Utenos apylinkės teismo sprendimas

Ieškovas 2015 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu pateikė ieškinio reikalavimų dalies atsisakymą, kuriame nurodė, jog atsisako reikalavimų dėl dukros M. V. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, kadangi dukra M. V. tapo pilnamete (160 b.l. 3 t.).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nijolė Viešchnickienė, būdama tinkamai informuota apie teismo posėdžio datą ir vietą, į teismo posėdį neatvyko. Byloje dalyvaujančių asmenų sutikimu, byla nagrinėjama neatvykus trečiajam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių sudaryta santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (12 b.l. 1 t.).

Šalys teismo posėdžio metu pripažino, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Be to, abu sutuoktiniai prašė, kad sprendime nebūtų nurodyti konkretūs faktai, patvirtinantys abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo (2015 m. balandžio 15 d. teismo posėdis, 176-177 b.l. 2 t. , 67-70 b.l. 3 t.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, santuoka, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės, įregistruota (duomenys neskelbtini) Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutrauktina, nustatant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinių kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2, 3 dalys, 3.63 straipsnis).

Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Šalių prašymu, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės, ieškovui – (duomenys neskelbtini), atsakovei – (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 straipsnis).

Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė nustatyti nepilnametės dukros M. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su atsakove ir priteisti iš ieškovo nepilnametės dukros M. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 144,80 Eur dydžio periodinėmis mėnesinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. iki jos pilnametystės (67-70 b.l. 3 t.).

Atsakovė priešieškinyje prašė nustatyti nepilnametės dukros M. V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vieta kartu su ja ir priteisti iš ieškovo nepilnametės dukros M. V. išlaikymui iki jos pilnametystės po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokos (110-112 b.l. 2 t.).

Ieškovas 2014 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka, kad nepilnametės dukros M. V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove ir sutiko teikti nepilnametei dukrai M. V. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (176 b.l. 2 t.).

Atsakovė 2014 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu taip pat pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka, kad nepilnametės dukros M. V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja ir sutinka, kad ieškovas nepilnametei dukrai M. V. teiktų išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (177 b.l. 2 t.).

Ieškovas 2015 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu pateikė ieškinio reikalavimų dalies atsisakymą, kuriame nurodė, jog atsisako reikalavimų dėl nepilnametės dukros M. V. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, kadangi M. V. tapo pilnamete (160 b.l. 3 t.).

2015 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu atsakovei buvo išaiškinta teisė atsisakyti reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tačiau atsakovė šių reikalavimų neatsisakė. Teismo posėdžio metu jos atstovas advokato padėjėjas J. K. nurodė, jog klausimus palieka spręsti teismo nuožiūra. Baigiamųjų kalbų metu pripažino, jog šie reikalavimai iš esmės neteko prasmės, nes M. V. tapo pilnamete.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalių dukra M. V. (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete (13 b.l. 1 t.).

Pažymėtina, jog teismas, priimdamas sprendimą nutraukiant santuoką, be kita ko, privalo išspręsti reikalavimus tik dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo priteisimo (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.194 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Be to, pažymėtina, jog Konstitucija garantuoja kiekvienam asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Asmens teisė į teismą apima teisę pradėti civilinę bylą paduodant atitinkamos formos pareiškimą teismui, taip pat teisę įgyvendinti procesines teises teismo proceso metu. Pasiekę pilnametystės fiziniai asmenys įgyja visišką procesinį veiksnumą ir savarankiškai gali įgyvendinti savo teises teisme ar pavesti atstovui vesti bylą (CPK 38 straipsnio 1 dalis). Jeigu pilnamečio asmens veiksnumas neapribotas, tėvai ar kiti asmenys gali būti jo atstovais teisme tik pavedimo teisinių santykių pagrindu ir tik tuo atveju, kai jie atitinka įstatyminius reikalavimus atstovams pagal pavedimą (CPK 56 straipsnis). Tai reiškia, kad pilnamečiu tapęs asmuo savarankiškai įgyvendina ir savo teisę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo teismine tvarka iš tėvų, nevykdžiusių įstatyminės nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos; ši taisyklė galioja ir tuo atveju, kai asmuo sulaukia pilnametystės bylai vykstant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-285/2009).

Esant nurodytoms aplinkybėms, nustačius, kad ieškovui yra žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės, nenustačius, kad šis ieškovo veiksmas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, ieškovo atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas ir 294 straipsnio 2 dalis). Išaiškintina, jog nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Sutuoktiniai turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei nurodyti informaciją apie tai, kad jų žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, CK 3.126 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė D. V. turėjo asmeninį kreditorių (22-25 b.l. 3 t). Antstolė Nijolė Viešchnickienė 2015 m. vasario 26 d. pateikė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodyta, jog 86,89 Eur skola iš atsakovės D. V. pilnai išieškota (111-113 b.l. 3 t.). Šalys nurodė, jog kitų nei asmeninių, nei bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei suformuoti reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 382 straipsnio 4 punktas).

