Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjas Saulius Jakaitis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rustikas“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rustikas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 21RE-(AG-272/03-2023) ir ginčo klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo UAB „Rustikas“ skundą dėl 2023 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. SKP-29 „Dėl UAB „Rustikas“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ panaikinimo patenkinti, panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, ir Agentūra) 2023 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. SKP-29 „Dėl UAB „Rustikas“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Skunde teigia, jog NMA Sprendimą priėmė padarydama Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo (toliau – ir Sankcijų taikymo metodika), pažeidimus. Nurodo, kad darbo vietos rodiklių neišlaikė dėl COVID-19 pandemijos ir jos sukeltų sunkumų, taikytų veiklos apribojimų bei jų padarinių, t. y. dėl išimtinių, objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Taip pat teigia, jog Sankcijų taikymo metodikos 11 punktas nustato, kad jei už padarytą pažeidimą gali būti skiriama didesnė kaip 10 tūkstančių Eur sankcija ir paramos gavėjas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir (arba) Lietuvos teisės aktų nuostatų nesilaikymą grindžia išimtinėmis aplinkybėmis, NMA, priimdama sprendimą dėl sankcijų taikymo, turi gauti rašytinį Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) pritarimą, t. y. NMA per 10 darbo dienų nuo pažeidimo nustatymo ŽŪM turi pateikti visą su pažeidimu susijusią medžiagą ir NMA siūlomą sprendimą dėl sankcijų taikymo / netaikymo, pagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Ginčo atveju už 2018 m. lapkričio 23 d. vietos projekto vykdymo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projekto sutartis, ir Paramos sutartis) numatytų rodiklių neišlaikymą skiriama didesnė nei 10 000 Eur sankcija (paskirta 13 361,11 Eur), o įsipareigojimų nesilaikymas grindžiamas išimtinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjos įsitikinimu, NMA į ŽŪM nesikreipė, todėl NMA Sprendimą patvirtinantis ŽŪM sprendimas priimtas nebuvo. Tokiu būdu buvo pažeistas imperatyvus Sankcijų taikymo metodikos 11 punkto reikalavimas, dėl kurio NMA Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Pareiškėja pabrėžia, kad dėl šio pažeidimo, Komisija sprendime nepasisakė.

