Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009-09-10 Pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai G. V. ir L. V. atsakovei V. J. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su atsakovu S. J. už 69 000 Lt pardavė 0,0960 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir už 594 000 Lt prekybos paskirties pastatą – vaistinę lE2m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turinčią 365,58 kv.m. bendro ploto, (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009-09-21 Privačios žemės sklypo su pastatu pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai V. J. ir S. J. atsakovui L. R. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine atsakove A. R. už 663 000 Lt pardavė 0.0960 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su prekybos paskirties pastatu – vaistine lE2m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turinčią 365,58 kv.m. bendro ploto, esančius (duomenys neskelbtini) mieste; įpareigoti šalis grąžinti viena kitai visa, ką yra gavusios pagal ginčijamus sandorius; įpareigoti atsakovus L. R. ir A. R. grąžinti ieškovui bankrutavusiai G. V. vaistinei ginčijamą prekybos paskirties pastatą – vaistinę, o atsakovams G. V. ir L. V. – ginčijamą žemės sklypą.

Ieškovas ieškinyje, jo atstovas J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad individualiai įmonei G. V. vaistinė 2009-12-17 nutartimi iškėlus bankroto bylą, įmonės administratorius nustatė, jog 2009-09-10 G. V. vaistinė, atstovaujama savininko atsakovo G. V., su atsakove V. J. sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią G. V. ir L. V. už 69 000 Lt pardavė V. J. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktiniu S. J. 0,0960 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei už 594 000 Lt prekybos paskirties pastatą – vaistinę lE2m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) mieste. 2009-09-21 V. J. ir S. J. su L. R. sudarė Privačios žemės sklypo su pastatu pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai V. J. ir S. J. už 663 000 Lt pardavė L. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine A. R. 2009-09-10 pirkimo pardavimo sutartimi įsigytą žemės sklypą ir prekybos paskirties pastatą – vaistinę. 2009-09-10 negyvenamojo pastato, statinio, patalpos nuomos sutartimi už 1 210 Lt per mėnesį mokestį atsakovė V. J. 181,03 kv. m. naudingo ploto patalpas su baldais ir visa įranga, reikalinga vaistinės veiklai vykdyti, išnuomavo ieškovui G. V. vaistinei, o sklypą ir pastatą pardavus, 2009-09-22 negyvenamojo pastato, statinio, patalpos nuomos sutartimi už 1 210 Lt per mėnesį mokestį patalpas ieškovui išnuomavo atsakovas L. R.. Pagal įmonės kasos knygos duomenis, 2009-09-09 atsakovė V. J. į ieškovo kasą įnešė 594 000 Lt, iš kurių 372 602,34 Lt atsakovas G. V. tą pačią dieną išėmė iš įmonės kasos įnešimui į banko sąskaitą ir 250 000 Lt pasiėmė avansiniams mokėjimams pagal avansinę apyskaitą Nr. 4. Pagal 2009-09-18 kasos pajamų orderį, Serija BAS Nr. 00155, atsakovas G. V. grąžino įmonei 681 050 Lt nepanaudoto avanso ir tą pačią dieną pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0494 tuos pačius 681 050 Lt iš įmonės kasos pasiėmė asmeniniams poreikiams. Ieškovo manymu, 2009-09-10 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis atitinka visas Actio Pauliana ieškinio sąlygas, nes byloje neginčytinai įrodyta, kad sandorio sudarymo metu įmonė buvo nemoki, kad sandoris pažeidė kreditorių teises, nes prarastas turtas į kurį galima buvo nukreipti išieškojimą, turtas parduotas už mažesnę kainą nei buvo rinkos kaina, šalys buvo nesąžiningos. Atstovas nurodė, kad byloje nustatyta, jog pastato rinkos kaina kaip verslo objekto buvo 883 000 litų. Tai patvirtino teismo paskirta ir atlikta ekspertizė. Visos bylos šalys sutiko su tuo, kad būtent ta ekspertė atliks vertinimą, visų šalių bendras sutarimas buvo, todėl atsakovų teiginys, kad ekspertizės aktu negalima vadovautis, nes ekspertė padarė esmines klaidas ir pan. niekuo nepagrįstas. Atsakovų V. nesąžiningumas yra patvirtintas ir kitoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo teismo, kurioje buvo ginčijama buto dovanojimo sutartis. Jau tada Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad įmonė yra nemoki ir atsakovai vengdami atsiskaitymų su kreditoriais realizuoja savo turtą. 2009-09-21 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią už 663 000 Lt buvo parduotas tas pats 0.0960 ha žemės sklypas su jame esančiu prekybos paskirties pastatu – vaistine lE2m, pripažintina negaliojančia kaip tariamas sandoris. Šiuo sandoriu akivaizdu, kad nei viena iš sandorio šalių neturėjo tikslo sukurti naujus teisinius santykius. Sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, tam, kad būtų išsaugotas V. turtas. Šias aplinkybes byloje patvirtina tie faktai, kad pirkėjai R. savo lėšų pirkti nekilnojamąjį turtą neturėjo, netgi pirminei įmokai J. surado asmenį, kuris paskolino R. pinigus. Taip pat byloje nustatyta, kad ir kitus asmenis, iš kurių skolinti pinigai surado J. A. R. jokio verslo nevykdė ir nesiruošė vykdyti, lėšų brangaus turto įgijimui neturėjo, tik nupirkus vaistinę ji buvo išnuomota tiems patiems V., vėliau UAB „Express vaistinė“ kuri nemokėjo nuomos mokesčio. Tai, kad R. buvo nesąžiningi ir iš jų galima išreikalauti turtą, patvirtina bylos aplinkybės, tai, kad pats R. nei savo skola nuomininkui, nei jos išieškojimu nesidomėjo ir nežinojo nieko apie jos išieškojimą, ką pats patvirtino teismo posėdyje teigdamas, kad nepamena kiek skolos yra išieškota, kada pateikė vykdomąjį raštą vykdymui ir pan., kai tuo tarpu byloje yra duomenys, kad jis net kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl baudžiamosios bylos iškėlimo antstolei, kuri netinkamai vykdė išieškojimą iš UAB „Ekspress vaistinė“ . Be to, G. V. vaistinės kasoje apskaityti, kaip iš atsakovės V. J. gauti pinigai, nebuvo panaudoti įmonės kreditorių reikalavimų dengimui. Įmonės savininkai atsakovai G. V. ir L. V. su atsakove V. J. sudarė tik tarpinį sandorį, siekiant imituoti atsakovo L. R., kaip sąžiningos sandorio šalies, įvaizdį. Kad ginčijami sandoriai pakeitė tik ginčijamo turto oficialųjį savininką, patvirtina faktai, jog po pirmojo ginčijamo sandorio sudarymo tą pačią dieną, t. y. 2009-09-10, G. V. vaistinė su atsakove V. J. sudarė ginčijamų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią įmonė tose pačiose patalpose ir toliau vykdė ūkinę – komercinę veiklą. Po antrojo ginčijamo sandorio sudarymo, 2009-09-22 atsakovas L. R. su G. V. vaistine sudarė identišką pirmajai ginčijamų patalpų nuomos sutartį.