Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Z. T. skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. Z. T. už tai, kad jis 2014 m. kovo 6 d., apie 09.20 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje sukdamas į kairę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kuria važiavo automobilis „Opel Combo“, tokiais veiksmais sukeldamas pavojingą situaciją, dėl to automobilio „Opel Combo“ vairuotojas buvo priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį. Tokiais savo veiksmais D. Z. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5,6,9,28,113 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 600 Lt bausmė, atimant teisę vairuoti transporto priemonę 4 mėnesiams.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2014 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 94N-12491613-14 D. Z. T. nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį 600 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems (4) mėnesiams.

Nesutikdamas su Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2014 m. gegužės 20 d. nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas D. Z. T. 2014 m. gegužės 25 d. kreipėsi su skundu į Šilutės rajono apylinkės teismą, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl jo nubaudimo pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį nutraukti.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto D. Z. T. skundo ir paliko nepakeistą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2014 m. gegužės 20 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto D. Z. T. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2014 m. gegužės 20 d. nutarimo panaikinimo, nes administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad D. Z. T. padarė ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad D. Z. T. pagrįstai nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Šią pagrįstą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Nutarime nuosekliai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizuoti ir įvertinti teismo posėdyje ištirti įrodymai bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir objektyviai įvertino visus bylos duomenis, apklausė liudytojus ir padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes.

ATPK 124² straipsnio 1 dalis (pavojingas ir chuliganiškas vairavimas) numato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 400 Lt iki 800 Lt ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt. Iš įstatymo teksto matyti, kad atsakomybę už pavojingą ar chuliganišką vairavimą suponuoja vienu metu ar paeiliui padaryti keli Kelių eismo taisyklių pažeidimai, be to, ne bet kokie, o keliantys grėsmę eismo saugumui, sukėlę pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams.

Apeliantas ginčija savo kaltę ir nurodo, kad nepažeidė Kelių eismo taisyklių, o teismas, pripažindamas jį kaltu, be pagrindo rėmėsi liudytojų D. J. ir J. G. parodymais, kurie yra prieštaringi. Tačiau tokius apelianto skundo argumentus paneigia byloje surinkti duomenys. Išanalizavus minėtų liudytojų parodymus matyti, kad šių liudytojų parodymuose nėra jokių prieštaravimų. Liudytojas D. J. nurodė, kad 2014 m. kovo 6 d. jis vairavo automobilį „Opel Combo“, tą dieną jis su direktore J. G. vyko į Šilutės r. savivaldybę. duomenys neskelbtini) sankryžoje jam pasirodė, kad sukdamas „Volkswagen Passat“ vairuotojas išvažiavo į jo eismo juostą, todėl jam (D. J.) teko išvengti avarinės situacijos ir pasitraukti atgal. Dėl šio įvykio jis pakėlė rankas ir padarė pastabą „Volkswagen Passat“ vairuotojui, kuriam pasirodė, kad jis rodo nepadorų gestą, nors to nebuvo. Po šio įvykio tarp jo ir automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojo kilo konfliktas (b. l. 37–38). Liudytoja J. G. parodė, kad 2014 m. kovo 6 d. su vadybininku D. J. važiavo į Šilutės savivaldybę, D. J. vairavo automobilį „Opel Combo“. Važiavo duomenys neskelbtini) g., artėjant prie sankryžos D. J. automobilį pristabdė ir pastebėjo, kad iš Lietuvininkų g. suko „Volkswagen Passat“ automobilis, kuris įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl to jie su automobiliu turėjo pavažiuoti atgal. D. J. rankų mostu padarius pastabą automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojui, pastarasis išlipo iš automobilio ir sudavė D. J. per veidą du kartus. Liudytoja patvirtino, kad sankryžoje automobilis „Volkswagen Passat“ įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Automobilis sukėlė avarinę situaciją, dėl to jie turėjo pasitraukti atgal (b. l. 30). Pažymėtina, jog liudytojų D. J. ir J. G. teisme duoti parodymai atitinka jų pirminiuose paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi. Netikėti anksčiau aptartais liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad jie dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens galėtų būti šališki ar suinteresuoti jį nepagrįstai apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu. Juolab, kad teisme jie pasirašė, jog yra įspėti, kad pagal ATPK 187² straipsnį už melagingus parodymus yra numatyta administracinė atsakomybė. Todėl abejoti jų parodymų teisingumu bei objektyvumu byloje nėra jokio pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių asmenų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas.

Iš minėtų liudytojų parodymų akivaizdu, kad D. Z. T. automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje sukdamas į kairę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kuria važiavo automobilis „Opel Combo“, tokiais veiksmais sukeldamas pavojingą situaciją, dėl to automobilio „Opel Combo“ vairuotojas buvo priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį tam, kad išvengtų eismo įvykio, tokiais savo veiksmais D. Z. T. sukėlė pavojų eismo saugumui. Apelianto teiginiai, kad tuo metu, kai jis sankryžoje suko į kairę, automobilis „Opel Combo“ nebuvo priverstas staigiai keisti važiavimo krypties, yra niekuo nepagrįsti, nes, kaip minėta, tiesiogiai įvykio aplinkybes matę liudytojai D. J. ir J. G. aiškiai parodė, kad automobilis „Opel Combo“ buvo priverstas pasitraukti, kad išvengtų susidūrimo. Visos anksčiau aptartos aplinkybės paneigia apelianto D. Z. T. argumentus, kad jo manevravimas kelyje nebuvo pavojingas ir nekėlė grėsmės eismo saugumui. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas D. Z. T. pateikia savo įvykio versiją ir aiškina, jog nėra įrodyti jo tyčiniai veiksmai padarant pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, vertintina kaip pažeidėjo gynybos versija ir siekimas išvengti administracinės atsakomybės už šį teisės pažeidimą. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad D. J. neturi pretenzijų D. Z. T., nepašalina jo atsakomybės pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, kad Šilutės rajono apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai surinktų įrodymų padaryti neginčijamą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas dėl pavojingo vairavimo. Apygardos teismas yra įsitikinęs, jog byloje surinkti ir ištirti įrodymai yra pakankami D. Z. T. veiksmuose konstatuoti pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Daroma išvada, kad Šilutės rajono apylinkės teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, išsamiai jas ištyrė (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Palikdamas galioti Institucijos nutarimą, kuriuo D. Z. T. buvo nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, padarymą, apylinkės teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus byloje esančius įrodymus.

Nustačius, kad D. Z. T. pagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, apeliantas prašo taikyti jam ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, kodėl jam būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį. D. Z. T. buvo paskirta ATPK 124² straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos vidurkį atitinkanti administracinė nuobauda – 600 Lt bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams. Skirdamas administracinę nuobaudą, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nepažeidė, buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad nenustatyta D. Z. T. administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Išnagrinėjus apeliacinį skundą ir administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, manoma, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pažeidėjui taikyti ATPK 30¹ straipsnį.

Apygardos teismas mano, jog byloje esantys duomenys neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda pažeidėjui turėtų būti švelninama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas mano, kad D. Z. T. paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojami administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ATPK 20 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį nepakeistą ir D. Z. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.