Taip pat skunde nurodo, jog Komisija ir NMA netinkamai vertino ginčo aplinkybes ir aiškino Sankcijų taikymo metodikos nuostatas. Pareiškėja nesutinka su Komisijos sprendimo išvada, kad ji „išimtinių aplinkybių nepagrindė medicininėmis pažymomis, finansiniais dokumentais, veterinarinėmis pažymomis, kitomis kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis“. Paaiškina, jog Sankcijų taikymo metodikos 11 punktas numato, kad išimtinių aplinkybių buvimas turi būti pagrindžiamas medicininėmis pažymomis, finansiniais dokumentais, veterinarinėmis pažymomis, kitomis kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis ar kitais lygiaverčiais dokumentais. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išimtinių aplinkybių buvimą pagrindžiančių dokumentų sąrašas nėra baigtinis ir jos gali būti grindžiamos įvairiais dokumentais, kurie savo turiniu leidžia tam tikras aplinkybes vertinti kaip išimtines. Juo labiau, kad ir Sankcijų taikymo metodikos punktas neįtvirtina baigtinio išimtinių aplinkybių sąrašo, 10.3 papunktyje numatydamas kitas aplinkybes (nepriklausiusias nuo pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio valios), turėjusias didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui. Pareiškėja savo poziciją grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, pažyma apie jos įtraukimą į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, oficialiais dokumentais patvirtinančiais jos užsakovo bankrotą, finansiniais dokumentais ir pan. Pareiškėjos įsitikinimu, išimtinės aplinkybės buvo pagrįstos ir nurodo penkias išimtines aplinkybes. Pirma, COVID-19 pandemijos sąlygojami veiklos apribojimai. Anot pareiškėjos, jos galimybės vykdyti veiklą nebuvo sustabdytos ir ji veiklą vykdė, tačiau dėl COVID-19 pandemijos veiklos sąlygos ir galimybės pasikeitė kardinaliai. Negalėjo funkcionuoti lygiai taip pat kaip tą darė teikdama paraišką paramai gauti, sudarydama Paramos sutartį ar gaudama paramą bei taip kaip tuo metu ji planavo veiklą vykdyti ateityje. Pareiškėja nesutinka su Komisijos teiginiu, kad COVID-19 pandemija neatitinka force majeure (nenugalima jėga) sąlygų ir jos „pasekmių nebūtų įmanoma išvengti, nepaisant visų protingų atsargumo priemonių“. Pažymi, kad negalėjo išvengti pandemijos padarinių, ar jų išvengti kokiomis nors protingomis atsargumo priemonėmis. Dėl susiklosčiusių išimtinių aplinkybių ji ėmėsi tam tikrų protingų ir ekonomiškai pamatuotų sprendimų, kurie leido Bendrovei išvengti skaudžių padarinių (bankroto) ir užtikrinimo ekonominį gyvybingumą. Pareiškėjos manymu, COVID-19 pandemijos kontekste jos elgesys visiškai atitiko protingas atsargumo priemones, tačiau jos nulėmė ir atitinkamas pasekmes. Antra, dėl COVID-19 taikomų apribojimų užsakymus sustabdė pagrindinis prekių platintojas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja dėl to prarado 20 000 Eur. 2020 metų rudenį surastas naujas platintojas negalėjo garantuoti jokios konkrečios jos gaminamų prekių apyvartos. Su platintoju buvo susitarta dėl bendradarbiavimo, tačiau prognozuoti, kokia bus prekių paklausa ir kaip seksis jas platinti nebuvo absoliučiai jokių galimybių. Iš esmės 2020 – 2021 metais dėl COVID-19 viruso susiklosčiusi situacija buvo visiškai neapibrėžta ir neprognozuojama. Dėl objektyvių priežasčių mažmeninė rinka traukėsi, mažėjo pardavimo galimybių, su laiku jie atsistatė sunkiai. Dėl šių priežasčių 2021 metais ji neturėjo finansinių galimybių atkurti iki COVID-19 pandemijos buvusias darbo vietas. Be to, dėl pandemijos sąlygojamų ribojimų bei kitų ekonominių padarinių, toks sprendimas būtų kėlęs realią grėsmę bendrovės finansinei būklei, jos ekonominiam gyvybingumui. Trečia, objektyvi ir nuo jos nepriklausanti aplinkybė, neleidusi 2021 metais atkurti tokį patį darbo vietų skaičių, koks buvo iki pandemijos pradžios, buvo ta, kad rinkoje trūko darbuotojų, norinčių dirbti medžio apdirbimo srityje. Anksčiau dirbę jos darbuotojai neparodė suinteresuotumo vėl ateiti dirbti į Bendrovę, naujų darbuotojų paieška nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų. Ketvirta – žaliavų kainų didėjimas. Nuo 2019 metų pabaigos medienos kaina rinkoje pradėjo nuosekliai augti. Atitinkamai brango ir medienos gaminiai, kurie buvo naudojami kaip žaliava pareiškėjo prekėms gaminti: laminuota atspari drėgmei fanera, MDF paprastos ir impregnuotos plokštės, ąžuolo mediena. Taip pat brango prekėms gaminti naudojamas varis, kiti metalo gaminiai (nerūdijančio plieno varžtai, vinys). Pareiškėjos manymu, žaliavų brangimas turėjo didelę reikšmę gaminamų prekių savikainai, didino prekės pagaminimo kaštus. Penkta, pasikeitė vartotojų įpročiai. Pareiškėja skunde nurodo, jog COVID-19 pandemija ženkliai įtakojo vartotojų įpročius, pakoregavo jų elgseną, poreikių prioritetus. Dėl pandemijos labai stipriai sumažėjo ne pirmo būtinumo prekių vartojimas, atitinkamai sumažėjo tokių prekių paklausa. Tokia tendencija išliko ir didžiąją dalį 2021 metų. Paaiškina, kad ji gamina produkciją, kuri pasižymi išskirtinumu – Bendrovė gamina išskirtinio dizaino ir aukštos kokybės inkilus ir lesyklas paukščiams. Šie produktai yra brangūs, todėl jų pirkėjų ratas nėra labai platus, gaminio pirkėją reikia surasti, jį pasiekti su informacija apie prekę, paaiškinti produkcijos išskirtinumą, kokybę. Inkilai ir lesyklos paukščiams patys savaime nėra būtina turėti prekė, todėl jų realizacija ir ne pandemijos metu nebuvo labai paprasta, nepaisant gaminio išskirtinumo ir kokybės. Tuo tarpu pandemijos metu (kuri taip pat tęsėsi ir 2021 metais) tokio pobūdžio prekių paklausa krito, kas labai apsunkino galimybę objektyviai prognozuoti pardavimų srautus bei gautinas pajamas. Taip pat paaiškina, kad jos kuriama prekė yra nišinė, pasižyminti išskirtiniu dizainu bei kokybe, tačiau atitinkamai ir didesne kaina. Retas vartotojas renkasi dizainą ir kokybę, už kurią reikia sumokėti keliasdešimt kartų didesnę kainą, nei įprastas inkilas parduotuvėje. Pandemijos metu ši konkurencinė aplinka dar labiau komplikavosi, kadangi konkuruoti su pigiais produktais (kai vartotojui ši prekių grupė nėra pirmo būtinumo) buvo labai sudėtinga. Pareiškėjos teigimu, dėl nurodytų penkių aplinkybių (COVID -19 pandemijos, jos sąlygojami veiklos apribojimai; prekių platintojo „(duomenys neskelbtini) bendrovės veiklos sustabdymas ir bankrotas; darbuotojų trūkumas rinkoje; žaliavų kainų didėjimas; pasikeitę vartotojų įpročiai), ji priėmė sprendimą peržiūrėti savo veiklos modelį ir jį pakeisti taip, kad atsisakyti fiksuotų kaštų, gamybą vykdyti tik pagal poreikį, t. y. esant atitinkamiems užsakymams, atitinkamai veiklos sąnaudas susiejant su realiai gautinomis pajamomis. Tokiu būdu yra užtikrinamas gamybinės veiklos lankstumas, kontroliuojamos veiklos sąnaudos, valdomos rizikos, susijusios su prekių realizavimo rinkose vykstančiais pokyčiais ir netikėtumais. Pagal tokį veiklos modelį įmonė gamybinius ir su tuo susijusius kaštus patiria tik tada, kai turi atitinkamus užsakymus konkretiems gaminių kiekiams, o nesant užsakymų, atitinkamai nesant ir pajamų, tokių fiksuotų kaštų nėra. Šio veiklos modelio turinį sudaro tai, kad dalį gamybinių, logistinių ir kitų procesų ji perka iš išorės tiekėjų, atsisakydama vidinio šių procesų organizavimo bei su tuo susijusių fiksuotų ir periodinių sąnaudų. Pareiškėjos įsitikinimu, toks sprendimas buvo ekonomiškai paskaičiuotas ir būtinas siekiant užtikrinti jos ekonominį gyvybingumą, išvengti nemokumo ir bankroto. Jos nuomone, jeigu ji nebūtų paisiusi objektyvių aplinkybių, nebūtų vertinusi savo finansinių galimybių, rinkos situacijos ir būtų „aklai“ vykdžiusi Projekto sutarties nuostatas, 2021 metus ji būtų pabaigusi su mažiausiai 26 372,60 Eur nuostoliu. Tai reikštų, kad ji nebūtų įvykdžiusi ekonominio gyvybingumo rodiklio, realiai taptų nemoki ir būtų priversta inicijuoti bankroto procesą. Tuo tarpu objektyvių priežasčių sąlygoti veiklos pertvarkymai ne tik leido išsaugoti Bendrovę, jos vykdomą veiklą, išsaugoti darbo vietas ir užtikrinti asmenų užimtumą, bet ir sudėtingus metus baigti pelningai. Tai racionalių, ekonomiškai pasvertų sprendimų rezultatas, į kurį NMA ir Komisija dėl nesuprantamų priežasčių visiškai nepagrįstai neatsižvelgė.

