Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Edvardo Palioko ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23852-840/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui S. G. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas priėmė sprendimą už akių,

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

3. Teisėjų kolegija nustatė, kad pradinė kreditorė BnP Finance, AB ir atsakovas S. G. 2019 m. vasario 14 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. REF-jwn3hmh8, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 5 036,66 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių ir atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 4 926,94 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 31 procentų) iki 2024 m. vasario 14 d. Atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl pradinė kreditorė 2020 m. kovo 18 d. nutraukė Sutartį. Ieškovė 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 pagrindu perėmė skolos iš atsakovo reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės BnP Finance, AB. Duomenų, kad atsakovas po Sutarties nutraukimo būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.

4. Ieškovė prašė priteisti 31 procento negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 707,85 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 14 d.). Pirmosios instancijos teismas atmetė šį ieškinio reikalavimą ieškovei neįrodžius patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo ir dydžio. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis atmetant šį ieškinio reikalavimą.

5. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

6. Nagrinėjamu atveju Sutartis 2020 m. kovo 18 d. nutraukta, todėl vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tačiau nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas (šios nutarties 16 pastraipa) neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

7. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

8. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

9. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Aplinkybės, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 60 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 31 procento metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 4 926,94 Eur.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sutarties specialiose sąlygose nurodytą mokėjimo grafiką, konstatuoja, kad ieškovės negautų pajamų (patirtų nuostolių) dydis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2024 m. vasario 14 d.) sudaro 2 588,39 Eur. Taigi, ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, jog jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios.

12. Nors ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde prašo priteisti 31 procento negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 707,85 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 14 d.)., tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas.

13. Pažymėtina, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, kaip paskolos davėja, pagrįstai nuo sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 14 d.), galėjo tikėtis gauti 31 procentų metines palūkanas nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio. Taigi ieškovė ieškinyje ir apeliaciniame skunde nepagrįstai prašo skaičiuoti 31 procento mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo negrąžintos kredito dalies (4 707,85 Eur), neatsižvelgdama į kredito dalies, tuo pačiu ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo sutarties vykdymo atveju). Pripažintina, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios susidarė laikotarpiu nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 14 d.), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir kurių dydis paskaičiuotas nuo tą mėnesį esančio kredito likučio:

a) 2020 m. spalio 14 d. – kredito likutis 4 169,02 Eur (palūkanos 56,65 Eur), 2020 m. lapkričio 14 d. – 4 110,66 Eur (106,19 Eur), 2020 m. gruodžio 14 d. – 4 50,79 Eur (104,65 Eur);

b) 2021 m. sausio 14 d. – 3 989,38 Eur (103,06 Eur), 2021 m. vasario 14 d. – 3 926,38 Eur (101,43 Eur), 2021 m. kovo 14 d. – 3 861,75 Eur (99,76 Eur), 2021 m. balandžio 14 d. – 3 795,45 Eur (98,05 Eur), 2021 m. gegužės 14 d. –3 727,44 Eur (96,29 Eur), 2021 m. birželio 14 d. – 3 657,67 Eur (94,49 Eur), 2021 m. liepos 14 d. – 3 586,10 Eur (92,64 Eur), 2021 m. rugpjūčio 14 d. – 3 512,68 Eur (90,74 Eur), 2021 m. rugsėjo 14 d. – 3 437,36 Eur (88,80 Eur), 2021 m. spalio 14 d. – 3 360,10 Eur (86,80 Eur), 2021 m. lapkričio 14 d. – 3 280,84 Eur (84,76 Eur), 2021 m. gruodžio 14 d. – 3 199,54 Eur (82,65 Eur);

c) 2022 m. sausio 14 d. – 3 116,13 Eur (80,50 Eur), 2022 m. vasario 14 d. – 3 030,57 Eur (78,29 Eur), 2022 m. kovo 14 d. – 2 942,80 Eur (76,02 Eur), 2022 m. balandžio 14 d. – 2 852,76 Eur (73,70 Eur), 2022 m. gegužės 14 d. – 2 760,40 Eur (71,31 Eur), 2022 m. birželio 14 d. – 2 665,65 Eur (68,86 Eur), 2022 m. liepos 14 d. – 2 568,45 Eur (66,35 Eur), 2022 m. rugpjūčio 14 d. – 2 468,74 Eur (63,78 Eur), 2022 m. rugsėjo 14 d. – 2 366,46 Eur (61,13 Eur), 2022 m. spalio 14 d. – 2 261,53 Eur (58,42 Eur), 2022 m. lapkričio 14 d. –2 153,89 Eur (55,64 Eur), 2022 m. gruodžio 14 d. – 2 043,47 Eur (52,79 Eur);

