Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys R. C., G. D., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. antstolė Vida Daugirdienė kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašo teismo spręsti pareiškėjos išieškotojos R. C. prašymo dėl teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7004-901/2022 nevykdymo 2023 m. rugsėjo 9-10 dienomis ir sankcijos taikymo G. D. atžvilgiu, pagrįstumo klausimą. Nurodo, kad išieškotoja R. C. ne vienkartiniu reikalavimu prašo kreiptis į teismą dėl sankcijos taikymo G. D. atžvilgiu už teismo nutarties nevykdymą 2023 m. rugsėjo 9-10 dienomis.

2. Suinteresuotas asmuo R. C. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydama, jog ne ji, o antstolė vykdo sprendimo vykdymą, todėl ne ji o antstolė turi priimti sprendimą dėl kreipimosi į teismą. Pažymėjo, kad antstolei teikė vieną ir vienintelį prašymą 2023 m. rugsėjo 13 d. dėl Teismo nutarties nevykdymo. Jokių kitų prašymų, kurių turinys kaip nors būtų susijęs su prašymu antstolės kreiptis į teismą dėl G. D. atsakomybės neteikė. Tiek R.C., tiek jos atstovė į antstolę kreipėsi tik su klausimu ar 2023-09-13 prašymas yra išnagrinėtas ir koks priimtas sprendimas. Antstolės pareiškime dėstomos aplinkybes apie tariamą „nevienkartinį reikalavimą“ yra ne tik melagingos bet ir nekorektiškos R. C. kaip išieškotojos atžvilgiu.

3. Suinteresuotas asmuo G. D. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas atmestinas.

4. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis).

5. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis, remdamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/23/00267, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7004-901/2022 dėl laikinos bendravimo tvarkos G. D. su nepilnamete dukra D. D., gim. (duomenys neskelbtini). Antstolė 2023 m. spalio 3 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą Nr. S-23-4-44908 ir kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo.

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2022 m. spalio 21 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7004-901/2022 tenkintas ieškovo G. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš dalies, pakeista Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 11 d. nutartimi nustatyta laikinoji ieškovo bendravimo su dukra tvarka, šią nutartį atitinkamai papildant: „Tais atvejais, kai dėl objektyvių (vaiko ligos) priežasčių, vaiko tėvas negali su vaiku bendrauti nustatytu laiku (du kartus per mėnesį - antrą ir ketvirtą šeštadienį/sekmadienį, vaiką paimdamas to šeštadienio 11.00 val. ir grąžindamas (perduodamas) vaiko motinai to sekmadienio 11.00 val.), jo bendravimo laikas yra kompensuojamas analogiškomis sąlygomis sekančią savaitę, t.y. pirmą arba trečią savaitę - tą šeštadienį/sekmadienį, vaiką paimant to šeštadienio 11.00 val. ir grąžinant (perduodant) vaiko motinai to sekmadienio 11.00 val. Abi šalys yra įpareigojamos bendradarbiauti ir informuoti /įspėti nė vėliau kaip iki penktadienio (likus parai) 11.00 val. apie dukters D. D. paėmimo galimybes iš atsakovės gyvenamosios vietos ir vaiko perdavimą (grąžinimą) asmeniškai R. C. jos gyvenamosios vietos adresu. Įpareigojimas apie informacijos pateikimą laikomas tinkamu, naudojantis SMS, Messenger ir Viber žinutėmis ar elektroniniu paštu. Įpareigoti vaiko motiną informuoti per 1 parą vaiko tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, savo kontaktinių duomenų telefono numerio, elektroninio pašto adreso pasikeitimą bei nedelsiant pranešti apie vaiko ligos atvejus.“.

