Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 1.2.7.5; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1

2024 m. gegužės 28 d.

nukentėjusiosios E. Č. įstatyminei atstovei A. B., įgaliotajam atstovui advokatui Kęstučiui Valiui,

uždarame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 152 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. Č., siekdamas seksualinio bendravimo ir pasitenkinimo, vulgariais veiksmais ir pasiūlymais, seksualiai priekabiavo prie priklausomo asmens – nepilnametės dukters E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra: 2022 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), namuose, miegamajame kambaryje, nukentėjusiajai E. Č. mūvint šortus, sėdint ant fotelio, rankomis lietė ir glostė nuogas E. Č. kojas ir siūlė jai pasimylėti, sakydamas žodžius: „pabandom pasimylėti, mama nesužinos, nieko blogo neatsitiks, mamai nieko nesakysim“, po to, veikdamas vieninga tyčia, 2023 m. balandžio 9 ar 10 dieną, apie 17.00 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), namuose, E. Č. kambaryje sėdint ant lovos, siūlė jai pasimylėti, sakydamas žodžius: „gal nori pabandyti kol mama negrįžo“, „pasimylėkim“, „nieko blogo neatsitiks“.

2. Be to A. Č. 2022 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje ir 2023 m. balandžio mėnesio 9 ar 10 dieną, apie 17 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), namuose, seksualiai priekabiaudamas prie savo artimojo giminaičio ir šeimos nario – nepilnametės dukters E. Č., sukėlė jai nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą – kitas reakcijas į stiprų stresą (F43.8).

3. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Č. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad viskas taip ir buvo, kaip sakė prokurorė. E. Č. yra ne jo biologinė duktė, bet jis yra pripažinęs tėvystę. Gyveno kartu kaip šeima. Kartu gyveno nuo to laiko, kai E. buvo 10 mėnesių. Su E. mama susilaukė dar dviejų bendrų vaikų. 2022 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje gal buvo išgėręs, tai kažką ne taip pasakė. Vieną kartą tik E. sakė. Kaltę pripažįsta visiškai. Gali būti, kad ne viską gerai prisimena. Taip pasielgė būdamas neblaivus. Nepamena, kiek buvo išgėręs, buvo gerokai išgėręs. Būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs. Savo elgesį vertina blogai. Jis nėra priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Jis buvo įsidukrinęs E. Č. ir pilnai ją išlaikė. Civilinį ieškinį pripažįsta visiškai. Nepastebėjo, kad E. Č. elgesys būtų pasikeitęs. Dėl savo elgesio gailisi, daugiau taip nesielgs. Dabar gyvena atskirai nuo E. Č..

4. Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė A. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po įvykių E. Č. jaučiasi prastai, blogai miega, dažnai verkia. Kreipėsi pagalbos į psichologus, kuri mergaitei teikiama iki šiol.

5. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras, gynėjas.

6. Kaltinamojo A. Č. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais:

6.1. 2023 m. balandžio 14 d. protokolu – pareiškimu, kurį pateikė nukentėjusiosios E. Č. mama A. Č., kuriame nurodyta, kad neblaivus A. Č. 2022 m. rugpjūčio mėnesį ir 2023 m. balandžio 10 d. siūlė pasimylėti nepilnametei pareiškėjos dukrai E. Č. (1 t., b. l. 26-28);

6.2. 2023 m. balandžio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta – medinis, geltonos spalvos, 2 aukštų namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 49- 64);