d) 2023 m. sausio 14 d. – 1 930,20 Eur (49,86 Eur), 2023 m. vasario 14 d. – 1 814,00 Eur (46,86 Eur), 2023 m. kovo 14 d. – 1 694,80 Eur (43,78 Eur), 2023 m. balandžio 14 d. – 1 572,52 Eur (40,62 Eur), 2023 m. gegužės 14 d. – 1 447,08 Eur (37,38 Eur), 2023 m. birželio 14 d. – 1 318,40 Eur (34,06 Eur), 2023 m. liepos 14 d. – 1 186,40 Eur (30,65 Eur), 2023 m. rugpjūčio 14 d. – 1 050,99 Eur (27,15 Eur), 2023 m. rugsėjo 14 d. – 912,08 Eur (23,56 Eur), 2023 m. spalio 14 d. – 769,58 Eur (19,88 Eur), 2023 m. lapkričio 14 d. – 623,40 Eur (16,11 Eur), 2023 m. gruodžio 14 d. – 473,45 Eur (12,23 Eur);

e) 2024 m. sausio 14 d. – 319,62 Eur (8,26 Eur), 2024 m. vasario 14 d. – 161,82 Eur (4,24 Eur),

kurios pasibaigus vartojimo kredito Sutarties terminui (2024 m. vasario 14 d.) negali viršyti 2 588,39 Eur sumos.

Dėl bylos procesinės baigties

14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo (4 reikalavimo), todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeičiamas – ieškovės reikalavimas dėl 31 procento negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 707,85 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 14 d.) priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo priteisiant 31 procento negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 14 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 24 pastraipoje, kurios negali viršyti 2 588,39 Eur sumos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

15. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

16. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškinio suma yra 5 554,37 Eur. Pagal CPK 85 straipsnio 2 dalį ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tačiau tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. Įvertinus apeliantės ieškinio reikalavimus matyti, kad buvo prašoma priteisti 31 procento negautas pajamas nuo negrąžinto kredito sumos – 4 707,85 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 14 d.). Skaičiuojant nuo 4 707,85 Eur negrąžinto kredito sumos, per metus grąžintinos palūkanos sudarytų 1 459,43 Eur, todėl vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktu, už 3 m. palūkanų suma sudarytų iš viso 4 378,29 Eur. Todėl nustatytina ieškinio suma 9 932,66 Eur (5 554,37 Eur + 4 378,29 Eur) ir mokėtinas žyminis mokestis yra 223 Eur. Ieškovė sumokėjo 125 Eur žyminio mokesčio, liko nepriemoka 98 Eur.

17. Ieškinys patenkintas 82 proc. (ieškinio suma 9 932,66 Eur, priteisiama 8 142,76 Eur). Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 246 Eur (125 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 121 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 201,72 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

18. Žyminio mokesčio nepriemoka (98 Eur) valstybei priteistina proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams: iš ieškovės – 18 Eur , iš atsakovo – 80 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

19. Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 15 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis už apeliacinį skundą). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus iš dalies reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo (patenkintas 59 proc.), ieškovei priteisiamos iš atsakovo 8,85 Eur jos apeliacinėje instancijoje turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą už akių ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (kodas 302528679) 4 707,85 Eur (keturi tūkstančiai septyni šimtai septynis eurai 85 ct) negrąžintą kreditą, 491,82 Eur (keturi šimtai devyniasdešimt vienas euras 82 ct) mokėjimo palūkanas, 354,70 Eur (trys šimtai penkiasdešimt keturi eurai 70 ct) negautas pajamas, 31 procento metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos 2020 m. rugsėjo 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 14 d.) nuo pagal Vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto nutarties 24 pastraipoje, kurios negali viršyti 2 588,39 Eur sumos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 201,72 Eur (du šimtai septyniasdešimt vienas euras 72 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (kodas 302528679) iš atsakovo S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,85 Eur (aštuoni eurai 85 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ (kodas 302528679) 18 Eur (aštuoniolika eurų) ir iš atsakovo S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) žyminį mokestį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.