Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Rimšelio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (ZOOM platformoje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 284 straipsnį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. V. paskirta subendrinta bausmė – 4 (ketveri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir panaikintinos pradėjus vykdyti nuosprendį.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. V. priteista 923,41 eurų išlaidų nukentėjusiojo J. J. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (pinigai turi būti pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. V., 2020 m. lapkričio 7 d., apie 00.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – ant pėsčiųjų tako Alytuje, prie (duomenys neskelbtini), elgdamasis įžūliai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, pašalinių žmonių akivaizdoje, dėl menkavertės priežasties tyčia vieną kartą sudavė kumščiu į galvą nukentėjusiajam J. J., dėl ko nukentėjusysis griuvo ant betoninių pėsčiųjų tako trinkelių trenkdamasis galva, tokiais veiksmais nukentėjusiajam J. J. sukėlė ūmaus periodo, vidutinio sunkumo formos trauminę smegenų ligą, pasireiškusią temporobazalinių židinių abipusiu sumušimu, subduriniu pakraujavimu, momenkaulio, smilkinkaulio, pleištakaulio lūžimais, židinine smegenų kontuzija dešinėje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, iš karto po to tyčia vieną kartą sudavė ranka į galvą nukentėjusiajam J. S., tuo sukėlė nukentėjusiajam J. S. fizinį skausmą ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. J. sveikatą. Šie E. V. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, sutinka su teisiniu padarytų veikų vertinimu, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir, remdamasis savo įvykių priežasčių paaiškinimu, prašo ją sušvelninti.

6. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje įstatymas nurodo, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę sugriežtina ar sušvelnina, jei žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir todėl neteisingą bausmę. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė.

9. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad E. V. padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną nesunkią (BK 284 straipsnis) ir vieną labai sunkią (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Nusikalstamos veikos yra padarytos tyčia. Už nesunkų nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias, taip pat ir laisvės atėmimo, bausmes, tačiau už labai sunkų nusikaltimą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuo nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjo du asmenys, buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Teismas nuteistajam palankiai įvertino tai, kad nukentėjusiesiems po sužalojimų jokių sunkių liekamųjų reiškinių nenustatyta. Teismas atsižvelgė ir į nuteistojo E. V. asmenybę, kad jis nevedęs, dirba, psichikos ligų ar narkologo įskaitose neįrašytas. Didelę reikšmę bausmės skyrimui turėjo keturi ankstesni teistumai, daugiausiai už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Teismas akcentavo, kad E. V. vieną kartą teistas už analogišką labai sunkų nusikaltimą iš savanaudiškų paskatų, už kurį jau yra atlikęs ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Po bausmės atlikimo E. V. netrukus vėl nusikalto – vairavo neblaivus, o šį nusikaltimą padarė praėjus vos dviem mėnesiams po arešto bausmės atlikimo. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. E. V. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, ir ši aplinkybė buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia. Be to, apygardos teismas nustatė vieną E. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte (veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui).

10. Nuteistojo E. V. nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas dėl chuliganiškų paskatų, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, turėjo lemiamos įtakos bausmės dydžio nustatymui. E. V. paskirta mažesnė nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos bausmės vidurkis yra 7 metai laisvės atėmimo) bausmė – 4 metai 6 mėnesiai, kuri nėra aiškiai per griežta. Šioje byloje BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo pagrindų nėra. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, įstatymo normų nepažeidė, E. V. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bei jo asmenybės pavojingumui ir atitinka bausmės tikslus bei bendrąsias bausmės skyrimo taisykles.

11. Skunde apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis viso proceso metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo, nėra pagrindas sumažinti jam paskirtos bausmės dydį, nes ši aplinkybė jau buvo pirmosios instancijos teismo įvertinta skiriant bausmę.

12. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad E. V. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 140,94 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

13. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. V. dirba, gauna pajamas, iš nuteistojo prašoma išieškoti 140,94 eurų suma nėra didelė, todėl E. V. turtinės padėties žymiai nepaveiks, o ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas Lietuvos apeliaciniame teisme yra adekvati.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš E. V. 140,94 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.