Taip pat pareiškėjos teigimu, Komisija nevertino jos nurodytos aplinkybės, kad NMA Sprendime nurodytas Projekto sutarties pažeidimas buvo padarytas 2020 metais ir jau anksčiau buvo įvertintas. Paaiškina, jog Projekto sutarties 3.1.13 papunkčiu ji įsipareigojo iki kontrolės laikotarpio pabaigos sukurti 1 naują darbo vietą ir išlaikyti 7 darbo vietas (įskaitant naujai sukurtąją). Įsipareigojimas sukurti vieną naują darbo vietą buvo įvykdytas ir tokia darbo vieta buvo sukurta 2019 metų spalio 1 d. Tuo tarpu įsipareigojimas iki kontrolės laikotarpio pabaigos išlaikyti septynias darbo vietas nebuvo įvykdytas 2020 metais. Ši aplinkybė bei jos priežastys buvo nurodyti teiktoje įgyvendinto projekto metinėje ataskaitoje už 2020 metus bei jos dokumentuose. Metinės ataskaitos vertinimą atlikusi Zarasų–Visagino regiono vietos veiklos grupė (toliau – ir VVG) nurodytas išimtines aplinkybes bei jas pagrindžiančius duomenis ir dokumentus priėmė, jokių pastabų dėl šių įsipareigojimų neįvykdymo nepateikė, sankcijų netaikė. Tiesioginio reikalavimo atkurti 7 darbo vietas ji taip pat nebuvo gavusi. Mano, kad Projekto sutartyje numatytas įsipareigojimas išlaikyti 7 darbo vietas buvo neįvykdytas 2020 metais, todėl laikytina, kad šis įsipareigojimas negalėjo būti įgyvendintas 2021 metais, kadangi septynių darbo vietų nebeliko nuo 2020 m. gegužės mėn. Taip pat mano, kad nėra teisinio pagrindo tą patį įsipareigojimo nevykdymą pakartotinai vertinti kaip įgyvendinto projekto metinės ataskaitos neatitikimą, kadangi nepertraukiamo darbo vietų išlaikymo jau nėra nuo 2020 metų pavasario.

Pareiškėjos teigimu, NMA ir Komisija nevertino priežiūros rodiklių neišlaikymo priežasčių. Anot pareiškėjos, ji negalėjo užtikrinti Projekto sutartyje numatyto rodiklio įgyvendinimo dėl COVID-19 pandemijos sukeltų padarinių. Paaiškina, kad Sankcijų taikymo metodikos 10.11 ir 10.12 punktai numato, kad ekstremalioji situacija ir karantinas yra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, jeigu dėl jų buvimo asmuo negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Taip pat pažymi, jog vertindama Projekto sutartyje numatytų rodiklių nevykdymą 2020 metais VVG sprendė, kad nėra pagrindo taikyti kokias nors sankcijas pareiškėjai, kadangi tai buvo sąlygota COVID-19 pandemijos sukeltų padarinių. Tuo tarpu už 2021 metus jai buvo pritaikyta sankcija, nors Projekto sutartyje numatyto rodiklio nesilaikymas buvo sąlygotas lygiai tų pačių COVID-19 pandemijos sukeltų padarinių. Susidarė situacija, kad 2020 ir 2021 metais objektyviai egzistavusios ir tiesioginę įtaką ūkinei veiklai dariusios sąlygos buvo įvertintos skirtingai. Toks analogiškų aplinkybių nenuoseklus vertinimas nėra pagrįstas ir teisėtas, neužtikrina teisinių santykių stabilumo ir teisėtų lūkesčių. Anot pareiškėjos, sprendimas neskirti sankcijos už 2020 metais Projekto sutartyje numatytų rodiklių neįgyvendinimą buvo grindžiamas Sankcijų taikymo metodikos 10.10 papunkčiu, kuris kaip išimtinę aplinkybę numato nepaprastosios padėties įvedimą. Tačiau COVID-19 pandemijos Lietuvoje nepaprastoji padėtis įvesta nebuvo (ji buvo įvesta tik nuo 2021 m. lapkričio 10 d. ir buvo susijusi su migrantų krize). Tuo tarpu ekstremalioji situacija ir jos sukelti padariniai, kuriais ji grindžia negalėjimą įgyvendinti darbo vietų rodiklio 2021 metais, buvo paskelbta nuo 2020 m. birželio 17 d. ir tęsėsi visus 2021 metus ir buvo atšaukta tik 2022 m. gegužės 1 d. Mano, jog nuosekliai ir sistemingai vertindama 2020 ir 2021 metais atsiradusias aplinkybes bei jų sukeltus padarinius, NMA ir dėl 2021 metų ataskaitos turėjo priimti sprendimą sankcijos neskirti, kadangi susiklosčiusi situacija buvo nulemta 2020 metų padarinių, persikėlusių ir dariusių įtaką ir 2021 metais.

