- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-16
- Bylos Nr.
- 2-431-302/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00228-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- I. J., O. M., M. B., uždarajai akcinei bendrovei „Zenitas 4“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo I. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-484-826/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rumbelė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“, patikslintą ieškinį atsakovui I. J., O. M., M. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „Zenitas 4“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Rumbelė“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Gribžiniai“, patikslintu ieškiniu prašo solidariai iš atsakovų I. J., O. M., M. B. ir UAB „Zenitas 4“ priteisti 209 793,08 Eur žalos, 5 proc. palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti 209 793,08 Eur sumai atsakovams I. J., O. M., M. B. ir UAB „Zenitas 4“ priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, esančias atsakovų sąskaitose, turtines teises priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, ir/arba atsakovams priklausančius nekilnojamus daiktus ieškinyje nurodytiems reikalavimams užtikrinti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. – areštavo atsakovams I. J., O. M., M. B. ir UAB „Zenitas 4“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant 209 793,08,46 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant įvykdyti prievolę ieškovei.Atsižvelgęs į ieškovės reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes bei įrodymų visumą, teismas sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Kadangi ieškinys yra turtinio pobūdžio, o ieškinio suma yra labai didelė, teismas darė išvadą, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Esant abiems laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas I. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį. Atsakovas tvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik tada, kai ieškovas tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą. Nagrinėjamu atveju patikslinto ieškinio reikalavimas išimtinai grindžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-230-462/2012, kuriuo nuspręsta I. J., O. M. ir M. B. pripažinti kaltais dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje padarymo, ir I. J. įpareigotas atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą UAB „Rumbelė“. Atsakovo teigimu, patikslintas ieškinys, kuriame suformuluotas reikalavimas visų atsakovų atžvilgiu, negali būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Be to, atsakovas pažymi, kad su ieškiniu nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurie pagrįstų skolos dydį. Ieškovė BUAB „Rumbelė”, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Gribžiniai”, atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Pažymėdamas, kad aplinkybės, jog šioje byloje atsakovais nurodyti asmenys tyčia, bendrai veikdami bendrininkų grupėje pagal suklastotą PVM sąskaitą–faktūrą iš UAB „Rumbelė“ pervedė į UAB „Zenitas 4“ atsiskaitomąją sąskaitą 257 952,11 Eur sumą, kurią vėliau išgrynino ir pasisavino, yra nustatytos Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-230-462/2012, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino preliminarų ieškinio pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas atskirajame skunde pateikia tik argumentus, kurie yra susiję su tikėtinu ieškinio pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už atskirojo skundo ribų, ir pasisakys tik šiuo aspektu.Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).Taigi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai prima facie įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoką, ne kartą yra pažymėjęs, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų materialinių reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Taigi, kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama tik tai, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan. Preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, apskritai galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.Nagrinėjamu atveju iš pareikšto ieškinio matyti, kad ieškinyje yra nurodyti aiškūs argumentai bei pateikti įrodymai, kurie, ieškovės bankroto administratoriaus manymu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Akivaizdžių duomenų, jog pagal pareikštus reikalavimus ieškinys, kuriuo prašoma priteisti žalą iš atsakovų, galėtų būti vertinamas kaip net tikėtinai nepagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama nuosekli pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovės, atstovaujamos bankroto administratoriaus, reiškiamas materialinis reikalavimas atsakovams yra galimas ir negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas, o ar bus nustatytos visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti atsakovų veiksmai, padaryta žala ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246–6.249 str.), ar ne, bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos pabaigoje, įvertinus faktinių bylos aplinkybių visumą.Nurodytų argumentų kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo yra preliminariai pagrįstas. Aptarti atskirojo skundo argumentai, susiję tik su pareikšto ieškinio nepagrįstumu, nesuponuoja kitokio laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išnagrinėjimo, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.