Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam V. K., jo atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei R. K., jo gynėjai advokatei E. Žilėnienei,

kaltinamajam G. K., jo atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei S. K., jo gynėjai advokatei E. Šajaukaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K. (V. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Liepiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., dek. gyv. vieta: (duomenys neskelbtini) km., Šatrininkų sen. Vilniaus r., nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, mokosi Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykloje, 1 kurse, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str., 180 str. 2 d., 138 str. 1 d.

G. K. (G. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Ivoniškių k., Šatrininkų sen. Vilniaus r., nevedęs, pradinio išsilavinimo, mokosi Kivyškių pagrindinėje mokykloje, 10 klasėje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str., 180 str. 2 d., 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. ir G. K. , turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą - automobilį, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, 2016-06-16, laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 00.41 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, uždengę savo veidus skudurais, pasibeldė į nukentėjusiojo V. B. gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)., Liepiškių k., Vilniaus r., duris, o nukentėjusiajam duris atidarius, V. K. įbėgęs į gyvenamąją patalpą, papurškė nukentėjusiajam dujomis į veidą, po ko V. K. su G. K. nukentėjusįjį pargriovus ant lovos G. K. ranka sudavė vieną smūgį į galvos sritį, ir vieną smūgį į krūtinės sritį, o V. K. nukentėjusiajam ranka sudavė kelis smūgius į galvos sritį ir kitas kūno vietas, vieną kartą koja spyrė į nukentėjusiojo koją bei G. K. laikant gulintį nukentėjusįjį, taburete sudavė 2-3 smūgius į galvos sritį, tokiu būdu padarydami nukentėjusiajam abiejų akių junginių cheminį I-IIO nudegimą, padarytą chemine medžiaga, nosies nugarėlės muštinę žaizdą, kaktos kairės pusės, kairio skruosto, kairio žando, kairės ausies kaušelio, dešinės akies apatinio voko, kaklo kairės pusės, krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinės pusės poodines kraujosruvas, krūtinės ląstos dešinio šoninio paviršiaus odos nubrozdinimą, nosikaulių lūžį, nesunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo sveikatą, po ko G. K. laikant gulintį nukentėjusįjį, V. K. batų raišteliu surišo pastarojo rankas ir iš kelnių kišenės paėmė 600 eurų vertės nukentėjusiojo automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį, po ko V. K. su G. K. išbėgo į lauką ir V. K. priėjęs prie šalia stovinčio nukentėjusiojo automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), G. K. paimtu rakteliu atrakinęs automobilio priekines keleivio dureles, iš vidaus atrakino automobilio vairuotojo dureles, po ko G. K. priėjęs prie vairuotojo durelių ir jas patraukęs už rankenos, dureles atidarė bei nulaužė durelių rankeną, po ko atsisėdęs ant vairuotojo sėdynės paimtu rakteliu bandė užvesti automobilio variklį, o nepavykus variklį užvesti rakteliu, G. K. sėdint prie vairo, V. K. automobilį pradėjo stumti, tačiau ir stumiant automobilio variklio užvesti nepavyko, todėl nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko užvesti automobilio variklio, taip abu V. K. su G. K. veikdami kartu pasikėsino plėšimo būdu pagrobti 600 eurų vertės V. B. priklausantį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

K. V. K. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad atėjo pas nukentėjusįjį V. B., pasibeldė į duris ir užėjo. Įėjus papurškė ašarinių dujų V. B. į akis ir parvertė jį ant lovos, o pribėgęs G. K. jam padėjo. Jis sudavė V. B. du ar tris smūgius ir paprašė raktelių nuo jo mašinos. Kai šis padavė jam raktelius, jis pribėgo prie mašinos, G. K. sėdo prie vairo, o jis stumdamas bandė padėti jam užvesti mašiną. Kadangi automobilio užvesti nepavyko, jie padėjo raktelius ant sėdynės ir pabėgo. Jų tikslas buvo pavogti mašiną ir pasivažinėti, abu buvo blaivūs. Jie nukentėjusįjį pažinojo anksčiau, nes gyveno netoliese, žinojo, kad jis turi automobilį. Savo žalos dalį jis atlygino, gailisi dėl savo poelgio. Anksčiau teismas jį yra atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametį, antrą kartą tokią nusikalstamą veiką padarė dėl vaikiško kvailumo. N. V. B. atsiprašė teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos vyriausiojo tyrėjo P. V. 2016-08-30 tarnybinio pranešimo matyti, kad analizuojant nukentėjusiojo V. B. telefoninių pokalbių išklotines nustatyta, kad V. B. po nusikaltimo padarymo sūnui skambino 2016-06-16, 00.41 val., iš to darytina išvada, kad nusikaltimas buvo padarytas iki 2016-06-16, 00.41 val. (tomas 1, b. 1. 58).

