti atsakovui 4871,72 eurų skolą. Skolos perkėlimo sutartis nesudaryta ir L. N. įsipareigojimas neperimtas, todėl L. N. iki šiol išliko atsakovo skolininkė, o atsakovas išliko L. N. kreditorius. Esant tokiai situacijai, spręstina, kad nesant skolos perkėlimo sutarties, atsakovas turi teisę reikalauti sumokėti skolą iš L. N., o ne iš jo, ieškovo, o pareikalavus atsakovo nurodyti, kokiu pagrindu jis vietoj 4871,72 eurų skolos priskaičiavo 12 317,30 eurų skolą.
Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovo priešieškinyje atliktu skolos skaičiavimu ir pažymi, kad skaičiavimas yra nepagrįstas, nes atsakovas neturi reikalavimo į ieškovą 12317,30 eurų sumokėjimui nėra nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo, pagal kurį ieškovas būtų įgijęs prievoles pagal 2001 m. birželio 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.P01/2001-24664. Susipažinus su lentele, matyti, kad skola, delspinigiai ir palūkanos pradėti skaičiuoti 2002 metais ir yra skaičiuojami laikotarpiu iki 2016 metų. Pagal lentelėje esančius duomenis, jokių mokėjimų nuo 2002 metų L. N. atsakovui nemokėjo. Laikotarpiu nuo 2002 metų atsakovas jokių reikalavimų sumokėti ieškovui nereiškė, atsakovas pareikalavo sumokėti 12 317,30 eurų tik tuomet, kai ieškovas kreipėsi j atsakovą su prašymu dėl skolinio įsipareigojimo perėmimo. Atsakovas neturi pagrindo reikalauti kad jis sumokėtų atsakovui daugiau, negu atsakovas nurodė sutikime prieš šalims sudarant Sutartį. Be to, atsakovas neturi teisės daryti kliūčių ieškovui įvykdyti savo pareigą sudaryti 4871,72 eurų skolos perkėlimo sutartį, kurią ieškovas, sutikus atsakovui, Sutartimi yra įsipareigojęs sudaryti. Jis, ieškovas 2016-03-30 rašte atsakovo struktūriniam padaliniui - NŽT Vilniaus miesto skyriui prašė išduoti sutikimą perimti L. N. skolinį įsipareigojimą kaip asmeninę prievolę. 2016 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2YT-27696-391/2016 ieškovo santuoka su D. J. yra nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas patvirtino ieškovo ir D. J. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir teismo sprendimas įsiteisėjo. Sutartimi susitarta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise atitenka 1452/2904 dalys 0,2904 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tai yra turtas, kurį ieškovas įsigijo Sutartimi. Sutinkamai su tuo, matyti, kad ieškovas su D. J. pasidalijo bendrą nekilnojamąjį turtą tokiu būdu, kad Sutartimi įsigytas turtas asmeninės nuosavybės teise atiteko ieškovui A. J., todėl skolos perkėlimo sutartis dėl 4871,72 eurų L. N. skolos perėmimo, turi būti sudaryta ne su ieškovu ir D. J., tačiau asmeniškai su ieškovu.
Atsakovas NŽT priešieškinyje prašo priteisti 7333,54 eurų delspinigius ir 962,44 eurų palūkanas. Palūkanas skaičiuoja pradedant nuo 2002 metų, o delspinigius skaičiuoja pradedant nuo 2005 metų. įstatymas nustato sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų išieškojimo ir sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo (CK 1.125 str. 5 ir 9 d.). Tuo atveju, jeigu Teismas nuspręstų, kad A. J. turi prievolę sumokėti delspinigius ir (arba) palūkanas, prašė Teismo taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.), kadangi senaties terminas yra pasibaigęs, reikalavimus dėl netesybų ir palūkanų prašau atmesti (e. b. l. 1-4).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto skyrius, atstovaudamas Nacionalinės žemės tarnybos interesams, mano kad ieškinys yra nepagrįstas ir pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš A. J. ir D. J. 12 780,98 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro 4 485,00 Eur įmoka už Žemės sklypo įgijimą, 962,44 Eur palūkanos ir 7 333,54 Eur delspinigiai, 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nurodė, kad ginčas kilo dėl ypatingo civilinės apyvartos objekto - valstybinės žemės. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu - sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais - ir yra imperatyvūs. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl skolos perkėlimo, turi būti taikomos ne tik bendrosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, nuostatos, reglamentuojančios skolos perkėlimo teisinius santykius, bet ir specialūs teisės aktai, reglamentuojantys disponavimą naudojamais valstybinės žemės sklypais, inter aha ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir juo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės.
