Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų pakuotoju, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus:

1) 2008 m. lapkričio 25 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme;

2) 2011 m. spalio 12 d. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) 2013 m. kovo 25 d. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį – 7 metų laisvės atėmimo bausme. 2019 m. spalio 9 d. išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro;

4) 2019 m. gruodžio 23 d. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 64 straipsnio pagrindu – 60 parų arešto bausme su turto (automobilio) konfiskavimu. 2020 m. rugpjūčio 27 d. paleistas atlikęs arešto bausmę; teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

E. V. 2020 m. lapkričio 7 d. apie 00.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – ant pėsčiųjų tako, esančio (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), elgdamasis įžūliai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, pašalinių žmonių akivaizdoje, dėl menkavertės priežasties tyčia vieną kartą sudavė kumščiu į galvą nukentėjusiajam J. J., dėl ko nukentėjusysis griuvo ant betoninių pėsčiųjų tako trinkelių trenkdamasis galva, tokiais veiksmais nukentėjusiajam J. J. sukėlė ūmaus periodo, vidutinio sunkumo formos trauminę smegenų ligą, pasireiškusią temporobazalinių židinių abipusiu sumušimu, subduriniu pakraujavimu, momenkaulio, smilkinkaulio, pleištakaulio lūžimais, židinine smegenų kontuzija dešinėje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, iš karto po to tyčia vieną kartą sudavė ranka į galvą nukentėjusiajam J. S., tuo sukėlė nukentėjusiajam J. S. fizinį skausmą ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. J. sveikatą.

Šiais veiksmais E. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

II. Įrodymai

Kaltinamasis E. V. kaltę visiškai pripažino. Parodė, kad 2020 m. lapkričio 7 d., apie vidurnaktį, išėjo į lauką pavedžioti šunį. Beeidamas link (duomenys neskelbtini) gatvės tarp darželio ir stadiono prieš save pamatė ateinančius 4-5 asmenis – keturis vaikinus ir merginą. Jis pasitraukė ant žolės, kad prasilenkti, o vienas iš jaunuolių, nukentėjusysis J. J., pasakė: „patrauk savo žiurkę“ ar kažką panašaus. Jis įsižeidė, kad jo šunį negražiai pavadino, todėl priėjo prie J. J. ir smogė dešiniu kumščiu šiam į veidą, kažkur prie žandikaulio. Sudavė dešine ranka, nes kaire ranka negalėtų, kadangi kairė ranka yra sužalota. Po smūgio J. J. prarado sąmonę ir krito ant grindinio, atsitrenkė galva į grindinį. J. S. puolė gaudyti J. J., kad šis nenukristų ant asfalto, bet nespėjo, jis pagalvojo, kad jį puola, todėl nestipriai rankos delnu sudavė pasilenkusiam J. S. į galvą, kažkur į viršugalvį. Sudavė kaire ranka. J. J. buvo be sąmonės kelias minutes, paskui atsigavo, sakė, kad skauda galvą, bet sužalojimų nesimatė. J. J. buvo be akinių, nes kitaip jis būtų nesmūgiavęs į veidą, būtų pagalvojęs. Tuomet jis nuvedė šunį namo. Paskambino draugui, išėjęs su juo susitikti pamatė, kad atvyko policija, todėl jis nuėjo ir pareigūnams prisipažino, kad tai jis sudavė smūgius, atsiprašė nukentėjusiųjų. Jis nenorėjo taip stipriai sužaloti J. J.. Aplinkybę, kad sudavė ir J. S. jis prisiminė vėliau, o ikiteisminio tyrimo metu apklausimas neatsiminė. Tą vakarą jis buvo neblaivus, buvo išgėręs keturias skardines 0,5 l alaus, jautėsi šiek tiek apsvaigęs, mano, kad tai įtakojo jo elgesį. Po įvykio alkoholio nevartoja. Jo šuo nedidelis, stafordšyro mišrūnas, žmonių nepuola, bet žmonės gali išsigąsti. Jis šunį buvo paleidęs nuo pavadžio. Jis sakė, kad dėl šuns gali ir žmogų užmušti, bet tai tik išsireiškimas. Pripažįsta, kad dėl jo suduoto smūgio nukentėjusiam J. J. galėjo kilti specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai, pripažįsta, kad sukėlė J. S. skausmą. Sutinka, kad sutrikdė kitų asmenų sveikatą, ramų kitų asmenų vakarą, išgąsdino juos. Labai gailisi nusikaltęs, blogai vertina savo elgesį. Ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad J. S. iš bendrų veido bruožų, šukuosenos atpažino E. V. kaip asmenį, kuris sumušė jį ir J. J. (1 t., b. l. 68–75).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso naudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad J. J. buvo nustatytas 1,86 promilių neblaivumas, L. R. – 1,56 prom. neblaivumas, J. S. – 1,64 prom. neblaivumas, kaltinamajam E. V. – 1,43 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 161–165).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad sužalojimai J. J. galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasėkoje traumuojančiai jėgai veikiant galvos dešinę pusę (1 t., b. l. 197).

