Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas:

1) 2009 m. spalio 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme; 2010 m. kovo 25 d. nutartimi bausmė pakeista į 90 parų areštą;

2) 2012 m. kovo 28 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2013 m. vasario 27 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su 2012 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, ir vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

5) 2020 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, ir įskaičius laikino sulaikymo laiką, paskirta galutinė 36 MGL (1800 Eur) bauda; vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - transporto priemonės konfiskavimas; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

Kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Be to, jis vengė atlikti 2020 m. lapkričio 4 d. įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, tai yra 2021 m. spalio 5 d. apie 01.50 val., ties (duomenys neskelbtini)., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,Audi A6”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. G. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis 2021 m. spalio 5 d. apie 01.50 val., ties (duomenys neskelbtini)., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0437, patikros sertifikato Nr. 1486838, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, tai yra 2,48 promilių neblaivumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviam patvirtina ir liudytojų parodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl veikos, numatytos BK 243 straipsnyje.

Kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, jog teisės vairuoti transporto priemones neturi ir niekada neturėjo. 2020 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu M. G. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam kartu su bausme, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dviem metams (1 t., b. l. 127-131). 2020 m. lapkričio 16 d. M. G. įtrauktas į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus probuojamųjų asmens duomenų registrą dėl draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (1 t., b. l. 123). M. G. tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – esant jam paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui vairuoti transporto priemonę, vairavo automobilį būdamas neblaivus. Ši aplinkybė neabejotinai yra reikšminga vertinant nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, pobūdį. Jo veiksmai pasireiškė atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK 243 straipsnyje, realizavimu, jie teisingai kvalifikuoti ir atitinka požymius baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis padarė vieną nesunkų, baigtą, tyčinį nusikaltimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, sunkių pasekmių nebuvo sukelta, žala nepadaryta. Kaltinamasis teistas (1 t., b. l. 118-126), taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs (1 t., b. l. 134-136), dirba (1 t., b. l. 140, 141), savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (1 t., b. l. 144, 145), VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (1 t., b. l. 139). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis dirba, turi gyvenamąją vietą, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 243 straipsnyje numatytą veiką paskyrus arešto bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis, o už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – laisvės atėmimo bausmę didesnę nei sankcijos vidurkis. Nusikalstamos veikos padarytos iš esmės tapačiais veiksmais, ir laikotarpiu, todėl bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamojo padarytas baudžiamasis nusižengimas, padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, dirba, turi gyvenamąją vietą. Kaltinamasis nurodė supratęs, kad netinkamai pasielgė, kas rodo, jog kaltinamasis adekvačiai įvertino savo neteisėtą, netinkamą elgesį ir imasi priemonių jį keisti. Teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, dar gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikų pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje arba mokytis; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančio institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

M. G. šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2020 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, įvertinus jo ankstesnius teistumus, tame tarpe ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, į tai, kad jis nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa 2020 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė – 36 MGL (1800 Eur) bauda ir skiriama galutinė subendrinta bausmė.

Kadangi baudos išieškojimą vykdo antstoliai ir nuosprendžio priėmimo dieną nėra žinoma tiksli sumokėta baudos dalis, todėl protingumo, teisingumo principais į paskirtos galutinės baudos bausmės laiką įskaitytina baudos bausmė atlikta pagal 2020 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį.

Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam. Kadangi kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, padarė šiurkštų pažeidimą, t. y. nusprendė vairuoti neblaivus, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, net neturėdamas teisės vairuoti. Šie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Taigi, kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis jau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat įvertina ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytinas maksimaliam 5 metų terminui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 75 straipsnio 5 dalis). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios savininkė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o valdytoja – M. S.. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikalstamiems veiksmams, todėl nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimui, iš kaltinamojo konfiskuotina turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis), tai yra – 3 960 Eur (1 t., b. l. 34).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. spalio 5 d. 01.50 val. iki 2021 m. spalio 5 d. 15.28 val. (1 t., b. l. 82). Paleidus jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas (1 t., b. l. 99-100, 103-104). M. G. pateikė prašymą grąžinti jam dokumentą. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta, teismo vertinimu siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą pakanka vienos kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kardomąją priemonę - dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, panaikinti nuosprendžio paskelbimo dieną ir dokumentą grąžinti M. G..

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą grąžintas M. S. (1 t., b. l. 40), paliktinas jai disponuoti savo nuožiūra pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties sąlygas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme ir paskirti galutinę subendrintą – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 36 MGL (1800 Eur) baudą

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti M. G. šiuos įpareigojimus:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje arba mokytis;

- viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančio institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką (realios bausmės atlikimo atveju) įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. spalio 5 d. 01.50 val. iki 2021 m. spalio 5 d. 15.28 val. (vieną parą).

Į paskirtą baudos bausmę įskaityti baudos bausmę atliktą (sumokėtas/išieškotas įmokas) pagal 2020 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį, jeigu tokios įmokos buvo sumokėtos/išieškotos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad baudą jis privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba laisvės apribojimą (Bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkerius) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš M. G. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 3 960,00 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt eurų).

M. G. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (3 960,00 Eur) nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti sumokėta į jo paties pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų raštinės (Kėdainiai, Didžioji g. 64-2, kabinetas Nr. 101) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, o dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, panaikinti nuosprendžio paskelbimo dieną ir dokumentą grąžinti M. G..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą grąžintą M. S. (b. l. 40), palikti jai disponuoti savo nuožiūra pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties sąlygas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.