Vadovaujantis Nutarimo 2.6 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2002 m. spalio 19 d. iki 2003 m. gruodžio 28 d.), Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiai, įsigiję žemės sklypą išsimokėtinai, jį perleisti kitam asmeniui gali tik tais atvejais, jeigu naujasis žemės savininkas sutinka perimti buvusiojo savininko prievoles valstybei pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Ši prievolė valstybei įrašoma žemės sklypo perleidimo sutartyje. Imperatyvios teisės aktų nuostatos, galiojusios Sutarties 2, sudarytos tarp L. N. ir jos sutuoktinio M. A. bei A. J., sudarymo momentu reglamentavo, kad išsimokėtinai įgytas žemės sklypas gali būti perleidžiamas tik su sąlyga, kad naujas pirkėjas perims įsiskolinimą valstybei, todėl ieškovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise su tuometine sutuoktine D. J. įgijęs žemės sklypo dalį, pagal Sutarties 2 2.5 punktą, sutiko perimti pardavėjos L. N. įsiskolinimą valstybei, atsiradusį Sutarties 1 pagrindu. Akcentuotina, kad teisės aktai nenumatė jokios papildomos įsiskolinimo perkėlimo sutarties sudarymo, todėl Sutarties 2 2.5 punkte išdėstytas įpareigojimas pirkėjui nedelsiant po sandorio sudarymo kreiptis į tuometinį Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių ir perimti L. N. skolinį įsipareigojimą vertintinas kaip pirkėjo pareiga informuoti pardavėją apie įvykusį skolininko pasikeitimą ir susitarti dėl įsiskolinimo mokėjimo tvarkos.
Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sudaryti skolos perkėlimo sutarties, kadangi paminėtas L. N. įsiskolinimas valstybei perkeltas ieškovui ir D. J. 2003 m. liepos 1 d. Sutarties 2 2.5 punkto pagrindu. Nacionalinė žemės tarnyba 2016-07-15 raštu Nr. 1SS-2237 „Dėl Vilniaus miesto skyriaus veiksmų teisėtumo“ atsakydama į ieškovo skundą, laikėsi analogiškos pozicijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo teiginys, kad nesant skolos perkėlimo sutarties, atsakovas turi teisę reikalauti sumokėti skolą iš L. N., bet ne iš ieškovo. Ieškovas, nors iš esmės ir sutinka dėl L. N. skolos perkėlimo, tačiau mano, kad ši skola turėtų būti perkeliama sudarant atskirą susitarimą, be to, ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad jo ir D. J. santuoka nutraukta, pageidauja modifikuoti bendrą sutuoktinių prievolę taip, kad ji taptų asmenine ieškovo prievole. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti vieno iš sutuoktinių - solidariųjų skolininkų pagal sutartį - pareigai atsakyti kreditoriams. Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal Civilinio kodekso 3.59 straipsnį turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios prievolės subjektai) Civilio kodekso 3.109, 6.6, 6.8 straipsnių prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas, kitaip tariant, santuokos nutraukimas laikomas priežastimi prievolės šalių pakeitimui.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, pateiktame ieškinyje ieškovas nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba netinkamai skaičiuoja mokėtino įsiskolinimo sumą ir pažymi, kad „<...> nėra nei sutari inio, nei įstatyminio pagrindo, pagal kurį ieškovas būtų įgijęs prievoles pagal 2001 m. birželio 29 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. PO1/2001-264664.“ Anot ieškovo, ieškovas, sudarydamas sutartį su L. N., aiškiai susitarė dėl reikalavimo, kuris bus perleistas naujajam skolininkui, dydžio, todėl atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba neturi pagrindo reikalauti iš ieškovo, kad jis sumokėtų daugiau, negu buvo nurodyta sutartyje. Nesutiktina su išdėstytais teiginiais. Visų pirma, kaip jau nurodyta anksčiau, ieškovo pareiga sumokėti buvusį L. N. įsiskolinimą pagal Sutartį 1 kyla iš Sutarties 2 2.5 punkto. Be to, pareiga mokėti delspinigius už netinkamą įsipareigojimo vykdymą kyla iš teisės aktų nuostatų, kadangi tiek Sutarties 1 ir Sutarties 2 sudarymo metu galiojusiose Taisyklėse, tiek ir šiuo metu galiojančioje Taisyklių redakcijoje numatyta, kad laiku nesumokėjus metinių įmokų už išsimokėtinai perkamą žemės sklypą, yra mokami 0,05 proc. delspinigiai. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės teisiniai santykiai pasižymi imperatyviu reglamentavimu, šių santykių subjektai negali nukrypti nuo teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų arba interpretuoti juos savo nuožiūra. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovui ir jo tuometinei sutuoktinei perimus valstybinio žemės sklypo dalies pirkėjų teises ir pareigas, ir laiku nesumokėjus eilinių mokėjimų, pagrįstai pradėti skaičiuoti delspinigiai.
Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nei ieškovas, nei jo sutuoktinė nuo 2003 m. liepos 1 d. Sutarties 2 sudarymo momento iš esmės nesiėmė aktyvių veiksmų tam, kad prievolė būtų įvykdyta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas ir D. J. netinkamai vykdė sutartines prievoles, todėl atsirado pagrindas netesybų taikymui. L. N. ir jos sutuoktinis M. A. 2003 m. liepos 1 d. Sutartimi 2 perleido žemės sklypo dalį atsakovams A. J. ir jo tuometinei sutuoktinei D. J.. Sutarties 2 2.5 punkte nustatyta, kad „Už parduodamą žemės sklypo dalį yra įsiskolinimas Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Kreditoriaus sutikimas parduoti žemės sklypo dalį su įsiskolinimu išduotas 2002 m, spalio 28 d. Nr. 31/02/20-2540 su sąlyga, kad sklypo savininkas iš kaito po sandorio registravimo kreipsis į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių ir perims L. N. įsipareigojimą sumokėti likusią neišmokėtą sklypo kainos dalį ir palūkanas – 16 821,09 Lt.“ Šiame punkte taip pat nustatyta įmokų už žemės sklypo dalį mokėjimo valstybei tvarka. Akcentuotina, kad Vilniaus miesto skyriuje nėra duomenų, jog atsakovai po Sutarties 2 sudarymo kreiptųsi į tuometinį valstybinės žemės patikėtinį dėl įsiskolinimo pagal Sutartį 1 perėmimo iki 2016-03-31, kai Vilniaus miesto skyriuje buvo gautas A. J. 2016-03-30 raštas „Dėl skolinio įsipareigojimo perėmimo“.
Šios atsakovų pareigos neeliminuoja ta aplinkybė, kad atsakovai neįvykdė Sutarties 2 2.5 punkte numatytos pareigos kreiptis į valstybinės žemės pardavėją dėl finansinių įsipareigojimų valstybei perėmimo, t. y. neatliko valstybės informavimo apie perimtą skolinį įsipareigojimą funkcijos ir nesusitarė dėl įsiskolinimo mokėjimo tvarkos, kadangi neatsižvelgiant į tai, pareiga sumokėti įsiskolinimą už žemės sklypo dalį A. J. ir D. J. perėjo Sutarties 2 pagrindu.
R. M. už valstybinės žemės sklypus, perkamus ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai), tvarkos, patvirtintos Nutarimu (toliau - Mokėjimo tvarka) 5.4 punktu (redakcija, galiojusi Sutarties 1 sudarymo metu nuo 2001 m. sausio 24 d. iki 2002 m. spalio 19 d.), valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje numatytos sumos turi būti sumokamos atitinkamai ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 dienos ar kito mėnesio 15 dienos. įsiskolinimo už perkamą valstybinės žemės sklypo dalį mokėjimo tvarka ir terminai išdėstyti Sutarties 1 4 punkte. Be to, mokėjimo tvarką detalizuoja 2001 m. birželio 29 d. pasižadėjimas Nr. 351. Vadovaujantis šiuose dokumentuose išdėstyta įsiskolinimo mokėjimo tvarka, darytina išvada, kad finansiniai įsipareigojimai pagal Sutartį 1 turėjo būti visiškai įvykdyti 2011 m. sausio 15 d, vadinasi, įsipareigojimų įvykdymo terminas jau yra suėjęs.
