- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-04
- Bylos Nr.
- e2-487-647/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02967-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nemėžio komunalininkas“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemėžio komunalininkas“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pagal kreditorės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ pareiškimą 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo išduotas teismo įsakymas priteisti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nemėžio komunalininkas“ 158,62 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (158,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 8,00 Eur žyminio mokesčio.
2. Skolininkė 2021 m. spalio 12 d. teismui pateikė prieštaravimus, kuriuos teismas priėmė ir nustatė kreditorei 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti bei panaikino 2021 m. rugsėjo 30 d. teismo įsakymą.
3. Teisme 2021 m. spalio 27 d. gautas ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinys atsakovei UAB „Nemėžio komunalininkas“ dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 158,62 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (158,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 17,00 Eur žyminio mokesčio ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. birželio 29 d. dėl nesandaraus bendrojo naudojimo vandentiekio stovo buvo apgadintas ieškovės apdraustas butas adresu (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovės ir J. L. 2020 m. gegužės 19 d. buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis (draudimo liudijimo Nr. 19056/9181725), kuria buvo apdraustas minėtas butas. Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip šio buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą. Atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo priežiūrą, įvyko draudžiamasis įvykis, todėl draudikas turit teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateiktame atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė mano, kad nėra tas subjektas, kuris pažeidė draudimo bendrovės teises ir teisėtus interesus. Mano, kad buto apgadinimas įvyko tik dėl pačių gyventojų aplaidumo, o ne dėl atsakovės darbuotojų kaltės. Pabrėžė, kad norminių aktų pagrindu atsiradusios prievolės atsakovei nėra tokios apimties, jog atsakovė šiuo atveju galėtų būti laikoma statinių faktiniu bei realiu valdytoju, t. y. kad atsakovė savarankiškai (be butų savininkų sprendimų) galėtų spręsti klausimus, susijusius su bendrosios nuosavybės eksploatavimu ir jos remontu, kadangi daugiabučio namo bendrojo objektų patikrinimo metu atsakovė turi atlikti bei atlieka tik vizualinį daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos patikrinimą, fiksuoja pastebėtus defektus, avarijų ar griūties pavojus ir numatomas priemones jiems pašalinti bei tikrina gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklę, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinę būklę. Nurodė, kad nors žala kilo dėl bendrojo naudojimo įrangos gedimo, tačiau iš ieškovės pateiktų foto nuotraukų matyti, kad trūko bendrojo naudojimo vamzdys, esantis buto patalpose, paslėptas po buto savininko įrengta gipso kartono apdaila. Atsakovės atstovai turi ribotas galimybes patekti į butą, išardyti įrengtą apdailą siekiant atlikti bendrojo naudojimo įrangos vizualinę patikrą ir spręsti dėl remonto būtinumo. Nurodė, kad iš gyvenamojo namo gyventojų nėra sulaukę jokių skundų ar prašymų dėl būtinumo atlikti remonto darbus. Taip pat pažymėjo, jog nėra aišku, ar apskaičiuojant padarytos žalos dydį buvo vertintas buto nusidėvėjimas tiek vertinant darbų, tiek ir panaudotų medžiagų kainas. Nėra taip pat žinoma kokia nusidėvėjimo norma buvo pritaikyta skaičiuojant žalą.
5. Teismas 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi paskyrė parengiamąjį teismo posėdį.
6. Teisme gauti ieškovės ir atsakovės prašymai nedalyvauti teismo posėdyje.
7. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad nėra duomenų, jog atsakovė būtų bandžiusi patekti į apdraustas patalpas turėdama tikslą prevenciškai apžiūrėti bendruosius inžinerinius tinklus. Taip pat nėra duomenų, kad buto gyventojai būtų neįsileidę atsakovės darbuotojų apžiūrai/prevenciniams veiksmams atlikti. Nesutinka su argumentais, kad vamzdynas buvo uždengtas gipso kartono plokšte, kuri būtų trukdžiusi apžiūrėti nuotekų vamzdį. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad prie bendrojo naudojimo vamzdyno buvo įrengtas priėjimas. Visos WC patalpos sienos dengtos gipso kartono plokštėmis, išskyrus vietą, kurioje įrengtas bendrojo naudojimo vamzdynas. Vamzdžiai buvo uždengti faneros plokšte, kuri galėjo būti lengvai uždedama ir nuimama. Pažymėjo, kad nusidėvėjimas, vadovaujantis aktualia teismų praktika, turi ir gali būti skaičiuojamas tik remontui naudojamoms medžiagoms, o ne darbams. Nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas taikant metinį nusidėvėjimo koeficientą 0,8, kuris yra nustatytas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 6 patvirtintomis „Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės“ nuostatomis. Avarija įvyko ir butas buvo sugadintas 2020 m., todėl nusidėvėjimas skaičiuotinas už 8 metus (8x0,8=6,4 proc.). Iš teismui pateiktos sąmatos matyti, kad remonto sąmatoje medžiagos sudaro 61,00 EUR sumą. Atitinkamai 61,00 x 6,4 proc. = 10,49 EUR. Todėl ieškovė atsisako 10,49 EUR ieškinio dalies ir iš atsakovės prašo priteisti 148,13 EUR. Nurodo, kad jai yra žinomos dalies ieškinio atsisakymo pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.
9. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialas. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012).
10. Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau - Reglamentas), 86 punkte nustatyta, kad daugiabučio namo administratorius privalo vykdyti nuolatinius gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimus ir vertinimus, rūpintis tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2020 m. gegužės 19 d. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį (toliau – Sutartis) Nr. 19056/9181725 su J. L.. Draudžiamojo turto adresas - (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 16-19). Foto nuotraukos patvirtina, kad minėtas butas buvo užlietas (el. b. l. 21-24). Pagal turto žalos įvertinimo skaičiuotę, J. L. buvo sumokėta 158,62 Eur draudimo išmoka (el. b. l. 20, 26). UAB „Nemėžio komunalininkas“ 2020 m. birželio 30 d. atliko vandentiekio stovo remontą pagal J. L. užsakymą (el. b. l. 44). Atsakovė teikia namo esančio (duomenys neskelbtini) administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.
12. Atsakovė, teikdama daugiabučio namo administravimo paslaugas privalo vadovautis teisės aktais, numatančiais jai tam tikras pareigas ir funkcijas. Atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė turėjo pareigą prižiūrėti bendro naudojimo daugiabučio namo inžinerines sistemas, nepriklausomai nuo to, ar pastarosios yra įrengtos butuose, bendrojo naudojimo ar kitose patalpose. Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 148,13 Eur žalos atlyginimo (ieškovė 10,49 Eur ieškinio dalies atsisakė).
13. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir šioje dalyje, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 148,13 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
14. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: 17,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
15. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, į. k. 304080146, buv. Ukmergės g. 280, Vilnius, a. s. Nr. LT06 7044 0600 0750 1679, AB SEB bankas, banko kodas 70440, naudai iš atsakovės UAB „Nemėžio komunalininkas“, į. k. 186063262, buv. Sodų g. 23, Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav., 148,13 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 13 ct) skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 148,13 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17,00 Eur (septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.