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, jog šalys bendro ūkio neveda nuo 2009 m. spalio mėn. Prašo teismo nustatyti, kad dalijamas tik tas turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Nurodė, jog ieškovo nuomone 0,0398 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2867,24 Eur, yra asmeninė atsakovės nuosavybė, nes įgytas po 2009 m. spalio mėn. Ieškovo asmeninė nuosavybė yra valgomasis stalas su šešiomis kėdėmis, kurio vertė 579,24 Eur, ir televizorius su namų kino sistema, kurio vidutinė rinkos vertė 521,32 Eur Lt, nes įgyti taip pat po 2009 m. spalio mėn.

Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, jog šalys kartu negyvena nuo 2009 m. spalio mėn. Byloje esanti VĮ Registrų centro pažyma patvirtina, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį po 2009 m. spalio mėn., t.y. 2012 m. rugsėjo 6 d. (115-16 b.l. 1 t.). PVM Sąskaita faktūra patvirtina, jog stalas ir 4 kėdės buvo įgyti ieškovo 2009 m. lapkričio 17 d. (89 b.l. 3 t.). Mokėjimo kvitai patvirtina, jog televizorius ir namų kinas buvo įgyti 2010 m. gruodžio 21 d. ir 2010 m. gruodžio 18 d. (92-93 b.l. 3 t.). Dėl šio turto ginčo tarp šalių nekilo, kaip ir nekilo ginčo dėl to, kad šalys nuo 2009 m. spalio mėn. neveda bendro ūkio.

Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė padalinti šį kilnojamąjį turtą: odinių baldų komplektą, 2027,34 Eur vertės, spintą su antresolėmis, 86,89 Eur vertės, virtuvės baldų komplektą, 144,81 Eur vertės, viryklę, 28,96 Eur vertės, masažo stalą, 202,73 Eur vertės, stacionarų kompiuterį su spausdintuvu, 289,62 Eur vertės, kompiuterio stalą su kėde, 57,92 Eur vertės, televizorių Philips, 57,92 Eur vertės, sekciją Neris, 86,89 Lt vertės, du mokyklinius stalus, 28,96 Eur vertės, moterišką dviratį, 144,81 Eur vertės, kalnų dviratį, 144,81 Eur vertės, viengulę lovą, 115,85 Eur vertės, sofą lovą, 173,77 Eur vertės, benzopjūklą, 347,54 Eur vertės, automobilio priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 28,96 Eur vertės, virtuvės stalą su 4 kėdėmis, 405,47 Eur, šaldytuvą, 202,73 Eur vertės, dvigulę lovą, 57,92 Eur vertės, čiužinį, 86,89 Eur vertės, televizorių Pronum, 14,48 Eur vertės, sportinį dviratį Panthers, 115,85 Eur vertės, miesto dviratį, 86,89 Eur vertės, spintą su antresolėmis, 86,89 Eur vertės.

Atsakovė priešieškinyje prašė padalinti šį kilnojamąjį turtą: priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir keleivinį automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

CK 3.118 straipsnio 1 dalis numato, jog dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios junginės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu (CK 3.120 straipsnis).

2015 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog dalintiną turtą paskirstė tam, kam labiau jis reikalingas. Patikslino, jog kompiuterio su spausdintuvu vertė ne tokia, kokia nurodyta ieškinyje, nes jis senas, jo vertė būtų apie 144,81 Eur, odinių baldų komplekto vertė šiai diena yra 1737,72 Eur, priekabos dabartinė vertė būtų 57,92 Eur, virtuvės stalo su kėdėmis vertė 318,58 Eur. Benzopjūklą, kurio vertė šiai dienai 289,62 Eur, pageidautų pasilikti sau. Be to, nurodė, jog mokykliniai stalai buvo skirti vaikų poreikiams tenkinti, jie nepirkti, vienas yra jo senelio. Dukros M. V. poreikiams tenkinti buvo pirktas kalnų dviratis, viengulė lova, sūnaus D. V. poreikiams tenkinti buvo pirktas miesto dviratis ir sofa lova, kuri buvo pirkta 2006 m.

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog kilnojamojo turto vertės neginčija, tačiau pageidauja, jog visas kilnojamasis turtas atitektų ieškovui jo nurodytomis kainomis. 2015 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu atsakovė sutiko, kad benzopjūklas atitektų ieškovui.

