Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, dalyvaujant pareiškėjo N. L. atstovui advokatui S. B., atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo N. L. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo - Kauno teritorinė muitinė, dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas N. L. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti 2015-07-30 Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir KTM) sprendimą dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo Nr. 5KM19/42-0649S ta apimtimi, kuria sprendimas priimtas pareiškėjo atžvilgiu; 2) panaikinti 2015-10-06 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimą Nr. 1A-447; 3) panaikinti 2015-12-22 Mokestinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. S-251(7-263/2015); 4) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Ginčijamais sprendimais pareiškėjas kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Respublikos piliečiu Ž. L. ir Rusijos Federacijos piliečiu E. Y. ir A. K.) pripažintas solidariu skolininku muitinei iš viso 105 667,57 Eur mokestinės prievolės sumai (iš jos: muito mokestis – 5 411,55 Eur, akcizo mokestis – 74 786,26 Eur, PVM – 18 814,59 Eur, akcizo delspinigiai – 5 317,42 Eur, PVM delspinigiai – 1 337,75 Eur). Ginčijami sprendimai grindžiami įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015-04-02 baudžiamuoju įsakymu baudžiamoje byloje Nr. 1-281-256/2015 (toliau – ir Baudžiamasis įsakymas), kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 21 str. 1 d. ir 199² str. 1 d. (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis), t. y. už pasirengimą pažeidžiant nustatytą tvarką (LR ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr.4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 ir 3 p.) įgyti iš Ž. L. akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes, toliau jas neteisėtai laikyti, gabenti ir realizuoti) ir nuteistas 100 MGL dydžio bauda. Baudžiamuoju įsakymu kiti kaltinamieji minėtoje baudžiamojoje byloje - Lietuvos Respublikos piliečiai Ž. L. ir G. R. - buvo nuteisti ne už pasirengimą, o už BK 199 str. 1 d. (kontrabanda), 199² str. 1 d. (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis) numatytų nusikalstamų veikų padarymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015-05-19 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.2K-239-139/2015 pažymėta, kad rengimusi tiesiogiai į numatytą nusikaltimo dalyką dar nesikėsinama, rengimosi veikoje nėra ir kitų objektyvių sumanyto nusikaltimo sudėties požymių, nes kaltininkas yra nusprendęs, kad tik po atitinkamo pasirengimo pradės daryti sumanytą nusikaltimą, t. y. „pereis" į pasikėsinimo stadiją, kuri pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Trečiasis suinteresuotas asmuo, neatsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepradėjo daryti sumanytos nusikalstamos veikos, o tik jai pasirengė, ir nurodydamas, kad pareiškėjas Baudžiamuoju įsakymu neva buvo nuteistas už baigtą nusikaltimą (BK 199² str. 1 d.), ginčijamu sprendimu nepagrįstai įregistravo pareiškėjo mokestinę prievolę muitinėje. Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, kuriuo patvirtintas KTM sprendimas, iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentų ir netinkamai įvertino teisinę pareiškėjo padėtį. Komisijos sprendime, kuriuo patvirtintas atsakovo sprendimas, nurodyta, kad Departamento sprendime neteisingai nurodytas pareiškėjo pripažinimo muitinės skolininku teisinis pagrindas. KTM ir Departamento sprendimuose nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, šie spendimai nėra tinkamai pagrįsti, o juose nurodomas teisinis pagrindas ir teisinis aplinkybių vertinimas yra skirtingi (KTM pareiškėją muitinės skolininku laiko Bendrijos muitinės kodekso, nustatyto Tarybos reglamentu (EEB) Nr.2913/92 (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) 202 str. 3 dalies 3-osios įtraukos pagrindu, Departamentas - 2-osios įtraukos pagrindu, o Komisijos sprendime nurodoma, kad Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. 