2. NMA pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškina, kad pareiškėja pateikė 2018 m. vasario 2 d. paraišką Nr. 42VS-PV-18-1-04372-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „LEADER programa“ veiklos sritį „Parama vietos projektams įgyvendinti pagal VPS“ (toliau – ir Paraiška). Teikdama Paraišką ir pasirašydama Paramos sutartį, pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą „Įrangos įmonėje „Rustikas“, UAB įsigijimas“ (toliau – ir Projektas), nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Projektas įgyvendintas vienu etapu, 2020 m. sausio 21 d. pareiškėja pateikė mokėjimo prašymą Nr. 42VS-PV-18-1-04372-MP001, kuris buvo įvertintas teigiamai, ir 2020 m. balandžio 16 d. pareiškėjai buvo išmokėta 33 402,78 Eur paramos suma. Kartu su mokėjimo prašymu pareiškėja pateikė galutinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą Nr. 42VS-PV-18-1-04372-PI001, kuri 2020 m. balandžio 8 d. buvo įvertinta teigiamai, nes pareiškėja sukūrė 1 darbo vietą (1 etatą) ir iki Projekto pabaigos išlaikė esamas 7 darbo vietas (7 etatus). 2021 m. balandžio 26 d. pareiškėja pateikė pirmą metinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą Nr. 42VS-PV-18-1-04372-PI002. 2021 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. S-(5.3)-21-173 „Dėl įgyvendinto vietos projekto metinės ataskaitos vertinimo“ VVG informavo, jog metinė ataskaita įvertinta neigiamai, tačiau, vadovaujantis Sankcijų taikymo metodikos 10.10 papunkčiu, sankcijos nebuvo taikomos. Pareiškėja 2020 ataskaitiniais metais vietoj planuotų 7 darbo vietų (7 etatų) išlaikė 3,4 darbo vietas (3,4 etatus), tai sudarė 48,6 proc. nuo Paramos sutarties 3.1.13 papunktyje suplanuoto išlaikyti rodiklio „Išlaikytų darbo 7 vietų (7 etatų) skaičius (vnt.). 2022 m. gegužės 2 d. pareiškėja pateikė antrą metinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą Nr. 42VS-PV-18-1-04372-PI003. 2022 m. spalio 13 d. raštu Nr. S-(5.3)-22-197 „Dėl įgyvendinto vietos projekto metinės ataskaitos vertinimo“ (toliau – ir Raštas, ir 2022 m. spalio 13 d. raštas) VVG informavo apie neigiamą metinės ataskaitos vertinimo išvadą. Išvadoje VVG nurodė, jog metinė ataskaita įvertinta neigiamai „Dėl vietos projekto paraiškoje bei vykdymo sutartyje numatytų priežiūros rodiklių neišlaikymo, vietos projekto atrankos kriterijų neišlaikymo, specialiųjų įsipareigojimų nurodytų FSA neišlaikymo“. 2021 m. paramos gavėja (pareiškėja) vietoj planuotų išlaikyti 7 darbo vietų (7 etatų) išlaikė 0,8 darbo vietos (0,8 etato), o tai sudaro 11,43 proc. nuo suplanuoto išlaikyti rodiklio. VVG 2022 m. spalio 13 d. rašte nurodė jog pareiškėja 2021 ataskaitiniais metais pasiekė ekonominio gyvybingumo rodiklius: skolos rodiklis – 0,26, grynojo pelningumo – 4,8. Pažymi, jog atrankos vertinimo metu už numatytą kriterijų VVG skyrė 20 balų, todėl įsipareigojimas yra neišlaikytas. Taip pat VVG Rašte pažymėjo, jog pareiškėja ataskaitiniu laikotarpiu neišlaikė FSA3 2 dalies „Vietos projekto atrankos kriterijai“ 1 punkto „Didesnis naujų darbo vietų skaičius“ 1.3 papunktyje nurodyto atrankos kriterijaus („Sukurta 1 (imtinai) nauja darbo vieta (etatas)“), už kurį Paraiškos naudos (kokybės) vertinimo metu buvo suteikta 20 balų. Pareiškėja ataskaitiniu laikotarpiu neišlaikė FSA 2 dalies „Vietos projekto atrankos kriterijai“ 4 punkte nurodyto atrankos kriterijaus („Sukuriama nauja darbo vieta jaunam žmogui iki 40 m.“), už kurį atrankos vertinimo metu Paramos gavėjai buvo suteikta 20 balų. Ataskaitiniu laikotarpiu išlaikyta 0,34 etato. VVG Rašte nurodė, jog nuo 2020 m. įvedus karantiną Lietuvoje bei užsienio valstybėse UAB „Rustikas“ gamybinė–prekybinė veikla visiškai sustojo. Didelė dalis produkcijos buvo importuojama į Daniją, kur užsidarius parduotuvėms nebuvo užsakymų, todėl įmonė neturėjo, kur realizuoti pagamintos produkcijos. Dėl susidariusios padėties įmonė priėmė sprendimą stabdyti veiklą. Pandemija tęsėsi ir 2021 m., todėl produkcija nebuvo realizuojama, negalėjo vykti verslo susitikimai su užsienio partneriais dėl produkcijos realizavimo. Pandemijos laikotarpiui Danijos įmonė, su kuria bendradarbiavo pareiškėja, bankrutavo ir neatsiskaitė su pareiškėja už pagamintą produkciją, nuostolis 20 000 Eur. Dėl šių priežasčių pareiškėja neturėjo galimybės atkurti iki COVID-19 pandemijos buvusių darbo vietų, nes būtų kilusi reali grėsmė Bendrovės finansinei būklei, jos ekonominiam gyvybingumui. Kitos priežastys, nepriklausančios nuo įmonės ir neleidusios atkurti darbo vietų, – darbuotojų, norinčių dirbti medžio apdirbimo srityje, trūkumas, žaliavų kainų didėjimas. Įvertinusi visus veiksnius, pareiškėja priėmė sprendimą keisti savo įmonės veiklos modelį ir gaminti produkciją pagal užsakymus. NMA taip pat paaiškina, kad atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, 2023 m. sausio 3 d. išsiuntė raštą Nr. BRK-77 „Dėl informacijos pateikimo“ ir paprašė VVG pateikti dokumentus, kurie įrodytų, jog ne dėl pareiškėjos kaltės Paraiškoje ir Paramos sutartyje numatyti įsipareigojimai nebuvo įvykdyti. 2023 m. sausio 9 d. raštu Nr. S-(5.3)-23-04 „Dėl informacijos pateikimo“ VVG pateikė papildomus dokumentus, kurie nepagrindė, jog ne nuo pareiškėjos priklausančių aplinkybių įsipareigojimai nebuvo įvykdyti. NMA teigimu, ji nustatė, kad padarytas Paramos sutarties 3.1.13 papunkčio pažeidimas, todėl, vadovaudamasi atitinkamomis teisės aktų nuostatomis, 2023 m. kovo 6 d. priėmė Sprendimą ir pritaikė pareiškėjai sankciją – 13 361,11 Eur paramos sumos susigražinimą dėl neįvykdyto įsipareigojimo.