Specialistas L. U. paaiškino, kad savo ikiteisminio tyrimo metu teiktą išvadą dėl J. J. sužalojimo tvirtina. Paaiškino, kad išvadą davė ištyręs medicininius dokumentus, jokių abejonių dėl sužalojimo padarymo laiko, aplinkybių, medicininių dokumentų nekilo. Iš medicininių dokumentų matėsi, kad J. J. padaryti ir išvadoje konstatuoti sužalojimai yra naujai padaryti, o ne ankstesnių traumų pasekmė. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir dėl vieno trauminio poveikio. Jis teikė išvadą, kad suduota buvo į dešinę galvos pusę, nes sužalojimai lokalizavosi dešinėje galvos pusėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir tiesiogiai nuo smūgio, ir nuo atsitrenkimo į grindinį. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, nes traumos sunkumas išryškėja smegenyse po tam tikro laiko.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad J. S. kūno paviršiuje, apžiūrint 2020-12-03, objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Nesant objektyvių trauminių poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma esant bylos medžiagos duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą. Daryti išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo, remiantis tik nukentėjusiojo parodymais, nėra galimybės (1 t., b. l. 191).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis J. S. parodė vietą, kurioje buvo sumuštas jis ir J. J. (1 t., b. l. 61–66).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis J. J. taip pat parodė vietą, kurioje jis buvo sumuštas (1 t., b. l. 101–106).

Parodymų patikrinimo vietoje metu E. V. parodė ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis 2020 m. lapkričio 7 d. apie 00.00 val. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad kai dešinės rankos kumščiu smogė J. J. į kairę galvos pusę, šis po smūgio griuvo nugara. Jis matė ir girdėjo kaip J. J. trenkėsi galva į pėsčiųjų tako betonines trinkeles. Taip pat matė kaip J. S. bandė griūvantį J. J. pagauti, bet nespėjo. J. J. nugriuvus, jis iš karto kairės rankos kumščiu nestipriai sudavė į galvą J. S., kuris buvo pasilenkęs prie J. J. galvos (2 t., b. l. 88–89).

III. Teismo motyvai dėl veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo.

Byloje esantys įrodymai buvo ištirti ir patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Jų visuma patvirtina, kad būtent E. V., būdamas neblaivus, dėl menkavertės priežasties – dėl to, kad nukentėjusysis J. J. negražiai pavadino jo šunį, viešoje vietoje – ant pėsčiųjų tako, esančio šalia namo (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam kumščiu į galvą, dėl ko J. J. krisdamas atsitrenkė galva į betonines pėsčiųjų tako trinkeles, tokiais veiksmais nukentėjusiajam J. J. sukėlė ūmaus periodo, vidutinio sunkumo formos trauminę smegenų ligą, pasireiškusią temporobazalinių židinių abipusiu sumušimu, subduriniu pakraujavimu, momenkaulio, smilkinkaulio, pleištakaulio lūžimais, židinine smegenų kontuzija dešinėje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, iš karto po to tyčia vieną kartą sudavė ranka į galvą nukentėjusiajam J. S., tuo sukėlė nukentėjusiajam J. S. fizinį skausmą ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė visuomenės rimtį bei tvarką.

E. V. kaltė yra įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiųjų J. J. ir J. S., liudytojų E. K., L. R., E. S., D. D., E. D., D. B. parodymais bei byloje ištirtais rašytiniais įrodymais.

Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusieji patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, nukentėjusiajam J. J. pasakius kaltinamajam patraukti šunį, kaltinamasis nieko nesakęs priėjo ir sudavė kumščiu J. J. į galvą, dėl ko šis krito ir susitrenkė į plyteles galvą, o nukentėjusiajam J. S. pripuolus padėti J. J. ir pasilenkus prie jo, kaltinamasis ranka sudavė J. S. į galvą. Liudytojai E. K., E. S. ir L. R., tiesiogiai matę įvykį, parodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes. Nurodė, kad nukentėjusysis J. J. kažką pasakė apie kaltinamojo šunį, o šis, nieko nesakęs, priėjo prie nukentėjusiojo ir sudavė kumščiu į galvą, dėl ko nukentėjusysis nukrito. Liudytojas L. R. taip pat patvirtino matęs, kaip nukentėjusysis susitrenkė galvą į plyteles. Liudytojas E. S. taip pat patvirtino, kad kaltinamasis ranka sudavė į galvą ir nukentėjusiajam J. S., pritūpusiam prie J. J.. Liudytoja E. K., nors ir nurodė, kad paties smūgio J. J. momento nematė, bet patvirtino, kad nukentėjusysis J. J. krito tuomet, kai prie jo priėjo kaltinamasis, taip pat patvirtino, kad J. S. puolė gaudyti krentantį J. J., tačiau pasilenkusiam kaltinamasis taip pat ranka sudavė smūgį į kairę veido pusę.

Liudytojos D. D. ir E. D., nors pačios tiesiogiai smurto aplinkybių nematė, tačiau jos apie įvykio aplinkybes sužinojo iš tiesiogiai jame dalyvavusių asmenų ir patvirtino analogiškas aplinkybes, kaip ir kaltinamasis, nukentėjusieji ir tiesiogiai įvykį matę liudytojai. Liudytojas D. B. parodė, kad naktį jam paskambino kaltinamasis ir pasakė, kad prie jo „prisikabino“ keturi vyriškiai, kad kartu su kaltinamuoju nuėjo prie policijos ir, kad iš nukentėjusiųjų ir vėliau kaltinamojo sužinojo, kad konfliktas įvyko dėl to, kad jaunuoliai kažką pasakė apie kaltinamojo šunį. Šis liudytojas taip pat tiesiogiai įvykio aplinkybių nematė. Nors šis liudytojas nurodė, kad nukentėjusieji buvo labai neblaivūs svirduliavo, tačiau tokie jo parodymai nesutampa su kitais įrodymais byloje ir nesudaro pagrindo netikėti ar abejoti nukentėjusiųjų ir liudytojų E. K., E. S. ir L. R. parodymų patikimumu. Liudytojas D. B. yra kaltinamojo draugas, todėl teismas sprendžia, kad jis yra suinteresuotas duoti kaltinamajam palankesnius parodymus, todėl dėl šios aplinkybės jo parodymais nesivadovauja. Liudytoja D. D., policijos pareigūnė, atvykusi į įvykio vietą, priėmusi visų įvykio dalyvių paaiškinimus, tikrinusi jų blaivumą, patvirtino, kad nors nukentėjusiesiems ir liudytojams buvo nustatytas neblaivumas, tačiau akivaizdaus apsvaigimo ji nepastebėjo, jaunuoliai įvykio aplinkybes aiškino nuosekliai, suprantamai, nesvirduliavo. Netikėti šios liudytojos parodymais teismas neturi jokio pagrindo, jokių duomenų apie tai, kad ji būtų suinteresuotumą bylos baigtimi nėra nustatyta, todėl teismas vadovaujasi šios liudytojos parodymais.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) objektyviai patvirtina, kad J. J. buvo sukelta ūmaus periodo, vidutinio sunkumo formos trauminė smegenų liga, pasireiškusi temporobazalinių židinių abipusiu sumušimu, subduriniu pakraujavimu, momenkaulio, smilkinkaulio, pleištakaulio lūžimais, židinine smegenų kontuzija dešinėje. Sužalojimas dėl kaukolės pamato lūžimo, galvos smegenų sumušimo atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, t. y. nukentėjusiajam buvo iškilusi reali grėsmė gyvybei. Specialistas tiek papildomoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek paaiškinimais teisme patvirtino, kad sužalojimai J. J. galėjo būti padaryti kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, dėl vieno trauminio poveikio, galėjo būti padaryti ir dėl smūgio, ir dėl galvos susitrenkimo į plyteles. Nukentėjusysis J. S. ir liudytojai E. K., E. S., L. R. ir E. D. patvirtino, kad po nukritimo po kaltinamojo smūgio, J. J. iki kreipimosi į gydytojus daugiau traumų nepatyrė. Specialistas L. U. patvirtino, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai buvo būtent naujai padaryti ir nebuvo kokių nors senų traumų pasekmė.