Mokėjimo tvarkos 5.5 punkte nurodyta, kad piliečiai už įsiskolinimo likutį moka 2 procentus metinių palūkanų, o 6 punkte nustatyta, kad asmenims, nustatytu laiku nesumokėjusiems metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai - 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Pažymėtina kad valstybinės žemės teisiniai santykiai pasižymi imperatyviu reglamentavimu, šių santykių subjektai negali nukrypti nuo teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų arba interpretuoti juos savo nuožiūra. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovui ir jo tuometinei sutuoktinei perimus valstybinio žemės sklypo dalies pirkėjų teises ir pareigas, ir laiku nesumokėjus eilinių mokėjimų, pirkėjams pagal teisės aktus perėjo ir pareiga mokėti palūkanas ir delspinigius už visą laikotarpį iki visiško atsiskaitymo su valstybe. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.
Faktinės bylos aplinkybės.
Vilniaus miesto valdyba 2001-05-24 sprendimu Nr. 1046Y „Dėl privačios namų valdos (Visorių g. 37) ribų nustatymo Fabijoniškių seniūnijoje“ nustatė 2883 kv. m. ploto privačios namų valdos, esančios Visorių g. 37, Vilniuje, žemės sklypo ribas, pažymėtas prie bylos pridėtoje pridedamoje miesto plano ištraukoje.
Vilniaus apskrities viršininko 2001-06-29 įsakymu Nr. 2076-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo Vilniaus mieste pardavimo. L. N. ir B. L.“ nustatyta, kad namų valdos žemės sklypo, esančio Visorių g. 37, Vilniuje, plotas po kadastrinių matavimų atlikimo yra 2904 kv. m. nuspręsta parduoti šį žemės sklypą namų valdos bendrasavininkėms išsimokėtinai, pirkėjams iš karto sumokant 20 proc. nustatytos žemės sklypo kainos, kitą sumą - per 9 metus, pradedant mokėti antraisiais kalendoriniais metais po žemės sklypo įsigijimo.
2001 m. birželio 29 d. sudaryta sutartis Nr. PO 1/2001-24664 „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo“, kurios pagrindu L. N. įgijo 1452 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią 2904 kv. m ploto žemės sklype, esančiame Visorių g. 37, Vilniuje. P. S. 1 2 punktą, perkamos žemės sklypo dalies kaina - 9483,40 Eur (32744,28 Lt). Sutartyje 1 buvo susitarta, kad už žemės sklypo dalį L. N. sumokės iki 2011-01-15. L. N. sumokėjo pradinį įnašą 6 976,34 Lt (2020,49 Eur) (6 441,98 Lt (1865,73 Eur) suma be kainos priedo dėl inžinerinių statinių ir 534,36 Lt (154,76 Eur) suma - kainos priedas dėl inžinerinių statinių). 2001 m. birželio 29 d. pirkėjos įgaliotas asmuo J. B. pasirašė pasižadėjimą Nr. 351, įsipareigodama mokėti už perkamą žemės sklypą pasižadėjime nustatyta tvarka ir terminais.
2003 m. liepos 1 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. SN-2777 2) A. J. ir D. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 1452/2904 dalys žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0008:854), esančio Visorių g. 37, Vilniuje.
Sutarties 2 2.5 punkte nustatyta, kad „Už-parduodamą žemės sklypo dalį yra įsiskolinimas Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Kreditoriaus sutikimas parduoti žemės sklypo dalį su įsiskolinimu išduotas 2002 m. spalio 28 d. Nr. 31/02/20-2540 su sąlyga, kad sklypo savininkas iš karto po sandorio registravimo kreipsis į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių ir perims L. N. įsipareigojimą sumokėti likusią neišmokėtą sklypo kainos dalį ir palūkanas. Šiame punkte taip pat nustatyta įmokų už žemės sklypo dalį mokėjimo valstybei tvarka.
