Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2022-05-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-259-667/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-03
Bylos Nr.
II-259-667/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00243-2022-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius (pirm.)
Pareiškėjas
A. B.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-259-667/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00243-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 19.20; 21.10.4; 21.11.1; 21.11.3
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gegužės 3 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Birutei Čyžaitei,dalyvaujant pareiškėjai A. B.,nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2022 m. vasario 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22156490769 ir dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato (toliau – Institucija) 2022 m. vasario 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22157627914.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2022 m. vasario 22 d. nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal 2022 m. sausio 24 d. A. B. pareiškimą.

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja gyvena adresu (duomenys neskelbtini) su bendrasavininke A. Ž.. 2022 m. sausio 20 d. pareiškėja iškvietė policijos pareigūnus, kadangi negalėjo išeiti į gatvę pro jai teisėtai priklausantį išėjimą, t. y. vartelius. Varteliai papildomai buvo užrakinti spynomis. Praėjimas, kuris yra netoli pareiškėjos, uždarytas metaliniu tinklu. 2021 m. sausio 20 d. pareiškėjai teko kviesti greitąją pagalbą, tačiau vartai buvo užrakinti, pas pareiškėją niekas negalėjo patekti į namus. Policijos registruojamų įvykių registro ROIK Nr.: 22156490769.

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, kadangi nenustatyta administracinio nusižengimo požymių pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį (savavaldžiavimas).

Taip pat Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2022 m. vasario 24 d. nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal 2022 m. vasario 3 d. A. B. pareiškimą.

Pareiškime nurodyta, kad 2022 m. vasario 3 d. apie 17.30 val. kaimynė A. Ž. savavališkai užtvėrė bendrą praėjimą tinkline tvora ir kitais daiktais, tuo trukdydama pareiškėjai juo vaikščioti.

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, kadangi nenustatyta administracinio nusižengimo požymių pagal ANK 518 straipsnį (savavaldžiavimas).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2022 m. kovo 14 d. gautas A. B. skundas, kuriuo nesutinkama su priimtais nutarimais administracinio nusižengimo bylose ir prašoma juos panaikinti.

Skunde nurodoma, kad 2022 m. sausio 20 d. pareiškėja negalėjo išeiti į gatvę pro jai teisėtai priklausantį išėjimą, t. y. vartelius, esančius valdoje (duomenys neskelbtini). Varteliai papildomai buvo užrakinti spynomis. Praėjimas, kuris yra netoli pareiškėjos, uždarytas metaliniu tinklu. Pareiškėja yra bendrasavininkė su kitais trimis asmenimis, t. y. A. Ž., K. Ž. ir J. E.. Bendrasavininkų teigimu, pareiškėjai tas praėjimas net nepriklauso, tačiau pareiškėja nurodo, jog žemės sklypas yra pasidalintas, naudojimosi tvarka aiškiai nustatyta. Dėl naudojimosi tvarkos pretenzijų anksčiau nebuvo. Pareiškėjai trukdoma naudotis praėjimu nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. Dėl 2022 m. vasario 3 d. įvykio pareiškėja nurodo, jog tą dieną netoli jos durų statoma barikada, t. y. tinklinė tvora, kėdės, vazonai, akmenys ir kiti daiktai. Esmė yra dėl 1 metro bendrojo ploto aplink namą naudojimo ir dėl praėjimo į gatvę, tačiau ši naudojimosi tvarka jau senai nustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, jog žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įvairiomis dalimis priklauso K. Ž., J. E., A. Ž. ir A. B.. 2004 m. gruodžio 3 d. Mainų sutartimi nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl prijungimo prie centralizuotų nuotekų tinklų be bendraturčio sutikimo, kuriame prašoma ne nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, o leisti vykdyti gyvenamojo namo prijungimo prie centralizuotų nuotekų tinklų darbus be A. B. sutikimo. Nustatyta, jog pagal žemės sklypo planą bendrasavininkai praėjimu į gatvę naudojasi visi bendrai, tačiau kaimynė A. Ž. galimai savavališkai užtveria praėjimą. Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, jog ant praėjimo tako yra įvairūs daiktai, tvora užrakinta. Administracinio nusižengimo bylų teisenas abiem atvejais atsisakyta pradėti iš esmės dėl to, jog neva nėra nustatyta bendros kiemo dalies naudojimosi tvarka, todėl šis klausimas spręstinas civiline tvarka, tačiau šios tyrėjos užfiksuotos aplinkybės paneigtos 2022 m. sausio 26 d. nutarimu dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame aiškiai nurodyta, jog iš surinktų dokumentų matyti, jog asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto 518 straipsnyje (savavaldžiavimas) požymių.

Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad vyksta nesutarimas tarp pareiškėjos A. B. ir bendrasavininkės A. Ž. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Dėl minėto žemės sklypo yra įregistruota naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka, kuri įsigaliojo 2006 m. kovo 29 d. pagal Mainų sutartį Nr. 7447. Iš žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklypo dalis prie vartelių yra bendrojo naudojimo paskirties ir plane pažymėta raide „C“. Vadovaujantis šiuo planu pareiškėja A. B. siekia vaikščioti pro vartelius, bendrasavininkė A. Ž. ginčija šią teisę ir siekia uždrausti šią galimybę vien todėl, kad pastaroji nesilaiko bendros tvarkos, palieka pravirus vartelius. ANK 518 straipsnis numato, jog asmeniui administracinio nusižengimo byla gali būti iškeliama už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatose reglamentuoti santykiai susiję su turto valdymu ir kiti santykiai, aktualūs pareiškėjai. Iš surinktų duomenų matyti, kad tarp pareiškėjos ir bendrasavininkės ir kitų suinteresuotų asmenų kyla ginčai susiję su neišspręstais civiliniais santykiais. Vykdant administracinio nusižengimo teiseną negalima spręsti civilinių (turtinio, turto valdymo ir kitokio pobūdžio) asmeninių ginčų. Administracinių nusižengimų bylų teisena nepakeičia ir negali pakeisti civilinio proceso dėl visiškai skirtingų procesų prigimties ir taisyklių. Civilinio pobūdžio ginčai tarp pareiškėjos ir bendrasavininkės spręstini Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Esant aplinkybėms, kad A. Ž. yra inicijavusi civilinį procesą teisme dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, iki šio sprendimo kilę ginčai dėl naudojimosi sklypu nevertinti kaip savavaldžiavimas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriuje administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama objektyviai, įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, todėl prašo skundą atmesti ir palikti galioti abu nutarimus.

Teismo posėdyje pareiškėja A. B. skundą palaikė.

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pagal pareiškėja A. B. teikė du pareiškimus dėl galimo jos teisių pažeidinėjimo, t. y. bendrasavininkei A. Ž. tyčia užtveriant bendro praėjimo taką tinkline tvora ir kitais daiktais, užrakinant vartus spynomis, tokiu būdu kliudant A. B. naudotis bendro naudojimo taku, vedančiu link gatvės.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. vasario 24 d. nutarimais administracinio nusižengimo bylos teisenos nutrauktos, konstatavus, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių A. Ž. veiksmuose tyčią ir nurodant, jog tai ginčas dėl žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Pareiškėja su tokiu sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nesutinka, teigdama, jog žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nustatyta, tačiau A. Ž. sąmoningai trukdo A. B. naudotis savo teisėmis, susijusiomis su bendrai naudojamu plotu.

Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 punktas nustato, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog nutarimų nutraukti administracinio nusižengimo bylų teisenas argumentai akivaizdžiai prieštarauja surinktiems duomenims, todėl nutarimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

Pagal ANK 518 straipsnį, savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šis straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Minėtame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696/2015). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.

Siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, tiriant galimus nusižengimus buvo apklausta pareiškėja A. B., taip pat A. Ž., tačiau, teismo giliu įsitikinimu, vadovaujantis nutarimu, kuriame užfiksuotas galimas savavaldžiavimo atvejis, buvo būtina apklausti tiek A. B., tiek A. Ž., tiek kitus du bendrasavininkus, nuodugniai ištirti rašytinius įrodymus, išsireikalauti Mainų sutartį, tinkamai įvertinti rašytinę medžiagą, atlikti išsamų aplinkybių tyrimą.

Šiuo atveju matyti, jog žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka nustatyta, tačiau galimai ne visi bendrasavininkai jos tinkamai laikosi. Esant bent menkiausiai tikimybei, jog šiose byloje galėjo būti savavaldžiavimo atvejis, tyrimo įstaiga turėjo imtis visų būtinų veiksmų, siekiant tai išsiaiškinti. Teismas atkreipia dėmesį, jog tiek 2022 m. sausio 26 d. nutarimą, tiek 2022 m. vasario 22 d. bei 2022 m. vasario 24 d. nutarimus surašė vyriausioji tyrėja V. S.-P., tačiau iš pradžių nustatė, jog A. Ž. atžvilgiu yra administracinio nusižengimo požymių, vėliau – jog tai civiliniai santykiai ir jos administracinis nusižengimas nepadarytas. Teismo manymu, esant tokiam dviprasmiškumui, neabejotinai kyla abejonių dėl priimtų nutarimų teisingumo, objektyvumo bei jų patikimumo.

Pareiga išaiškinti faktines veikos padarymo aplinkybes, surinkti įrodymus, juos teisingai įvertinti ir nuspręsti, ar yra padarytas ANK 518 straipsnyje numatytas nusižengimas, ar nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai, tenka institucijai, priimančiai nutarimą. Būtent Institucija, surinkusi įrodymus, surašo administracinio nusižengimo protokolą ir esant pagrindui priima nutarimą.

ANK 563 straipsnyje reglamentuota, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.

ANK 567 straipsnio nuostatos teigia, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Šių teisės normų analizė leidžia teigti, jog įstatymas įpareigoja visapusiškai ištirti ir išsiaiškinti faktines veikos padarymo aplinkybes, nes būtent šios sąlygos ir nustatytos faktinės aplinkybės sudaro prielaidą realizuoti administracinių nusižengimų teisenos paskirtį ir tikslus – tinkamai pritaikyti įstatymą ir patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta.

Teismo vertinimu, tikslinga Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2022 m. vasario 22 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal 2022 m. sausio 24 d. A. B. pareiškimą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2022 m. vasario 24 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal 2022 m. vasario 3 d. A. B. pareiškimą panaikinti ir bylą perduoti Institucijai iš naujo spręsti A. Ž. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2022 m. vasario 22 d. nutarimą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2022 m. vasario 24 d. nutarimą ir bylą grąžinti Kauno miesto Santakos policijos komisariatui tolimesniam tyrimui.

Pateiktas administracinių nusižengimų bylų ROIK: 22157627914 ir ROIK: 22156490769 medžiagas grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius