Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. V. paskirta 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes visiškai sudedant ir K. V. paskirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai 10 (dešimt) mėnesių 8 (aštuonios) dienos laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 5 d. apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), su savimi turėtoje pagalvėje neteisėtai laikė, neturėdamas tikslo platinti, dvi skiautes popieriaus, kuriame buvo tyrimo metu nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido 4F-MDMB-BICA.

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai pripažinę K. V. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, spręsdami bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, K. V. charakterizuojančius duomenis. Įvertinęs šių aplinkybių visumą teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. V. paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, didesnę už jos vidurkį. Paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir nustačius, kad nusikalstama veika buvo padaryta neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, teismas bausmių bendrinimui taikė BK 64 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. V. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistojo K. V. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius nusikalstamą veiką, jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir iš esmės keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, prašant skirti švelnesnę bausmę, taip pat ginčijamos kai kurios faktinės aplinkybės, neturinčios esminės reikšmės kaltės nustatymui. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis K. V. įvykdė jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą ir jo padarytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, taip pat, iš esmės laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė teisingą bausmę, kurią pagrįstai subendrino su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam K. V. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės pagrįstumo, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

9. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį, matyti, kad Alytaus apylinkės teismas tryliktą kartą teisiamam ir naują nusikalstamą veiką padariusiam laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje K. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymą skyrė tik kiek didesnę nei šios rūšies bausmės vidurkis 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, pagrįstai sumažino vienu trečdaliu ir K. V.paskyrė galutinę 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir nepagrįstai skyrė jam tokią griežtą bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra deklaratyvūs, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas K. V. griežčiausią BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje – arešto bausmę, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, iš esmės tinkamai įvertino bausmės skyrimui aktualias aplinkybes ir paskyrė bausmę, kuri yra adekvati ir leidžianti pasiekti BK numatytus bausmės tikslus, o jos mažinti nėra pagrindo.

10. Pagrindžiant šią išvadą ir atmetant apeliacinį skundą, pažymėtina, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę K. V. atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos stadiją ir pobūdį (padarytas vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas), K. V. kaltės formą (tiesioginę tyčią). Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, tai, kad jis praeityje teistas dvylika kartų (b. 1. 56-70), nusikalstamą veiką įvykdė atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip asmenį linkusį nusikalsti ir nepaisyti įstatymų bei visuomenėje galiojančių elgesio normų. Apylinkės teismas taip pat įvertino ir tai, kad apeliantas ne kartą baustas drausminėmis nuobaudomis pataisos įstaigoje, administracijos yra charakterizuojamas neigiamai (b. 1. 51-52), ne kartą baustas drausminėmis nuobaudomis ( b. l. 51). Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nustatyta viena K. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir vien šie kriterijau jau yra pakankamas pagrindas skirti skundžiamame nuosprendyje nurodyto dydžio bausmę. Įvertinęs visumą paminėtų aplinkybių, apylinkės teismas padarė išvadą, kad K. V. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o reali laisvės atėmimo bausmė jam taip pat tinkamo poveikio nedaro, todėl skyrė BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį - areštą, jo trukmę nustatydamas kiek didesnę nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Pripažinti, kad už baudžiamąjį nusižengimą apeliantui bausmė paskirta neteisinga ar yra aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek K. V., tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis ir aplinkybes, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos neigiamai apeliantą charakterizuojančios aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines jo nuostatas ir patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siekiant nuteistojo elgesio korekcijos, praeityje apeliantui ne kartą buvo taikytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, jis ir toliau darė nusikaltimus. Kaip matyti iš Įtariamųjų kaltinamųjų nuteistųjų registro duomenų nuteistajam Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 30 d. nuosprendžiu 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metams, tačiau K. V. teismo jam skirtų įpareigojimų nesilaikė ir 2020 m. rugsėjo 24 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas (b. l. 67–68). Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino ir teigiama linkme savo elgesio nekoregavo. Kaip matyti iš byloje esančios nuteistojo charakteristikos pataisos namuose K. V. penkis kartus baustas drausmine tvarka, neskatintas, nedirba, nesimoko, bausmę atlieka drausmės grupėje (b. l. 51–52). Toks K. V. elgesys neabejotinai atskleidžia neigiamą nuteistojo požiūrį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymų keliamus reikalavimus. Nors BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus K. V. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kadangi bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, skiriant švelnesnio pobūdžio bausmes, vertinamu atveju negali būti pasiekti. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.

12. Švelninti apeliantui paskirtą arešto bausmę sutrumpinant jos terminą iki nurodomo 24 (dvidešimt keturių) parų, nesudaro pagrindo ir nuteistojo teiginiai, kad prokurorė šioje baudžiamojoje byloje siūlė švelnesnę bausmę, nei paskyrė apylinkės teismas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, priešingai nei nurodo nuteistasis, prokurorė 2021 m. sausio 18 d. teisiamajame posėdyje prašė skirti K. V. 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę, kurią pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas sumažinti vienu trečdaliu ir už baudžiamąjį nusižengimą apeliantui skirti 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę (b. l. 124–126). Kaip matyti iš skundžiamo Alytaus apylinkės teismo nuosprendžio, būtent tokia minėto dydžio arešto bausmė ir buvo skirta nuteistajam. Šiame kontekste, atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad BK 259 straipsnio 2 dalis numato alternatyvių bausmių sąrašą iš kurių teismas, skirdamas bausmę, gali rinktis, t. y. teismas nėra susaistytas bei įpareigotas su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis K. V. nusikalsdamas ne pirmą kartą ir dar atlikdamas bausmę dėl kito nusikaltimo, taip pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikalstamą veiką, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam su laisvės atėmimu susijusia bausme.

