Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Aušrai Gylytei, nukentėjusiajai J. Z., jos atstovei advokatei N. G., civilinio atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei J. P.

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Ši nusikalstama veika buvo padaryta tokiomis aplinkybėmis: J. R. 2012-05-10, apie 9.05 val., Utenos m., (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė LR Kelių eismo taisyklių 78.11 punkto reikalavimus, t.y., degant raudonam šviesoforo signalui draudžiančiam eismą, važiuodamas tiesiai per sankryžą susidūrė su iš dešinės pusės (duomenys neskelbtini) važiuojančiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu M. D., kuris po susidūrimo, galine dalimi partrenkė (duomenys neskelbtini) šaligatviu, prie namo Nr. 20 ėjusią pėsčiąją J. Z., tuo nukentėjusiajai J. Z. dėl kairio stipinkaulio lūžimo tipinėje vietoje, kairio kelio sąnario ir kairės blauzdos kraujosruvos, krūtinės ląstos sumušimo, galvos smegenų sukrėtimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad jis iš tiesų kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje važiavo automobiliu VW Passat ir nepastabėjęs šviesoforo signalo įvažiavo į kaltinamajame akte nurodytą sankryžą ir susidūrė su kitu automobiliu. PO eismo įvykio pastebėjo, kad dega žalias šviesoforo signalas.

Nukentėjusioji J. Z. parodė, kad ji 2012-05-10, apie 9 val. ėjo per (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą link (duomenys neskelbtini) prekybos centro, degant žaliam signalui. Užlipus ant šaligatvio ir paėjus kelis žingsnius buvo patrenkta automobilio.

Liudytojas M. D. parodė, kad jis 2012-05-10, apie 9 val., automobiliu Audi A6 važiavo per (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą link (duomenys neskelbtini) prekybos centro. Jis į sankryžą įvažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui. Į jo automobilį atsitrenkė kaltinamojo vairuojamas automobilis.

Iš 2012-05-11 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. R. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 99)

Iš 2012-05-29 VTMT prie LR teisingumo ministerijos Utenos poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. Z. konstatuoti sužalojimai: kairio stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje, kairio kelio sąnario ir kairės blauzdos kraujosruvos, krūtinės ląstos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 80).

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Automobilis ,,VW Passat”, v. n. (duomenys neskelbtini) stovi sankryžoje priekiu į (duomenys neskelbtini), jo bamperis nukritęs ant gatvės. Automobilis ,,Audi A 6”, v. n. (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini) dešinėje, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) priekiniu dešiniuoju ratu ant gatvės, priekiniu kairiuoju ant šaligatvio, galiniai ratai ant vejos. Sankryžoje matyti automobilio slydimo žymės (b. l. 12-18).

Iš transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad yra užfiksuoti šie automobilio ,,VW Passat”, v. n. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai: apgadintas priekinis bamperis ir priekinis kairės pusės žibintas; automobilis techniškai tvarkingas. Taip pat užfiksuoti šie automobilio ,,Audi A6”, v. n. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai: dešinės pusės galinio bamperio, galinio dešinės pusės rato, galinio dešiniojo sparno, įskeltas galinis dešinės pusės žibintas, įskeltas priekinio dešinės pusės rato diskas, galinio dešinės pusės durų ir slenksčio, priekinių kairės pusės durų, automobilis techniškai tvarkingas (b. l. 23-24, 28-29).

Iš pažymos apie oro sąlygas matyti, kad eismo įvykio dieną meteorologinis matomumo nuotolis 10 km, nelijo, buvo debesuota (b. l. 42).

Iš 2012-11-16 LTEC specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pėsčioji J. Z. buvo partrenkta ant šaligatvio, automobilio „VW Passat“ vairuotojas J. R. vykdydamas šviesoforo signalų reikalavimus būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio (b. l. 60-64).

Kelių eismo taisyklių 78.11 punktas nustato, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą.

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, nukentėjusiosios, liudytojų ir paties kaltinamojo parodymų matyti, kad jis įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Tai leidžia daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis neįvykdė KET 78.11 punkto reikalavimų. Teismas daro išvadą, kad tuo atveju, jei kaltinamasis laikytųsi KET 78.11 punkto reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs, t.y. kaltinamojo, kaip eismo dalyvio veika, kuria jis pažeidė kelių eismo taisykles, buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Kaltinamasis neįsitikino, kad dega eismą draudžiantis šviesoforo signalas į važiavo į sankryžą, t.y. nesuprato daromos veikos rizikingumo ir pavojingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, tačiau turėdamas 37 metų vairuotojo stažą, ir važiuodamas miesto gatve turėjo ir galėjo numatyti, kad gali kilti BK 281 str. 1 d. str. numatyti padariniai (BK 16 str. 3 d.).

