Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-27 nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2016-10-25 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016-09-29 9.15 val., atlikus patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), vykdančioje veiklą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininkės R. B. pavedimą, buvo nustatyta, kad aikštelės vedėjas V. M. netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos dokumentuose, t. y. metalo laužo pirkimo–-pardavimo sutartyse: 2016-09-24 SP2/JM2 Nr. 0006725, 2016-09-16 SP2/JM2 Nr. 0006716, 2016-09-16 SP2/JM2 Nr. 0006709, nenurodė superkamo netauriųjų metalų laužo ir atliekų pavidalų, kaip to reikalauja 2010-09-06 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 4-678 „Dėl netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių“ 5 straipsnis. Taip pat patikrinimo metu aikštelės vedėjas nepateikė patikrinimo metu rastų draudžiamų supirkti (pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002-02-28 įsakymo Nr. 77 1.31, 1.3.2 punktus numatytos išimtys – galima supirkti tik iš juridinių asmenų, kurių ūkinėje veikloje susidaro šie daiktai) neizoliuotų aliuminio laidų (321 kg) įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Tokiais veiksmais V. M. pažeidė 2010-09-06 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 4-678 „Dėl netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių“ 3 straipsnį (laužo ir atliekų supirkimo apskaita turi būti organizuojama ir tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą) bei 7 straipsnį (apskaitos dokumentai saugomi supirkimo vietoje Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-27 nutarimu V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 193² straipsnio 1 dalį 1014 Eur bauda, konfiskuojant netauriųjų metalų laužą ir atliekas, t. y. 321 kg neizoliuotų aliuminio laidų.Apeliaciniu skundu V. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-27 nutarimą ir administracinę bylą jam nutraukti.Apeliantas skunde pažymi, jog nesutinka su teismo argumentais, kad pirkimo–pardavimo sutartyse: 2016-09-24 SP2/JM2 Nr. 0006725, 2016-09-16 SP2/JM2 Nr. 0006716, 2016-09-16 SP2/JM2 Nr. 0006709 (toliau – Sutartys), yra nurodytas tik superkamo metalo tipas, tačiau nėra sukonkretintas pavidalas, nenurodyti metalo gabaritai, dėl ko buvo pažeistas Taisyklių 5 punktas. Teigia, kad ši norma nenumato pareigos pirkimo dokumentuose nurodyti perkamo metalo laužo ar atliekų gabaritus, todėl teismo motyvas, jog buvo pažeistos taisyklės nenurodant superkamo metalo laužo gabaritų, yra visiškai nepagrįstas. Taip pat nurodo, kad Taisyklių 5 straipsnis numato asmens pareigą pirkimo dokumentuose nurodyti superkamo metalo laužo ar atliekų pavidalą. Taisyklėse pateikiamas pavyzdys: drožlės, radiatoriai ir panašiai, tačiau, pasak apelianto, nei šiame teisės akte, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta aiškių pavidalo nustatymo kriterijų, nėra pateikta naudotinų konkrečių pavidalų tipų, kurie galėtų tarnauti kaip gairės metalą ar atliekas superkančiam asmeniui, kokiu būdu tą pavidalą nurodyti. Pažymi, kad Taisyklių 5 punkte nustatyta pareiga apibrėžti pavidalą yra lengvai įgyvendinama, kai yra superkami vienarūšiai arba kelių rūšių aiškiai identifikuojami objektai. Tačiau kaip identifikuoti didelius kiekius itin mišraus tipo atliekų, kurias daugiausia sudaro sunkiai identifikuojamos objektų dalys, atplaišos, nėra nustatyta. Akcentuoja, kad būtent dėl to jis pagal Sutartis supirkdamas metalo laužą ir atliekas jų pavidalą nurodė kaip buitines atliekas, nes, nesant jokių aiškių teisės aktų nustatytų gairių, kitaip jų nebuvo galima identifikuoti ir pagal esamą situaciją, tokio pavidalo nustatymas buvo vienintelis būdas įgyvendinti Taisyklių 5 punkto reikalavimus. Apelianto įsitikinimu, Sutartyse nurodytas pavidalas „buitinės atliekos“ atitiko šio 5 punkto reikalavimus, todėl tai paneigia jo atsakomybę pagal ATPK 193² straipsnio 1 dalį.Apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog nesutinka su teismo padaryta išvada, kad pateikti dokumentai nepagrindžia neizoliuotų laidų įgijimo. Pažeidėjo manymu, teismas pateiktus įrodymus įvertino selektyviai, atsižvelgdamas tik į tuos, kurie patvirtina Taisyklių pažeidimą, tačiau ignoruodamas kitus dokumentus arba netinkamai įvertindamas tuose dokumentuose nurodytus duomenis. Apeliantas akcentuoja, kad