Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Č. ieškinį atsakovui M. Č. dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, prievolių padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tretieji asmenys AB „Lietuvos draudimas“, Swedbank P&C Insurance AS, UAB „Sergel“, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Julianus Incaso“, byloje teikia išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė D. Č. kreipėsi į teismą ieškiniu (b. l. 1,2), kurį vėliau tikslino (b. l. 50,51), prašydama:

1. Nutraukti dėl atsakovo kaltės jos ir atsakovo M. Č. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini);

2. Nepilnamečių vaikų E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus O. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti iš atsakovo M. Č. po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

3. Priteisti iš M. Č. įsiskolinimą nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo 2017-10-01 iki kreipimosi į teismą dienos, iš viso 14400 Eur;

4. Nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu sumotina ieškove D. Č. pagal jos gyvenamąją vietą;

5. Nutraukus santuoką jai palikti Č. pavardę, atsakovui – Č. pavardę.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuoką su atsakovu M. Č. sudarė (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokoje gimė keturi vaikai: E., M., O., E.. Jos ir atsakovo santuokinis gyvenimas pradėjo irti jau seniai. Atsakovas nustojo rūpintis šeima, prieš ją vartoja fizinį smurtą, yra nuteistas už smurtavimą prieš ją. Atsakovas jau keleri metai niekur nedirba, besaikiai vartoja alkoholį, darbo nesiieško, gyvena iš šeimai skiriamos pašalpos, dažnai nakvoja nakvynės namuose arba kur papuola, vaikų neišlaiko ir jokiu būdu prie šeimos reikalų ar vaikų auklėjimo neprisideda. Atsakovas turi skolų, joms grąžinti lėšų neturi. Šeima jokio turto nėra įgijusi, gyvena socialiniame būste, skirtame savivaldybės administracijos. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji asmeniškai turi tokus kreditorinius įsipareigojimus: AB „Lietuvos draudimas – 940,52 eur, „Swedbank P&C Insurance AS“ – 536,81 Eur, UAB „Sergel“ – 851,17 Eur, UAB IFD Digital Lietuva – 2864,27 Eur, atsakovas M. Č. turi asmeninį įsiskolinimą UAB Nordecum – 868,86 Eur, teisių perėmėjas UAB „Julianus Incaso“.

Atsakovas M. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje davė parodymus. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, paaiškino, kad pragyvenimui lėšų šiuo metu užsidirbti negali, nes jam lūžusi ranka, nedarbingumo pašalpos negauna, niekur nedirba. Savo reikmėms anksčiau užsidirbdavo nelegaliai, prie šeimos išlaikymo neprisideda, nes nieko neuždirba, jo pragyvenimui ieškovė iš šeimai skirtų pašalpų kas mėnesį jam duodanti po 60 Eur. Pripažino, kad dažnai nakvoja nakvynės namuose arba jo paaiškinimu „po balkonu“.

Trečiasis asmuo „Swedbank P&C Insurance AS“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, iš kurio turinio matyti, jog sutinka su ieškovės reikalavimu prisiimtus finansinius įsipareigojimus nustatyti kaip asmeninę D. Č. skolą bendrovei (b. l. 79).

Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Iš Gauto prašymo matyti, jog AB „Lietuvos draudimas“ ir D. Č. yra sudarę sutartį dėl skolos grąžinimo, tuo klausimu D. Č. yra pasirašiusi vekselį dėl 839,00 Eur žalos atlyginimo, nes iš jos valdomo buto buvo aplietas bendrovės draudėjai priklausantis butas. Pagal vekselį atlyginta 572,00 Eur, skolos likutis sudaro 268,00 Eur be skolos administravimo išlaidų (b. l. 110).