13. BK 64 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Šioje byloje, K. V. buvo teisiamas už baudžiamąjį nusižengimą, kurį padarė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad K. V. šioje byloje jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarė bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, vykdymo metu, pagrįstai skundžiamu 2022 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę subendrino su 2021 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi visiško sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 2 dalis). Nors tokio savo sprendimo apylinkės teismas iš esmės išsamiai nemotyvavo, teisėjų kolegija sprendžia, kad bendrinant bausmes visiško sudėjimo būdu baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas teisingai. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyta, kokiu atveju taikytinas dalinio bausmių sudėjimo būdas, o kada bausmės turėtų būti bendrinamos jas visiškai sudedant. Bausmių bendrinimo būdą teismas parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į galimybes individualizuoti bausmę. Šiuo atveju, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą (K. V. praeityje yra teistas dvylika kartų, jam ne kartą buvo skirta griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, atidedant bausmės vykdymą, naują baudžiamąjį nusižengimą jis padarė atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, turėdamas neišnykusį teistumą, savo netinkamo elgesio nekeičia, ne kartą baustas drausmine tvarka bausmės atlikimo metu), bausmių bendrinimas dalinio sudėjimo būdu neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties. Taigi, apylinkės teismas BK 64 straipsnio nuostatas pritaikė teisingai ir bausmių bendrinimo klaidų nepadarė.

14. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, individualizuodamas ir skirdamas K. V. laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos veikos pobūdžiu ar K. V. asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl taikyti skirti jam švelnesnę bausmę nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas 2022 m. sausio 28 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir jį keisti dalyje dėl bausmės paskyrimo iš esmės deklaratyviais apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

15. Vis dėlto, teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo teiginiu, kad apylinkės teismas nuosprendyje nurodo liudytoją M. P., tačiau tokio liudytojo parodymų nei prokuroro surašytame kaltinamajame akte, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodyta. Įvertinus visą baudžiamosios bylos medžiagą, kaltinamojo akto turinį, jame cituojamus liudytojo R. T. parodymus bei skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje nurodytus liudytojo, įvardijamo M. P., parodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje buvo padarytas rašymo apsirikimas nurodant liudytojo M. P. vardą, kai tuo tarpu pažodžiui cituojami liudytojo R. T. parodymai, tai patvirtina ir prokurorės 2021 m. gruodžio 9 d. surašyto kaltinamojo akto, liudytojo R. T. parodymų tyrinys (b. l. 26–27, 102–103). Kaip matyti iš Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nuteistojo K. V. atžvilgiu, minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus (duomenys neskelbtini) pareigūnų S. M. ir R. T. 2021 m. rugsėjo 5 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7–8). Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, kad skelbiant baudžiamosios bylos dokumentus buvo pagarsintas būtent liudytojo R. T. apklausos protokolas (b. l. 125). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad minėtas rašymo apsirikimas (neteisingai nurodyta liudytojo vardas ir pavardė) taisytinas ir jo taisymas nekeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmės. Pritartina ir nuteistojo skundo argumentui dėl apylinkės teismo nuosprendyje aiškiai neteisingai nurodytos jo gimimo dienos, kadangi kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio įžanginės dalies, nuteistojo K. V. gimimo data nurodyta – (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu turėtų būti – (duomenys neskelbtini). Šis rašymo apsirikimas teisėjų kolegijos vertinimu taip pat nekeičia apylinkės teismo nuosprendžio esmės ir yra taisytinas šio nuosprendžio nekeičiant ir nenaikinant.

16. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 18 d. nutartimi nuteistajam K. V. paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė (b. l. 157). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2022 m. balandžio 4 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad K. V. antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje Nr. 1A-300-1049/2022 išlaidas sudaro 73,33 eurai ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai (b. l. 160–162).

17. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Ši nuostata nuteistajam buvo išaiškinta 2022 m. kovo 18 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas. Vertinamu atveju nuosprendį skundė pats nuteistasis K. V., išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pagrindas panaikinti ar keisti apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį nenustatytas, nuteistojo apeliacinis skundas atmestas. Bylos duomenimis jis nedirba, pajamų iš darbinės veiklos negauna, duomenų apie turimą turtą, kaip jau minėta nepateikė, šiuo metu ir jau ilgą laiką atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Byloje nesant duomenų apie nuteistojo realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgiant ir į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančią būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo K. V. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo K. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. sausio 28 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą nurodant, kad K. V. gimimo data yra – (duomenys neskelbtini).

Ištaisyti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. sausio 28 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą nurodant vietoje liudytojo „M. P.“, liudytoją „R. T.“.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dieną.