Nors Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. S. objektyvių trauminio poveikio žymių nėra nustatyta, tačiau išvada taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis J. S. buvo apžiūrėtas tik 2020 m. gruodžio 3 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui laiko po įvykio, todėl akivaizdu, kad traumos požymiai galėjo būti išnykę. Nukentėjusysis J. S. patvirtino, kad dėl suduoto smūgio jis jautė fizinį skausmą, po to, dar porą dienų ties smilkiniu buvo kraujosruva. Netikėti nukentėjusiojo paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo. Aplinkybę, kad nukentėjusiajam skaudėjo sumuštą vietą ir kad matėsi kraujosruva, patvirtino ir liudytoja apklausta E. K.. Netikėti nukentėjusioji ir liudytojos parodymais teismas neturi jokio pagrindo, jų parodymai buvo nuoseklūs. Kaltinamasis taip pat neneigė, kad jo suduotas smūgis galėjo nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmą.

Taigi, teismo vertinimu, visi šioje baudžiamojoje byloje esantys duomenys, įvertinus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą nagrinėjamo įvykio kontekste, susiejant juos į vientisą loginę grandinę, neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusiesiems smūgius sudavė ir sunkų sveikatos sužalojimą bei fizinį skausmą sukėlė būtent kaltinamasis E. V. kaltinime nurodytą datą, nurodytoje vietoje ir aplinkybėmis, t. y. tarp kaltinamojo veiksmų, tai yra smūgio nukentėjusiajam į gyvybiškai pavojingą vietą – galvą bei po to sekusio kritimo, atsitrenkimo galva į pėsčiųjų tako betonines plyteles ir specialisto išvadoje nustatytų sužalojimų, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Pagal teismų praktiką nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir smūgių sudavimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, dėl menkavertės dingsties, akivaizdžiai neadekvati.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir pan.

Pagal susiformavusią teismų praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Jokių abejonių, kad pėsčiųjų takas, kuriame įvyko konfliktas, yra laikytinas vieša vieta, nekyla.

Nors kaltinamasis teigė, kad J. S. į galvą sudavė todėl, kad pagalvojo, kad šis jį puls, tačiau tokios kaltinamojo nurodytos aplinkybės nepatvirtina daugiau jokie įrodymai, todėl teismas šioje dalyje kaltinamojo parodymus vertina, kaip siekį šiek tiek pateisinti savo elgesį, ir jais nesivadovauja. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai E. K. ir E. S. patvirtino, kad kaltinamasis smūgį J. S. sudavė tuomet, kai šis buvo pasilenkęs ar pritūpęs prie nukritusio J. J., taigi J. S. akivaizdžiai jokios grėsmės kaltinamajam nekėlė.

Kaip matyti iš BK 284 straipsnio dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Kaltinime E. V. nurodyta, kad jo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė įžūliu elgesiu. Įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. V. smūgį, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą, J. J. sudavė dėl to, kad supyko dėl jo manymu negražiai pavadinto šuns. Nors vėliau paaiškėjo, kad E. V. ir J. J. žino vienas kitą, kadangi mokėsi vienoje mokykloje, tačiau nustatyta taip pat ir tai, kad susitikimo ant pėsčiųjų tako metu kaltinamasis ir nukentėjusieji vienas kito nepažino, neturėjo jokių priešiškumų ar piktumų, jų nesiejo jokie santykiai. Taigi kaltinamojo reakcija į nukentėjusiojo išsakytą kritiką šuniui akivaizdžiai nebuvo adekvati, todėl pripažintina, kad smurto protrūkio, sukėlusio sunkų sveikatos sutrikdymą dingtis buvo menkavertė. Be to, E. V. veiksmai vertintini ne tik kaip chuliganiški BK 135 straipsnio prasme, bet ir kaip įžūlūs. Jis dėl menkavertės priežasties smurtavo viešoje vietoje – smogė nukentėjusiajam į galvą ir tokiais veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, kitam nukentėjusiajam, puolusiam padėti draugui ir nekėlusiam kaltinamajam jokios grėsmės, taip pat sudavė į galvą, sukėlė fizinį skausmą, dėl tokių jo veiksmų buvo sutrikdytas ne tik nukentėjusiųjų, bet ir kitų asmenų – E. K., E. S., L. R. poilsis, nes dėl nukentėjusiojo sužalojimo kilo sumaištis, buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba, policija, asmenys, matę smurtą, jautė baimę, nerimą, jautėsi nejaukiai, prarado saugumo jausmą, buvo nutrauktas jų vakaras. Visa ta rodo, kad kaltinamojo elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Vėlesni kaltinamojo paaiškinimai, kad jis dėl šuns gali viską padaryti, net ir užmušti žmogų, įvertinus, kad prieš gyvūną joks smurtas nebuvo naudojamas, jokios grėsmės iš nukentėjusiųjų kaltinamojo šuniui nebuvo kilę, tik patvirtina aukščiau nurodytas aplinkybes dėl chuliganiškų kaltinamojo paskatų. Taigi, įvertinus įvykio vietą, chuliganiškas kaltinamojo veiksmų paskatas, veiksmų pobūdį ir intensyvumą, nukentėjusiųjų, liudytojų reakciją, kitas aplinkybes, darytina išvada, kad tokie kaltinamojo E. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei BK 284 straipsnį kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

Kaltinamasis nusikaltimus padarė tyčiniais veiksmais, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. BK 135 straipsnyje numatytas žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant konkrečių padarinių, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Kaltinamasis E. V., būdamas suaugęs ir visiškai pakaltinamas, būdamas anksčiau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kuomet jis taip pat suduodamas smūgius į pilvą bei galvą sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą (2013 m. kovo 25 d. nuosprendis, 2 t., b. l. 44–51), ir vis tiek suduodamas stiprų, koncentruotą smūgį kumščiu į nukentėjusiajam svarbią gyvybei ir sveikatai vietą – galvos sritį, suvokė, jog kelia pavojų šio asmens sveikatai, numatė, kad gali jį sužaloti, ir vienodai norėjo bet kokių padarinių, taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tai patvirtina ir tolesni jo veiksmai. Po smūgio, pamatęs, kad J. J. nugriuvo ir galva atsitrenkė į kietą paviršių, prarado sąmonę, jis ne tik nukentėjusiuoju nesirūpino, nepadėjo, siekdamas sumažinti pasekmes, nekreipė dėmesio į padarytus sužalojimus, greitosios medicinos pagalbos neiškvietė, kaltino nukentėjusįjį, kad šis negražiai atsiliepė apie jo šunį, teigė, kad šuo svarbesnis už žmogaus gyvybę. Neabejotina ir tai, kad kaltinamasis suvokė, kad dėl jo suduotas smūgis ranka nukentėjusiajam J. S. per galvą, sukels mažų mažiausiai fizinį skausmą, kad jis yra viešoje vietoje, kad jo smurtą mato ir kiti jaunuoliai, t. y. kad jis savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką ir norėjo taip veikti, taigi jis veikė tiesiogine tyčia. Taigi, kaltinamasis gerai suprato savo veiksmų neteisėtumą, chuliganišką jų esmę bei sukeliamus padarinius.

Kaltinime E. V. buvo nurodyta, kad jis J. J. sudavė be jokios aiškios priežasties, tačiau bylą nagrinėjant teisme buvo nustatyta menkaverte pripažinta smurto protrūkio dingstis, t. y. J. J. išsakyta pretenzija dėl šuns, todėl ši aplinkybė kaltinime tikslintina.