Atsižvelgiant į tai, kad santuokos nutraukimo bylose dalijamas tik bendrąją jungtine nuosavybe įgytas turtas, į dalintino turto sąrašą neįtrauktini 2 mokykliniai stalai, 28,96 Eur vertės, kurie, kaip patvirtino ieškovas teismo posėdžio metu, šalių nebuvo pirkti (CK 3.116 straipsnis).

Nors šalių vaikai (M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini)) santuokos nutraukimo metu jau yra pilnamečiai, tačiau įvertinus tai, kad kalnų dviratis, viengulė lova, sofa lova, miesto dviratis buvo pirkti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, dukra M. V. tapo pilnamete bylos nagrinėjimo metu, t.y. 2015 m. gegužės 14 d., vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šie kilnojamieji daiktai taip pat neįtrauktini į dalintino turto sąrašą (CK 3.120 straipsnis).

Pažymos iš VĮ „Regitra“ patvirtina, jog ieškovo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės: automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba Vilkmergė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (19, 20 b.l. 1 t.). Ginčo dėl to, jog priekaba Vilkmergė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgyta santuokos metu ir teismo posėdžio metu ieškovo nurodytos jos vertės – 57,92 Eur, tarp šalių nekilo.

Ieškinyje ieškovas nurodė, jog automobilio Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįtraukė į dalintino turto sąrašą, kadangi jis yra dovanotas (69 b.l. 3 t.). Šias aplinkybes, ieškovo nuomone, patvirtina 2013 m. vasario 12 d. dovanojimo sutartis (51 b.l. 1 t.). Tačiau 2015 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog automobilis buvo pirktas jo vardu, tada jis perleido automobilį savo motinai S. V., vėliau motina S. V. padovanojo šį automobilį jam. Automobilį perleido motinai todėl, kad nereikėtų dalintis su atsakove.

Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, jog automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo vardu buvo įregistruotas 2008 m. vasario 15 d. 2010 m. balandžio 28 d. šis automobilis buvo perregistruotas ieškovo motinos S. V. vardu. Ir tik 2013 m. vasario 12 d. automobilis buvo vėl įregistruotas ieškovo D. V. vardu (149 b.l. 3 t.).

Kadangi automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgytas šalims gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį, t.y. 2008 m. vasario 15 d., vėliau, kaip pats pripažino ieškovas, sudaryti automobilio perleidimo sandoriai buvo tik siekiant išvengti turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje, teismas sprendžia, jog šis automobilis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turi būti įtrauktas į dalintino turto sąrašą bei atitinkamai padalintas.

Atsakovės pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma patvirtina, jog automobilio Renault Megane Scenic vidutinė rinkos vertė 1000 Eur (159 b.l. 3 t.). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu šioje pažymoje nurodytos automobilio vidutinės vertės neginčijo, duomenų, patvirtinančių kitokią automobilio vertę, neteikė. Teismas sprendžia, jog dalintinos transporto priemonės Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 1000 Eur.

Atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog dalintino kilnojamojo turto balansą sudaro: automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur vertės, priekaba Vilkmergė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 57,92 Eur vertės, odinių baldų komplektas, 1737,72 Eur vertės, spinta su antresolėmis, 86,89 Eur vertės, virtuvės baldų komplektas, 144,81 Eur vertės, viryklė, 28,96 Eur vertės, masažo stalas, 202,73 Eur vertės, stacionarus kompiuteris su spausdintuvu, 144,81 Eur vertės, kompiuterio stalas su kėde, 57,92 Eur vertės, televizorius Philips, 57,92 Eur vertės, sekcija Neris, 86,89 Eur vertės, moteriškas dviratis, 144,81 Eur vertės, benzopjūklas, 289,62 Eur vertės, virtuvės stalas su 4 kėdėmis, 318,58 Eur vertės, šaldytuvas, 202,73 Eur vertės, dvigulė lova, 57,92 Eur vertės, čiužinys, 86,89 Eur vertės, televizorius Pronum, 14,48 Eur vertės, sportinis dviratis Panthers, 115,85 Eur vertės, spinta su antresolėmis, 86,89 Eur vertės.