NMA nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog jai buvo numatyta imperatyvi pareiga gauti ŽŪM pritarimą priimant sprendimą pagal Sankcijų taikymo metodikos 11 punktą. NMA teigimu, pareiškėja, pateikdama Paraišką ir pasirašydama Paramos sutartį, įsipareigojo įgyvendinti Projektą ir pasiekti Paramos sutartyje numatytus priežiūros rodiklius (sukurti 1 darbo vietą (1 etatą) ir iki Projekto pabaigos išlaikyti esamas 7 darbo vietas (7 etatus)). Sankcijų taikymo metodikos 11 punkte aiškiai nurodyta, kad pareiškėja turi pagrįsti išimtinių aplinkybių buvimą. NMA įsitikinimu, pareiškėjos išimtinių aplinkybių buvimas nebuvo įrodytas, pagrįstas medicininėmis pažymoms, finansiniais dokumentais, veterinarinėmis pažymomis, kitomis kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis. Tą įrodo VVG pateikti papildomi dokumentai, kurie nepagrindžia, jog ne nuo paramos gavėjo priklausančių aplinkybių įsipareigojimai nebuvo įvykdyti. NMA manymu, ji priimdama Sprendimą neturėjo vadovautis Sankcijų taikymo metodikos 11 punktu ir derinti savo sprendimo su ŽŪM. Pažymi, kad dėl šio fakto atkreipė dėmesį ir Komisija savo sprendime, nurodydama, kad „Iš bylos dokumentų matyti, jog pareiškėja ataskaitiniais metais vietoj planuotų išlaikyti 7 darbo vietų išlaikė 0,8 darbo vietos, išimtinių aplinkybių nepagrindė medicininėmis pažymoms, finansiniais dokumentais, veterinarinėmis pažymomis, kitomis kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis. Tuo pačiu iš bylos dokumentų matyti, jog 2021 m. pareiškėjos veikla dėl COVID – 19 pandemijos nebuvo apribota ir pareiškėja galėjo vykdyti veiklą. Pažymėtina, kad pareiškėjas su skundu nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjos veiklos apribojimą dėl COVID – 19 pandemijos.“

NMA nesutinka su pareiškėjos grindžiamu išimtinių aplinkybių buvimu. Nurodo, kad pagal Sankcijų taikymo metodikos 9 punktą sankcijos netaikomos, jei nustatytų reikalavimų nesilaikoma dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių. Sankcijų taikymo metodikos 10 punkte yra nustatytos išimtinės aplinkybės, kurias turi įrodyti paramos gavėjas ar partneris, jeigu dėl jų buvimo negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Sankcijų taikymo metodikos 10.3 ir 10.13 papunkčiuose minimas didelis poveikis įsipareigojimų vykdymui suprantamas kaip poveikis, dėl kurio tinkamas įsipareigojimų vykdymas tapo neįmanomas. Ar išimtinės aplinkybės turėjo didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui vertina NMA, vertindama dokumentus, nurodytus 11 punkte. NMA pažymi, kad Sankcijų taikymo metodikos 10.3-10.13 papunkčiuose išvardintos aplinkybės, savaime nesudaro pareiškėjai teisės teigti, kad tai yra išimtinės aplinkybės dėl kurių galima nesilaikyti Paramos sutartyje prisiimtų įsipareigojimų. Pagal Sankcijų taikymo metodikos 10.13 papunktį, pareiškėja turi įrodyti (pagrįsti Sankcijų taikymo metodikos 11 punkte nurodytais dokumentais), kad minimos išimtinės aplinkybės turėjo didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui. NMA manymu, pareiškėja to nepadarė, t. y. nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų išimtinių aplinkybių didelį poveikį jos įsipareigojimų vykdymui. NMA teigimu, 2021 m. pareiškėjos veikla dėl COVID – 19 pandemijos nebuvo apribota ir ji galėjo vykdyti veiklą. Pareiškėja su skundu nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos veiklos apribojimą dėl COVID –19 pandemijos. Atsakydama į argumentą dėl pareiškėjos prekių platintojo „(duomenys neskelbtini) bendrovės veiklos sustabdymo ir bankroto, NMA atkreipia dėmesį, kad pareiškėja yra pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl turi ieškoti būdų kaip geriau, saugiau ir efektyviau didinti kapitalą, taip pat praplėsti platintojų skaičių. Pareiškėja, turėdama tik vieną platintoją sukuria tokią situaciją, kurioje jos finansinis saugumas ir pajamos priklauso nuo vienintelio platintojo. Pasirinkusi tik vieną platintoją, pareiškėja turėjo įvertinti visas rizikas, todėl vienintelio platintojo praradimas negali būti laikomas įrodymu dėl išimtinių aplinkybių buvimo.

