Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant Astai Kryžiūtei, dalyvaujant ieškovo UAB „Plungės šilumos tinklai“ atstovui M. S., atsakovei E. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Plungės šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams UAB „Lydinys“, E. Š. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas UAB „Lydinys“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. 2016-08-01 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Lydinys“ atstovas R. Š. nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka. Nesutinka su ieškovo nurodyta skolos suma. Pripažįsta, kad UAB „Lydinys“ yra skolingas ieškovui. E. Š. yra jo buvusi sutuoktinė, už įsiskolinimą ieškovui ji nėra atsakinga. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įmonė buvo įkūrusi maisto prekių parduotuvę, kuri veikė 1 metus. Po santuokos nutraukimo su E. Š., jai ir atiteko minėtas butas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Lydinys“ 2012-02-01 sudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 113 dėl šilumos energijos tiekimo butui, 37,62 m² ploto, esančiam (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-7). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2012-01-10 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuo 2012-01-12 nuosavybės teise buvo registruotas atsakovės E. Š. vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (b.l. 20-21). E. Š. 2012-02-12 panaudos sutartimi minėto buto patalpomis už komunalinius patarnavimus suteikė naudotis UAB „Lydinys“ (b.l. 37). Telšių rajono apylinkės teismo 2015-12-17 sprendimu E. Š. ir R. Š. santuoka nutraukta, pagal teismo sprendimą, butas esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atiteko E. Š. (b.l. 49, 51-52).

Ieškovas nurodė, kad už atsakovui UAB „Lydinys“ ieškovo suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2016-02-29 susidarė 1341,96 Eur įsiskolinimas bei priskaičiuoti 6,33 Eur delspinigiai, šį įsiskolinimą ieškovas teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Lydinys“ ir E. Š.. Šį prašymą ieškovas grindė tuo, kad nors sutartis sudaryta su UAB „Lydinys“, tačiau patalpos, į kurias buvo tiekiama šilumos energija, priklauso atsakovei E. Š., be to, ji taip pat buvo ir UAB „Lydinys“ akcininkė, todėl apie skolos susidarymą turėjo žinoti. Atsakovo UAB „Lydinys“ atstovas parengiamojo posėdžio metu nurodė sutinkąs, kad UAB „Lydinys“ yra skolinga ieškovui, tačiau nesutiko su skolos dydžiu. Taip pat tiek atsakovo UAB „Lydinys“ atstovas, tiek ir atsakovė E. Š. nesutiko, kad įsiskolinimas būtų priteisimas iš abiejų atsakovų solidariai, kadangi sutartį dėl šilumos tiekimo sudarė UAB „Lydinys“, ši įmonė faktiškai naudojosi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), todėl susidariusį įsiskolinimą turėtų ir apmokėti UAB „Lydinys“.

