Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės, Egidijaus Tamašausko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-508-713/2012 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui UAB „General financing” dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo bei A. K. priešieškinį ieškovei E. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojais G. J., E. B. ir E. K.. Apeliantė prašymą motyvavo tuo, kad šie liudytojai patvirtins apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 str. 1 d. apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis, tačiau prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Sutinkamai su CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo, kokias naujas, esmines, bylai reikšmingas aplinkybes patvirtintų minėti liudytojai. Nors apeliantė 2012-03-20 pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi prašymą apklausti minėtus liudytojus (t. 2, b.l. 3), tačiau pateiktame prašyme nenurodė jokių šių liudytojų kontaktinių duomenų. 2012-04-16 pati pavėluotai atvykusi į teismo posėdį, ieškovė liudytojų neatsivedė, o dalyvaudama teismo posėdyje nei pati ieškovė, nei jos atstovė (advokatė) prašymo dėl liudytojų apklausos nereiškė ( t. 2, b.l. 26-34). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Nagrinėjant sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimus, skirtingai nei klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, teismas nėra aktyvus ir byla nagrinėjama laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Pagal bendrąsias taisykles įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi tokiomis aplinkybėmis (CPK 178 str.). Apeliantės argumentai, kad žodinio proceso metu šalims išlieka galimybė pateikti naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, prieštarauja CPK 314 str. įtvirtintam naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti tiek pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde, apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės.

Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką ir neturtinės žalos priteisimo

Nepagrįstai apeliantė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad priimant ginčijamą teismo sprendimą neteisingai buvo nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir taikytos materialinės bei procesinės teisės normos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir atmesdamas ieškovės ieškinį bei iš dalies tenkindamas atsakovo priešieškinį tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau –CK) 3.60 str. 1 d. sutuoktinis turi teisę reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Kaltė dėl santuokos iširimo suprantama, kaip vieno iš sutuoktinių savo, kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas, ir dėl to bendram gyvenimui tapus negalimu. Lietuvoje šeimos teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei kitais CK 3.3 str. įtvirtintais principais. Įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai (CK 3.5 str.). Sutuoktiniai turi būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti (CK 3.27 str. 1 d.). Taigi, bet kokios minėtos pareigos pažeidimas, netgi moraliniu požiūriu nepriimtinas elgesys kito sutuoktinio atžvilgiu gali būti laikomas santuokos iširimo priežastimi, jeigu dėl tokio pažeidimo bendras gyvenimas tapo negalimas. Be to, pagal CK 3.60 str. 3 d. sutuoktinio kaltė preziumuojama, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Nurodytais pagrindais kreipiantis su ieškiniu į teismą dėl santuokos nutraukimo reikia nurodyti, kuo pasireiškia kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo (CPK 382 str. 1 d. 6 p.). Atsakovo tvirtinimą, jog ieškovė jam buvo neištikima, jį paliko dėl kito vyro, atsakovo artimo giminaičio, dėl kurio iširo jų santuoka, paliko šeimą ir ją nesirūpino, patvirtino tarpusavyje sutampanti įrodymų visuma: atsakovo paaiškinimai, iš dalies pačios ieškovės paaiškinimai, rašytiniai įrodymai. 2008-02-15 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimo turinys rodo, kad ieškovė, palikusi tuo metu nepilnametę dukrą su atsakovu, išėjo iš namų, o vykdant paiešką ir nustačius ieškovės buvimo vietą bei ją apklausus paaiškino, kad yra suaugusi ir apie savo veiksmus niekam neprivalo atsiskaityti (t. 1, b.l. 92). Pati ieškovė paaiškino ir pripažino, kad 2008 m. gruodžio mėnesį palikusi namus išėjo gyventi pas atsakovo pusbrolį G. J. ir iš karto su juo pradėjo gyventi kaip vyras ir žmona (t. 2, b.l. 103, 105). Ieškovės argumentai, kad pas G. J. ėjo pasiguosti ir jo paprašė prieglobsčio, bijodama girtaujančio, smurtaujančio vyro, bei paaiškinimai, kad iš karto su juo pradėjo gyventi kaip žmona, nepaneigia ieškovės neištikimybės fakto. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai išdėstė įrodymus ir jų turinį, kurių pagrindu sprendė, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai minėtų teismo išvadų ir argumentų nepaneigia. Apeliante ieškinyje kaltu dėl šeimos iširimo prašė pripažinti tik atsakovą, o apeliaciniame skunde jau nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 3.61 str., kuris numato, jog teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė, tvirtindama, kad dėl šeimos iširimo kaltas atsakovas, turėjo pareigą įrodyti minėtą aplinkybę. Pagrįstos pirmosios instancijos išvados, kad ieškovė kaltų atsakovo veiksmų, dėl kurių iširo šeima, neįrodė. Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu šalies pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą esant nei jos nesant (tikimybių pusiausvyros principas). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių paaiškinimus, rašytiniuos įrodymus, laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių principinių nuostatų, įrodymus vertino visapusiškai ir objektyviai, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir principais, įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas preziumuoti, kad šalių santuoka iširo ne dėl atsakovo, bet dėl ieškovės kaltės.