NMA sutinka su Komisijos sprendimu, laiko jį tinkamai pagrįstą faktais ir teisės aktų nuostatomis. Komisijos sprendime pagrįstai konstatuota, kad NMA Sprendime buvo tinkamai įvertinti pareiškėjos teikiami paaiškinimai bei papildomi dokumentai. Komisija pagrįstai nustatė, jog pareiškėja neįrodė, jog buvo atsiradusios aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjos valios, kurios neleido jai išlaikyti darbo vietų. Paskirta sankcija yra proporcinga ir nevaržo pareiškėjos teisių ir laisvių daugiau, nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

3. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl NMA priimto Sprendimo, kuriuo pareiškėjai UAB „Rustikas“ paskirta 13 361,11 Eur paramos susigrąžinimo sankcija, pagrįstumo ir teisėtumo.

4.1. Pareiškėja 2018 m. vasario 2 d. pateikė Paraišką. Pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą „Įrangos įmonėje „Rustikas“, UAB įsigijimas“, nepažeisdama sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų.

4.2. Pareiškėja, NMA ir VVG 2018 m. lapkričio 23 d. pasirašė Projekto sutartį, kuria pareiškėja, be kita ko, įsipareigojo sukurti 1 darbo vietą (etatą) ir išlaikyti 7 darbo vietas (etatus).

4.3. 2020 m. sausio 21 d. pareiškėja pateikė mokėjimo prašymą Nr. 42VS-PV-18-1-04372-MP001, kuris buvo įvertintas teigiamai, ir 2020 m. balandžio 16 d. pareiškėjai buvo išmokėta 33 402,78 Eur paramos suma. Kartu su mokėjimo prašymu pareiškėja pateikė galutinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą Nr. 42VS-PV-18-1-04372-PI001, kuri 2020 m. balandžio 8 d. buvo įvertinta teigiamai, nes pareiškėja sukūrė 1 darbo vietą (1 etatą) ir iki Projekto pabaigos išlaikė esamas 7 darbo vietas (7 etatus).

4.4. Pareiškėja 2021 m. balandžio 26 d. pateikė pirmą metinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą Nr. 42VS-PV-18-1-04372-PI002.

4.5. 2021 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. S-(5.3)-21-173 „Dėl įgyvendinto vietos projekto metinės ataskaitos vertinimo“ VVG informavo, jog metinė ataskaita įvertinta neigiamai, tačiau, vadovaujantis Sankcijų taikymo metodikos 10.10 papunkčiu, sankcija netaikoma. VVG minėtame rašte nurodė, kad pareiškėja 2020 ataskaitiniais metais vietoj planuotų 7 darbo vietų (7 etatų) išlaikė 3,4 darbo vietas (3,4 etatus), tai sudarė 48,6 proc. nuo Paramos sutarties 3.1.13 papunktyje suplanuoto išlaikyti rodiklio „Išlaikytų darbo 7 vietų (7 etatų) skaičius (vnt.).

4.6. 2022 m. gegužės 2 d. pareiškėja pateikė antrą metinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą Nr. 42VS-PV-18-1-04372-PI003.

4.7. VVG 2022 m. spalio 13 d. raštu informavo apie neigiamą metinės ataskaitos vertinimo išvadą. Išvadoje VVG nurodė, jog metinė ataskaita įvertinta neigiamai „Dėl vietos projekto paraiškoje bei vykdymo sutartyje numatytų priežiūros rodiklių neišlaikymo, vietos projekto atrankos kriterijų neišlaikymo, specialiųjų įsipareigojimų nurodytų FSA neišlaikymo“. 2021 m. Paramos gavėja (pareiškėja) vietoj planuotų išlaikyti 7 darbo vietų (7 etatų) išlaikė 0,8 darbo vietos (0,8 etato), o tai sudaro 11,43 proc. nuo suplanuoto išlaikyti rodiklio. VVG rašte taip pat nurodė jog pareiškėja 2021 ataskaitiniais metais pasiekė ekonominio gyvybingumo rodiklius: skolos rodiklis – 0,26, grynojo pelningumo – 4,8. Atrankos vertinimo metu už numatytą kriterijų VVG skyrė 20 balų, todėl įsipareigojimas yra neišlaikytas. VVG Rašte pažymėjo, jog pareiškėja ataskaitiniu laikotarpiu neišlaikė FSA3 2 dalies „Vietos projekto atrankos kriterijai“ 1 punkto „Didesnis naujų darbo vietų skaičius“ 1.3 papunktyje nurodyto atrankos kriterijaus („Sukurta 1 (imtinai) nauja darbo vieta (etatas)“), už kurį Paraiškos naudos (kokybės) vertinimo metu buvo suteikta 20 balų. Pareiškėja ataskaitiniu laikotarpiu neišlaikė FSA 2 dalies „Vietos projekto atrankos kriterijai“ 4 punkte nurodyto atrankos kriterijaus („Sukuriama nauja darbo vieta jaunam žmogui iki 40 m.“), už kurį atrankos vertinimo metu Paramos gavėjai buvo suteikta 20 balų. Ataskaitiniu laikotarpiu išlaikyta 0,34 etato. VVG Rašte nurodė, jog nuo 2020 m. įvedus karantiną Lietuvoje bei užsienio valstybėse UAB „Rustikas“ gamybinė–prekybinė veikla visiškai sustojo. Didelė dalis produkcijos buvo importuojama į Daniją, kur užsidarius parduotuvėms nebuvo užsakymų, todėl įmonė neturėjo, kur realizuoti pagamintos produkcijos. Dėl susidariusios padėties įmonė priėmė sprendimą stabdyti veiklą. Pandemija tęsėsi ir 2021 m., todėl produkcija nebuvo realizuojama, negalėjo vykti verslo susitikimai su užsienio partneriais dėl produkcijos realizavimo. Pandemijos laikotarpiui Danijos įmonė, su kuria bendradarbiavo pareiškėja, bankrutavo ir neatsiskaitė su pareiškėja už pagamintą produkciją, nuostolis 20 000. Dėl šių priežasčių pareiškėja neturėjo galimybės atkurti iki COVID-19 pandemijos buvusių darbo vietų, nes būtų kilusi reali grėsmė bendrovės finansinei būklei, jos ekonominiam gyvybingumui. Kitos priežastys, nepriklausančios nuo Bendrovės ir neleidusios atkurti darbo vietų, – darbuotojų, norinčių dirbti medžio apdirbimo srityje, trūkumas, žaliavų kainų didėjimas.