Pažymėtina, jog CK 6.384 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 5 d. nustato, kad, jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 27 p. nustato, kad standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų. Pagal Energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 5 p., sutartis pagal šį Aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos, pagal to paties Aprašo 6 p., iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo Aprašu nustatytomis sąlygomis. Šiuo požiūriu, įstatyminio ir poįstatyminio lygio teisės normos pareigos atsiskaityti už nuosavybės teise valdomoms patalpoms (butui) centralizuotai tiekiamą šilumos energiją nesieja vien su nuosavybės teisės įgijimu, bet sieja su nuosavybės teisės įgyvendinimu naudojant ir valdant patalpas (butą). Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, savininko pareiga atlyginti už į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas tiekiamą šilumą negali būti a priori siejama tik su priklausymo nuosavybės teise faktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013). Taigi sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti už tiekiamą šilumos energiją būtina nustatyti, ar jį su šilumos tiekėju sieja sutartiniai santykiai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad patalpų (buto), esančių (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas yra 37,62 kv. m savininkė yra atsakovė E. Š., tačiau šias patalpas atsakovė panaudos sutartimi perdavė naudotis UAB „Lydinys“. Atsakovė E. Š. nurodė, kad minėtomis patalpomis naudojosi UAB „Lydinys“, patalpose buvo įrengta maisto prekių parduotuvė, t. y. faktinis minėtų patalpų valdytojas yra UAB „Lydinys“. Be to, UAB „Lydinys“ būdamas faktinis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), valdytojas, 2012-02-01 su ieškovu UAB „Plungės šilumos tinklai“ sudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo tiekti šilumos energiją minėtoms patalpoms (butui). Byloje duomenų, kad ši ieškovo ir atsakovo UAB „Lydinys“ sutartis būtų nutraukta ar, kad ieškovas būtų sudaręs šilumos tiekimo sutartį su atsakove E. Š., nėra. Pažymėtina, kad šilumos vartotojo pareigą sumokėti už į pastatus tiekiamą šilumos energiją įstatymai sieja ne su patalpų savininko statusu, tačiau su asmeniu, kuris tokią pareigą yra prisiėmęs pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012). Be to, nors byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pranešusi ieškovui apie panaudos sutartį, sudarytą su UAB „Lydinys“, tačiau ieškovas 2012-02-01 sudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su faktiniu minėtų patalpų (buto) valdytoju UAB „Lydinys“, t. y. žinojo jog patalpomis (butu) faktiškai naudojasi UAB „Lydinys“, tokiu atveju ieškovas negali remtis tuo, kad atsakovė E. Š. jai nuosavybės teise priklausančias patalpas panaudos teisė suteikusi naudotis UAB „Lydinys“, šios sutarties neįregistravo viešajame registre, t. y. neišviešino panaudos sutarties ar nepranešė apie šios sutarties sudarymą ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas UAB „Lydinys“ faktiškai naudojosi patalpomis (butu), esančiomis (duomenys neskelbtini), bei į tai, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartis 2012-02-01 sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Lydinys“, laikytina, kad už sutartinės prievolės ieškovui įvykdymą iš esmės yra atsakinga UAB „Lydinys“.

Ieškovas taip pat teigė, kad prievolė apmokėti už patiektą šilumos energiją atsakovams solidari, kadangi atsakovė E. Š. iki 2015-12-17 būdama UAB „Lydinys“ akcininkė turėjo pareigą domėtis apie UAB „Lydinys“ turimus įsipareigojimus bei skolas. Pabrėžtina, kad juridinio asmens turtas negali būti tapatinamas su akcininkų (juridinio asmens dalyvių) turtu, kadangi tai yra atskiri teises ir pareigas įgyjantys subjektai. Tam, kad bendrovės dalyviui kiltų civilinė atsakomybė, būtina CK 2.50 str. 3 d. numatyta sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovės E. Š. kaip UAB „Lydinys“ buvusios akcininkės kaltės ar jos veiksmais padarytos žalos ieškovas neįrodinėjo, todėl E. Š. negali būti laikoma solidaria skolininke už UAB „Lydinys“ susidariusį įsiskolinimą ieškovui.

Atsakovė E. Š. iš dalies pripažino ieškinį ir sutiko sumokėti ieškovui įsiskolinimą už tiekiamą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), susidariusį laikotarpiu nuo 2015-12-17 iki 2016-02-29. Atsakovė E. Š. nurodė, kad 2015-12-17 teismo sprendimu buvo nutraukta jos ir R. Š. santuoka, nuo šio sprendimo priėmimo dienos ji visas UAB „Lydinys“ akcijas perleido buvusiam sutuoktiniui R. Š., o butas, esantis (duomenys neskelbtini)atiteko jai asmeninės nuosavybės teisė. Atsakovės teigimu nuo šio sprendimo priėmimo dienos nutraukta ir jos bei UAB „Lydinys“ sudaryta panaudos sutartis, kuria ji suteikė teisę įmonei naudotis jai priklausančiomis patalpomis, t. y. atsakovė E. Š. pripažįsta, kad nuo 2015-12-17 teismo sprendimo priėmimo ji, kaip buto savininkė, yra atsakinga dėl susidariusio įsiskolinimo ieškovui.

