- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- e2YT-36039-534/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30465-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
- 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
pareiškėja pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinį faktą, kad D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)mirusios motinos G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti pastarajai nuosavybės teise priklausančią buto dalį. Nurodė, kad palikėja G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) būdama ištuokoje. Ji turėjo dvi dukras – pareiškėją L. S., gimusią (duomenys neskelbtini), ir D. G., gimusią (duomenys neskelbtini). Mirties momentu jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis dviejų kambarių buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kita 1/2 dalis šio buto bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė palikėjos dukrai D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri mirė (duomenys neskelbtini). Jų abiejų deklaruota gyvenamoji vieta buvo šiame jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute – G. G. nuo 1964-12-22, o D. G. nuo 1967-01-31, iki kiekvienos iš jų mirties. Po palikėjos G. mirties nei pareiškėja, nei kita palikėjos dukra D. G., nei paskesnių eilių įpėdiniai nesikreipė pas notarą dėl G. G. palikimo priėmimo. Testamento palikėja nepaliko. Testamentų registre nėra įregistruotų nei palikėjos sudarytų testamentų, nei jos palikimo priėmimo faktų, nei jos palikimo atsisakymo faktų. Testamentų registre taip pat nėra įregistruotų nei pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nei pareiškimų dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Po palikėjos G. G. mirties (duomenys neskelbtini)jos dukra D. G. ir toliau liko gyventi judviem bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Ji toliau jau viena rūpinosi visu butu kaip savu iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini), mokėjo visus tam butui tenkančius mokesčius. Po D. G. mirties jos palikimą priėmė pareiškėja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. To paties straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.
Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Nustatyta, kad G. G. mirė (duomenys neskelbtini)būdama ištuokoje. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, testamento. Ji turėjo dvi dukras – pareiškėją L. S. ir D. G.. D. G. mirė (duomenys neskelbtini). D. G. palikimą priėmė pareiškėja. Taigi pareiškėja yra palikėjų įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai).
Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad G. G. ir D. G. nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ir gyveno. Po G. G. mirties jos dukra D. G. liko gyventi šiame bute. D. G. po palikėjos mirties rūpinosi minėtu turtu: prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad D. G. po palikėjos G. G. mirties palikimą sudarančiu turtu rūpinosi kaip nuosavu.
Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog D. G., (duomenys neskelbtini) mirusios motinos G. G. palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad pareiškėja su tokį faktą nustatančiu teismo sprendimu galėtų kreiptis į Vilniaus miesto 32 notaro biuro notarę R. J. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo D. G. išdavimo (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė (duomenys neskelbtini)mirusios motinos G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.