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu konstatuoja, kad kaltinamųjų V. K. ir G. K. kaltė, jog jie įsibrovę į patalpas ir panaudodami fizinį smurtą V. B. atžvilgiu pasikėsino įvykdyti plėšimą, visiškai įrodyta.

Pagal Lietuvos A. T. formuojamą praktiką plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą naudoja tam, kad pašalinti ir neutralizuoti asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-741/2007; 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2012). Įsibrovimu laikytinas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Esant šiam plėšimą kvalifikuojančiam požymiui teismų praktikoje nustatinėjamas patekimo į patalpą neteisėtumas, kurį atskleidžia ne tik fizinis patekimo į patalpą būdas, bet ir tai, kokį tikslą turėjo kaltininkas, prieš patekdamas į patalpą, kada jam kilo sumanymas pagrobti svetimą turtą, kada ir kaip jis šį sumanymą realizavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167/2010). Tai, kad kaltinamieji plėšimo metu panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. B. ir, kad jo sveikatos sutrikdymai yra susiję su nukentėjusiojo turto pagrobimu ir panaudotas fizinis smurtas buvo ne nusikalstamos veikos tikslas, o priemonė pagrobti turtą, tai, kad kaltinamieji į nukentėjusiojo V. B. patalpas pateko savavališkai, prieš nukentėjusiojo valią, papurškę nukentėjusiajam į veidą dujomis, tokiu būdu įsibrovus į patalpą- nukentėjusiojo namą, siekiant pagrobti iš jo turtą, patvirtina ne tik kaltinamųjų V. K. ir G. K. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiojo V. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, specialisto išvadoje, akistatos protokole, įvykio vietos apžiūros, liudytojo apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys bei kiti įrodymai, ištirti (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad V. K. ir G. K. 2016-06-16 laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 00.41 val. iš anksto susitarę (su savimi turėjo dujų balionėlį, veidus buvo paslėpę skudurais) bendrais veiksmais įsibrovę į patalpas – gyvenamąjį namą, bei panaudodami fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam V. B. priklausantį 600 eurų vertės turtą –automobilį, tačiau nebaigė nusikaltimo dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių . Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus. Kaltinamųjų veiksmai tinkamai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamajame akte V. K. ir G. K. veiksmai buvo kvalifikuoti ir pagal LR BK 138 str. 1 d. Tačiau kaip minėta, kad veika būtų pripažinta plėšimu, svetimas turtas turi būti grobiamas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant jį tuoj pat panaudoti. Šiuo atveju fizinis smurtas yra priemonė pagrobti svetimą turtą. Panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jam gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai. Teismas pažymi, kad plėšimas apima tiek nesunkų, tiek nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl teismo nuomone, V. K. ir G. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas atskirai pagal LR BK 138 str. 1 d. yra perteklinis, dėl ko iš kaltinimo šalinamas ir laikytina, kad V. K. ir G. K. pasikėsino padaryti (LR BK 22 str. 1 d.) nusikaltimą pagal 180 str. 2 d. Teismo nuomone, patiems kaltinamiesiems pripažinus, kad jie pasikėsino įvykdyti plėšimą ir naudojant fizinį smurtą padarė nukentėjusiajam sužalojimus, pagrįstai daroma išvada, kad nagrinėjant bylą nekilo problemų dėl kaltinimo aiškumo, kaltinamieji suprato kaltinimo esmę. Teismas pažymi, kad LR BK 138 str. 1 d. pašalinimas iš kaltinimo nepasunkins kaltinamųjų padėties, nepažeis jų teisės žinoti kaltinimą bei teisės į gynybą.

Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos A. T. 2009 m. birželio 23 d. Nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2009; 2012 m. rugsėjo 25 d. Nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2012 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas, jog byloje nustatyta, kad kaltinamieji kartu , tai yra abu užsidengę savo veidus skudurais, pasibeldė į nukentėjusiojo duris kur abu bendrais veiksmais panaudojo smurtą, teismas konstatuoja, jog jie abu veikė kaip bendravykdytojai, todėl pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstama veiką jie padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Posėdžio metu abu kaltinamieji pripažino padarę nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, todėl kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, jog prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( LR BPK 59 str.1 d.2 p.)

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, spręsdamas kaltinamųjų atsakomybės klausimą, vadovaujasi BK XI skyriaus nuostatomis, nustatančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam G. K. atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (pasikėsinta padaryti nusikaltimą, susijusį su fizinio smurto ir specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto – dujų balionėlio panaudojimu, siekiant užvaldyti svetimą turtą), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (pasikėsinta padaryti sunkų, tyčinį nusikaltimą, nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (veikdamas kartu su V. K., būdami iš anksto pasiruošę, t. y. turėdami dujų balionėlį, veidus užsidengę skudurais, įėję į V. B. namus, papurkšdami dujų balionėliu, suduodami smūgius nukentėjusiajam, tokiu būdu padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą), taip pat į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d.), į tai, kad atsiprašė nukentėjusiojo, sutinka atlyginti civilinius ieškinius, taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – ankščiau neteistas (t. 2, b. l. 69), nebaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 70), padarė šią nusikalstamą veiką būdamas nepilnamečiu, mokosi Kivyškių pagrindinėje mokykloje, 10 klasėje. Teismas įvertinę visas nurodytas bei kitas bausmių skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, atsižvelgiant į teismo posėdyje išsakytą nukentėjusiojo poziciją, taip pat į tai, kad nusikalstamą veiką G. K. padarė būdamas nepilnamečiu, bausmės trukmę nustato ženkliai mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina 1/3 , kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka.

Nuo 2015-03-24 įsigaliojusi BK 75 str. 1 d. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 red.) numato, jog paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidedamas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Todėl teismas įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl bausmės dydžio bei atsižvelgdamas kaltininko asmenybę, o ypač jo jauną amžių, socialinę brandą, galimybes mokytis ar dirbti, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams bei taikant auklėjamojo poveikio priemones.

G. K. gynėja adv. E. Š. teismo posėdžio metu prašė atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės ir skirti jam auklėjamojo poveikio priemones. Pažymėtina, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti nepilnametį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinosioms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinosios sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) atsiprašė nukentėjusio asmens ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Konstatuotina, kad nepilnametis G. K. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93 str., kadangi jis pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą, o pagal minėtą straipsnį, atleistas gali būti tik nepilnametis, kuris padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 9 d., BK 66 str. 1 ir 2 d., G. K. į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2016-07-20 iki 2016-07-21.

G. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nebendrauti su V. K. ir nukentėjusiuoju V. B. paliktina iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. K. atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (pasikėsinta padaryti nusikaltimą, susijusį su fizinio smurto ir specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto – dujų balionėlio panaudojimu, siekiant užvaldyti svetimą turtą), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (pasikėsinta padaryti sunkų, tyčinį nusikaltimą, nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (veikdamas kartu su G. K., būdami iš anksto pasiruošę, t. y. turėdami dujų balionėlį, veidus užsidengę skudurais, įėję į V. B. namus, papurkšdami dujų balionėliu, suduodami smūgius nukentėjusiajam, tokiu būdu padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą), taip pat į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d.), į tai, kad atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam savo padarytos žalos dalį, jo motina, civilinė atsakovė R. K. sutinka atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – 2015-06-26 ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas ir nepilnametis V. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. (t. 2, b. l. 45, 48-52), nebaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 55), padarė šią nusikalstamą veiką būdamas nepilnamečiu, mokosi Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykloje, 1 kurse. Teismas įvertinę visas nurodytas bei kitas bausmių skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, atsižvelgiant į teismo posėdyje išsakytą nukentėjusiojo poziciją, taip pat į tai, kad nusikalstamą veiką V. K. padarė būdamas nepilnamečiu, bausmės trukmę nustato mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina 1/3 , kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka.

Nuo 2015-03-24 įsigaliojusi BK 75 str. 1 d. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 red.) numato, jog paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidedamas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Todėl teismas įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl bausmės dydžio bei atsižvelgdamas kaltininko asmenybę, o ypač jo jauną amžių, socialinę brandą, galimybes mokytis ar dirbti, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams bei taikant auklėjamojo poveikio priemones.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 9 d., BK 66 str. 1 ir 2 d., V. K. į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2016-07-20 iki 2016-07-21.

V. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nebendrauti su G. K. ir nukentėjusiuoju V. B. paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis V. B. byloje 2016-08-17 buvo pateikęs 600 eurų civilinį ieškinį, kurį 2016-09-20 patikslino nurodydamas, kad V. K. motina R. K. jam atlygino sūnaus padarytą turtinę ir neturtinę žalą, t. y. jam sumokėjo 300 eurų, todėl nuo civilinio ieškinio V. K. jis atsisakė ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš G. K. jo padarytos žalos dalį, t. y. 300 eurų. V. B. pareikštas civilinis ieškinys įrodytas ir kaltinamojo G. K. pripažintas, todėl tenkintinas visiškai, likusi neatlyginta žalos dalis - 300 eurų, priteistina iš G. K., o jam neišgalint sumokėti, išieškojimas nukreiptinas į G. K. įstatyminę atstovę S. K..

Vilniaus teritorinės ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 142,46 Eur sumai dėl V. B. gydymo išlaidų atlyginimo. Ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai. Ši žala padaryta bendrais nusikalstamais kaltinamųjų V. K. ir G. K. veiksmais ir jie privalo ją solidariai atlyginti. Kadangi kaltinamieji V. K. bei G. K. šiuo metu yra nepilnamečiai, tai jiems neturint lėšų ar uždarbio iki jų pilnametystės iš jų priteisiamos turtinės žalos atitinkama dalis išieškotina iš jų tėvų.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: telefoninių pokalbių ir mobiliojo ryšio operatorių celių išklotinės, įrašytos į kompaktinius diskus TITANUM CD-R 700 MB (2 vnt.), paliktini saugoti byloje; 2016-06-16, adresu Akmenų g., Liepiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., įvykio vietos, t. y. namo, prieigos prie namo ir automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rastas ir paimtas dujų balionėlis su užrašu „KO JET“ bei bato raištelis, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, esančiame Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; 2016-06-16 adresu Akmenų g., Liepiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., įvykio vietos, t. y. namo, prieigos prie namo ir automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimti kvapų mėginiai, saugomi Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdyboje, esančioje Minsko pl. 45, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. K. (G. K.) pripažinti kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 10 ( dešimčiai ) mėnesių.

Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1dalį ir 2 dalį, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 87 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1, 2 ir 4 punktus 3 dalies 5 punktą ir G. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems ) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones-elgesio apribojimą 10 ( dešimčiai ) mėnesių būti namuose nuo 23 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, įpareigojant mokytis arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, uždrausti be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo keisti gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 9 d., BK 66 str. 1 ir 2 d., G. K. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-07-20 iki 2016-07-21.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant nebendrauti su V. K. ir nukentėjusiuoju V. B. palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

G. K. išteisinti pagal LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 1 metams.

Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 87 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1, 2 ir 4 punktus 3 dalies 5 punktą ir V. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems ) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones-elgesio apribojimą 10 ( dešimčiai ) mėnesių būti namuose nuo 23 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, įpareigojant mokytis arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, uždrausti be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo keisti gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 9 d., BK 66 str. 1 ir 2 d., V. K. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-07-20 iki 2016-07-21.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant nebendrauti su G. K. ir nukentėjusiuoju V. B. palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

V. K. išteisinti pagal LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. K. jo padarytos žalos dalį, t. y. 300 eurų, o nepilnamečiui G. K. neturint savarankiškų pajamų ar turto iki pilnametystės išieškoti iš jos atstovės pagal įstatymą S. K..

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš V. K. ir G. K. solidariai Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 142,46 Eur, o nepilnamečiams V. K. ir G. K. neturint lėšų ar turto iki jų pilnametystės subsidiariai išieškoti iš jų atstovų pagal įstatymą V. K. motinos R. K. ir G. K. motinos S. K..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: telefoninių pokalbių ir mobiliojo ryšio operatorių celių išklotinės, įrašytos į kompaktinius diskus TITANUM CD-R 700 MB (2 vnt.), palikti saugoti byloje; 2016-06-16, adresu (duomenys neskelbtini) g., Liepiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., įvykio vietos, t. y. namo, prieigos prie namo ir automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rastus ir paimtus dujų balionėlį su užrašu „KO JET“ bei bato raištelį, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, esančiame Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 2016-06-16, adresu Akmenų g., Liepiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., įvykio vietos, t. y. namo, prieigos prie namo ir automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtą kvapų mėginį, saugomą Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdyboje, esančioje Minsko pl. 45, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.