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis aukščiau nurodytais šilumos energijos pirkimą – pardavimą reglamentuojančiais teisės aktais bei šiuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika, konstatuotina, jog atsakovas UAB „Lydinys“ turi pareigą sumokėti ieškovui įsiskolinimą už tiektą šilumos energiją į patalpas (butą), esančias (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2015-12-17, t. y. laikotarpiu, kai faktiškai naudojosi minėtomis patalpomis (CK 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str.). Nors atsakovo atstovas parengiamojo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su skolos paskaičiavimu, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių kitokį susidariusio įsiskolinimo dydį, nepateikė.

Atsakovei E. Š. nekyla prievolė sumokėti už ieškovo laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2015-12-17 tiektą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadangi ji faktiškai šiame bute negyveno ir ieškovo teikiamomis paslaugomis nesinaudojo, juolab, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartis 2012-02-01 sudaryta su atsakovu UAB „Lydinys“, mokesčiai buvo skaičiuojami ir sąskaitos buvo išrašomos UAB „Lydinys“.

Pažymėtina ir tai, kad nors butas, esantis (duomenys neskelbtini), minėtu laikotarpiu buvo atsakovės E. Š. ir jos sutuoktinio R. Š. bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo sprendimu konstatuota, jog E. Š. nėra solidariai atsakinga su UAB „Lydinys“ už laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2015-12-17 susidariusį įsiskolinimą, todėl, teismo vertinimu, šis teismo sprendimas neturi įtakos ir R. Š., kaip fizinio asmens, teisėms bei pareigoms.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė E. Š. iš dalies pripažino ieškinį, atsakovė laiko, jog nuo 2015-12-17, kai butas, (duomenys neskelbtini), atiteko jos asmeninėn nuosavybėn, buvo nutraukta ir šio buto panaudos sutartis ir ji faktiškai ėmė valdyti bei naudotis jai priklausančiu turtu, todėl darytina išvada, kad įsiskolinimą, susidariusį nuo 2015-12-17 iki 2016-02-29 turi apmokėti atsakovė E. Š. (Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 5 d.).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimai yra pagrįsti iš dalies ir tenkintini iš dalies: ieškovui iš atsakovo UAB „Lydinys“ priteistinas įsiskolinimas, susidaręs laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2015-12-17, t. y. iš viso 1131,37 Eur suma (1092,92 Eur skola su delspinigiais, skaičiuojant nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn., ir 38,45 Eur skola su delspinigiais, skaičiuojant už 2015 m. gruodžio 1-17 d.); iš atsakovės E. Š. ieškovui priteistinas įsiskolinimas, susidaręs laikotarpiu nuo 2015-12-17 iki 2016-02-29, t. y. iš viso 216,92 Eur suma (31,66 Eur skola su delspinigiais, skaičiuojant už 2015 m. gruodžio 17-31 d. bei 185,26 Eur už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-02-29, įskaitant į šią sumą ieškovo prašomą 6,33 Eur delspinigių sumą už einamąjį periodą – 2016 m. vasario mėn.).

Už laiku neįvykdytą piniginę prievolę ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo kiekvienam iš atsakovų priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

Iš dalies tenkinus ieškinį, iš atsakovų ieškovui priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Ieškovo ieškinys atsakovo UAB „Lydinys“ atžvilgiu patenkintas apytiksliai 84 proc., o atsakovės E. Š. atžvilgiu – 16 proc., todėl atsakovui UAB „Lydinys“ tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis yra 25 Eur (30 Eur × 84 %), o atsakovei E. Š. – 5 Eur. Šios sumos ir priteistinos iš atsakovų ieškovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Lydinys“ 1131,37 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1131,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-04-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB „Plungės šilumos tinklai“.

Priteisti iš atsakovės E. Š. 216,92 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 216,92 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-04-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB „Plungės šilumos tinklai“.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Telšių rajono apylinkės teismą.