Tretieji asmenys UAB „Sergel“, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Julianus Incaso“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. Č. ir M. Č. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo faktas patvirtinamas pateiktu į bylą santuokos liudijimu (b. l. 3). Santuokoje sutuoktiniai turi keturis nepilnamečius vaikus: E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) O. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5,6,7,8). Sutuoktiniai dalintino bendrai įgyto turto neįgijo, šeima gyvena Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-12-07 įsakymo Nr. DV-1175 pagrindu skirtame socialiniame keturių kambarių bute (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Ieškovė D. Č. ieškiniu reikalauja nutraukti santuoką su atsakovu dėl atsakovo M. Č. kaltės. Privalomoji mediacija iki santuokos nutraukimo bylos užvedimo pasibaigė be rezultatų, kadangi M. Č. nesutiko pasinaudoti šia priemone (b. l. 36).

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1 dalis).

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena kaip šeima, kadangi atsakovas nuolatos vartoja alkoholį, smurtauja prieš ieškovę, gyvena asocialiai, nakvoja nakvynės namuose arba kitur savo nuožiūra. Atsakovas nedirba, šeimos neišlaiko ir prie bendrų šeimos reikalų materialiai neprisideda, yra pasinaudojęs greitojo kredito suteikimo paslaugomis, skola negrąžinta. 2020-01-28 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu M. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto prieš D. Č., jam skirta arešto bausmė. Po šio įvykio 2020-08-14 to paties teismo nutartimi dėl įtarimo pakartotinai panaudojus smurtą prieš D. Č. atsakovui skirtas įpareigojimas gyventi skyrium. Taigi, ieškovės parodymais nustatyta, kad sutuoktinis pažeidė civilinę pareigą būti lojalus, gerbti kitą sutuoktinį. Aptartos faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširusi ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Įvertinus tai konstatuojama, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ji nutrauktina (CK 3.60 straipsnio 1 dalis).

Dėl turto padalijimo ir prievolių pobūdžio

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas.

Bylos duomenimis šalys jokio santuokoje įgyto ir dalintino turto nėra įgiję, tačiau turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams.

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis tą skolinį įsipareigojimą kreditoriui, kuris atsirado nors ir santuokos metu, tačiau be jos žinios ir be jos sutikimo. Anot ieškovės atsakovas kreditą iš UAB „Nordecum“ paėmė savo poreikių tenkinimui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas 2013-10-29 naudodamasis nuotolinio ryšio priemonėmis sudarė vartojimo kredito sutartį su UAB „Nordecum“ dėl 3000,00 litų (868,86 Eur) paskolos trejų metų laikotarpiui, skola nebuvo grąžinta, kreditorius teises perleido teisių perėmėjui UAB „Julianus Incaso“ (b.l. 78) . Ieškovės vardu turimus skolinius įsipareigojimus ieškovė prašo patvirtinti esant jos asmeninėmis prievolėmis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, visų ieškovės D. Č. ieškinyje nurodytų prievolių įvykdymo terminai yra pasibaigę. Šalims prašant ir neprieštaraujant kreditoriams skolos padalintinos, pripažįstant asmenine D. Č. skola jos asmeninius finansinius įsipareigojimus šiems kreditoriams AB „Lietuvos draudimas – 268,00 Eur, „Swedbank P&C Insurance AS“ – 536,81 Eur, UAB „Sergel“ – 851,17 Eur, UAB IFD Digital Lietuva – 2864,27 Eur, atsakovas M. Č. turi asmeninį įsiskolinimą UAB Nordecum – 868,86 Eur, teisių perėmėjas UAB „Julianus Incaso“.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis), todėl teismai, spręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, t. y. su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus ir vaiko norą (CK 3 straipsnio 1 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Iš byloje esančių duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys turi keturis nepilnamečius vaikus: E., gim. (duomenys neskelbtini), M., gim. (duomenys neskelbtini), O., gim. (duomenys neskelbtini), E., gim. (duomenys neskelbtini). Byloje tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Ieškovė nurodo, kad visi vaikai gyvena kartu su ja Alytaus miesto savivaldybės administracijai priklausančiame socialiniame būste. Iš VTAS išvados matyti, kad visi vaikai išreiškė norą gyventi kartu su motina, kuri viena jais rūpinasi. Atsakovas M. Č. neprieštarauja, kad jo nepilnamečiai vaikai gyventų su motina, teismo posėdyje Skyriaus atstovas patvirtino, kad ieškovė tinkamai rūpinasi šalių vaikais, patvirtino, kad jos galimybės užtikrinti stabilias ir tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas nepilnamečiams vaikams yra pakankamos, todėl teismas, įvertinęs šalių pageidavimą ir VTAS išvadą, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustato su motina ieškove D. Č. (CK 3.169 straipsnis).

CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnį vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Nagrinėjamu atveju, nustačius šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovui turi būti suteikiama galimybė bendrauti su vaikais ir dalyvauti jį auklėjant. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad atsakovas šiuo metu su vaikais bendrauja minimaliai. Ji leidžia ir ateityje leis atsakovui matytis, bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, todėl prašo nustatyti maksimalią bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovas prieštaravimo dėl bendravimo tvarkos nereiškė. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina ieškovės prašymą ir nustato maksimalią atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką.

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), todėl ir pareigą išlaikyti savo vaiką privalo vykdyti abu tėvai, nesvarbu su kuriuo iš jų vaikas gyvena. Teismų praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Nustatant nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas vaikui, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką preziumuojama, kad minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 642,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-10-14 nutarimas Nr. 1114), atitinka vieno mėnesio išlaikymo vertę ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas prašė ieškinio dalį dėl išlaikymo atmesti, nes jis neturi pajamų, iš kurių galėtų išlaikyti vaikus. Paaiškino, kad jis pats šiuo metu gyvena iš ieškovės jam teikiamų 60,00 Eur per mėnesį, kuriuos ji skiria jam iš gaunamos socialinės išmokos šeimai. VTAS atstovas prašomam priteisti išlaikymo dydžiui pritarė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos sumos vaikams per mėnesį yra realios ir būtinos tokio amžiaus vaikų būtiniems minimaliems poreikiams patenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovo priteistinas išlaikymas keturiems nepilnamečiams vaikams po 100,00 Eur kiekvienam, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.

CK 3.200 straipsnyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.

Iš ieškovės ieškinio ir jos paaiškinimo teisme matyti, kad atsakovas neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams daugiau nei trejus metus, ieškovė teismo prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius. Atsakovui neginčijant, kad neteikė savo nepilnamečiams vaikams išlaikymo, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui už trejus metus, t. y. 36 mėnesius, skaičiuojant kiekvienam vaikui po 100,00 Eur už mėnesį, iš viso kiekvienam vaikui priteistina po 3600,00 Eur (100 Eur x 36 mėnesiai) (CK 3.200 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 96 straipsnio 1dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 210,94 Eur (b. l. 118-122).

Mokėtinas žyminis mokestis sudaro: 100,00 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką, 100,00 Eur už reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką su tėvu, 432,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, 144,00 Eur už reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, iš viso 776,00 Eur. Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,65 Eur, jos priteistinos iš atsakovo, nes ieškinys iš esmės patenkintas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą tarp D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti pripažįstant, kad ji iširo dėl M. Č. kaltės, po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes Č. ir Č..

Pripažinti asmeninėmis D. Č. prievolėmis skolinius įsipareigojimus kreditoriams: AB „Lietuvos draudimas“ – 268,00 Eur, „Swedbank P&C Insurance AS“ – 536,81 Eur, UAB „Sergel“ – 851,17 Eur, UAB IFD Digital Lietuva – 2864,27 Eur.

Pripažinti asmenine M. Č. prievole skolinį įsipareigojimą UAB „Julianus Incaso“ - 868,86 Eur.

Priteisti iš M. Č. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams: E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) O. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 3600,00 Eur (po tris tūkstančius šešis šimtus eurų).

Priteisti iš M. Č. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) O. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (po vieną šimtą eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2020 m. spalio 7 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jų motiną D. Č..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nepilnamečių vaikų E. Č., M. Č., O. Č., E. Č. gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. Č. pagal jos gyvenamąją vietą.

M. Č. nustatyti neribotą bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. Č., M. Č., O. Č., E. Č. tvarką.

Priteisti iš M. Č. valstybei 210,94 Eur (du šimtus dešimt eurų 94 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš M. Č. valstybei 784,65 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.