Atsižvelgiant į kilnojamojo turto balanse nurodytą turtą bei jo vertę, kilnojamasis turtas dalijamas pagal ieškovo patikslintame ieškinyje ir atsakovės priešieškinyje nurodytus reikalavimus bei teismo posėdžio metu išreikštą ieškovo pageidavimą ir atsakovės sutikimą dėl benzopjūklo padalijimo, t.y. ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur vertės, priekaba Vilkmergė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 57,92 Eur vertės, virtuvės stalas su 4 kėdėmis, 318,58 Eur vertės, šaldytuvas, 202,73 Eur vertės, dvigulė lova, 57,92 Eur vertės, čiužinys, 86,89 Eur vertės, televizorius Pronum, 14,48 Eur vertės, sportinis dviratis Panthers, 115,85 Eur vertės, spinta su antresolėmis, 86,89 Eur vertės ir benzopjūklas, 289,62 Eur vertės, viso ieškovui atitenka turto už 2230,88 Eur; Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistina odinių baldų komplektas, 1737,72 Eur vertės, spinta su antresolėmis, 86,89 Eur vertės, virtuvės baldų komplektas, 144,81 Eur vertės, viryklė, 28,96 Eur vertės, masažo stalas, 202,73 Eur vertės, stacionarus kompiuteris su spausdintuvu, 144,81 Eur vertės, kompiuterio stalas su kėde, 57,92 Eur vertės, televizorius Philips, 57,92 Eur vertės, sekcija Neris, 86,89 Eur vertės, moteriškas dviratis, 144,81 Eur vertės. Viso kilnojamojo turto už 2693,46 Eur.

Ieškovas ieškinyje nurodė, jog santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį nekilnojamąjį turtą: 849/1230 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 6517,03 Eur, kurį po santuokos nutraukimo prašo priteisti atsakovės asmeninės nuosavybės teise.

Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninė nuosavybė, todėl nedalintinas.

VĮ „Registrų centro“ pažyma patvirtina, jog ieškovas savo vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (14 b.l. 1 t.). Atsakovės vardu yra registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (15-18 b.l. 1 t.). Dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), t.y. 381/1230, registruota atsakovės vardu paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu nuo 2010 m. balandžio 22 d., todėl yra atsakovės asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl šios dalis ginčo tarp šalių nekilo. Kita žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, t.y. 849/1230, yra registruota atsakovės vardu nuo 1996 m. vasario 27 d. Įregistravimo pagrindas – valstybės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, 1996 m. vasario 27, Nr. (duomenys neskelbtini) (17-18 b.l. 1 t.).

Pažymėtina, kad tiek galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK), tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Be to, santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011 ir kt.). Be to, pažymėtina, kad gali būti nuginčyta ir turto, įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija, įrodžius vienam iš buvusių sutuoktinių, kad tam tikras turtas yra jo asmeninė nuosavybė (SŠK 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 849/1230 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgyta šalių santuokos metu iki 2001 m. liepos 1 d., t.y. (duomenys neskelbtini) (17-18 b.l. 1 t.), todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neatsižvelgiant į tai, jog viešajame registre įregistruota tik atsakovės vardu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpciją, priešingai 2014 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog žemės sklypas buvo įgytas už čekius, įgytus iš žmogaus, už čekius mokėjo tiek savo, tiek ieškovo pinigais. Ieškinyje ieškovas nurodė, jog žemės sklypo dalies vertė yra 6517,03 Eur. Ginčo dėl žemės sklypo dalies vertės tarp šalių nekilo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 849/1230 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 6517,03 Eur vertės, įtrauktinas į dalintino turto balansą ir atsižvelgiant į tai, kad šiame žemės sklype yra pastatytas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas su statiniais, nutraukiant santuoką asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovei.

Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 straipsnis).

Kadangi ieškovui atitenkančio turto vertė sudaro 2230,88 Eur, o atsakovei 9210,49 Eur (2693,46 Eur + 6517,03 Eur), ieškovui iš atsakovės priteistina 3489,80 Eur kompensacija už atitenkančią didesnę turto dalį.

Dėl kompensacijos už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo

Ieškovas patikslintame ieškinyje nekėlė klausimo dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnis), tačiau prašo taikyti alternatyvų jo pažeistų teisių gynybos būdą ir priteisti kompensaciją už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų, statybinių medžiagų, darbo vertę. Tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita.

Ieškovas patikslintame ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog Ekspertizės akte Nr. 15-01/01 konstatuota, kad gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų vertė yra 12082 Eur, naujų statinių statybos bendra vertė yra 27 429 Eur, o darbų, atliktų po 2009 m. spalio mėn. vertė yra 4290 Eur. Bendra darbų vertė yra 39511 Eur. Taip pat nurodė, jog ginčo turto pagerinimui santuokos metu skyrė 1448 Eur, kuriuos dovanojo tėvai.

Atsižvelgiant į tai, prašo priteisti iš atsakovės 22625 Eur kompensaciją už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą (39511 Eur – 1448 Eur (tėvų padovanoti pinigai) – 4290 Eur (darbai atlikti po 2009 m. spalio mėn.) : 2 + 1448 Eur (tėvų dovanoti pinigai) + 4290 Eur (darbai atlikti po 2009 m. spalio mėn.) (67-70 b.l. 3 t., 76-77 b.l. 3 t.).