4.8. Įvertinusi visus veiksnius, pareiškėja priėmė sprendimą keisti savo įmonės veiklos modelį ir gaminti produkciją pagal užsakymus.

4.9. NMA, atsižvelgdama į VVG Raštą (2022 m. spalio 13 d. raštas), 2023 m. sausio 3 d. išsiuntė raštą Nr. BRK-77 „Dėl informacijos pateikimo“ ir paprašė VVG pateikti dokumentus, kurie įrodytų, jog ne dėl pareiškėjos kaltės Paraiškoje ir Paramos sutartyje numatyti įsipareigojimai nebuvo įvykdyti.

4.10. 2023 m. sausio 9 d. raštu Nr. S-(5.3)-23-04 „Dėl informacijos pateikimo“ VVG pateikė papildomus dokumentus, kurie nepagrindė, jog ne nuo pareiškėjos priklausančių aplinkybių įsipareigojimai nebuvo įvykdyti.

4.11. NMA, atsižvilgama į VVG Raštą ir VVG 2023 m. sausio 9 d. atsakymą, nustatė, kad padarytas Paramos sutarties 3.1.13 papunkčio pažeidimas, todėl, vadovaudamasi Sankcijų taikymo metodikos 6 punktu, 1 priedo 2 punkto 5 grafos 1.4 papunkčiu, 1 priedo 2 punkto 5 grafos 2 punktu, Paramos sutarties 2.2.1 papunkčiu, 3.1.13 papunkčiu, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo (toliau – ir Administravimo taisyklės), 188 punktu, 2023 m. kovo 6 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjai pritaikė sankciją – susigrąžinimą 13 361,11 Eur paramos sumos dėl neįvykdyto įsipareigojimo.

5. Pareiškėja, nesutikdama su NMA Sprendimu, pateikė skundą Komisijai.

Komisija, išnagrinėjusi ginčą, 2023 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjos 2023 m. balandžio 10 d. skundą kaip nepagristą.

6. Pareiškėja nesutikdama su Komisijos priimtu sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti NMA Sprendimą ir Komisijos sprendimą.

7. Teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, jog asmeniui, kuris kreipėsi į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, susiję su Komisijos sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu, yra teisiškai nereikšmingi, tad teismas plačiau dėl jų nepasisakys. Teismas toliau spręs tarp šalių kilusį ginčą dėl teisės iš esmės, t. y. dėl NMA Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Byloje nustatyta, kad pareiškėja Projekto sutarties 3.1.13 papunkčiu buvo įsipareigojusi pasiekti iki Projekto pabaigos ir iki kontrolės laikotarpio pabaigos išlaikyti tokius rodiklius: „Sukurtų naujų darbo vietų (etatų) skaičius (vnt.)“ – 1, „Išlaikytų darbo vietų (etatų) skaičius (vnt.)“ – 7. Tačiau pareiškėja 2021 m. vietoj planuotų išlaikyti 7 darbo vietų (etatų) išlaikė 0,8 darbo vietos (etato), o tai sudaro tik 11,43 proc. nuo suplanuoto išlaikyti rodiklio. Taigi, pareiškėja padarė pažeidimą. Pabrėžtina, kad pareiškėja šio padaryto pažeidimo iš esmės net neginčija. Tad teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako, nes dėl padaryto pažeidimo nėra jokių abejonių.

9. Tačiau pareiškėja nurodė, kad ji Projekto sutartyje numatytų priežiūros rodiklių 2021 m. neišlaikė dėl objektyvių (išimtinių) ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių (aplinkybių), tad jai sankcija už padarytą pažeidimą neturėjo būti taikoma.

Pareiškėja objektyvias (išimtines) priežastis įvardija COVID-19 pandemiją, jos sąlygotus Bendrovės veiklos apribojimus, prekių platintojo – Danijos įmonės (duomenys neskelbtini), veiklos sustabdymą ir bankrotą, darbuotojų trūkumą rinkoje, žaliavų kainų didėjimą, pasikeitusius vartotojų įpročius; tad ji priėmė sprendimą peržiūrėti savo veiklos modelį ir jį pakeisti taip, kad atsisakyti fiksuotų kaštų, gamybą vykdyti tik pagal poreikį, t. y. esant atitinkamiems užsakymams, atitinkamai veiklos sąnaudas susiejant su realiai gautinomis pajamomis.

10. Be to, pareiškėja akcentuoja, kad už Paramos sutartyje numatytų rodiklių neišlaikymą skiriama didesnė nei 10 000 Eur sankcija (paskirta 13 361,11 Eur), o įsipareigojimų nesilaikymą pareiškėja grindžia išimtinėmis aplinkybėmis, tad dėl šių priežasčių atsakovei buvo nustatyta imperatyvi pareiga gauti ŽŪM pritarimą, kaip tai numatyta Sankcijų taikymo metodikos 11 punkte.

NMA teigia, kad pareiškėja turi pagrįsti išimtinių aplinkybių buvimą. Tačiau pareiškėjos atveju išimtinių aplinkybių buvimas nebuvo įrodytas, t. y. pagrįstas medicininėmis pažymomis, finansiniais dokumentais, veterinarinėmis pažymomis, kitomis kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis, tad NMA, priimdama 2023 m. kovo 6 d. Sprendimą neturėjo vadovautis Sankcijų taikymo metodikos 11 punktu ir derinti savo sprendimo su ŽŪM.