Taip pat kaltinime E. V. buvo nurodyta, kad jis J. S. sudavė kumščiu, tačiau teismas sprendžia, kad ši aplinkybė bylą nagrinėjant teisme nepasitvirtino. Kaltinamasis teisme patvirtino, kad sudavė šiam nukentėjusiajam delnu, nukentėjusysis J. S. nurodė, kad nematė, kuria kūno dalimi jam sudavė kaltinamasis. Arčiausiai buvusi liudytoja E. K. taip pat patvirtino, kad ji matė, tik tai, kad kaltinamasis sudavė ranka, o kuria rankos dalimi – nematė. Liudytojas E. S. nurodė, kad jis matė, kad buvo suduota ranka, lygtai plaštaka, tačiau tiksliai pasakyti irgi negalėjo. Taigi, nepasitvirtinus aplinkybei, kad J. S. buvo suduota kumščiu ši kaltinimo aplinkybė tikslintina, nurodant, kad E. V. sudavė J. S. ranka. Tokia kaltinimo korekcija įtakos veikų kvalifikacijai neturi.

IV. Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę E. V. atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 135 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų, už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą įstatymas numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra priskiriami labai sunkių (BK 135 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 6 dalis) ir nesunkių nusikaltimų (BK 284 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis) kategorijoms, nusikaltimai tyčiniai ir baigti, nuo kaltinamojo veiksmų nukentėjo du asmenys, sutrikdyta viešoji tvarka, tačiau įvertintina ir tai, kad nukentėjusiajam J. J. po sužalojimo jokių sunkių liekamųjų reiškinių nenustatyta. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų registro pažymos matyti kad kaltinamasis nusikalto būdamas anksčiau teistas keturis kartus, jis buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, vieną kartą už analogišką labai sunkų nusikaltimą iš savanaudiškų paskatų, jau buvo atlikęs ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, tačiau vėl nusikalto, vairavo neblaivus, o naują labai sunkų nusikaltimą įvykdė praėjus vos dviem mėnesiams po bausmės atlikimo (2 t., b. l. 25–58). Jis taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už viešosios tvarkos pažeidimus, gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą (2 t. b. l. 59–65). Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių, linkusį nusikalsti asmenį, kuriam ankstesnės bausmės jokios teigiamos įtakos nepadarė. Kaltinamasis Psichikos ligų, narkologo įskaitose neįrašytas (2 t., b. l. 73).

Taip pat skiriant bausmę įvertintina ir tai, kad kaltinamasis pripažino visas esmines kaltinime nurodytas aplinkybes, tiek po konflikto, tiek teisme atsiprašė nukentėjusiųjų, kas patvirtina, kad jis nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, todėl tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo neblaivumas yra nustatytas objektyviais duomenimis, be to šią aplinkybę pripažino pas kaltinamasis, nurodęs, kad jei nebūtų buvęs neblaivus, nebūtų taip pasielgęs.

Teismas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, į aukščiau išdėstytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. V. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes, jų dydžius nustatant mažesnius, nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai.

Sąlygų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas, tai yra paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei padarytų veikų pobūdį, nenustatyta.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, nes nusikalstamos veikos padarytos idealia nusikalstamų veikų sutaptimi.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.

V. Civilinis ieškinys ir kt. klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa, baudžiamojoje byloje pripažinta civiliniu ieškovu, pareiškė civilinį ieškinį dėl 923,41 eurų turtinės žalos, susijusios su J. J. gydymo išlaidomis, atlyginimo. Ieškinio dydis grindžiamas išrašu apie suteiktų paslaugų pobūdį ir kainą (2 t., b. l. 8–11). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnyje numatyta, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į žalą padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos patvirtina, kad valstybinė ligonių kasa yra tinkamas ieškovas. Kaltinamajam E. V. taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi jis yra pripažintas kaltu dėl nukentėjusiojo sužalojimo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis – laikmenos su vaizdo įrašais ir nuotraukomis – paliktinos saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje ir paskirti bausmes:

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 4 (ketverius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 284 straipsnį – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti E. V. subendrintą bausmę – 4 (ketverius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. V. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį. Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. V. 923,41 eurų išlaidų nukentėjusiojo J. J. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (pinigai turi būti pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

-kompaktines laikmenas (4 vnt.) su įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų BODY kamerų vaizdo/garso įrašais, su Bendrojo pagalbos centro pateiktu pagalbos kvietimo 2020 m. lapkričio 7 d. garso įrašu, su nukentėjusiojo J. S. apklausos garso įrašu, su E. V. parodymų patikrinimo vietoje įrašu, perduotas teismui kartu su byla, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.