Atsakovo teigimu Įsiskolinimas už valstybinės žemės sklypo dalies įgijimą 2016 m. liepos 15 d. sudarė 12 583,96 Eur, iš jų pirkėjo įsiskolinimas už parduotą žemę - 4485 Eur, palūkanos nuo įmokų už žemę - 953,79 Eur, delspinigiai nuo nesumokėtų įmokų už žemę ir palūkanų- 7 145,17 Eur.
Žemės sklypo dalis esanti 2904 kv. m ploto žemės sklype, Visorių g. 37, 2016 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2YT-27696-391/2016 yra perduota ieškovui A. J. pagal jo ir sutuoktinės sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
2016-03-30 ieškovas dėl skolinio įsipareigojimo perėmimo kreipėsi į atsakovo struktūrinį padalinį - NŽT Vilniaus miesto skyrių. 2016-05-27 raštu buvo atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą, nes nebuvo gautas ieškovo prašymas perimti skolinį įsipareigojimą.
2016-06-15 ieškovas pateikė atsakovui skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimo. Atsakovas 2016-07-15 rašte „Dėl Vilniaus miesto skyriaus veiksmų teisėtumo“. nurodė, kad ieškovas turi įsipareigojimą atsakovui sumokėti už žemės sklypo dalį kartu su atsakovo priskaičiuotais delspinigiais.
Motyvai ir teisiniai argumentai
Sandoriai dėl valstybės turto sudaromi teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais - ir yra imperatyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014). Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl skolos perkėlimo, atsakovas pagrįstai nurodo, kad taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, nuostatos, reglamentuojančios skolos perkėlimo teisinius santykius, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir juo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Pagal šio Nutarimo 2.6 punktą (šio nutarimo redakcija, galiojusi minimo sandorio sudarymo metu, t.y. nuo 2002 m. spalio 19 d. iki 2003 m. gruodžio 28 d.), Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiai, įsigiję žemės sklypą išsimokėtinai, jį perleisti kitam asmeniui gali tik tais atvejais, jeigu naujasis žemės savininkas sutinka perimti buvusiojo savininko prievoles valstybei pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi teisės aktų nuostatos, galiojusios Sutarties 2, sudarytos tarp L. N. ir jos sutuoktinio M. A. bei A. J., sudarymo momentu reglamentavo, kad išsimokėtinai įgytas žemės sklypas gali būti perleidžiamas tik su sąlyga, kad naujas pirkėjas perims įsiskolinimą valstybei. Daroma išvada, kad ieškovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise (tuo metu jis buvo santuokoje su D. J.) įgijęs žemės sklypo dalį, vadovaujantis Sutarties 2 2.5 punktu, sutiko perimti pardavėjos L. N. įsiskolinimą valstybei, atsiradusį Sutarties 1 pagrindu.Žemės sklypo dalis esanti 2904 kv. m ploto žemės sklype, Visorių g. 37, 2016 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2YT-27696-391/2016 yra perduota ieškovui A. J. pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1.1.1punktą. Šioje byloje atsakovas, kaip kreditorius suinteresuotu asmeniu nebuvo įtrauktas, vėliau neprašė atnaujinti procesą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1.1.1.punkto, pagal kurį dalies žemės sklypo savininku buvo nurodytas ieškovas A. J..Iš to daroma išvada, kad įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr.2YT-27696-391/2016 nurodytos 1452/2904 dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Visorių g. 37, Vilniuje savininku yra ieškovas A. J., kuris ir perėmė įsiskolinimą valstybei, iš jo buvusios sutuoktinės D. J. įsiskolinimas valstybei negali būti priteistas.Ieškovo A. J. prievolė atsirado iš to, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 2 2.5 punkte nurodytas įpareigojimas pirkėjui nedelsiant po sandorio sudarymo kreiptis į tuometinį Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių ir perimti L. N. skolinį įsipareigojimą. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad tai vertintina kaip pirkėjo pareiga informuoti pardavėją apie įvykusį skolininko pasikeitimą ir susitarti dėl įsiskolinimo mokėjimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sudaryti skolos perkėlimo sutarties, laikytina, kad L. N. įsiskolinimas valstybei perkeltas ieškovui pagal 2003 m. liepos 1 d. sudarytos žemės sklypo pirkimo-pardavimo Sutarties 2 2.5 punktą.Iš to darytina išvada, kad nesant ieškovo ir L. N. bei jos sutuoktinio M. A. skolos perkėlimo sutarties, atsakovas turi teisę reikalauti sumokėti skolą būtent iš ieškovo.Nors teismų praktikoje dėl sutuoktinių turtinių prievolių kreditoriams konstatuota, kad padalijant bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu kreditorius nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- P-186/2010), tačiau atsakovas (kreditorius) nebuvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu civilinėje byloje Nr.2YT-27696-391/2016 dėl ieškovo A. J. ir D. J. santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, šioje byloje teismo sprendimas įsiteisėjęs, atsakovas nesikreipė į teismą dėl proceso atnaujinimo, siekiant panaikinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1.1.1p. laikytina, kad atsakovas sutiko kad 1452/2904 dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Visorių g. 37, Vilniuje savininku būtų ieškovas A. J.. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad skola turėtų būti perkeliama dabar, sudarant atskirą susitarimą su atsakovu šioje byloje, nes jis pagal Sutarties 2 2.5 punktą, sutiko perimti pardavėjos L. N. įsiskolinimą valstybei, atsiradusį Sutarties 1 pagrindu. Sutarties 2 2.5 punkte išdėstytas įpareigojimas pirkėjui nedelsiant po sandorio sudarymo kreiptis į tuometinį Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių ir perimti L. N. skolinį įsipareigojimą vertintinas kaip pirkėjo pareiga informuoti pardavėją apie įvykusį skolininko pasikeitimą ir susitarti dėl įsiskolinimo mokėjimo tvarkos. Ieškovas klysta, nurodydamas kad jis sudarydamas sutartį su L. N. susitarė dėl reikalavimo, kuris bus perleistas naujajam skolininkui, dydžio, todėl atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba neturi pagrindo reikalauti kad jis sumokėtų daugiau, negu buvo nurodyta sutartyje. Ieškovo pareiga sumokėti buvusį L. N. įsiskolinimą pagal Sutartį 1 kyla iš Sutarties 2 2.5 punkto bei tokia pareiga atsiranda iš prieš tai išvardintų teisės aktų nuostatų. Sutarties 1 ir Sutarties 2 sudarymo metu galiojusiose Taisyklėse numatyta, kad laiku nesumokėjus metinių įmokų už išsimokėtinai perkamą žemės sklypą, yra mokami 0,05 proc. delspinigiai.Ieškovas nuo 2003 m. liepos 1 d. Sutarties 2 sudarymo momento iki šiol prievolės neįvykdė, todėl yra pagrindas netesybų taikymui. Kaip minėta sutarties 2 2.5 punkte nustatyta, kad „Už parduodamą žemės sklypo dalį yra įsiskolinimas Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Kreditoriaus sutikimas parduoti žemės sklypo dalį su įsiskolinimu išduotas 2002 m, spalio 28 d. Nr. 31/02/20-2540 su sąlyga, kad sklypo savininkas iš karto po sandorio registravimo kreipsis į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių ir perims L. N. įsipareigojimą sumokėti likusią neišmokėtą sklypo kainas dalį ir palūkanas - 16 821,09 Lt.“. Į bylą nėra pateikta įrodymai, kad atsakovai po Sutarties 2 sudarymo kreiptųsi į tuometinį valstybinės žemės patikėtinį dėl įsiskolinimo pagal Sutartį 1 perėmimo. Ieškovo, įsipareigojimas sumokėti už žemės sklypo dalį išliko, taigi, likusią žemės sklypo dalies kainą, nurodytą Sutartyje 2, taip pat delspinigius, turėtų sumokėti ieškovas A. J., nors ieškovas neįvykdė Sutarties 2 2.5 punkte numatytos pareigos kreiptis į valstybinės žemės pardavėją dėl finansinių įsipareigojimų valstybei perėmimo, t. y. neatliko valstybės informavimo apie perimtą skolinį įsipareigojimą funkcijos ir nesusitarė dėl įsiskolinimo mokėjimo tvarkos. R. M. už valstybinės žemės sklypus, perkamus ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai), tvarkos, patvirtintos Nutarimu 5.4 punktu (redakcija, galiojusi Sutarties 1 sudarymo metu nuo 2001 m. sausio 24 d. iki 2002 m. spalio 19 d.), valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje numatytos sumos turi būti sumokamos atitinkamai ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 dienos ar kito mėnesio 15 dienos. įsiskolinimo už perkamą valstybinės žemės sklypo dalį mokėjimo tvarka ir terminai išdėstyti Sutarties 1 4 punkte. Be to, mokėjimo tvarką detalizuoja 2001 m. birželio 29 d. pasižadėjimas Nr. 351. Vadovaujantis šiuose dokumentuose išdėstyta įsiskolinimo mokėjimo tvarka, darytina išvada, kad finansiniai įsipareigojimai pagal Sutartį 1 turėjo būti visiškai įvykdyti 2011 m. sausio 15 d, vadinasi, įsipareigojimų įvykdymo terminas jau yra suėjęs. Mokėjimo tvarkos 5.5 punkte nurodyta, kad piliečiai už įsiskolinimo likutį moka 2 procentus metinių palūkanų, o 6 punkte nustatyta, kad asmenims, nustatytu laiku nesumokėjusiems metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai - 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos.Nagrinėjamu atveju ieškovui ir jo tuometinei sutuoktinei perimus valstybinio žemės sklypo dalies pirkėjų teises ir pareigas, ir laiku nesumokėjus eilinių mokėjimų, pirkėjams pagal teisės aktus perėjo ir pareiga mokėti palūkanas ir delspinigius už visą laikotarpį iki visiško atsiskaitymo su valstybe. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas NŽT priešieškinyje prašo priteisti 7333,54 eurų delspinigius ir 962,44 eurų palūkanas. Atsakovas palūkanas skaičiuoja pradedant nuo 2002 metų, o delspinigius skaičiuoja pradedant nuo 2005 metų. Tačiau Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 d. 1 p., 9 p. nustato sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų išieškojimo ir sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Šiuo atveju ieškovas A. J. turi prievolę sumokėti delspinigius ir (arba) palūkanas, prašė Teismo taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.), kadangi senaties terminas yra pasibaigęs, reikalavimus dėl netesybų ir palūkanų prašė atmesti. Už šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių priteisimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys yra paduotas praėjus šiam laikotarpiui nuo pagrindinės skolos įvykdymo termino pasibaigimo, nors tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs (LR AT 2000-06-05 nutartis civ. Byloje Nr. 3K-3-643/2000). Pagal analogiją šiomis nuostatomis vadovaujamasi ir priteisiant palūkanas. Teismas daro išvadą, kad iš ieškovo priteistinos palūkanos ir delspinigiai, tačiau ne už visą ieškovo reikalaujamą laikotarpį. o atitinkamai už šešis mėnesius dėl delspinigių priteisimo ir už 5 metus dėl palūkanų priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., jeigu ieškinys atmetamas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo atsakovo naudai, tačiau atsakovas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
Atsakovo priešieškinyje išdėstyti reikalavimai patenkinti iš dalies (5 353,41Eur.sumai, reikalaujama priteisti suma sudarė 12 780,98Eur) t. y. patenkinta priešieškinio sumos dalis 41,89 proc., atitinkamai atmesta priešieškinio reikalavimų dalis sudaro 58,11 proc. Iš to daroma išvada, kad ieškovui priteistina dalis bylinėjimosi išlaidų proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai, jos sudarytų 581,11 Eur.
Remiantis CPK 92 str., valstybės naudai iš ieškovo (jo atmestų reikalavimų daliai) atitinkamai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), kurios sudaro 3,96 Eur., tačiau jos nesudaro 3 Eur nustatyto minimalaus dydžio, todėl nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 92, 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš A. J., a.k(duomenys neskelbtini) įskolinimą, kurį sudaro 4 485,00 Eur įmoka už Žemės sklypo įgijimą, dalį, 409,26 (keturis šimtus devynis eurus 26 ct) delspinigių ir dalį 491,11 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 11 ct) palūkanas, bei 5 proc. palūkanas priteistos sumos (5 385,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovo biudžetinės įstaigos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, j .a. k. 188704927, naudai .
Priteisti iš biudžetinės įstaigos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, ieškovo A. J. naudai dalį, 581,11 Eur. (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 11ct.) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.