Tačiau teismas su tokiu atsakovo aiškinimu nesutinka.

11. Pagal Sankcijų taikymo metodikos 9 punktą tais atvejais, kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių, sankcijos netaikomos. Konkrečios išimtinės aplinkybės yra nurodytos Sankcijų taikymo metodikos 10 punkte.

Taip pat Sankcijų taikymo metodikos (įsakymo redakcija galiojusi skundžiamo Sprendimo priėmimo metu, t. y. akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 23 d. iki 2023 m. balandžio 13 d.) 11 punkte buvo nustatyta, kad išimtinių aplinkybių buvimas turi būti pagrindžiamas medicininėmis pažymomis, finansiniais dokumentais, veterinarinėmis pažymomis, kitomis kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis ar kitais lygiaverčiais dokumentais. Jei už padarytą pažeidimą gali būti skiriama didesnė kaip 10 tūkstančių Eur sankcija ir paramos gavėjas ES ir (arba) Lietuvos teisės aktų nuostatų nesilaikymą grindžia išimtinėmis aplinkybėmis, Agentūra, priimdama sprendimą dėl sankcijų taikymo, turi gauti rašytinį ŽŪM pritarimą, t. y. Agentūra per 10 darbo dienų nuo pažeidimo nustatymo ŽŪM turi pateikti visą su pažeidimu susijusią medžiagą ir Agentūros siūlomą sprendimą dėl sankcijų taikymo / netaikymo, pagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. ŽŪM, įvertinusi Agentūros pateiktą informaciją, priima argumentuotą sprendimą: pritarti Agentūros sprendimui dėl sankcijų taikymo / netaikymo (11.1 papunktis); nepritarti Agentūros sprendimui dėl sankcijų taikymo / netaikymo (11.2 papunktis); kitą sprendimą (11.3 papunktis). ŽŪM sprendimas Agentūrai pateikiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.

12. Teismas pažymi, kad Sankcijų taikymo metodikos 11 punkte minimos sąvokos „grindžia“ ir „pagrindžiamas“ turi skirtingas teisines reikšmes. Užtenka, kad pareiškėjas grįstų savo pažeidimą išimtinėmis aplinkybėmis, nurodytomis Sankcijų taikymo metodikos 10 punkte, ir jeigu jam gresia didesnė kaip 10 000 Eur sankcija, - NMA atsiranda imperatyvi pareiga priimant sprendimą dėl sankcijos taikymo / netaikymo gauti ŽŪM pritarimą. O tai ar realiai pareiškėjas pagrindžia savo nurodomas išimtines aplinkybes ar ne atitinkamais dokumentais yra pagrindas priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl sankcijos taikymo ar netaikymo, tačiau tai Agentūros neatleidžia nuo pareigos gauti ŽŪM pritarimą. Iš Sankcijų taikymo metodikos cituotų nuostatų aiškiai matyti, kad ŽŪM gali pritarti Agentūros sprendimui dėl sankcijų taikymo / netaikymo, nepritarti Agentūros sprendimui dėl sankcijų taikymo / netaikymo ar priimti kitą sprendimą. Tad akivaizdu, kad NMA netgi nusprendus, jog pareiškėjas realiai nepagrindžia tinkamais įrodymais (dokumentais) nurodytas išimtines aplinkybes (kaip nagrinėjamu atveju), tačiau ŽŪM gali nuspręsti visai kitaip, t. y. kad pareiškėjas pagrindžia išimtines aplinkybes ir jam sankcija už padarytą pažeidimą neturi būti taikoma ir pan.

Pabrėžtina, kad NMA netinkamai aiškina minėtas Sankcijų taikymo metodikos nuostatas.

13. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad pareiškėja savo pažeidimą grindė išimtinėmis aplinkybėmis, nurodytomis Sankcijų taikymo metodikos 10 punkte, šių aplinkybių neneigia ir pati atsakovė; NMA tik padarė išvadą, kad pareiškėja nurodytų išimtinių aplinkybių nepagrindė Sankcijų taikymo metodikos 11 punkte nurodytais dokumentais, tačiau, minėta, tai nėra pagrindas nesikreipti į ŽŪM dėl pritarimo gavimo priimtam sprendimui. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad ginčo atveju už Paramos sutartyje numatytų rodiklių neišlaikymą pareiškėjai skiriama didesnė nei 10 000 Eur sankcija, t. y. paskirta 13 361,11 Eur. Atsižvelgiant į tai, Agentūrai skiriant sankciją buvo atsiradusi imperatyvi pareiga kreiptis į ŽŪM ir gauti jos pritarimą. Tačiau NMA to nepadarė; dėl šios aplinkybės ginčo nėra.

Tad konstatuotina, kad NMA nesilaikant teisės aktuose nurodytos imperatyvios pareigos, buvo padarytas esminis pažeidimas, kuris yra pagrindu panaikinti skundžiamą NMA Sprendimą. Konstatavus šį NMA padarytą esminį pažeidimą skiriant pareiškėjai sankciją, tolimesnis bylos nagrinėjimas, t. y. aplinkybių vertinimas, yra nebetikslingas.

14. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamas NMA Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tad jis panaikinamas. Tuo pačiu panaikinamas ir Komisijos 2023 m. gegužės 23 d. sprendimas.

Taigi, pareiškėjos skundas patenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas patenkintas, t. y. sprendimas priimtas pareiškėjos naudai. Tai reiškia, kad pareiškėja turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja prieš kreipdamiesi į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Įrodymų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Tad pareiškėjai iš atsakovės priteistina būtent 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rustikas“ skundą dėl sprendimų panaikinimo patenkinti.

- atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2023 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. SKP-29 „Dėl UAB „Rustikas“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“;

- Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 21RE-(AG-272/03-2023).

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Rustikas“ iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokant žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.