6.3. nukentėjusiosios E. Č., apklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjo, protokolu, kuriame užfiksuota, kad E. Č. parodė, jog patėvis A. Č. du kartus bandė ją išprievartauti. Pirmas kartas buvo 2022 metais rugpjūčio mėnesį, dienos ji nepamena. Buvo vakaras. Jis tą dieną buvo labai girtas. Ji sėdėjo kambaryje ant fotelio ir žiūrėjo televizorių. Jis gulėjo šalia ant lovos, atsisuko į ją, pradėjo liesti jai kojas, lietė abejomis rankomis, „leškomis“ slinko žemyn. Ji greitai pasitraukė. Jis pasakė „pabandom pasimylėti“. Ji jam nieko į tai neatsakė. Ji išėjo į prieangį ir atsisėdo ant kėdės. Jis atėjo šalia ir pradėjo ją kalbinti, sakė, kad mama nesužinos, kad nieko blogo neatsitiks, kad mamai nieko nesakys. Ji, suvokdama, kas gali atsitikti, išėjo į sodą ant sūpynių, laukė, kol sugrįš mama. Grįžus mamai, viską papasakojo jai. Jis pradėjo ją šmeižti, kad ji viską išsigalvojo. Jie labai susiginčijo. Jai buvo labai sunku klausyti, tai nelabai ir gilinosi, apie ką jie šnekėjo. Jos sesuo R. matė, kai jis jai lietė kojas ir kai siūlė jai pasimylėti. Tą kartą ji buvo su šortais ir su maikute. Tos vietos, kur lietė patėvis, buvo nuogos. Labai sunku po įvykio buvo sugrįžti į vėžias, buvo sunku kažką daryti. Jai labai skaudu prisiminti tą įvykį. Nuo to karto labai vengė patėvio, labai bijojo apsirengti kažką tokio, kur matytųsi plikos kojos, kad krūtinės nesimatytų. Mano, kad po kažkiek laiko jis gal susivokė ir pradėjo kitaip elgtis. Prieš įvykį buvo atskirta, taip jausdavosi. Būdavo visada kalta, nors prie nieko nebūdavo prisidėjusi. Patėvis ją kaltindavo, rėkdavo ant jos, bandė ranką pakelti prieš ją, bet nepakėlė. Po to įvykio, patėvis pasikeitė. Pradėjo gražiau su ja elgtis, sutardavo. Buvo, kad negėrė alkoholio. Bet po to palaipsniui vėl pradėjo gerti. Kitas kartas pasikartojo 2023 m. balandžio 9 d. Jos mama buvo išvykusi į darbą. Buvo Velykos. Patėvis buvo visiškai girtas. Tą dieną atėjo pas brolį L.į kambarį, atsisėdo ant lovos krašto. Patėvis sėdėjo virtuvėje. Ji jį kalbino, kad eitų miegoti. Jis atsikėlė nuo sėdimo kampo ir atėjo pas ją į kambarį, kur ji buvo pas brolį. Tada pradėjo jai siūlyti pasimylėti, klausė, gal ji nori, sakė, kad nieko blogo neatsitiks. Brolio nebuvo, mažoji sesė buvo lauke. Niekas šito įvykio nematė. Patėvis šį kartą nieko nedarė, net nepalietė jos. Tada ji greitai atsistojo ir išėjo į lauką, ji labai verkė. Kai grįžo mama, labai pergyveno jai tai pasakyti. Parėjo namo verkdama, nuėjo į brolio kambarį, užsidarė duris ir ten sėdėjo. Atėjo patėvis, atidarė kambario duris, kad jos būtų atidarytos. Mama sėdėjo lauke. Labai blogai jautėsi, tai nuėjo pas mamą ir viską jai papasakojo. Mama labai piktai sureagavo, pasakė, kad su patėviu skirsis, kad reikia kažkam apie tai pasakyti. Po kelių dienų papasakojo socialinei darbuotojai, kuri pasiūlė kviesti policiją. Ji nenorėjo kviesti, bet pranešė. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Abu kartus patėvis buvo išgėręs. Buvo tik tie du kartai. Kai gerdavo ar grįždavo labai išgėręs, intymių užuominų nebūdavo, išskyrus tuos du kartus. Antrą kartą buvo pasiūlymas pasimylėti, bet jis nepalietė. Nežino, kodėl patėvis neleidžia jai užsidaryti kambario durų. Antrą kartą, kai taip įvyko, jos mama kalbėjo su krikštamote. Tada atėjo patėvis, atidarė jos kambario duris, sakė, kad ji melagė, kad dabar viskas čia per ją bus, klausė, ar ji dabar yra patenkinta. Po pirmo karto patėvis ją pradėjo panašiai šmeižti, sakė, kad ji kalta, klausė, ar ji yra patenkinta dėl to, kad tai pasakė. Prikaišiojo jai tai kelias dienas. Ji patėviui jaučia labai didelę neapykantą. Kai išvažiuodavo pas draugę, patėvis žinodavo, kur ji būna. Patėvis jai leisdavo draugauti su vaikinu. Bet jam tai nepatikdavo. Dėl jos aprangos patėvis nepriekaištaudavo. Jos krikštamotė yra N. B.. Su patėviu nebendrauja. Paskutinį kartą bendravo tą pačią dieną, kai buvo atvažiavusi socialinė darbuotoja ir iš vaikų teisių darbuotojai. Prieš apklausą su niekuo nekalbėjo dėl apklausos. Kai grįžo pas mamą gyventi į Š., jautėsi truputį geriau. Bet pradeda apie tai dažniau galvoti, mąstyti, prarado motyvaciją, labai sunku apie tai mąstyti, nori kažkam atsiverti. Kai mama kalbėjo su patėviu apie jo elgesį su ja, jis sakydavo, kad ji viską išsigalvojo, kad viskas yra prasimanymas. Kai pasakoja, patėviu vadina A. Č.. Pirmą kartą patėvio kalbinimas užtruko gal 15-20 min. Antrą kartą užtruko gal kokį 15 min. (1 t., b. l. 92 - 94);