2-oji įtrauka pareiškėjo atžvilgiu netaikytina, taikytina 3 dalies 3-ioji įtrauka). Departamentas ir Komisija priešingas išvadas padarė vadovaudamiesi tuo pačiu 2005-03-03 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) sprendimu byloje Nr.C-195/03. Dėl nurodytų priežasčių iš ginčijamų sprendimų turinio pareiškėjui nėra aišku, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu jis pripažintas solidariu skolininku muitinei ir jo atžvilgiu įregistravo mokestinę prievolę už neteisėtai į Europos Sąjungos muitų teritoriją kitų asmenų (Ž. L., E. Y. ir A. K.) įvežtas cigaretes. Ginčijamuose sprendimuose neteisėtai ir nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas padarė BK 199 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką (kontrabandą), nors jis tokios veikos nepadarė ir už ją nebuvo teisiamas. Tokiu būdu KTM ir Departamento sprendimuose pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 str. 2 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 str. 6 d. įtvirtinta nekaltumo prezumpcija. Komisija nepagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju yra abi Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 dalies 3-osios įtraukos sąlygos pripažinti pareiškėją muitinės skolininku nurodytu pagrindu. Pirmoji sąlyga, kad asmenys turi būti įsigiję arba laikę neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes šiuo atveju neegzistuoja, nes Baudžiamuoju įsakymu nustatyta, jog pareiškėjas cigarečių nematė, jų kiekio, rūšies ir buvimo vietos nežinojo, apie cigarečių realizavimo aplinkybes detaliai negalvojo, tik jas iškrovęs ir sužinojęs kiekį būtų ėmęsis konkrečių veiksmų; antroji sąlyga, kad prekių įsigijimo arba gavimo metu šie asmenys žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog prekės buvo įvežtos neteisėtai, taip pat neegzistuoja, nes nėra pirmosios sąlygos (pareiškėjas neįsigijo ir nelaikė neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtų prekių). Be to, pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 2 d. prekių sulaikymas negali būti laikomas pareiškėjo skolos muitinei atsiradimo momentu, kaip tai nurodoma Komisijos sprendime. Vadovaujantis BPK 346 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 4 d. mokesčių administratorius ar teismas, spręsdamas pareiškėjo apmokestinimo klausimą, privalo vadovautis įsiteisėjusiame teismo Įsakyme baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 1 d. a punktu, importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes, o 2 d. nustatyta, kad importo skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu. Remiantis Teisingumo Teismo 2009-04-02 sprendime byloje C-459/07 pateiktu „neteisėto įvežimo“ sąvokos išaiškinimu, nagrinėjamu atveju skola muitinei atsirado sulaikius neteisėtai įvežtas prekes Bendrijos muitų teritorijoje, t. y. jų faktiniu sulaikymo momentu (2013-03-22). Pareiškėjo atžvilgiu taikomi skirtingą atsakomybę reguliuojantys teisės aktai – pareiškėjas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir pripažintas kaltu pagal BK 21 str. 1 d. ir 199² str. 1 d., o ginčijamais sprendimais pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai pritaikytos mokesčių teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. nustatyta, kad skolininkais laikomi: asmuo, neteisėtai įvežęs tokias prekes; bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas; ir bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Teisingumo Teismas bylose Nr. C-414/02, Nr. C-454/10, Nr. C-l 95/03 pažymėta, kad pripažinimui „skolininku“ Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. antros ir trečios įtraukų prasme taikomos sąlygos, pagrįstos subjektyviu vertinimu, t. y. fiziniai arba juridiniai asmenys turėjo sąmoningai dalyvauti neteisėtai įvežant prekes arba jas įsigyti arba laikyti. Vilniaus apygardos teismo nustatyti faktai patvirtina, kad pareiškėjas veikė organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, sudarė veiksmų planą ir vykdydamas susitarimus atliko tam tikrus veiksmus iki tol, kol buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-12-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1449/2010 suformuota praktika, nagrinėjamu atveju pareiškėjas veikė siekdamas naudos sau. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamajame įsakyme nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pareiškėją, kuris nors fiziškai ir nelaikė akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių), tačiau sudarė planą neteisėtai disponuoti šiomis prekėmis, laikyti įgijusiu akcizais apmokestinamas prekes, kaip tai suprantama pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. 3-ią įtrauką. Pareiškėjas baudžiamojoje byloje prisipažino, jog žinojo, kad ginčo prekės į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos neteisėtai (kontrabandos būdu). Taigi, ginčijamais sprendimais pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai pripažintas skolininku muitinei Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. 3-ios įtraukos pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo KTM atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 1 d. a įtrauka, 2 ir 3 d., neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes atsiranda skola muitinei. Pagal to paties straipsnio 3 d. skolininkais laikomi asmenys, neteisėtai įvežę ar dalyvavę įvežant tokias prekes, taip pat bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo metu žinoję (yra pagrindo manyti, turėję žinoti), kad jos buvo įvežtos neteisėtai. LVAT 2010-12-09 nutartyje Nr. A556-1449/2010 pasisakė, jog, jeigu veiksmų visuma leidžia tvirtinti, kad nors asmuo fiziškai ir nelaikė akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių), tačiau jis visiškai operavo šiomis prekėmis per kitus asmenis, tai reiškia, kad jis turėjo savo žinioje ir savo naudai, mokestinės teisės prasme laikytinas akcizais apmokestinamų prekių turėtoju/laikytoju. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamajame įsakyme nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas veikė organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, sudarė veiksmų planą ir vykdydamas susitarimus atliko tam tikrus veiksmus iki tol, kol buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų. Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pareiškėją, kuris nors fiziškai ir nelaikė akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių), laikyti asmeniu, įsigijusiu akcizais apmokestinamas prekes, kaip tai suprantama pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. 3-ią į trauką. Pareiškėjas pripažįsta, kad jis žinojo, jog ginčo prekės į Bendrijos muitų teritoriją įvežamos neteisėtai, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis nežinojo, jog Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintos cigaretės į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos neteisėtai, kaip tai suprantama pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 1 d. 2-ąją įtrauką. Aplinkybė, susijusi su atliktos nusikalstamos veikos stadija, yra reikšminga sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, tačiau nedaro įtakos sprendžiant apmokestinimo klausimą. Tam, kad būtų galima pripažinti pareiškėją skolininku muitinei, privalu nustatyti dvi kumuliatyvias sąlygas, t. y., kad pareiškėjas įgijo ir laikė neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes ir jų įgijimo arba laikymo metu žinojo (turėjo žinoti) apie neteisėtą šių prekių įvežimą (LVAT 2011-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011). Asmuo gali būti nepripažintas kaltu baudžiamosios teisės aspektu, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas, eliminuojantis atsakomybę mokesčių teisės srityje (LVAT 2007-11-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1062/2007). Remiantis Vilniaus apygardos teismo Baudžiamajame įsakyme nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjas pagrįstai, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. 3-ia įtrauka, pripažintas skolininku muitinei.

