Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-01-09 · Civilinė byla Nr. 2S-86-372/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-09
Bylos Nr.
2S-86-372/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Atsakovas
G. V.
Ieškovas
L. V.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja G. Mataitienė Civilinė byla Nr. 2S-86-372/2012
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05545-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1, 110.1.,122.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. V. (G. V.) atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. (L. V.) ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. V. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. V. (A. V.), D. V. (D. V.), D. V. (D. V.), S. V. (S. V.) nuo prašymo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, kiekvienam vaikui po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad atsakovas neteikia lėšų vaikams išlaikyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovės prašymą. Priteisė iš atsakovo G. V. laikinąjį materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. V., D. V., D. V. ir S. V. po 200,00 Lt periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo prašymo teisme gavimo dienos, t. y. 2011-11-17 iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodė, kad bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, o ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ji viena išlaiko vaikus, pragyvena iš jos pajamų, atsakovas neskiria lėšų vaikams išlaikyti, parodo, jog gali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nedirba, negauna draudžiamųjų pajamų, ieškovės prašymą tenkino iš dalies.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį apeliantas (atsakovas) G. V. prašo ją pakeisti ir sumažinti priteistą mėnesinį laikinąjį išlaikymą iki 20,00 Lt kiekvienam vaikui. Atskirajame skunde teigiama, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą, taip pat duomenų apie gaunamas socialines pašalpas. Apeliantas nesutinka su laikinojo išlaikymo dydžiu. Pažymima, kad teismas pažeidė ginčo šalių interesų pusiausvyros principą. Teigiama, kad apeliantui nustatytas 35 procentų darbingumas, jis pastoviai serga, gaunamų pajamų neužtenka būtiniausiems poreikiams patenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovo liga netrukdo jam daryti nusikalstamas veikas, ir tai patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys. Pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika nepagrindžia atsakovo galimybių mokėti kiekvienam vaikui 20,00 Lt mėnesinį išlaikymą ir nepaneigia apelianto prievolių išlaikyti savo vaikus, o šios prievolės netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga atsakovo turtine padėtimi.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

LR CK normos, reglamentuojančios išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir formą, numato, kad teismas gali priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus (CK 3.196 str. 1 d.). Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.196 str. 2 d., CPK 145 str. 1 d. 11 p.), skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės. Laikinas išlaikymas gali būti priteisiamas ne tik tais atvejais, kai vienas iš tėvų apskritai nevykdo pareigos išlaikyti vaikus, bet ir tais atvejais, kai ši pareiga vykdoma netinkamai (pvz., skiriant vaikų išlaikymui per mažai lėšų), kadangi išlaikymas turi užtikrinti minimalių vaikų poreikių patenkinimą.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Pažymėtina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai bus išnagrinėti ir išspręsti bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir galutinai išspręsti bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl teismas nepasisako dėl argumentų ir įrodymų, susijusių su nagrinėjamos bylos esme – dėl šalių turtinės padėties nustatymo, gaunamų pajamų ir išlaidų, išlaikymo reikalingumo ir jo dydžio nustatymo ir kt.

Teismas pažymi, kad tai, jog apeliantas turi kitokią nuomonę, vertindamas byloje pateiktus įrodymus ir jų įrodomąją reikšmę, nesuponuoja išvados, jog skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta. Apeliantas pats skunde nurodė, kad visi trys jo vaikai yra neįgalūs, be to nepateikė Šiaulių apygardos teismui jokių įrodymų, jog prisideda prie vaikų išlaikymo.

Teismas atmeta, kaip nepagrįstus skundo teiginius, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą ir pažymi, jog vaikui (vaikams) skiriamo išlaikymo paskirtis – būtiniausių vaikų maisto, aprangos ir pan. poreikių tenkinimas, todėl, teismo vertinimu, deklaratyviais apelianto skundo teiginiais negali būti paneigiamas įstatyme įtvirtintos pareigos materialiai išlaikyti vaiką (vaikus) nevykdymas. Be to, tėvai yra pilnamečiai asmenys, turintys potencialias galimybes uždirbti pinigų, priešingai nei vaikas (vaikai), kuris (kurie) galimybių teikti sau išlaikymą neturi. Tėvai yra atsakingi už vaiko (vaikų) išlaikymą ir dėl jų finansinių sunkumų išlaikymas vaikui (vaikams) negali būti mažinamas tiek, kad nebūtų užtikrinti net būtini vaiko (vaikų) poreikiai. Taigi, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ši laikinoji apsaugos priemonė – laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. V., D. V., D. V. ir S. V. po 200,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo prašymo teisme gavimo dienos, t. y. 2011-11-17 iki teismo sprendimo priėmimo dienos buvo taikyta pagrįstai, kadangi būtina užtikrinti vaikų poreikius, iki šalių ginčas bus galutinai išspręstas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atsižvelgęs į atsakovo pajamas, laikino išlaikymo sumą sumažino nuo 300,00 Lt iki 200,00 Lt.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas, teigdamas, jog jo gaunamų pajamų neužtenka būtiniausiems poreikiams patenkinti, nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o skundui paruošti naudojosi profesionalaus advokato paslaugomis ir už skundo padavimą sumokėjo žyminį mokestį.

Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Simonaitienė