8. Antstolė teikdama pareiškimą nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. pareiškėja R. C. kreipėsi į antstolės Vidos Daugirdienės kontorą, prašydama spręsti klausimą dėl G.D. 2022 m. spalio 21 d. nutarties pažeidimo 2023-09-09/10 dienomis ir atsakomybės taikymo, nes nesutinka su G. D. pareiškimu, kuriame jis nurodo, jog jo bendravimas su dukra D. D. rugsėjo 9-10 dienomis neįvyko dėl objektyvių priežasčių. 2023 m. rugsėjo 7 d. G. D. pateikė raštišką prašymą R. C. ir antstolei Vidai Daugirdienei perkelti/kompensuoti 2023-09-09/10 bendravimo laiką į 2023-09-16/17 arba vaiko mamai patogia ankstesne data, kadangi nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. iki 2023 m. rugsėjo 13 d. dėl objektyvių priežasčių (išvyką į Prancūziją, į Pasaulio regbio čempionatą) negalės vykdyti 2022 m. spalio 21 d. teismo nutarties. R. C., atsakydama į G. D. prašymą, nurodė, kad "...Teismo nutartis nenumato kaip objektyvią priežastį nevykdyti teismo nutarties dėl G. D. iš anksto suplanuotų kasmetinių atostogų. G. D. yra vaiko priežiūros atostogose, nedirba taigi akivaizdu, kad savo atostogas gali organizuotis bet kuriuo kitu nei jo ir dukros bendravimo laiku." Teismo nutarties 2022 m. spalio 21 d. rezoliucinėje dalyje nurodyta“. Tais atvejais, kai dėl objektyvių (vaiko ligos) priežasčių, vaiko tėvas negali su vaiku bendrauti nustatytu laiku (du kartus per mėnesį - antrą ir ketvirtą šeštadienį /sekmadienį jo bendravimo laikas yra kompensuojamas analogiškomis sąlygomis sekančią savaitę". R. C. pareiškė, kad G. D. neįvykdė nutarties, o jo nurodytos aplinkybės negali būti traktuojamos kaip objektyvios, nes nenurodytos vykdomojoje teismo nutartyje, todėl prašo kreiptis į teismą, kuris spręstų nutarties nevykdymo klausimą. Antstolė su 2023 m. spalio 4 d. pareiškimu dėl sprendimo nevykdymo kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo.

9. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

10. Minėta teismo nutartimi abi šalys yra įpareigotos bendradarbiauti ir informuoti /įspėti nė vėliau kaip iki penktadienio (likus parai) 11.00 val. apie dukters D. D. paėmimo galimybes iš atsakovės gyvenamosios vietos ir vaiko perdavimą (grąžinimą) asmeniškai R. C. jos gyvenamosios vietos adresu. Įpareigojimas apie informacijos pateikimą laikomas tinkamu, naudojantis SMS, Messenger ir Viber žinutėmis ar elektroniniu paštu.

11. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, teismui nustačius, jog laiku neįvykdytas teismo sprendimas (nutartis), įpareigojęs skolininką atlikti kitus veiksmus, yra formalus pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo, nepriklausomai nuo teismo sprendimu (nutartimi) nustatyto įpareigojimo pobūdžio bei išieškotojo galimybės pačiam įvykdyti teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą. Tačiau baudos skyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tai viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes.

12. Vykdymo procese reikia laikytis skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros. Šalys turi pareigą bendradarbiauti viena su kita ir su išieškojimą atliekančiu antstoliu. Skolininkas neturi trukdyti (vilkinti) vykdymo procesui, o antstolis turi imtis priemonių, kad vykdymo procesas būtų sklandus ir visi veiksmai būtų atlikti per protingus terminus, nes priešingu atveju bus pažeisti išieškotojo interesai.

13. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).

14. Nors vaiko teisė į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą, teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena pamatinių, tačiau ji negali būti suabsoliutinama ir neturėtų būti įgyvendinama ignoruojant ir (ar) pažeidžiant kitas, ne mažiau svarbias vaiko teises. Pažymėtina, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, o visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nepaisant to, ar šalims teismo sprendimu buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, ar ne (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.165 straipsnio 3 dalis).

15. Nustatytų aplinkybių ir aptartos teismų praktikos kontekste, matyti, jog išieškotoja kreipėsi į antstolę tik dėl vienkartinio atvejo, kuomet neįvyko susitikimas su vaiku, todėl toks kreipimasis negali būti vertinamas kaip piktybiškas ir sistemingas sprendimo nevykdymas.

16. Iš pateiktų duomenų, išieškotojos kreipimasis labiau vertintinas kaip prašymas išaiškinti bendravimo su vaiku vykdymo tvarką, kas, iš tiesų, nėra priskirta antstolės kompetencijai.

17. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, į nustatytas aplinkybes, į tai, kad teismas neturi pagrindo išvadai, kad G. D. sąmoningai ir piktybiškai būtų vengęs įvykdyti teismo sprendimą (nutartį), teismas nutaria, kad antstolės pareiškimas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 771 straipsnio 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei vykdomąją bylą Nr. 0004/23/00267.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.