Tokiu būdu aukščiau aptartais įrodymais: eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusiųjų, liudytojų, paties kaltinamojo parodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 78.11 punkto reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal LR BK 281 str. 1 d.

Kaltinamajam buvo inkriminuota, kad kaltinamasis pažeidė KET 9 punktą, kuris nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Ši KET norma yra bendro pobūdžio ir todėl, įvertinus kaltinamojo veiksmus ir byloje esančius įrodymus, nėra jokio pagrindo teigti, kad šio punkto reikalavimų pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio padariniais. Todėl šis KET pažeidimas kaip perteklinis iš kaltinamojo akto pašalinamas.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino jį padaręs, susitarė su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo, su nukentėjusiąja susitaikė, nebuvo anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, administracine tvarka nebaustas administracine tvarka nebaustas (b. l. 112), į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (b. 1. 117), neteistas (b. l. 111), Utenos r. savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (b. l. 11), daro išvadą, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju ( BK 38 str. ).

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis sistemingai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, šią nusikalstamą veiką padarė dėl ne dėl ypatingai šiurkštaus kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo. Todėl jo atžvilgiu BK 68 str. 1 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji J. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 500 Lt turtinės žalos ir 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 146).

Nukentėjusioji civilinį ieškinį palaikė ir paaiškino, kad dėl eismo įvykio ji kentė skausmą, patyrė psichologinį sukrėtimą, nepatogumus buityje. Taip pat ji pareiškė, kad nuo dalies civilinio ieškinio, t.y. dėl 300 Lt išlaidų vaistams ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atsisako. Ji pareiškė, kad su kaltinamuoju susitarė dėl likusios neturinės žalos, kurios neatlygins draudimo bendrovė atlyginimo. Kaltinamasis įsipareigojo jai atlyginti 1000 Lt iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino iš dalies ir paaiškino, kad dalį neturtinės žalos turi atlyginti draudimo bendrovė, o jis sutinka nukentėjusiajai atlyginti 1000 Lt.

Civilinio atsakovo AB “Lietuvos draudimas“ atstovas ieškinį pripažino iš dalies ir nurodė, kad sutinka nukentėjusiajai atlyginti 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 200 Lt dėl drabužių sugadinimo. Kitoje dalyje rašo ieškinio netenkinti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusioji nuo civilinio ieškinio dalies dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo atsisakė, šie veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina ( BPK 113 str. 2 d., CPK 293 str. 4 p. ).

Iš 2012-05-29 VTMT prie LR teisingumo ministerijos Utenos poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. Z. konstatuoti sužalojimai: kairio stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje, kairio kelio sąnario ir kairės blauzdos kraujosruvos, krūtinės ląstos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 80).

Nukentėjusiosios sužalojimų pobūdis įrodo, kad ji patyrė fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus, įprasto aktyvaus gyvenimo būdo pasikeitimą. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas (CK 6.250 str. 1 d. ).

Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: kad ir elementariai nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių, pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas ir pan. Iš aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nepasižymėjo ypatingu šiurkštumu, tačiau kaltinamasis nebuvo ypač atidus, dėl ko tik atsitiktinumo dėka nebuvo sunkesnių pasekmių. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis yra dirbantis, jo turtinė padėtis nėra ypatingai gera tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamojo išsilavinimas ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti išvadą, kad ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Nors nukentėjusiajai padaryta turtinė žala nėra didelė, tačiau teismo nuomone, dėl to negali esmingai keistis neturtinės žalos dydis, nes nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį nukentėjusiajai nėra jokio pagrindo nuogąstauti, kad dėl šio sveikatos sutrikdymo ateityje galimas sveikatos būklės pablogėjimas, taip pat nėra duomenų, kad ateityje būtinos chirurginės intervencijos ar specialios procedūros. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudž. byla Nr. 2K-238/2008; Nr. 2K-183/2008), į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajai nustatytinas 6000 Lt neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš civilinio atsakovo AB “Lietuvos draudimas“ (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d.).

Kaltinamasis susitarė su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo. Šis sutarimas neprieštarauja įstatymo reikalavimams, todėl tvirtintinas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. kaip kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusiosios J. Z. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ šešis tūkstančius ( 6000 ) litų neturtinės žalos atlyginimui J. Z. naudai.

Nukentėjusiosios J. Z. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ du šimtus (200) litų turtinės žalos atlyginimui J. Z. naudai.

Patvirtinti nukentėjusiosios J. Z. bei J. R. susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo J. R. įsipareigoja iki nuosprendžio priėmimo dienos sumokėti vieną tūkstantį litų neturtinės žalos atlyginimui J. Z. naudai.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.