Kadangi teismas pripažino, jog santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturinę žalą (CK 3.70 str., 6.250 str.). Apeliaciniame skunde apeliantė ginčija teisinį pagrindą tokios žalos reikalauti, nes mano, jog santuoką teismas turėjo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau skunde nenurodyta argumentų ir motyvų apie tai, kad, jeigu yra tam teisinis pagrindas, pats neturtinės žalos dydis nustatytas neteisingai ir nesilaikant įstatymo reikalavimų, todėl šiuo klausimu išsamiau nepasisakoma.

Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinius bylos duomenis, apskųsto teismo sprendimo motyvus bei apelianto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus sprendžia, kad apylinkės teismas vertindamas įrodymus visumoje įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis). Dėl to yra nepagrįsti ir atmestini apeliantės apeliacinio skundo argumentai susiję su neteisingu faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų įvertinimu.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neatskleidė jos esmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs ir išaiškinęs teisės normas dėl neatskleistos bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Algerta“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-576/2007; 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Panevėžio balsas“ v. UAB „Eksena“, bylos Nr. 3K-3-244/2009). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą įvertino byloje esančius įrodymus ir išdėstė teisinius argumentus, kuriais remdamasis konstatavo ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir bylos esmę atskleidė.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas nekilnojamąjį daiktą – vieno kambario butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui natūra, už tai ieškovei priteisiant 11 450,00 Lt piniginę kompensaciją (1/4 dalį buto vertės) iš esmės teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, teismo sprendimas priimtas tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl keisti ar naikinti sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

CK 3.117 straipsnyje numatyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinių dalys yra lygios, o nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 str. 1 d. numatytos aplinkybės, kurioms esant galima nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. CK 3.123 straipsnio 2-4 dalyse nustatyti kiti veiksniai, kuriems esant taip pat galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005-10-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2005 nurodė, kad CK 3.123 straipsnyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo. Tačiau teismas, nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo kitomis aplinkybėmis, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas prie bendro turto sukūrimo prisidėjo žymiai daugiau: buto, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinto 6 624, rub. (808,00 rublių grynais pinigais ir 5 816,00 rub. valstybės vienkartinėmis išmokomis) privatizavimui 1992-09-23 atsakovas panaudojo didžiąją dalį savo asmeninių lėšų (5 816,00 rublių valstybės vienkartinė išmoka), kas sudarė 87,8 proc. viso privatizuojamo buto vertės, paveldėtų po tėvo B. K. (kuriam iki mirties priklausė butas) mirties (duomenys neskelbtini);. 1992-09-23 kvitas (t. 1, b.l. 35), patvirtinantis, kad atsakovas sumokėjo 808,00 rublių už buto pirkimą, neįrodo, kad ši suma buvo sumokėta iš asmeninių atsakovo lėšų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą išvadą, kad ieškovė pridėjo prie buto privatizavimo 404,00 rubliais (808,00 rub. : 2), kurie buvo sumokėti iš santuokoje įgytų lėšų. Pagal CK 3.123 straipsnį šios aplinkybės vertintinos kaip pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.Z. v. D.Z., D.Z. v. V.Z., bylos Nr. 3K-3-463/2007).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008.). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t.y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008).

Nagrinėjamos bylos atveju dalytiną šalių turtą sudaro vieno kambario butas. Įvertinus šią aplinkybę, tai, jog butas nedalus, jame nėra izoliuotų patalpų, ieškovei priteisus 1/4 dalį, o atsakovui 3/4 buto, šiuo turtu šalys negalėtų realiai naudotis, teisėjų kolegija pripažįsta, kad esant šalių konfliktiniams santykiams nekilnojamojo turto objekto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje valdymas ir disponavimas būtų apsunkintas, užprogramuotų naujus teisminius ginčus, todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgusi į jau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad po santuokos nutraukimo su atsakovu lieka gyventi šalių dukra, kuri šiuo metu yra moksleivė, atsakovas yra dirbantis, turi pajamas, nors ir nedideles, bei numatomą jų augimą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismą pagrįstai butą natūra asmeninės nuosavybės teise priskyrė atsakovui, kompensuojant ieškovei jos ¼ dalį buto pinigais -11 450,00 Lt, kompensacijos mokėjimą išdėstęs 24 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 477,00 Lt.

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl ieškovės E. K. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.