siekiant įvertinti, kokie objektai buvo pirkti iš Norvegijos įmonės, reikėtų įvertinti visus su pirkimu ir vežimu susijusius dokumentus. Pažymi, kad į bylą pateiktas 2016-04-14 CMR važtaraštis AZ 2138674, iš kurio matyti, kad „L“ AS ((duomenys neskelbtini) 5, Bodo, Norvegija) siunčia UAB „(duomenys neskelbtini)“ valtį ir kabelius, iš viso 3860 kg (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“), taip pat į bylą yra pateiktas 2016-04-14 „L“ AS siuntimo dokumentas (Transit Assignment), iš kurio matyti, kad ši įmonė siunčia du krovinius: 2,5 t motorlaivį ir 1,35 t kabelių, taip pat į bylą pateikta 2016-04-14 „L“ AS sąskaita, iš kurios galima spręsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš šios įmonės pirko 1,35 t naudotų elektros kabelių, taip pat 2016-04-14 Atliekų vežimą lydinčioje deklaracijoje nurodyta, kad iš „L“ AS į UAB „(duomenys neskelbtini)“ per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo persiųsta 1,35 t aliuminio metalo laužo, į bylą pateiktas 2016-05-11 mokėjimo nurodymas, kuris pagrindžia, kad 2016-04-14 „L“ AS sąskaita buvo apmokėta. Apeliantas sutinka, jog pateiktoje krovinio deklaracijoje kabeliai nėra minimi, todėl ši aplinkybė gali klaidinti, tačiau, pasak apelianto, visi kiti dokumentai rodo 1,35 t aliuminių kabelių kaip atskiro krovinio siuntimo faktą. Pažymi, kad jei pirmosios instancijos teismas būtų kompleksiškai tyręs ir vertinęs byloje esančius įrodymus jam turėjo kilti abejonė dėl deklaracijos turinio. Apelianto manymu, teismas siekdamas išsklaidyti kilusias abejones privalėjo kreiptis į muitinę tam, kad išsiaiškintų konkrečių kabelių vežimo ir deklaravimo aplinkybes, t. y. kodėl jie yra visuose prie deklaracijos pridedamuose dokumentuose, tačiau pačioje deklaracijoje jie nenurodyti. Tačiau teismas tokiu veiksmų neatliko. Apeliantas skunde teigia, kad jis sutinka, jog Atliekų vežimą lydinčioje deklaracijoje nebuvo tiksliai nurodytas metalo laužo / atliekų kodas, tačiau tai buvo padaryta dėl klaidos. Pažymi, kad deklaracijoje yra nurodytas metalo tipas. Apeliantas teigia, kad 2016-04-14 iš „L“ AS į UAB „(duomenys neskelbtini)“ per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo siunčiama 1350 kg aliuminio kabelių. Krovinyje buvo 321 kg aliuminio kabelių, kuriuos skundžiama nutartimi nuspręsta konfiskuoti ir sunaikinti. Pažymi, kad siunčiamas motorlaivis neturi nieko bendro su aliuminiais kabeliais. Pats siuntimo faktas nėra susijęs su siunčiamų laidų kilme, t. y. kad jie buvo naudoti laivuose, todėl apeliantui nesuprantama, kodėl teismas padarė priešingą išvadą. Akcentuoja, kad „L“ AS nėra laivybos įmonė, vykdo plataus masto veiklą, kuri apima ir kabelių demontavimą, o tai pagrindžia įmonės galimybę parduoti tokio pobūdžio atliekas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Daro išvadą, kad jis pateikė įrodymus, kurie pagrindžia 1350 kg aliuminio kabelių, tarp kurių buvo ir 321 kg neizoliuotų aliuminių kabelių, įsigijimą. Nesant jokių įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes, ir vadovaudamasis in dubio pro reo principu, mano, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistas Taisyklių 3 punktas, t. y. kad jis nesugebėjo pateikti 321 kg neizoliuotų aliuminio laidų įsigijimo dokumentų. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-27 nutartį.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas nutarime nurodė, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869, kuris už V. M. padarytą nusižengimą numato griežtesnę nuobaudą. Teismas pažymėjo, jog įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 dalis), todėl V. M. padarytas teisės pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal pažeidimo metu galiojusio ATPK, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 193² straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 3 straipsnyje numatytas tik ANK galiojimo laikas, t. y. nustatytas bendras principas, jog pasikeitus nors vienai ANK normai, pagal šio straipsnio 2 dalį švelninantis ar panaikinantis įstatymas, galiojęs iki jo pakeitimo, turi grįžtamąją galią ir, priešingai, sunkinantis asmens padėtį neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 2, 3 dalys). Esant ginčui dėl dviejų skirtingų įstatymų (ANK ir ATPK) taikymo, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu, įtvirtinančiu ANK ir ATPK taikymą, įsigaliojus naujajam ANK, o ne taip, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017-01-01 padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Šiuo atveju ATPK 193² straipsnio 1 dalies nuostata atitinka ANK 143 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ANK 143 straipsnio 2 dalį galimas turto konfiskavimas nėra privalomas, V. M. veiksmai, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktu, iš ATPK 193² straipsnio 1 dalies perkvalifikuojami pagal ANK 143 straipsnio 1 dalį ir byla nagrinėjama pagal ANK teiseną.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 256 straipsnio ir 257 straipsnio nuostatose.Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais iš esmės pagrįstas išvadas.Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, kad jis netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos dokumentuose, t. y. metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartyse 2016-09-24 SP2/JM2 Nr. 0006725, 2016-09-16 SP2/JM2 Nr. 0006716, 2016-09-16 SP2/JM2 Nr. 0006709, nenurodė superkamo netauriųjų metalų laužo ir atliekų pavidalų, kaip to reikalauja 2010-09-06 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 4-678 „Dėl netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių“ 5 straipsnis. Taip pat patikrinimo metu nepateikė patikrinimo metu rastų draudžiamų supirkti (pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002-02-28 įsakymo Nr. 77 1.31, 1.3.2 punktus numatytos išimtys – galima supirkti tik iš juridinių asmenų, kurių ūkinėje veikloje susidaro šie daiktai) neizoliuotų aliuminio laidų (321 kg) įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Tokiais veiksmais V. M. pažeidė 2010-09-06 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 4-678 „Dėl netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių“ 3 straipsnį (laužo ir atliekų supirkimo apskaita turi būti organizuojama ir tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą) bei 7 straipsnį (apskaitos dokumentai saugomi supirkimo vietoje Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka). Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, ar V. M. padarė ANK 143 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 143 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad V. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės vedėju, pažeidė 2010-09-06 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 4-678 „Dėl netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių“ 3, 5, 7 straipsnių nuostatas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šios nuostatos pažeistos buvo. Teismas pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartyse 2016-09-24 SP2/JM2 Nr. 0006725, 2016-09-16 SP2/JM2 Nr. 0006716, 2016-09-16 SP2/JM2 Nr. 0006709 nėra nurodytas netauriųjų metalų laužo ir atliekų pavidalas, nurodytas tik metalo pavadinimas (varis, aliuminis) ir jo kiekis, grafoje „Pavidalas“ nurodyta „Buit. Atliekos“, nėra sukonkretintas pavidalas (drožlės, radiatoriai ir panašiai), nenurodyti metalo gabaritai. Taip pat teismas įvertinęs byloje esančius duomenis padarė išvadą, kad V. M. nepateikė 321 kg neįzoliuotų aliuminio laidų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Šioms apylinkės teismo išvadoms apygardos teismas pritaria. Byloje nustatytos ir ištirtos visos aplinkybės, kurios buvo svarbios objektyviam bylos ištyrimui ir teisingam bei pagrįstam sprendimo priėmimui, pirmosios instancijos teismas jas tinkamai įvertino, motyvavo ir kvalifikavo. Apygardos teismas, susipažinęs su byloje esančių duomenų visuma, pritaria apylinkės teismo vertinimui, nes apylinkės teismas nutartyje iš esmės nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, jog V. M. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 143 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Pažymėtina, kad apeliantas naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, apygardos teismui nepateikė. Tai, kad apelianto pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei jis mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių ANK 569 straipsnio nuostatų.Pažeidėjas skunde nurodo, jog Taisyklių 5 straipsnis nenumato pareigos pirkimo dokumentuose nurodyti perkamo metalo laužo ar atliekų gabaritus, todėl teigia, kad teismo motyvas, jog buvo pažeistos taisyklės nenurodant superkamo metalo laužo gabaritų, yra visiškai nepagrįstas. Taisyklių 5 straipsnis numato, kad superkant laužą ir atliekas, pirkimo–pardavimo