Teismo posėdžio pareiškėjo N. L. atstovas skundą palaikė ir prašė jį patenkinti iš esmės skunde nurodytais motyvais.

Atsakovo Departamento atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.

Skundas atmestinas.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015-04-02 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-281-256/2015 pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 21 str. 1 d. (rengimasis padaryti nusikaltimą) ir 199² str. 1 d. (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą) ir nuteistas 100 MGL (3 766 Eur) bauda. Vilniaus apygardos teismo baudžiamajame įsakyme nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. kovo mėnesį, veikdamas organizuotoje grupėje su Ž. L. ir kitais nenustatytais asmenimis, susitaręs su Ž. L. neteisėtai, pažeidžiant nustatytą tvarką <...>, įgyti iš pastarojo akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes, toliau jas neteisėtai laikyti, gabenti ir realizuoti, pasirengė minėtos nusikalstamos veikos padarymui, sudarydamas veikimo planą, t. y., kad, informavus Ž. L. apie atgabentas cigaretes, nuvyks kartu su juo jų iškrauti, iškrovus laikys jas tose patalpose, iki perduos jas toliau realizuoti. Vykdydamas šį susitarimą, 2013-03-22 apie 16.00 val. N. L. kartu su Ž. L. atvažiavo į (duomenys neskelbtini), UAB „Transviko“ priklausančioje teritorijoje esančias dirbtuves, kur 2013-03-22 apie 03.05 val., Ž. L. kartu su Rusijos Federacijoje veikusiu E. Y. organizavus, A. K. vilkiku (duomenys neskelbtini) su puspriekabe G. T. <...> iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną <...> puspriekabėje įrengtoje slėptuvėje - ertmėje, neteisėtai atgabentos cigaretės - 51 490 pakelių cigarečių „Fest“ su baltarusiškomis banderolėmis, kurių vertė viršijo 250 MGL ir sudarė 374 332,30 Lt, tačiau savo veiksmų nepabaigė dėl nuo jo nepriklausančios valios, nes, iki jam su Ž. L. atvykstant į minėtas dirbtuves, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai jau buvo sulaikę A. K. ir nurodytomis transporto priemonėmis pastarojo atgabentas cigaretes - 51 490 pakelių cigarečių „Fest“ su baltarusiškomis banderolėmis.

KTM, remdamasi Vilniaus apygardos teismo 2015-04-02 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-281-256/2015 ir vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 1 d. a punktu, 2 d. ir 3 d. 3-ia įtrauka, 213 str., 2015-07-30 sprendimu Nr. 5KM19/42-0649S pripažino pareiškėją (kartu su Ž. L., E. Y. ir A. K.) solidariu skolininku muitinei, nustatė neteisėtai įvežtų į Bendrijos muitų teritoriją cigarečių muitinę vertę - 9 394,90 Eur, įregistravo muitinėje solidariems skolininkams (tarp jų – ir pareiškėjui N. L.) už neteisėtai gabentas cigaretes mokestinę prievolę - 105 667,57 Eur, iš jos: muitą - 5 411,55 Eur, akcizą - 74 786,26 Eur, PVM - 18 814,59 Eur, akcizo delspinigius - 5317.42 Eur, PVM delspinigius – 1 337,75 Eur skolos atsiradimo datai 2013-03-22 ir įpareigojo pareiškėją kartu su kitais solidariaisiais skolininkais sumokėti: muitą – 5 411,55 Eur, akcizą – 74 786,26 Eur, PVM – 18 814,59 Eur, akcizo delspinigius – 5 317,42 Eur, PVM delspinigius – 1 337,75 Eur.

Nesutikdamas su KTM 2015-07-30 sprendimu Nr. 5KM19/42-0649S, pareiškėjas 2015-09-01 skundu kreipėsi į Departamentą prašydamas panaikinti ginčijamą sprendimą. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindė tuo, kad jis net nepradėjo daryti nusikaltimo, o tik jam pasirengė ir už tai buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015-04-02 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-281-256/2015 pagal BK 21 str. 1 d. ir 199² str. 1 d., todėl pareiškėjas negali būti laikomas muitinės skolininku, nes nėra asmuo, nurodytas Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d.

Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2015-10-06 sprendimu Nr. 1A-447 jį atmetė ir patvirtino KTM 2015-07-30 sprendimą Nr. 5KM19/42-0649S. Toks sprendimas grindžiamas tuo, kad mokestinė prievolė muitinei pareiškėjo atžvilgiu atsirado mokesčių teisės aktų pagrindais ir remiantis Baudžiamajame įsakyme nustatytais faktais. Baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką (pasirengimo stadija), numatytą BK 25 str. 3 d., 21 str. 1 d. bei 199² str. 1 d., reglamentuojančioje atsakomybę už akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, naudojimą ar realizavimą. Remiantis Baudžiamajame įsakyme konstatuotais faktais, kad pareiškėjas veikė organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, sudarė veiksmų planą ir, vykdydamas susitarimus, atliko tam tikrus veiksmus iki tol, kol buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų ir atsižvelgiant į LVAT 2010-12-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1449/2010 suformuotą praktiką, mokestinės teisės prasme asmuo, kuris nors fiziškai ir nelaikė akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių), tačiau visiškai operavo šiomis prekėmis per kitus asmenis, yra akcizais apmokestinamų prekių turėtojas / laikytojas, todėl jam kyla pareiga sumokėti akcizo mokestį bei su juo susijusias sumas. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 38-41 str., 202 str. 3 d. 2-a įtrauka, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) praktika bylose C-414/02, C-195/03, C-454/10, atsižvelgiant į Baudžiamuoju įsakymu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuota, kad pareiškėjas savo veiksmais prisidėjo neteisėtai įvežant akcizais apmokestinamas prekes į Bendrijos muitų teritoriją, todėl jis pripažintinas skolininku muitinei.

Nesutikdamas su Departamento 2015-10-06 sprendimu Nr. 1A-447, pareiškėjas 2015-10-30 skundu kreipėsi į Komisiją prašydamas panaikinti ginčijamą sprendimą.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2015-12-22 sprendimu Nr. S-251(7-263/2015) jį atmetė ir patvirtino Departamento 2015-10-06 sprendimą Nr. 1A-447.

Byloje ginčas kilo dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai pripažino pareiškėją solidariu skolininku muitinei dėl neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtų prekių (cigarečių) ir jo atžvilgiu įregistravo mokestinę prievolę.

Nagrinėjamu atveju teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar ginčijami sprendimai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus veikti (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Pareiškėjas iš esmės neigia ginčijamais sprendimais jam nustatytą mokestinę prievolę teigdamas, kad jis negali būti laikomas muitinės skolininku pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str., nes jis neįvežė ginčo cigarečių, nedalyvavo jas neteisėtai įvežant, jų neįsigijo ir nelaikė, o yra nuteistas vadovaujantis BK 21 str. 1 d. ir 199² str. 1 d., t. y. už rengimąsi padaryti nurodytus veiksmus.

Bendrijos muitinės kodekso 4 str. 12 p. skolininką apibrėžia, kaip bet kurį asmenį, privalantį sumokėti skolą muitinei. Atitinkamai skola muitinei yra suprantama, kaip asmens prievolė sumokėti pagal galiojančias Bendrijos nuostatas atitinkamoms prekėms taikomų importo muitų (importo skola muitinei) arba eksporto muitų (eksporto skola muitinei) sumą (Bendrijos muitinės kodekso 4 str. 9 p.). Kaip matyti iš Bendrijos muitinės kodekso 4 str. 10 p., importo skolos muitinei (importo muitų) sąvoka, be kita ko, apima muitus ir muitams mokamiems už importuojamas prekes lygiaverčio poveikio privalomuosius mokėjimus.

Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 1 d. a punkto nuostata, importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes. Remiantis Teisingumo Teismo 2009-04-02 sprendimu byloje C-459/07, neteisėto įvežimo sąvoka pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. reiškia situaciją, kai prekės, kurios kirtusios Bendrijos išorinę sieną sausuma, yra minėtoje teritorijoje jau už pirmosios muitinės įstaigos, esančios Bendrijos muitų teritorijoje, tačiau kurios nebuvo pristatytos į šią įstaigą ir nepateiktos muitinei, dėl ko už pranešimą muitinei apie šių prekių įvežimą atsakingi asmenys apie tai nepranešė. Skolos atsiradimo momentas įtvirtintas Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 2 d., t. y. skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją momentu.

Pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. skolininkais muitinei tampa: asmenys, neteisėtai įvežę tokias prekes (1-oji įtrauka); bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas (2-oji įtrauka); bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai (3-ioji įtrauka). Bendrijos muitinės kodekso 213 str. nustato, kad tuo atveju, jeigu vieną skolą muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokią skolą.

Teisingumo Teismas byloje Nr. C-414/02 pasisakė, kad iš Kodekso 202 str. 3 d. formuluotės matyti, kad Bendrijos įstatymų leidėjas norėjo plačiai apibrėžti asmenis, kuriuos galima būtų pripažinti muitinės skolininkais dėl galimo neteisėto prekių, kurioms taikomi muitai, įvežimo, o byloje Nr. C-454/10 nurodė, kad dalyvavusiais neteisėtai įvežant laikytini asmenys, kurie kaip nors prisidėjo prie šio įvežimo. Pripažinimui „skolininku“ Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. 2-osios ir 3-iosios įtraukų prasme taikomos sąlygos, pagrįstos subjektyviu vertinimu, t. y. fiziniai arba juridiniai asmenys turėjo sąmoningai dalyvauti neteisėtai įvežant prekes arba jas įsigyti arba laikyti (Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-l 95/03).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011-11-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, aiškindama Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d, nurodė, jog iš minėto straipsnio 3 dalies 3-ios įtraukos loginės konstrukcijos matyti, kad joje nustatytos dvi kumuliatyvios (t. y. turinčios egzistuoti kartu) sąlygos asmenį pripažinti skolininku: pirma, šis asmuo turi būti įsigijęs arba laikęs neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes ir, antra, šių prekių įsigijimo arba gavimo metu jis žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog jos (prekės) buvo įvežtos neteisėtai. Netenkinant bent vienos iš šių sąlygų, asmuo negali būti pripažįstamas privalančiu mokėti importo skolą muitinei (importo muitus) minėtos nuostatos pagrindu.

Minėta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-04-02 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-281-256/2015 pripažino pareiškėją kaltu pagal BK 21 str. 1 d. (rengimasis padaryti nusikaltimą) ir 199² str. 1 d. (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą) ir nuteistas 100 MGL (3 766 Eur) bauda. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-04-02 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-281-256/2015 yra įsiteisėjęs, todėl šioje byloje baudžiamojoje byloje Nr. 1-281-256/2015 nustatytos faktinės aplinkybės yra neginčytinos.

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-281-256/2015 neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. kovo mėnesį, veikdamas organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, susitaręs su Ž. L. neteisėtai, pažeidžiant nustatytą tvarką, įgyti iš pastarojo akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes, toliau jas neteisėtai laikyti, gabenti ir realizuoti, pasirengė minėtos nusikalstamos veikos padarymui, sudarydamas veikimo planą, t. y., kad, informavus Ž. L. apie atgabentas cigaretes, nuvyks kartu su juo jų iškrauti, iškrovus laikys jas tose patalpose iki perduos jas toliau realizuoti. Pareiškėjas, vykdydamas šį susitarimą, 2013-03-22 apie 16.00 val. kartu su Ž. L. atvažiavo į sutartą vietą, kur tą pačią dieną apie 03.05 val. iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką jau buvo neteisėtai atgabenta 51 490 pakelių cigarečių „Fest“ su baltarusiškomis banderolėmis, tačiau savo veiksmų nepabaigė dėl nuo jo nepriklausančios valios, nes buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.

Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-281-256/2015 jam pareikštų kaltinimų savo kaltę pripažino visiškai - pareiškėjas parodė, kad Ž. L. 2013-03-21 jo paprašė padėti iškrauti cigaretes; pastarasis atvažiavo pas jį į namus Baraginės kaime, Marijampolės rajone ir pasakė, kad rytojaus dieną atvažiuos krovininis automobilis su cigaretėmis, kurį šis turės pasitikti ir paprašė padėti jas iškrauti, žadėjo sumokėti, tačiau kainos nesutarė; 2013-03-22, antroje dienos pusėje, atvažiavo Ž. L. ir jie automobiliu VW Caddy, numerio nežino, nuvažiavo į Jungėnų kaimą, dirbtuvių teritoriją, kam priklauso – nežino, jiems atvykus priėjo muitinės pareigūnai ir liepė eiti į patalpas, kuriose stovėjo puspriekabė, buvo žmonių; puspriekabė buvo uždaryta, cigarečių nematė ir apžiūroje nedalyvavo; pareigūnai jį nuvežė į Kauno skyrių, kur apklausė liudytoju; atgal grižo su Ž. L., pakeliui sutarė neprisipažinti; apie cigarečių realizavimo aplinkybes detaliai negalvojo, tik jas iškrovęs ir sužinojęs kiekį, būtų ėmęsis konkrečių veiksmų; iškrautas cigaretes būtų palikęs tose pačiose patalpose, kur iškrovė, kol sugalvos kur realizuoti. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas pripažįsta žinojęs, kad 51 490 pakelių cigarečių „Fest“ su baltarusiškomis banderolėmis į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežta neteisėtai.

Nustatyta, kad KTM šioje byloje ginčijamu sprendimu pareiškėją solidariu skolininku muitinei pripažino Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. 3-ia įtraukos pagrindu, konstatavusi, kad didelį kiekį (51 490 pakelių) cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais nustatyti specialūs jų išleidimo į laisvą apyvartą reikalavimai. Įsigijo, įvežė ir gabeno grupė asmenų (Ž. L., N. L., E. Y. ir A. K.), veikdami organizuotoje grupėje ir neturėdami cigarečių įsigijimo dokumentų ir dokumentų, įrodančių importo mokesčių sumokėjimą už į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas importo muitais ir mokesčiais apmokestinamas prekes. Departamentas ginčijamu sprendimu pareiškėją solidariu skolininku muitinei pripažino Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. 2-os įtraukos pagrindu, konstatavęs, jog pareiškėjas savo veiksmais prisidėjo neteisėtai įvežant akcizais apmokestinamas prekes į Bendrijos muitų teritoriją. Komisija, atsižvelgdama į Baudžiamajame įsakyme nustatytas faktines aplinkybes ir į Teisingumo Teismo 2004-03-04 sprendime bylose C-238/02 ir C-246/02, 2005-03-03 sprendime byloje C-195/03, 2011-11-17 sprendime byloje C-454/10 pateiktus išaiškinimus, kad Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. 1-oji ir 2-oji įtraukos yra susijusios su asmenimis, kurie fiziškai įveža prekes ir jų nedeklaruoja, ir su asmenimis, dalyvavusiais neteisėtai įvežant prekes, šioje byloje ginčijamame sprendime konstatavo, kad Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. 2-oji įtrauka pareiškėjo atžvilgiu netaikytina, nes nėra nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo neteisėtai įvežant į Europos Sąjungos muitų teritoriją akcizais apmokestinamas prekes (kaip nors prisidėjo prie fizinio ginčo prekių atsiradimo šioje teritorijoje), todėl šiuo atveju pareiškėjas solidariu skolininku muitinei pripažintinas Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. 3-ios įtraukos pagrindu.

LVAT 2010-12-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1449/2010 yra išaiškinęs, jog asmuo, kuris fiziškai neįgyja / nelaiko akcizais apmokestinamų prekių, tačiau jo atliktų veiksmų visuma leidžia tvirtinti, kad jis šias prekes turi savo žinioje ir savo naudai, mokestinės teisės prasme laikytinas akcizais apmokestinamų prekių turėtoju / laikytoju, todėl jam kyla pareiga sumokėti akcizo mokestį bei su juo susijusias sumas.

Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti pareiškėją, kuris nors fiziškai ir nelaikė akcizais apmokestinamų prekių, tačiau sudarė veikimo planą neteisėtai disponuoti šiomis prekėmis, laikyti asmeniu, įgijusiu akcizais apmokestinamas prekes, kaip tai suprantama pagal Bendrijos muitines kodekso 202 str. 3 d. 3-iąją įtrauką ir pripažinti pareiškėją skolininku muitinei šios Bendrijos muitinės kodekso nuostatos pagrindu. Dėl pareiškėjo teiginio, kad jis tik rengėsi padaryti nusikaltimą, numatytą BK 199² str. 1 d., tačiau jo net nepradėjo daryti, todėl negali būti laikomas skolininku muitinei, teismas pasisako, kad aplinkybė, susijusi su nusikalstamos veikos stadija, buvo reikšminga sprendžiant pareiškėjo baudžiamosios atsakomybės klausimą, tačiau nedaro įtakos pareiškėjo apmokestinimo klausimams. Minėta, kad siekiant pripažinti pareiškėją skolininku muitinei, privalu nustatyti dvi kumuliatyvias sąlygas, t. y., kad pareiškėjas įgijo arba laikė neteisėtai į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes ir jų įgijimo arba laikymo metu žinojo (turėjo žinoti) apie neteisėtą šių prekių įvežimą. Nagrinėjamoje byloje objektyviais duomenimis nustatyta, kad egzistuoja aukščiau nurodytų kumuliatyvių sąlygų visuma. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ginčijamame Departamento sprendime neteisingai nurodytas teisinis pagrindas, remiantis kuriuo pareiškėjas pripažintas skolininku muitinei (Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. 2-oji įtrauka), nesudaro pagrindo naikinti minėto sprendimo, kadangi ši aplinkybė nesuvaržė pareiškėjo teisės į veiksmingą savo teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad ginčijamuose sprendimuose neteisėtai ir nepagrįstai nurodoma, kad jis padarė BK 199 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką (kontrabandą), nors jis tokios veikos nepadarė ir už ją nebuvo teisiamas. Pagal LVAT suformuotą praktiką (2007-05-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-403-238/2007, 2007-11-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1062/2007, 2015-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-434-438/2015), sprendimas mokesčių teisės byloje nebūtinai siejamas su baigiamuoju teisės aktu, priimtu baudžiamojo proceso tvarka. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu baudžiamosios teisės aspektu, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas, eliminuojantis atsakomybę mokesčių teisės srityje. Baudžiamajame procese sprendžiamas nusikalstamas veikas padariusių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas, o mokestiniame procese - mokesčių mokėtojo apmokestinimo klausimas. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė - pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybe susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl pareiga mokėti mokesčius bei pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės nusižengimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar rezultato. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu buvo taikyti skirtingą atsakomybę reguliuojantys teisės aktai – pareiškėjas Baudžiamuoju įsakymu patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir pripažintas kaltu pagal BK 21 str. 1 d. ir 199² str. 1 d., o jo atžvilgiu mokestinė nepriemoka apskaičiuota vadovaujantis mokesčių teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. KTM 2015-07-30 sprendimu Nr. 5KM19/42-0649S, įvertinęs Baudžiamajame įsakyme nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėją pagrįstai pripažino skolininku muitinei Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. 3-sios įtraukos nuostatų pagrindu.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso ir Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatomis darytina išvada, kad Kauno teritorinės muitinės 2015-07-30 sprendimas Nr. 5KM19/42-0649S, Muitinės departamento 2015-10-06 sprendimas Nr. 1A-447 ir Mokestinių ginčų komisijos 2015-12-22 sprendimas Nr. 1A-251(7-263/2015) yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti teisinio pagrindo nėra. Teismas nenustatė ir kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsisakius patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus, pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestinas ABTĮ 44 str. 1 d. nustatytu pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo N. L. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.