Ieškovas kitų įrodymų, patvirtinančių statybinių medžiagų ir darbų vertę, neteikė. Nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K3-625/2012, išaiškinta, jog paprastai sutuoktinių bendro gyvenimo metu turtas, ypač jeigu tai yra šeimos gyvenamoji vieta, nepriklausomai nuo to, kam jis priklauso nuosavybės teise, yra gerinamas nesudarant specialių susitarimų dėl tam skiriamų lėšų dalies, taip pat nerenkama atliktų pagerinimų vertę patvirtinančių įrodymų, nes šeimos, kaip tokios, tikslai yra bendri (7-8 b.l. 4 t.).

Atsakovė su reikalavimu priteisti nurodyto dydžio kompensaciją nesutiko. Pripažino, jog nekilnojamasis turtas buvo gerintas santuokos metu, tačiau nesutiko mokėti prašomo dydžio kompensaciją.

Dėl kompensacijos už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą iki 2009 m. spalio mėn.:

Iš Ekspertizės akto Nr. 15-01/01 nustatyta, jog gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti sekantys statybos darbai: pašalinti gyvenamojo namo ir verandos apatiniai rastai, statinys pakeltas, sumūrytas plytų mūras virš pamatų, gyvenamajam namui ir verandai išbetonuoti nauji pamatai, nuardytas gyvenamojo namo ir verandos sienų apkalimas lentomis, lentiniai frontonai, gyvenamojo namo išorinės sienos apšiltintos stiklo vata ir apmūrytos silikatinių plytų mūru, pakeista gyvenamojo namo stogo danga, įrengtas stogo kraigo apskardinimas, karnizo pakalimas, įrengtos vėjalentės, lietloviai, lietvamzdžiai lietaus vandens surinkimui ir suvedimui, pakeistos pusės stogo konstrukcijos, dalis perdangos apšiltina akmens vata, pakeisti gyvenamojo namo langai, demontuoti seni langai, užtaisytos jų angos, permūrytas kaminas virš pirmojo aukšto perdangos, atlikti gyvenamojo namo vidaus apdailos darbai, nugriautas gyvenamojo namo priestatas, pastatytas ir įrengtas naujo namo priestatas, atvestos inžinerinės komunikacijos į priestatą, ūkinis pastatas – nugriautas, garažas – nugriautas, kiemo statiniai – nugriauti (Ekspertizės akto Nr. 15-01/01 19 psl.).

Gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti laikotarpiu nuo statybos leidimo išdavimo, t.y. 1992 m. sausio 8 d., iki 2005 m. Senas gyvenamojo namo priestatas nugriautas ir naujas pastatytas laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2008 m. Priestato patalpų vidaus įrengimo darbai vykdyti laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2013 m. Inžinerinės komunikacijos į priestatą atvestos 2011 m. birželio – lapkričio mėn. Ūkinio pastato, garažo, stoginės, šulinio, išvietės griovimo darbai atlikti 1995-1997 metais. Bendra darbų vertė yra 12082,27 Eur (Ekspertizės akto Nr. 15-01/01 23 psl.).

Namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), naujai pastatytas yra gyvenamojo namo priestatas, ūkinis pastatas su garažu, malkinė, pirtis, tualetas, rūsys ir šulinys bei įrengtos inžinerinės komunikacijos: nuotekų šalinimo ir vandentiekio (Ekspertizės akto Nr. 15-01/01 24 psl).

Naujų statinių statybos bendra vertė yra 27429,45 Eur: gyvenamojo namo priestato pastatymas, ūkinio pastato su garažu ir malkine – 5210,50 Eur, pirties – 4820,29 Eur, rūsio – 678,48 Eur, lauko tualeto – 457,84 Eur, šachtinio šulinio – 433,25 Eur (Ekspertizės akto Nr. 15-01/01 27 psl.).

Nuo 2009 m. spalio mėn. buvo atlikti darbai gyvenamojo namo priestato vidaus patalpose, įrengiant prieškambarį, virtuvę, dušą, tualetą, atvestos inžinerinės komunikacijos.

Kadangi nuo 2009 m. spalio mėn. ieškovo atliktų darbų gyvenamojo namo priestate, bendra vertė yra 4290,28 Lt, nustatytina, jog iki 2009 m. spalio mėn. bendra panaudotų statybinių medžiagų, mechanizmų ir darbų vertė sudaro 35221,44 Eur (12082,27 Eur + 27429,45 Eur – 4290,28 Eur).