6.4. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta: 1. E. Č. nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių nagrinėjamoje byloje tiriamų aplinkybių, jų įsidėmėti bei atgaminti praėjus kuriam laikui apklausų metu. 2. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti bei remtis E. Č. 2023 m. gegužės 24 d. duotais parodymais tolesniuose procesiniuose veiksmuose. Duomenų, kad E. Č. patirtų kitų asmenų poveikį pateikti tendencingą informaciją apie įtariamąjį ar byloje tiriamus įvykius negauta, priešingai, remiantis tiriamosios pasakojimu, ji patiria artimos aplinkos spaudimą apie tai nepasakoti. 3. Padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais), padidintas įtaigumas E. Č. nenustatyti. Melavimas – bendražmogiška savybė, kuri ekspertinio tyrimo metu nėra vertinama. 4. Byloje tiriamų įvykių metu E. Č. negalėjo pilnai suvokti jos atžvilgiu galimai atliekamų įtariamojo veiksmų esmės (galėjo turėti žinių apie jų pobūdį, tačiau nesuprato jų reikšmės). Byloje tiriamiems įtariamojo veiksmams E. Č. priešinosi taip, kaip sugebėjo tuo metu, aktyviau priešintis šiems veiksmams ji nebūtų pajėgi dėl fizinio silpnumo bei santykio su įtariamuoju ypatumų. 5. E. Č., dėl jai nustatyto sutrikimo (kitos reakcijos į stiprų stresą) nerekomenduojama dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose. 6. Šiuo metu E. Č. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8); šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama nusikalstama veika ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 161 - 170);

6.5. liudytojos A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad jos ir A. Č. šeimoje auga du bendri jų vaikai – R. Č. ir L. Č., bei E. Č., kuriai A. Č. nėra biologinis tėvas, tačiau mergaitei yra suteikęs savo pavardę. Parodė, kad 2022 m. rugpjūčio mėn., tikslios dienos negali nurodyti, žino, kad tai buvo prieš dukros E. Č. 16-ąjį gimtadienį, jai iš darbo grįžus į namus apie 19 val., dukra E. papasakojo, kad namuose, prieangyje, neblaivus patėvis A. Č. priėjo prie jos, sėdinčios ant fotelio, ir pradėjo jai čiupinėti, glostyti kojas, žodžiu pasiūlė su juo pasimylėti, bet mergaitė nesutiko, išėjo iš namo į lauką. Tą įvykį matė ir girdėjo jų mažametė dukra R. Č.. R. Č. jai sakė, jog matė, kaip tėvas A. Č. glostė E. Č. kojas ir girdėjo, kaip tėvas E. pasakė, kad ją myli kaip mamą, o ne kaip dukrą. Tą patį vakarą ji su A. Č. kalbėjo apie šį įvykį, tačiau šis viską neigė. Nors jai abi dukros pasakojo apie tą įvykį, ji dukromis nepatikėjo, nes galvojo, kad jos kažką ne taip suprato, todėl apie tai ji niekam nepasakojo ir pagalbos į nieką nesikreipė. Parodė, kad E. tą dieną buvo labai susijaudinusi, verkė, jai drebėjo rankos. E. suprato, jog patėvis realiai nori su ja pasimylėti. Po šio įvykio ji pradėjo savo vyrą labiau stebėti ir pamatė, kad šis, būdamas neblaivus, E. nužiūrinėja ne kaip dukrą, o kaip moterį. Jo žvilgsnis į ją būdavo geidulingas, o dukrai praeinant pro šalį, jis jai kepšteldavo delnu per sėdmenis ar per koją. Parodė, kad A. Č. neleisdavo dukrai susitikti su draugais, jis jos pavydėdavo, o ji tai matydavo iš šono. Ji su savo vyru kalbėjo apie tokį jo elgesį, tačiau jis visada viską neigdavo, dėl to tarp jų dažnai kildavo žodinių konfliktų. Po šio 2022 m. rugpjūčio mėnesio įvykio, A. Č. neblaivus jai sakydavo, kad nori pabandyti pasimylėti trise, tačiau ji jam griežtai atsisakydavo, kad jeigu jis lįs prie jos dukros, išeis iš šių namų. Vyras į šiuos jos žodžius tik nusijuokdavo, sakydavo, kad jo negąsdintų. Būdamas blaivus jis tokių dalykų jai nesakydavo ir su E. taip nesielgdavo. Bet A. Č. daugiau laiko būna neblaivus, nei blaivus. Parodė, kad vyro telefone niekada nėra mačiusi jokių pornografinio tipo nuotraukų ar vaizdų. Parodė, kad 2023 m. balandžio 10 d., jai grįžus iš darbo į namus, apie 19 val., ji kieme sutiko verkiančią dukrą E. Č., kurios paklausė, kas atsitiko. E. jai pasakė, kad neblaivus patėvis A. Č. jai pasakė „kol mamos nėra galim pasimylėti“ ir tuo pačiu metu čiupinėjo jos kojas, sakė, kad ji nesužinos, niekam apie tai nepasakos. E. tada buvo labai susijaudinusi, verkė, buvo išsigandusi, bijojo eiti į namus. Tą naktį ji miegojo kartu su E. vienoje lovoje, nes E. bijojo, kad patėvis pas ją neateitų. Tą vakarą, išklausiusi E., ji namuose klausė ir A. Č. apie tą įvykį, tačiau jis vėl tai neigė. Kai vyras išsiblaivė, sekančią dieną ji jo vėl to paties paklausė. Bet tada jis pasakė, kad nieko nepamena. Žino, kad to antro įvykio jos mažamečiai vaikai R. ir L. nematė. Apie šį įvykį iš karto nepranešė, nes bijojo vyro, jo giminių, aplinkinių reakcijos. Bet vėliau, viską gerai apmąsčiusi, nutarė apie tai pasikalbėti su jų šeimą prižiūrinčia socialine darbuotoja V. P., kuri apie įvykį ir pranešė policijai. 2023 m. balandžio 13 d. viską paaiškino atvykus policijos pareigūnams ir vaikių teisių specialistams. Parodė, kad po to pirmo įvykio E. pasikeitė – ji tapo piktesnė, bijodavo pasilikti namuose su neblaiviu A. Č., prašydavo pasilikti su ja. Po šių įvykių dukra E. nebenori ir kartu su šeima gyventi, nori išsikraustyti, mokytis kitoje mokykloje (1 t., b. l. 82- 84);

6.6. nepilnametės liudytojos R. Č., apklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjo, apklausos protokolu, kur užfiksuota, liudytoja parodė, jog ji matė, kaip tetė lietė sesės koją. Ką sakė, negirdėjo, nes kai palietė, ji iš karto išėjo. Daugiau kitų tokių kartų nematė. Kai buvo lauke, girdėjo, kaip tetė siūlė sesei eiti į lovą. Neprisimena, kada tai buvo. Kai buvo pirmas kartas, tai buvo kambaryje. Tada ji ir matė, kaip tėtė lietė sesei koją. Antrą kartą buvo lauke, ji nuspyrė kamuolį ir girdėjo, kaip E. mamai pasakojo apie tai, kad tėtis siūlė E. eiti į lovą. Pirmą kartą, kai pamatė, kad tėtis lietė E. kojas, ji išėjo iš kambario, nes bijojo. Kai tėtis palietė sesei kojas, E. blogai jautėsi, išėjo iš kambario, verkė. Ji negirdėjo, ką tėtis sakė E., kai palietė jos kojas, nes išėjo iš kambario. E. po truputį traukėsi. E. sėdėjo ant lovos, atėjo tetė, atsisėdo prie jos ir lietė jos kojas. E. tą dieną vilkėjo maikutę ir kelnes arba džinsus. E. mamai sakė, kad tetė atėjo ir palietė jos koją. Mamai viską pasakė E., ji su mama nekalbėjo (2 t., b. l. 27- 28);

6.7. liudytojos V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centre socialinės darbuotojos pareigose. Pagal atvejo vadybos pagalbos planą ji ne mažiau kaip du kartus per savaitę turi aplankyti jos žinioje esančią Č. šeimą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Pas A. bei A. Č. ji planavo nuvykti 2023 m. balandžio mėn. 11 d., bet susisiekus telefonu su A., ši paaiškino, jog yra užsiėmusi išsikraustymu iš buto. Jos telefonu suderino kitą apsilankymo datą, t. y. sutarė sekančią dieną. Sekančią dieną, apie 10.30 val. ji į savo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną gavo SMS žinutę nuo A. Č., kuri žinutėje prašė atidėti paskirtą šiandienos vizitą dar sekančiai dienai. Jos sutarė dėl apsilankymo balandžio 13 dieną. Balandžio 13 d., apie 09.10 val., ji vėl gavo žinutę iš A. Č., kuri prašė vizitą vėl atidėti arba jos šeimoje apsilankyti šiandien vakare, apie 18.00 val. tada jau ji A. Č. paskambino. Pokalbio su A. Č. metu, ši jai sakė, kad turi tvarkyti reikalus dėl buto. Pokalbio metu sutarė susitikti ne ilgai trukus, kai ji, t. y. V. P., važiuos į (duomenys neskelbtini), esančią seniūniją. Ji pas A. Č. į (duomenys neskelbtini) kaimą nuvyko apie 10.00 val. Namuose rado miegančius R. ir L.. A. Č. namuose nebuvo. A. Č. jos laukė kartu su savo nepilnamete dukra E. Č.. Paklausus, kas nutiko, E. Č. papasakojo, jog antrą Šventų Velykų dieną tėvas A. Č., būdamas neblaivus ją išplūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais, o po to mergaitei pasiūlė pasimylėti. A. Č. pridūrė, jog tokie A. Č. veiksmai dukros E. atžvilgiu jau yra ne pirmą kartą. Išgirdusi šią informaciją, ji pranešė apie tai (duomenys neskelbtini) Parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro Atvejo vadybai, iškvietė policijos pareigūnus. Bendruoju pagalbos telefonu skambino ji iš savo mobiliojo ryšio telefono. Č. šeimą ji kuruoja nuo 2022 metų liepos mėnesio. Parodė, kad A. Č. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. A. Č. anksčiau taip pat buvo stipriai įnikusi į alkoholio vartojimą, tačiau pradėjusi lankytis pas specialistus, problemą išsprendė. Parodė, kad A. Č. nėra biologinis tėvas E. Č., bet mergaitę jis augino nuo 10 mėn., o vedęs A. Č. E. suteikė savo pavardę (2 t., b. l. 41- 43);

6.8. specialistės V. A. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad specialistė parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) parapijos bendruomenės socialinių pasaugų centre psichologe. Nuo 2023 m. balandžio 28 d. pagal poreikį ji teikia konsultacijas E. Č.. Šiuo metu jau yra suteikusi E. tris konsultacijas, kurios toliau tęsiamos kas antrą savaitę. Socialinė darbuotoja, kuri dirba su E. Č. šeima, rekomendavo E. kreiptis į ją dėl konsultacijų. Be to, ir pati E. to pageidavo. Parodė, kad pirmos konsultacijos metu ji su E. Č. tik aptakiai apkalbėjo situaciją dėl jos santykių su patėviu. Antros konsultacijos metu jos kalbėjo apie E. bendrą psichologinę būklę po įvykio. Trečios konsultacijos metu E. Č. jai jau daugiau pasakojo, ką jos atžvilgiu darė jos patėvis A. Č.. E. Č. pasakojo, kad jis prie jos seksualiai priekabiavo du kartus. Pirmas kartas buvo 2022 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Tada A. Č. buvo išgėręs, E. Č. sėdėjo kambaryje, miegamajame, kur yra televizorius, o A. Č. gulėjo lovoje. E. Č. sėdėjo ant fotelio, o A. Č. pradėjo jai braukti ranka nuo kojos apačios į viršų, siūlė pasimylėti. A. Č. E. sakė, kad mama to nesužinos, kad viskas bus gerai. E. Č. išsigando, išėjo į prieškambarį, kur atėjo A. Č. ir toliau siūlė jai mylėtis, sakė kad mama tikrai nesužinos, kad jis nieko nesakys, kad nieko blogo neatsitiks. Tada E. Č. dar labiau išsigando, manė, kad gali būti išprievartauta, todėl išėjo į kiemą, į sodelį, kur apie pusvalandį laukė iš darbo grįžtančios mamos. Kai grįžo mama, sunkiai prisivertė mamai tai papasakoti, bet viską pasakojo. E. Č. liko sėdėti sode, o mama nuėjo aiškintis su patėviu A. Č.. E. Č. girdėjo, kaip mama rėkė ant patėvio, tarp jų vyko žodinis konfliktas. Vėliau ji grįžo į namus, o patėvis A. Č. jau miegojo. Parodė, kad E. turi mažesnę sesutę, kuri matė, kaip E. buvo liečiama, ir girdėjo dalį pokalbio. E. Č. sakė, kad po to ji vengė patėvio A. Č., vengdavo apsivilkti šortus ir suknelę, rūbus su didesne iškirpte, nenorėjo atkreipti į save patėvio dėmesio. E. sakė, kad pastebėjo, jog patėvis išgėrinėjo beveik kiekvieną dieną, gerdavo namuose. Taip pat sakė, jog antras įvykis buvo 2023 m. balandžio 2 d. vakare, apie 16-17 val., kai mama dirbo pas ūkininkus. E. nuėjo į brolio kambarį, atsisėdo ant brolio lovos krašto. Brolio tuo metu namuose nebuvo. Tuo tarpu patėvis sėdėjo virtuvėje ant virtuvinio kampo. Jis buvo visiškai girtas, kominis, nes visą dieną gėrė alų. Mergaitė tai matė. Kad patėvis girtas, mergaitė suprato iš to, kad jo kalba buvo nerišli, vaikščiodamas jis svirduliavo. Tada patėvis iš virtuvės atėjo į kambarį, kuriame buvo E., atsisėdo ant kitos lovos ir pradėjo mergaitei siūlyti: „gal norėtum kartu pasimylėti, niekas nesužinos, tik jie, dėl to nieko neatsitiks, mamai nesakysim, viskas bus gerai“. Kadangi tai jau vyko antrą kartą, E. Č. greitai išėjo į lauką, atsisėdo ant sūpynių, apsimetė, kad kalba telefonu. Patėvis jos nesekė į lauką. E. Č. laukė, kol grįš mama. Mama grįžo už 20 minučių. E. dėl patirto streso apšaukė mamą, sakė jai „pažiūrėk kaip tavo vyras elgias“, šaukė „išeisiu iš namų, nebepamatysi manęs“. Tada mama nuėjo pas patėvį A. Č. aiškintis. Jis mamai nieko nesakė. Mama grįžo pas E. Č.. Ji mamai viską papasakojo. Mama tai sužinojusi, nuėjo į namus, ištempė girtą A. Č. į lauką ir pasodino lauke ant suoliuko. E. Č. nuėjo į brolio kambarį, užsidarė duris ir ten sėdėjo. Kol mergaitė sėdėjo kambaryje, mama ant patėvio šaukė, sakė, kad su juo išsiskirs. Vėliau mama paskambino E. Č. krikšto mamai, kuriai taip pat viską papasakojo. Kol mama kalbėjo telefonu, patėvis atėjo į kambarį pas E. ir sakė jai „ar tu patenkinta, kad viską pasakei, dabar viskas bus per tave“. E. Č. sakė, kad su patėviu nekalbėjo, buvo nusisukusi nuo jo ir patėvis išėjo iš kambario. Po dviejų dienų į namus atvažiavo socialinė darbuotoja, kuriai E. Č. viską papasakojo. Teigia, kad E. Č. nėra linkusi meluoti, mato, kad mergaitė išgyvena stresą, jaučia kaltę, kad mamai dabar sunku, kad reikės išsiskirti, kad brolis ir sesė gal negalės bendrauti su savo biologiniu tėčiu, sakė, kad mergaitei naktį sunku užmigti, mato, kad ji nuliūdusi, tapo jautresnė, verkė jautresnėse pasakojimo dalyse, jautė pasimetimą, klausia, kas su ja negerai, kad patėvis jai siūlo tokius pasiūlymus (2 t., b. l. 35- 37);

