- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-20
- Bylos Nr.
- AS-483-822/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02782-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- E. M.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą „Dėl teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpą“ Nr. (11.1)I-6439; 2) panaikinti Valdybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. spalio 10 d. sprendimą „Dėl E. M. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ Nr. SMTM-6552; 3) įpareigoti atsakovą apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui tėvystės pašalpą už 2016 m. liepos 19 d. gimusį vaiką laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2018 m. liepos 19 d.; 4) priteisti visas pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino: panaikino Valdybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. SMTM-6552 ir Valdybos 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. (11.1)I-6439, įpareigojo atsakovą apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui motinystės (tėvystės) pašalpą nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2018 m. liepos 19 d. bei priteisė pareiškėjui iš atsakovo 30,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. balandžio 14 d.
Teisme 2017 m. kovo 28 d. gautas pareiškėjo E. M. prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas Valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti, motyvuodamas tuo, kad išlaidos už VšĮ „Karių teisių gynimo centras“ suteiktas paslaugas nepriteistinos pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Administraciniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių administraciniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios, todėl įstatymas nustato administracinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Teismas pabrėžė, kad teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Taigi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę tik į advokato arba advokato padėjėjo teisinių paslaugų atlyginimą. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjui atstovavo juridinis asmuo VšĮ „Karių teisių gynimo centras“. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėją atstovautų advokatas arba advokato padėjėjas, nėra pateikta advokato arba advokato padėjėjo su klientu pasirašyta sutartis ar jos išrašas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas pagal sutartį Nr. KTGC-TPS-086 juridiniam asmeniui VšĮ „Karių teisių gynimo centras“ yra atmestinas.
III.
Pareiškėjas E. M. nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi, atskiruoju skundu prašo: 1) sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ABTĮ 40 straipsnio 5 dalies nuostata, kad „Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, pagal kurią „Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“; 2) panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį ir priimti naują – priteisti iš atsakovo 385 Eur bylinėjimosi išlaidų bei kitas šioje byloje patirtas išlaidas, jei tokių bus. Savo atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia tokiais argumentais:
1. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalies nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, nes monopolizuoja teisinių paslaugų teikimo rinką. Pareiškėjo manymu, ne teismas turi spręsti, kas turi aukšto lygio teisines žinias. Šiuos klausimus reguliuoja pati teisinių paslaugų rinka. Tai, kad pasirinktas gynėjas nebūtinai turi būti advokatas ar jo padėjėjas, yra konstatavęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Iš pareiškėjo yra atimama teisė rinktis teisinių paslaugų davėją bei gauti pigesnę, nei advokato, teisinę paslaugą. VšĮ „Karių teisių gynimo centras“ teikia gana aukšto lygio kvalifikuotą teisinę pagalbą, ši įstaiga pareiškėją konsultavo bei rengė visus procesinius dokumentus šioje byloje ir pareiškėjas dėl to patyrė išlaidų.
2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. gegužės 2 d. konsultacijoje Nr. A3-127 nurodė, kad, kai procesinius dokumentus teismui rengia juridinis asmuo, vykdantis teisėtą veiklą, šalies turėtos procesinės išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Pareiškėjas pažymi, kad šioje byloje teismui buvo pateikta teisinių paslaugų sutartis, sąskaita faktūra bei pinigų pavedimą patvirtinantis dokumentas, todėl yra visos būtinos sąlygos atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, šias išlaidas pareiškėjas patyrė dėl neteisėtų Valdybos veiksmų, dėl kurių jis buvo priverstas kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovas Valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o pareiškėjo prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą spręsti savo nuožiūra.
Nurodo, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos priskiriamos prie atstovavimo išlaidų. Tokios išlaidos priteisiamos pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta, kad apmokamos tik išlaidos advokato ar jo padėjėjo pagalbai apmokėti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl VšĮ „Karių teisių gynimo centras“ teiktų paslaugų apmokėjimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad teismas nesprendžia, kas turi aukšto lygio tisines žinias, o vadovaujasi ABTĮ normomis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir VšĮ „Karių teisių gynimo centras“ teisnių paslaugų teikimo sutartis Nr. KTGC-TPC-086 pasirašyta 2019 m. rugsėjo 6 d., t. y. galiojant ABTĮ 40 straipsnio 5 dalies nuostatai, taigi teikdamas 2017 m. kovo 37 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pareiškėjas turėjo žinoti, kad jo prašymas nebus patenkintas. Be to, VšĮ „Karių teisių gynimo centras“ tinklalapyje skelbiama, kad įstaiga asmenis Lietuvos administraciniuose teismuose atstovauja pagal advokato įkainius. Įstaigos įstatuose įtvirtinta, kad viena iš jos veiklų yra konsultacijos ir juridinis atstovavimas civilinėse ir baudžiamosiose bylose, taigi teisės konsultuoti ir atstovauti asmenis administraciniuose teismuose ši įstaiga neturi. Dėl pareiškėjo atskirajame skunde minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos Valdyba pažymėjo, kad pagal šio teismo praktiką atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidos taip pat atlyginamos tik tuo atveju, kai asmeniui atstovauja advokatas arba advokato padėjėjas, o prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų paprastai priskiriamos tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Valdybos nuomone, pareiškėjos argumentai dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra nepagrįsti teisiškai svariais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Vadovaujantis ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų nuostatomis, prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme); kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).
Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad administraciniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių šiam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tokį atstovavimą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo įtvirtinta tvarka. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. ABTĮ išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, bei nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Tai reiškia, kad įstatymas nustato administracinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo administraciniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Tuo tarpu kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos priteisiamos tik tuo atveju, jeigu jos nebuvo susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Taigi ne advokatų ar jų padėjėjų proceso šaliai suteiktų teisinių paslaugų teikimo išlaidos administraciniame procese negali būti priteistos. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl tokio ABTĮ įtvirtinto reguliavimo konstitucingumo, todėl pareiškėjo prašymas dėl to kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkintinas.
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad teisines paslaugas, dėl kurių patirtas išlaidas pareiškėjas prašo priteisti, jam suteikė VšĮ „Karių teisių gynimo centras“, t. y. ne advokatas ar advokato padėjėjas. Iš pareiškėjo Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikto prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir jo priedų matyti, kad šias išlaidas sudaro teisinių paslaugų teikimas – procesinių dokumentų rengimas išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka stadijoje bei pirmosios instancijos teisme. Taigi teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjo prašomos priteisti 385 Eur bylinėjimosi išlaidos pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį jam negali būti priteistos.
Atskirajame skunde pareiškėjas, be kita ko, remiasi aplinkybe, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. gegužės 2 d. konsultacijoje Nr. A3-127 nurodė, jog išlaidos, patirtos dėl to, kad procesinius dokumentus parengė kiti asmenys, t. y. ne advokatas ir jų padėjėjai, gali būti atlyginamos, jas priskiriant prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju gi ginčas kilo administracinių teisinių santykių srityje, šiuos teisinius santykius reglamentuoja specialus teisės aktas – ABTĮ. Savo ruožtu vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant šį teisės aktą formuoja LVAT. Todėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų aiškinimo ir taikymo nagrinėjant bylas bendrosios kompetencijos teismuose šiam atvejui netaikytina ir ginčo išsprendimui teisinės reikšmės neturi.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. M. atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.