Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-12-16 · Administracinė byla Nr. AS-816-552/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-16
Bylos Nr.
AS-816-552/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02979-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas
R. K.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-816-552/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02979-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. K. 2020 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2020 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. PS1-878 „Dėl R. K. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas dėl atleidimo); 2) grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą į lygiavertes 13,1 pareiginės algos koeficiento pareigas; 3) priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Atsiliepimas

Atsakovas NŽT atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė 2020 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje prašė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I3-3514-809/2020 dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo, kurioje yra nagrinėjamos aplinkybės dėl atsakovo vadovo pareiškėjo atžvilgiu vykdyto persekiojimo, mobingo veiksmų, todėl toje byloje konstatuotos aplinkybės būtų reikšmingos iš šiai bylai, kurioje pareiškėjas taip pat kelia klausimą dėl jo persekiojimo, dėl dirbtinai atliktų struktūrinių pertvarkymų, siekiant pareiškėją atleisti iš pareigų. Pareiškėjas prašymą palaikė.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovės teismo posėdyje su prašymu sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsakovo atstovės laikėsi nuomonės, kad nagrinėjama administracinė byla ir administracinė byla dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo yra skirtingos ir viena kitos neįtakoja.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos Nr. I3-4935-473/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02979- 2020-4) nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I3-3514-809/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01598-2020-0).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla I3-3514-809/2020 pagal pareiškėjo R. K. skundą, kuriame pareiškėjas prašo panaikinti NMA direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. PS1-594 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. K.“ (toliau – ir Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reikalavimus grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su galimu NMA direktoriaus jo atžvilgiu ilgą laiką vykdytu sistemingu psichologiniu terorizavimu, mobingu, vykdomų pareigų apsunkinimu, siekiant, kad jis savo noru paliktų tarnybą. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad šios administracinės bylos išsprendimui bus reikšmingas administracinėje byloje Nr. I3-3514-809/2020 priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas, nes joje nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjo atžvilgiu galbūt taikyto nepagrįsto persekiojimo, mobingo veiksmų dar prieš priimant skundžiamą sprendimą atleisti jį iš pareigų, turėtų prejudicinę reikšmę šioje byloje ir turėtų įtakos objektyviam bei visapusiškam bylos nagrinėjimui.

III.

Atsakovas NMA atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad teismo posėdyje išsakė argumentuotą nesutikimą su pareiškėjo prašymu sustabdyti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas atsakovo argumentų skundžiamoje nutartyje nevertino, o akcentavo tik pareiškėjo argumentus. Atsakovo manymu, nagrinėjama administracinė byla sustabdyta be pagrindo, o, be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą, yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai (ABTĮ 11 str.).

Atsakovas pažymi, kad nagrinėjama administracinė byla ir administracinė byla Nr. I3-3514-809/2020 nėra tarpusavyje susijusios ir viena kitos neįtakoja. Šiose bylose nagrinėjimo dalykai savo esme yra absoliučiai skirtingi. Nutartyje minimi tariami mobingo veiksmai, kurie nei nagrinėjamoje byloje, nei byloje Nr. I3-3514-809/2020 apskritai nėra skundžiami kaip NMA veiksmas, t. y. nėra priimtas toks pareiškėjo reikalavimas. Administracinės bylos Nr. I3-3514-809/2020 nagrinėjimo dalykas nėra tariamas persekiojimas/mobingas, toje byloje ginčijamas NMA direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. PS1-594 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. K.“.

Vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2020 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 3D-251 „Dėl Žemės ūkio ministro 2012 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-258 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl struktūros patvirtinimo), nuspręsta nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. panaikinti ne tik pareiškėjo pareigybę, bet iš viso 7 pareigybes, įskaitant ir NMA direktoriaus vyriausiųjų patarėjų pareigybes (t. y. viena iš jų buvo pareiškėjo). Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, ar struktūriniai pertvarkymai buvo realūs bei, ar NMA laikėsi procedūrinių atleidimo reikalavimų. Tačiau skundžiamoje teismo nutartyje nepagrįstai daromos prielaidos, kad šioje byloje turėtų būti nustatinėjamas pertvarkymų tikslingumas ir pagrįstumas.

Atsakovas pažymi, kad administracinėje byloje Nr. I3-3514-809/2020 nagrinėjamas Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumas ir pagrįstumas, kuris negali ir negalėjo įtakoti Įsakymo dėl struktūros pakeitimo. NMA struktūrą tvirtina žemės ūkio ministras, o struktūrinių pokyčių metu naikinamų pareigybių tarnautojų turimos/turėtos tarnybinės nuobaudos nėra vertinamos ir jų turėjimas neįtakoja priimamų sprendimų reorganizacijos metu.

Atsiliepimas

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nutarties motyvuojamojoje dalyje yra neteisingai nurodomas teisės akto punktas, pradžioje pirmosios instancijos teismas nurodo, kad administracinė byla stabdoma dėl ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto, tačiau motyvuojamosios dalies paskutiniame sakinyje nurodomas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 6 punktas, tai reiškia, kad teismas netinkamai motyvavo nutartį ir dėl teisės akto taikymo.