6.9. kitų objektų apžiūra, kurios metu (2023-07-07) atlikta pareigūnų kūno kamerų įrašų apžiūra, kurios metu užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnai atvyksta 2023 m. balandžio 13 d., 11.56 val., pareigūnus pasitinka A. Č. ir E. Č., kuri pareigūnams pasakoja, kad antrą Velykų dieną ji sėdėjo namo viduje, kampiniame kambaryje ant lovos, patėvis buvo girtas, pasakė jai „Gal nori greitai pabandyti, kol mama negrįžo“, sakė, kad tai jau buvo antras kartas. Policijos pareigūnui paklausus E. Č. „Ką pabandyti?“, mergaitė nurodo, kad ji suprato, jog patėvis siūlo jai santykiauti. E. Č. nurodė, kad ji tai suprato, nes taip jau buvo nutikę ir vasarą buvę, kad buvo panašiai, sakė, kad patėvis jai čiupinėjo kojas. E. Č. nurodo, kad vasarą buvo, kai mama buvo darbe, patėvis buvo labai stipriai išgėręs, pradėjo lįsti, siūlė pabandyti, sakė, kad mamai nieko nesakys. E. nurodė, kad patėvis A. Č. sako: „gal nori pasimylėt, kol mama negrįžo, nebijok mes niekam nesakysim“, nurodė, kad patėvis pradėjo liesti kojas, kad tai buvo rugpjūčio mėn. pradžia, kad įvykį matė sesutė (1 t., b. l. 46 - 48);

6.10. kitų objektų apžiūra, kurios metu (2023-05-16) atlikta iš Bendrojo pagalbos centro gauto garso įrašo apžiūra, kurios metu užfiksuota, kad apie įvykį praneša socialinė darbuotoja, kuri informuoja, jog gavo iš šeimos pranešimą apie tai, kad galimai tėvas norėjo išprievartauti dukrą, nurodo adresą (duomenys neskelbtini), pranešėja prisistato – V. P. (1 t., b. l. 43- 45).

7. Pagal BK 152 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens. Objektyviai seksualinis priekabiavimas BK 152 straipsnio prasme pasireiškia vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis. Vulgarūs ar panašūs veiksmai – tai nepageidautinas, seksualinio pobūdžio fizinis kontaktas su asmeniu (prisilietimai, glostymai, apkabinimai ir pan.). Vulgarūs ar panašūs pasiūlymai ar užuominos – tai aiškiai nukentėjusiam asmeniui nepriimtinas, jį žeminantis ir įžeidžiantis, įžūlus, akivaizdžiai nukrypęs nuo elgesio normų verbalinis arba neverbalinis seksualinio pobūdžio asmens elgesys (pavyzdžiui, žeminantys asmenį seksualinio pobūdžio pokalbiai, komentarai apie asmens išvaizdą, siejami su asmens lytimi, įvairaus pobūdžio pažadai ir siūlymai, susiję su seksualiniu bendravimu, seksualinio pobūdžio spaudinių, vaizdo ar garso įrašų demonstravimas, seksualinio pobūdžio gestai, SMS žinučių, raštelių, laiškų rašymas bei telefono pokalbiai seksualinėmis temomis, intymių dovanų pirkimas ir pan.). Ši veika turi pasireikšti aktyviais veiksmais ir jie asmeniui, kurio atžvilgiu šie veiksmai atliekami, turi būti nepageidautini, nepriimtini ir atgrasūs (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-1073/2020).

8. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/a1-86 7 punkte nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis)“ numatytų padarinių, kai nedidele dalimi profesinio ar bendro darbingumo netekimu sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse laiko tuos atvejus, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nukentėjęs asmuo praranda mažau nei 30 procentų, bet ne daugiau kaip 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo; sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

9. Kaltinamasis seksualinio priekabiavimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo faktus pripažino visiškai ir neginčijo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, šio nuosprendžio 5.1. – 5.10. punktuose išvardintų rašytinių įrodymų turinį, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu įrodymų ištyrimu sprendžia, kad kaltinamojo A. Č. kaltė padarius nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta, o jo padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 152 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes jis, siekdamas seksualinio bendravimo ir pasitenkinimo, vulgariais veiksmais ir pasiūlymais, seksualiai priekabiavo prie priklausomo asmens – nepilnametės dukters E. Č., t. y. namuose, miegamajame kambaryje, nukentėjusiajai mūvint šortus, sėdint ant fotelio, rankomis lietė ir glostė nuogas E. Č. kojas ir siūlė jai pasimylėti, sakydamas žodžius: „pabandom pasimylėti, mama nesužinos, nieko blogo neatsitiks, mamai nieko nesakysim“, po to, veikdamas vieninga tyčia, namuose, E. Č. kambaryje sėdint ant lovos, siūlė jai pasimylėti, sakydamas žodžius: „gal nori pabandyti kol mama negrįžo“, „pasimylėkim“, „nieko blogo neatsitiks“, be to A. Č., namuose, seksualiai priekabiaudamas prie savo artimojo giminaičio ir šeimos nario – nepilnametės dukters E. Č., sukėlė jai nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą – kitas reakcijas į stiprų stresą.

10. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, tai, kad A. Č. siekdamas seksualinio bendravimo ir pasitenkinimo, vulgariais veiksmais ir pasiūlymais, seksualiai priekabiavo prie priklausomo asmens – nepilnametės dukters bei šiais savo veiksmais sukėlė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, konstatuotina, kad jo padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 152 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

11. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

12. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

13. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

14. Kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis prisipažino visiškai ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad abi nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

15. A. Č. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama baudžiamajam nusižengimui (veika pagal BK 152 straipsnio 1 dalį), kita priskiriama tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai (veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą). Jis yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Įvertinęs šias aplinkybes, tai, kad A. Č., nors nusikalto pirmą kartą, tačiau nusikalstamas veikas padarė prieš nepilnametį šeimos narį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. Č. už BK 152 straipsnio 1 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, o už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą skiriant laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Todėl už BK 152 straipsnio 1 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo (seksualinis priekabiavimas) padarymą A. Č. skirtinas areštas 25 paroms, už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą (nesunkus sveikatos sutrikdymas) skirtinas 2 metų terminuotas laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės subendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

16. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

17. A. Č. atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies sąlygą, t. y. jis yra asmuo, nuteistas už vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną apysunkį nusikaltimą ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo. A. Č., nors nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo asmuo. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti A. Č. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti ir bausmės vykdymą jam atidėti 2 metams.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimų

18. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

19. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. Č., jam atidėjus bausmės vykdymą, yra tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant per mėnesį išdirbti 20 valandų nemokamų darbų, nustatant nemokamų darbų atlikimo terminą – 5 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

20. Taip pat, teismo įsitikinimu, A. Č. yra tikslinga skirti BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 8, 10 punktuose numatytas pareigas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: per 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tokių įpareigojimų paskyrimas, teismo nuomone, padės pasiekti bausmės tikslus A. Č. be realaus bausmės atlikimo.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

22. Nukentėjusiosios E. Č. įgaliotasis atstovas advokatas Kęstutis Valys byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad nukentėjusioji patyrė stresą kai prie jos buvo seksualiai priekabiaujama, dėl ko dalinai sutriko miegas, pasijuto nerimas, jaučiasi nepilnavertiškumas. Dėl įvykių nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, iki šiol kamuoja nerimas ir baimė, kad viskas pasikartos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios įstatyminė atstovė patvirtino civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl nukentėjusiosios emocinės būsenos, patiriamų išgyvenimų. Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino visiškai. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas. Teismas neabejoja, kad dėl įvykdytų nusikalstamų veikų nukentėjusioji neabejotinai patyrė emocinį sukrėtimą, išgyvenimus, ją ypač sukrėtė tai, kad nusikalstamas veikas padarė jai artimas žmogus – nuo pat vaikystės ją auginęs A. Č.. Pažymėtina ir tai, kad ekspertizės aktas patvirtina, jog dėl įvykusio seksualinio priekabiavimo E. Č. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresą. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų bent kiek nukentėjusiajai atlyginęs neturtinę žalą, todėl civilinis ieškinys dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir 1 000 Eur neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo A. Č. nukentėjusiosios E. Č. naudai.

23. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

24. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, remiantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi (kai dėl nusikalstamos veikos nukentėjo nepilnametis asmuo), nukentėjusiajai E. Č. parinko gynėją advokatą Kęstutį Valį. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl 205,82 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo. Esant šioms aplinkybėms, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje priteistinos iš A. Č..

25. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

26. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vnt. CD diskų paliktini saugoti prie bylos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 152 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę;

- 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 8, 10 punktais, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, skiriant įpareigojimus:

- per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programose;

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 70 straipsniu, A. Č. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 100 (vieno šimto) valandų nemokamus darbus sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų nemokamų darbų, nustatant nemokamų darbų atlikimo terminą – 5 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės E. Č. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš A. Č. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinę žalą.

Priteisti iš A. Č. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 205,82 Eur (dviejų šimtų penkių eurų 82 ct) išlaidas už nukentėjusiajai E. Č. suteiktas advokato Kęstučio Valio teisines paslaugas.

Išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vienetus CD diskų palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.