faktą patvirtinančiame apskaitos dokumente, be privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, taip pat turi būti nurodytas perkamo laužo ir atliekų pavadinimas (plieno, aliuminio ir kitų netauriųjų metalų laužas ar atliekos), pavidalas (drožlės, radiatoriai ir panašiai), duomenys apie pardavėją (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, o superkant iš fizinių asmenų – pardavėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, jo asmenybę patvirtinančio dokumento rekvizitai), todėl sutiktina, jog nurodyti atliekų gabaritus nėra privaloma. Tačiau pažymėtina, kad teismo nurodyta aplinkybė, jog įsigijimo dokumentuose nenurodyti metalo gabaritai, nepaneigia pažeidėjo pareigos nurodyti įsigijimo dokumentuose perkamo laužo ir atliekų pavidalą, kas šiuo atveju ir nebuvo padaryta. Apeliantas skunde nurodo, kad Sutartyse nurodytas pavidalas „buitinės atliekos“ atitiko Taisyklių 5 punkto reikalavimus, todėl šis punktas nėra pažeistas. Pasak apelianto, apibrėžti pavidalą yra lengva, kai yra superkami vienarūšiai arba kelių rūšių aiškiai identifikuojami objektai, tačiau kaip identifikuoti didelius kiekius itin mišraus tipo atliekų, nėra nustatyta. Supirkdamas metalo laužą ir atliekas, jų pavidalą nurodė kaip buitines atliekas, nes nesant jokių aiškių teisės aktų nustatytų gairių, kitaip jų nebuvo galima identifikuoti. Tokie apelianto argumentai yra visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad didžiąją buitinių atliekų dalį sudaro maisto likučiai ir perdirbti netinkamos pakuotės, o netauriųjų metalų laužas ir atliekos – netauriųjų metalų dirbiniai, netinkami naudoti pagal paskirtį dėl to, kad yra nusidėvėję, sulūžę ar kitaip sugadinti, taip pat atliekos, susidariusios netauriųjų metalų gamybos arba mechaninio apdorojimo metu. Apeliantas teigia, kad byloje yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina 321 kg neįzoliuotų aliuminio laidų įsigijimą, tačiau teismas pateiktus įrodymus vertino selektyviai, atsižvelgdamas tik į tuos, kurie patvirtina Taisyklių pažeidimą, ignoruodamas kitus dokumentus arba netinkamai įvertindamas tuose dokumentuose nurodytus duomenis. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus. Apeliantas teigdamas, kad pateikti dokumentai įrodo 321 kg neįzoliuotų aliuminio laidų įsigijimą, nurodo aplinkybes, kad „L“ AS nėra laivybos įmonė, vykdo plataus masto veiklą, kuri apima ir kabelių demontavimą, o tai pagrindžia įmonės galimybę parduoti tokio pobūdžio atliekas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad V. M. nubaustas už tai, kad patikrinimo metu nepateikė supirkimo aikštelėje rastų aliuminio neizoliuotų laidų (321 kg) įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog į bylą V. M. pateikti dokumentai neįrodo neizoliuotų laidų įsigijimo. Šiuo atveju nebuvo nustatinėjamas faktas, ar iš „L“ AS, kaip juridinio asmens, buvo galima supirkti jo veikloje susidariusias atliekas ir ar šios įmonės veikloje susidarė šios atliekos, todėl teigti, kad būtent šios įmonės vykdoma veikla įrodo 321 kg neįzoliuotų aliuminio laidų įsigijimą, nėra jokio pagrindo. Perkvalifikavus V. M. padarytą nusižengimą pagal švelnesnę administracinę atsakomybę numatantį ANK straipsnį, turi būti iš naujo išspręstas nuobaudos skyrimo klausimas. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuobaudos už pažeidimą V. M. skyrimo klausimą, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, todėl pagrįstai V. M. skyrė už padarytą administracinį nusižengimą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis lygus vidutiniam jos dydžiui, ir netauriųjų metalų laužo ir atliekų – 321 kg neizoliuotų aliuminio laidų, kurie saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje (b. l. 10), konfiskavimą. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo netenkina, pripažįsta, kad apylinkės teismas tiek V. M. kaltės klausimu, tiek bausmės jam individualizavimo klausimu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kita vertus, dėl pasikeitusio įstatymo, kuris švelnina pažeidėjo atsakomybę, skundžiamas nutarimas keičiamas, pritaikant galiojančio ANK nuostatas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-27 nutarimą pakeisti:

V. M. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 193² straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 143 straipsnio 1 dalį.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.