Ginčo dėl atliktų darbų tarp šalių nekilo. Teismas sprendžia, jog atsakovės pagrindiniai nesutikimo su prašomos priteisti kompensacijos dydžiu motyvai yra šie:

Visų pirma, atsakovės nuomone, sprendžiant klausimą turi būti atsižvelgta į Ekspertizės akte Nr. 15-01/01 padarytas išvadas, jog statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dabartinė vertė yra 23244,90 Eur, jų vertė būtų buvusi, jei nebūtų buvę atlikti jokie statybos darbai būtų buvusi 8251,27 Eur. Remiantis šiomis Ekspertizės akte Nr. 15-01/01 padarytomis išvadomis, teismo posėdžio metu sutiko sumokėti 7240,50 Eur (23244,90 Eur - 8251,27 Eur/2). Baigiamosiose kalbose atsakovės atstovas advokato padėjėjas J. K. nurodė, jog sutiktų sumokėti tik 3500 Eur.

Antra, atsakovė nurodė, kad dauguma statybinių medžiagų nebuvo pirktos iš parduotuvės, jos buvo įgytos mainant statybines medžiagas, pavyzdžiui į alkoholinius gėrimus, buvo taip pat perkama dėvėtos statybinės medžiagos, pavyzdžiui, plytos iš kolūkio fermų, be to, tokios statybinės medžiagos kaip žvyras šalims nekainavo, nes buvo parvežtos iš jos kaimo esančio karjero, šalims nekainavo ir plieninė viela, be to, lauko akmenys, kurie buvo surinkti šalių, todėl ieškovo prašoma priteisti kompensacija yra per didelė.

Atmestini atsakovės argumentai, jog dabartinė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 23244,90 Eur ir į šią aplinkybę bei Ekspertizės akto Nr. 15-01/01 34 psl. padarytas išvadas teismas turi atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl kompensacijos dydžio priteisimo. Visų pirma, todėl, kad pagal Lietuvos Respublikos turto arba verslo vertinimų pagrindų įstatymą (toliau – Įstatymas) turto arba verslo vertintoju gali būti fizinis asmuo, kuris atitinka šio įstatymo 8 straipsnio reikalavimus ir kuriam suteikta turto arba verslo vertintojo kvalifikacija ir išduotas turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas (Įstatymo 9 straipsnis). Teismo eksperto S. S., kuris atliko byloje ekspertizę, kvalifikacija – Statybos techninės veiklos ekspertizė (Ekspertizės akto Nr. 15-01/01 4 psl.). Duomenų, kad teismo ekspertas S. S. turėtų turto arba verslo vertintojo kvalifikaciją ir jam būtų išduotas turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas, nėra.

Be to, Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Tuo tarpu teismo ekspertas S. S. Ekspertizės akte Nr. 15-01/01 paskaičiavo ne turto rinkos vertę, bet atkuriamąją turto vertę.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sprendžiant klausimą dėl kompensacijos dydžio priteisimo teismas nesiremia Ekspertizės akte Nr. 15-01/01 padarytomis išvadomis apie turto vertę. Šioje byloje įrodymų, patvirtinančių dabartinę ginčo turto rinkos vertę, šalys nepateikė. Kaip minėta aukščiau, atsakovė rėmės Ekspertizės akto Nr. 15-01/01 padarytomis išvadomis, o ieškovas 2014 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog, jo nuomone, turto vertė gali būti apie 43443 Eur. 2015 m. balandžio 21 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog kreipėsi į turto vertintojus, tačiau jie turto vertinimą atsisakė atlikti, kadangi iki šios dienos atsakovė yra neįregistravusi visų statybų, atliktų po 1991 m. spalio mėn. 15 d. (151, 157 b.l. 3 t.).

Dėl asmeninių lėšų panaudojimo atliekant atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimus:

2001 m. kovo 23 d. dovanojimo sutartis patvirtina, jog S. ir B. V. ieškovui padovanojo 5000 Lt (21 b.l. 1 t.). Tai, kad 2001 m. ieškovui buvo padovanota 5000 Lt ieškovas deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikdamas deklaraciją Nr. FR0001 (25 b.l. 1 t.). Ieškovas 2015 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio metu tik nurodė, jog už tėvų dovanotus pinigus jis pirko plytas, langus, tačiau įrodymų, jog dovanoti pinigai buvo panaudoti nekilnojamojo turto, priklausančio atsakovei asmeninės nuosavybės teise, pagerinimui, nepateikė.

Atsakovė nurodė, jog apie tai, kad ieškovui buvo padovanoti pinigai ji nieko nežinojo, pirmą kartą išgirdo tik teismo posėdžių metu. Teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad 1448,10 Eur asmeninių lėšų buvo panaudoti atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimui (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl statybinių medžiagų ir darbų vertės:

Šalys teismo posėdžio metu pripažino, jog gyvenamojo namo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), statybos, remonto darbus vykdė patys, ūkio būdu.

