Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. 93-458 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad A. V., nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2014-04-02 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 25 str. 3 d. 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, o BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2014-07-11 Kauno apygardos teismas pakeitė 2014-04-02 nuosprendį, A. V. pripažinto kaltu pagal BK 180 str. 3 d. ir paskyrė laisvės atėmimą 3 metams.

Bausmės pradžia – 2014 m. rugpjūčio 18 d., o pabaiga – 2017 m. rugpjūčio 18 d. Neatlikta bausmės dalis nurodyta Komisijos nutarime - 2 metai 5 mėnesiai 9 dienos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-08-05 nutartimi atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos 2015-06-08 nutarimo Nr. 93-458 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, sutikdamas su Komisijos nutarime išdėstytais motyvais bei padaręs išvadą, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį A. V. iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003-09-24 rekomendacija Rec(2003)22 numato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis principais: kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs; darbo po paleidimo neturėjimas nesudaro pagrindo nesuteikti arba atidėti lygtinio paleidimo; nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas nesudaro pagrindo nesuteikti arba atidėti lygtinio paleidimo; lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų.

Skunde nurodoma, kad iš skundžiamo Komisijos nutarimo yra visiškai neaišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Teismo nutarime teigiama, neva nuteistasis pilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kokios yra šios priemonės jis nebuvo informuotas. Rekomendacijos konsultuotis su Psichologinės tarnybos darbuotojais, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra visiškai deklaratyvios, nekonkretizuotos, taigi laikytinos tuščiažodžiavimu. Kitas principas yra itin glaudžiai susijęs su LR Konstitucijos 29 str. įtvirtintu diskriminacijos draudimu ir LR Teismų Įstatymo 33 str. įtvirtintu precedentų privalomumu - jeigu praktikoje yra žinomas bent vienas atvejis (o jų yra tikrai ne vienas), kai asmeniui, mažesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, buvo taikytas lygtinis paleidimas, o asmeniui, didesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, netaikomas lygtinis paleidimas, tai jau yra pagrindu kelti klausimą dėl konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimo. Bet koks Konstitucijos 29 str., EŽT Konvencijos 14 str.. JTO Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių Pakto 26 str. nuostatų (diskriminacijos draudimo) pažeidimas yra deliktu. Teismas ir Komisija veikė priešingai aukščiau minėtoms Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoms. Visų pirma akcentuotina, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (redakcija galiojanti nuo 2015-09-01). Apygardos teismo vertinimu, nuteistasis neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų nei pagal senąją, nei pagal naująją, nuo 2015-09-01 galiojančią, BVK 157 straipsnio redakciją.

Spendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Šių aplinkybių vertinimas ir jų pagrindu išvadų dėl galimo asmens pakartotinio nusikalstamumo darymas, jokiu būdu nėra susijęs su nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 d. numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą.

Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė, atsiliepime pritarusi Komisijos nutarimui.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šiuo metu taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebūtų efektyvu. Nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis jau atliko pakankamą laisvės atėmimo bausmės dalį ir jo elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti, sušvelninus jos atlikimo sąlygas.

Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad šiuo metu A. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimą, remiantis BK 11 str. nuostatomis priskiriamą sunkių (BK 180 str. 3 d.) nusikaltimų kategorijai. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika (29 balai pagal OASys), tačiau pagrindą abejoti pakankama nuteistojo elgesio korekcija suteikia nustatyti kriminogeniniai veiksniai, tai: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (maža darbo patirtis ir tai, kad jis neturi darbo pasiūlymo išėjus į laisvę); lėšų tvarkymas ir pajamos (turi priteistą civilinį ieškinį); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje); mąstymas ir elgesys (ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, darydamas nusikaltimą panaudojo fizinį smurtą).

Šiame kontekste vis tik pažymėtina, kad nepaisant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto įtvirtinimo tarptautiniuose bei nacionaliniuose teisės aktuose, kurie cituojami nuteistojo skunde, teismų praktikoje preziumuojama, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, manant, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu bus efektyviausia siekiant BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų. Juk būtent apkaltinamajam nuosprendžiui kyla reikalavimas sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją, tokiu būdu pripažįstant, kad lygtinio paleidimo taikymas visgi yra išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Akivaizdu, jog teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl komentuojamo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu. A. V. trejų metų laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta už nusikaltimą susijusį su nuosavybe bei turtinėmis teisėmis, panaudojant smurtą, įvertinus jam likusios neatliktos bausmės dalį (bausmės pabaiga 2017 m. rugpjūčio 18 d.), nagrinėjamu atveju taikant lygtinį paleidimą gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad sutinkamai su Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Psichologinės tarnybos 2015 m. birželio 1 d. psichologinėje išvadoje užfiksuotais duomenimis, A. V. vengia analizuoti nusikaltimo situaciją įtakojusias aplinkybes, nesugeba paaiškinti nusikalstamo elgesio motyvacijos (finansinę naudą neigia), pokalbio metu gynybiškas, nemotyvuotas savo gyvenimo būdo, elgesio ir asmenybės analizei, kas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, taip pat leidžia abejoti pakankama jo elgesio korekcija. Kompleksiškai įvertinus aukščiau aptartus duomenis, šiuo metu pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo pažanga mažinanti nusikalstamumo elgesio riziką šioje bausmės vykdymo stadijoje yra pakankama ir sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra.

Ta aplinkybė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-08-05 nutartis buvo priimta vadovaujantis iki 2015-09-01 galiojusia BVK 157 str., BPK 360 str. redakcija, pati savaime, nedaro šios nutarties neteisėta ir nepagrįsta. Skundžiamoje nutartyje faktinės aplinkybės, reikšmingos lygtinio paleidimo taikymui, buvo įvertintos tinkamai ir priešingai nei mano nuteistasis, teismo išvados dėl lygtinio paleidimo netaikymo motyvuotos ir pagrįstos. Procesinių pažeidimų tikrinant Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą padaryta nebuvo.

Įvertinus visas šias aplinkybes tenkinti nuteistojo skundą ir panaikinti apylinkės teismo nutartį nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo A. V. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.