Pareiškėjas atsiliepime su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pareiškėjas akcentuoja, kad tiek nagrinėjamoje administracinėje byloje, tiek administracinėje byloje Nr. I3-3514-809/2020 pateiktuose skunduose detaliai aprašyti mobingo veiksmai sudaro faktinį pareiškėjo pateiktų reikalavimų pagrindą, patvirtinta prieš pareiškėją nukreiptų NMA veiksmų neteisėtumą, imituojant struktūrinius pakeitimus įstaigoje, todėl abi bylos yra susijusios. Administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymu yra siekiama ne tik išvengti pakartotinio tų pačių faktų nustatinėjimo, bet ir prieštaringų sprendimų susijusiose bylose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria nagrinėjama administracinė byla sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I3-3514-809/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01598-2020-0), teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (3 p.). Tokiu atveju bylos nagrinėjimas sustabdomas iki įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis (ABTĮ 101 str. 2 p.).

Aiškindamas minėtas ABTĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog negalėjimas išnagrinėti administracinę bylą tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, iš esmės reiškia, jog bylą nagrinėjančiam teismui yra reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir tų faktų pats teismas negali nustatyti. Vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 98 str. 1 d. 3 p.) nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybę pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-624/2012). Administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ pagal 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011).

Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių ją išspręsti. Pažymėtina, kad administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-391-502/2018).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nutarė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, konstatavęs, kad administracinėje byloje Nr. I3-3514-809/2020 nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjo atžvilgiu galbūt taikyto nepagrįsto persekiojimo, mobingo veiksmų dar prieš priimant skundžiamą sprendimą atleisti jį iš pareigų, turės prejudicinę reikšmę šioje byloje ir turės įtakos objektyviam bei visapusiškam bylos nagrinėjimui.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčija NMA 2020 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. PS1-878 „Dėl R. K. atleidimo iš pareigų“, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, 48 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 4 ir 5 dalimis, 49 straipsnio 1 dalimi, 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir 5 dalimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 65 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjas 2020 m. liepos 31 d. yra atleistas iš užimamų pareigų, atleidimo datą nukeliant į 2020 m. rugpjūčio 10 d. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui, be kita ko, nurodė argumentus dėl nepagrįstos NMA reorganizacijos, t. y., pareiškėjo manymu, mobingo veiksmais – tiksliniu, sisteminiu, ilgesnį laiką besitęsiančiu psichologiniu teroru jo atžvilgiu, nepavykus pasiekti, kad pareiškėjas savo noru išeitų iš darbo, NMA direktorius inicijavo nepagrįstą NMA reorganizaciją.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, administracinėje byloje Nr. I3-3514-809/2020 yra priimtas nagrinėti pareiškėjo reikalavimas panaikinti NMA direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. PS1-594 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. K.“. Toje byloje pareiškėjas, be kita ko, skunde taip pat nurodė aplinkybes dėl jo atžvilgiu NMA direktoriaus vykdyto mobingo.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjo ginčijamas Įsakymas dėl atleidimo priimtas, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo normomis, reglamentuojančiomis valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų, panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę. Taigi šio įsakymo priėmimą lėmė aplinkybės dėl valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo, atlikus NMA reorganizaciją, tačiau ne aplinkybės dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, paskyrus griežtesnę nuobaudą. Todėl sutiktina su atsakovo įsitikinimu, kad nagrinėjama administracinė byla ir administracinė byla Nr. I3-3514-809/2020 nėra tarpusavyje susijusios ir viena kitos neįtakoja.

Nagrinėjamo klausimo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose laikosi nuostatos, jog teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju. Nagrinėjant bylas dėl valstybės tarnautojo atleidimo pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (kuris šiuo metu yra analogiškas VTĮ 51 str. 1 d. 9 p.) nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: ar atsakovas realiai atliko kompetentingo organo sprendimu įformintus struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių buvo panaikinta valstybės tarnautojo pareigybė; ar atlikus šiuos pertvarkymus šis tarnautojas nebegalėjo vykdyti pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, nes šios funkcijos buvo iš viso nebeatliekamos arba joms vykdyti užteko mažiau darbuotojų, ar funkcijos iš viso išliko. Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti yra aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo įstaigos (institucijos) struktūra (sandara) ir kaip ji pakito ir ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tik tokie, kuriais siekiama pagrįsti valstybės tarnautojo atleidimą iš valstybės tarnybos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-346/2011; 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012; 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4931-629/2019).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrindė, kaip administracinėje byloje Nr. I3-3514-809/2020, kurioje ginčijamas Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos, nustatyti faktai dėl pareiškėjo atžvilgiu galbūt vykdytų mobingo veiksmų, įtakotų aplinkybių vertinimą nagrinėjamu atveju, t. y. sprendžiant dėl pareiškėjo atleidimo teisėtumo, panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę. Pažymėtina, kad, nors kitoje byloje nustatyti faktai gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, jog negalima nagrinėti vienos bylos, kol nėra išnagrinėta kita teisme nagrinėjama byla. Šią bylą nagrinėjantis teismas, tirdamas struktūrinių pertvarkymų NMA teisėtumą ir realumą, gali pats nustatyti ir mobingo ar kitokio netinkamo darbdavio elgesio darbuotojo atžvilgiu faktus, jei tokie egzistavo ir jei jie turėjo sąryšį su atlikta reorganizacija.

Atsižvelgiant į šioje nutartyje aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą nėra suderinamas su proceso operatyvumo principu, nes skundžiamoje nutartyje nenurodytos objektyvios kliūtys, trukdančios šiuo metu vykdyti tinkamą bylos nagrinėjimą (ABTĮ 11 str. 1 d.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl be pakankamo pagrindo sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasArūnas Sutkevičius