Atsakovės nurodytas aplinkybes, jog ne visos statybinės medžiagos buvo pirktos iš dalies pripažino ir pats ieškovas. Jis pateikė statybinių medžiagų sąrašą, kuriame nurodė, jog nepirkti gyvenamojo namo pamatams panaudoti lauko akmenys, kurių vertė 571,82 Lt, stogui panaudota plieninė viela – 7,27 Lt, vidaus patalpoms panaudota plieninė viela - 1,33 Lt ir lauko akmenys - 130,42 Lt; gyvenamojo namo priestatui panaudota plieninė viela, kurios vertė 8,57 Lt, lauko akmenys – 842,69 Lt, stogui panaudota plieninė viela - 8,95 Lt, antiseptinė pasta - 0,6 Lt; ūkiniam pastatui panaudoti lauko akmenys, kurių vertė 56,85 Lt, karkaso įrengimui, sienoms panaudoti 8,3 proc. apipjautų tašelių ir tašų, kas ieškovo paskaičiavimu, sudaro 42,16 Lt, stogui panaudota plieninė viela, kurios vertė – 6,99 Lt, kraigo įrengimui panaudota plieninė viela – 0,71 Lt, vidaus patalpoms panaudotos montavimo putos – 18,93 Lt; pirties statybai panaudoti lauko akmenys, kurių vertė 321,02 Lt, stogo statybai panaudota plieninė viela - 3,64 L, ir perdangai panaudotos pjuvenos – 21,07 Lt vertės (3-4 b.l. 4 t.).

Dėl aplinkybių apie statybinių medžiagų įsigijimą ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog visos statybinės medžiagos įsigytos skirtingai, yra pirktų, yra iškeistų, pavyzdžiui į alkoholinius gėrimus, lauko akmenų nepirko, juos surinko su tėvu. Nors 2015 m. birželio 10 d. teismo posėdžio metu ir nurodė, jog didelę dalį žvyro pirko, tačiau tiek 2014 m. rugsėjo 26 d., tiek 2015 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog žvyrą atsiveždavo iš atsakovės kaime esančio karjero. Pripažino, jog gyveno sunkiai ir medžiagos „ubagiškai graibstyta iš visur“. Plytos, pavyzdžiui, buvo pirktos ne iš parduotuvės, o dėvėtos iš fermos arba iš įmonės išsiveždavo plytas ant galinės sėdynės už alkoholinius gėrimus (2015 m. gegužės 14 d. teismo posėdis). Ieškovas kurį laiką dirbo statyboj ir kiek įmanoma viskas buvo tempiama namo, o ne iš namų. Kaip nurodė – medžiagų nori ir vežkis namo, tai taip ir darydavo. Sunkiai gyveno, taupydavo (2014 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdis). Akivaizdu, jog statybines medžiagas stengėsi šalys įgyti įvairiais būdais ir kuo pigiau.

Atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad statybinių medžiagų ir darbų kainos, kaip nurodė teismo ekspertas S. S. teismo posėdžio metu, buvo paskaičiuotos pagal 2014 m. įkainius, nekilnojamojo turto statybos darbai buvo vykdyti laikotarpiu nuo 1992 m. iki 2009 m. spalio mėn., šalys visą laiką gyveno name, naudojosi juo, teismas sprendžia statybinių medžiagų ir darbų vertę, nurodytą Ekspertizės akte Nr. 15-01/01 mažinti 40 proc. ir iš atsakovės ieškovui priteisti 10356,08 Eur ((35221,44 Eur – 701,18 Eur) x 60 proc./2) (178, 185 straipsniai).

Dėl kompensacijos už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą nuo 2009 m. spalio mėn.:

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 4290 Eur kompensaciją už po 2009 m. spalio mėn. atliktą atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priestato pagerinimą. Kadangi, kaip nurodė ieškovas, nuo 2009 m. spalio mėn. šalys neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, ieškovas adresu (duomenys neskelbtini), liko gyventi vienas, visus pagerinimus atliko savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis, todėl atsakovė turi atlyginti ne pusę, o visą atliktų pagerinimų sumą.

Atsakovė nurodė, jog su ieškovo reikalavimu nesutinka, kadangi ji leidimo gerinti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ieškovui nedavė, mano, jog visi atlikti darbai nebuvo būtini. Be to, ieškovas jai nuosavybės teise priklausančiame name po 2009 m. spalio mėn. liko gyventi be jokio pagrindo, nuomos mokesčių visą tą laikotarpį nemokėjo.

Kadangi šalys abi pripažino, jog nuo 2009 m. spalio mėn. kartu negyvena, bendro ūkio neveda, ieškovas prašė priteisti ne pusę, o visą atliktų pagerinimų sumą, teismas, spręsdamas šio ieškinio reikalavimo pagrįstumą, vadovaujasi CK 6.501 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši norma taikoma ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). Pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Taigi viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą. Leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu gyveno nuo 1992 m. iki 2009 m. spalio mėn. Atsakovė nuo 2009 m. spalio mėn. išsikėlė gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamajam name, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi ieškovas. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėn. iki šios dienos būtų buvusi sudaryta nuomos sutartis dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, jog iki bylos iškėlimo teisme dienos būtų prieštaravusi dėl to, kad ieškovas liko gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame name. Darytina išvada, jog tarp šalių laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėn. buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Ieškovas 2015 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad neturėjo atsakovės leidimo nei raštu, nei žodžiu atlikti pagerinimo darbus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau nurodė, jog atsakovė po 2009 m. spalio mėn. lankėsi gyvenamajame name, matė jame atliekamus darbus, jiems neprieštaravo. Šiais nuosekliais ieškovo parodymais teismas netikėti neturi pagrindo. Juolab, kaip nurodyta aukščiau, byloje duomenų, jog atsakovė būtų reiškusi pretenzijas dėl to, kad ieškovas liko gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame name laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėn. iki bylos iškėlimo teisme dienos, nepateikta. Atsakovė versiją, kad ieškovas be jokio pagrindo liko gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame name, iškėlė tik bylos nagrinėjimo metu. Ekspertizės aktas Nr. 15-01/01 patvirtina, jog gyvenamojo namo priestato pagerinimo darbus ieškovas vykdė iki 2013 m. Tai, kad atsakovė matė apie jai nuosavybės teise priklausančiame name atliktus darbus, jų galutinius rezultatus, patvirtina ir priešieškinyje išdėstytos aplinkybės, jog 2013 m. rugsėjo mėn. buvo atvykusi adresu (duomenys neskelbtini), su antstoliu Leonu Jankausku surašyti faktinių aplinkybių protokolą dėl name likusių daiktų. Tačiau ir po 2013 m. rugsėjo mėn. jokių pretenzijų dėl atliktų pagerinimų name, ar dėl atliktų darbų kokybės, dėl padarytos žalos ieškovui nereiškė.

Nesant įrodymų, leidžiančių konstatuoti buvus atsakovės prieštaravimams tiek dėl gyvenimo jai nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki bylos iškėlimo teisme dienos, tiek dėl atliekamų darbų, darytina išvada, jog konkliudentiniais veiksmais (nereiškus prieštaravimų) atsakovė davė leidimą ieškovui vykdyti remonto darbus.

Kokie darbai buvo atlikti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyta remiantis byloje esančiu Ekspertizės aktu Nr. 15-01/01. Ekspertizės akte Nr. 15-01/01 nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėn. buvo atlikti darbai namo priestato vidaus patalpose, įrengiant prieškambarį, virtuvę, dušą, tualetą, atvestos inžinerinės komunikacijos. Po 2009 m. spalio mėn. atlikti šie darbai: išmūrytos pertvarkos dušui bei tualetui, įrengtos sąramos, dušo, tualeto pertvarų tinkavimas ir apdaila keraminėmis plytelėmis, virtuvės sienos tinkavimas ir apdaila keraminėmis plytelėmis, dušo, tualeto grindų dangos iš akmenų masės plytelių įrengimas, dušo, tualeto, virtuvės patalpų lubų apdaila PVC lentelėmis, virtuvėje įrengtas maišytuvas, plautuvė, boileris, įrengtos tualeto, virtuvės durys, tualete įrengtas klozetas, praustuvas, dušo patalpose įrengtas maišytuvas, dušo galvutė, trapas vandens surinkimui, šamotinėmis plytomis apmūryta krosnis virtuvėje, įrengta nuotekų surinkimo talpa su panardinamu siurbliu, įrengta virtuvės, tualeto, dušo elektros instaliacija, atvesti vandentiekio, nuotekų vamzdynai, įrengtas vandens apskaitos mazgas, atlikta prieškambario vidaus apdaila (iškalta lentelėmis, išklijuota plytelėmis), atliktas gyvenamojo namo stogo kraigo pakalimas PVC lentelėmis. Atliktų darbų vertė 4290,28 Eur (Ekspertizės akto Nr. 15-01/01 28 psl.). Atsakovė nereiškė prieštaravimų dėl atliktų darbų apimties.

Pažymėtina, jog pagal CK 6.501 straipsnį nuomininkas (panaudos gavėjas) gali reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis. Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 straipsnis). Dėl to išlaidoms daiktui pagerinti paprastai nepriskiriamos ir išlaidos, patirtos palaikant normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).