Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui dėl teikimo panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas A. D., patruliai A. T. ir L. V., UAB „Okreta“).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas L. B. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Palangos PK) viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viršininko A. D. 2008 m. rugpjūčio 7 d. teikimą „Dėl L. B. skundo“; 2) pripažinti neteisėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos užtikrinimo priemonę – transporto priemonės VW Vento (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, kurį 2008 m. liepos 10 d. įvykdė Palangos PK VP VTS VTEPG patrulė L. V.; 3) panaikinti ir pripažinti negaliojančiu Palangos PK VP VTS VTEPG patrulės L. V. 2008 m. liepos 10 d. surašytą transporto priemonės paėmimo protokolą nuo šio protokolo surašymo momento; 4) pripažinti neteisėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos užtikrinimo priemonę – transporto priemonės VW Vento (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą, kurį 2008 m. liepos 10 d. įvykdė Palangos PK VP VTS VTEPG patrulė L. V.; 5) įpareigoti Palangos PK skubos tvarka – per tris kalendorines dienas nuo teismo sprendimo priėmimo – grąžinti transporto priemonę VW Vento (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į vietą, iš kurios ši transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta 2008 m. liepos 10 d.; 6) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės 10 400 litų turtinės žalos atlyginimą; 7) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Palangos PK VP VTS VTEPG vyriausiasis patrulis A. T. 2008 m. liepos 10 d. surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę pasibaigus laikinajam vairuotojo pažymėjimui ir neužsisegęs saugos diržo, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 61.1 ir 240 punktų reikalavimus, ir kad atsakomybė už tai yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje bei 134 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjo nuomone, policijos pareigūnas A. T. administracinio teisės pažeidimo protokole pateikė melagingus duomenis. Be to, iš pareiškėjo neteisėtai buvo paimta jam priklausanti transporto priemonė VW Vento (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Todėl pareiškėjas 2008 m. liepos 11 d. kreipėsi į Palangos PK viršininką su skundu dėl neteisėtų policijos pareigūno A. T. veiksmų. Tačiau Palangos PK viršininkas nepriėmė jokio sprendimo dėl pareiškėjo skundo, tik patvirtino 2008 m. rugpjūčio 7 d. teikimą „Dėl L. B. skundo“, kuriame nėra pateikta atsakymų į pareiškėjo 2008 m. liepos 11 d. skunde pateiktus klausimus ir prašymus. Teikime nėra įvertinti policijos pareigūno A. T. veiksmai, tik yra konstatuota, kad A. T. nepažeidė policijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, šis Palangos PK viršininko teikimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pareiškėjui 2009 m. gegužės 4 d. buvo įteiktas 2009 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. F222387, kuriuo pareiškėjui už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus skirta 200 litų bauda. Nutarime nurodyta, kad 2008 m. liepos 10 d. 16 val. 35min. Ganyklų g. - Pirties g. sankryžoje, Palangos mieste, pareiškėjas vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo ir naudodamasis laikinuoju vairuotojo pažymėjimu, kurio galiojimo terminas yra pasibaigęs, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 61.1 ir 240 punktų reikalavimus. Nutarime nebuvo išspręstas pareiškėjui priklausančios transporto priemonės, kuri priverstinai buvo nuvežta 2008 m. liepos 10 d., grąžinimo klausimas. Pareiškėjui 2009 m. gegužės 4 d. taip pat buvo įteiktas Palangos PK pareigūno V. V. 2009 m. vasario 19 d. raštas ir 2008 m. liepos 10 d. transporto priemonės paėmimo protokolas. Protokole už pareiškėją yra pasirašęs kitas asmuo, o grafoje, kurioje turėtų būti protokolą surašiusio asmens parašas, yra įrašas „atsisako“. Administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyta, kad iš pareiškėjo paimama transporto priemonė. Tokiu būdu, pareiškėjui tik 2009 m. gegužės 4 d. tapo žinoma, kad transporto priemonė iš jo buvo paimta taikant administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos užtikrinimo priemonę – daikto paėmimą (ATPK 264, 269 straipsniai). Pareiškėjo nuomone, transporto priemonė iš jo buvo paimta ir priverstinai nuvežta neteisėtai, kadangi ATPK 269 straipsnis nesuteikia teisės policijos pareigūnui paimti transporto priemonę ir nuvežti ją priverstinai vien tik dėl tos aplinkybės, kad policijos pareigūnas užfiksuoja administracinį teisės pažeidimą. Vadovaujantis ATPK 269 straipsniu, paimti transporto priemonę ir ją priverstinai nuvežti galima tik tuo atveju, jeigu asmens transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises. Pareiškėjui surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir transporto priemonės paėmimo protokole nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui priklausanti transporto priemonė VW Vento (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ganyklų gatvės ir Pirties gatvės sankryžoje, Palangos mieste, trukdė transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidė kitų asmenų teises. Be to, ATPK 264 ir 269 straipsniuose nėra numatyta, kad iš asmens, pažeidusio Kelių eismo taisyklių 61.1 ir 240 punktų reikalavimus, gali būti paimta ir priverstinai nuvežta transporto priemonė. Iš pareiškėjo paimta transporto priemonė buvo saugoma UAB „Okreta“ aikštelėje. Už pareiškėjo transporto priemonės transportavimą ir saugojimą UAB „Okreta“ reikalauja sumokėti 10 400 litų. Pareiškėjas negali sumokėti bendrovei šios sumos, todėl jo transporto priemonė iki šiol jam negrąžinama. Dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų pareiškėjas negali naudotis jam priklausančia transporto priemone, kuri stovėdama prarado vertę. Pareiškėjo nuomone, jo patirtai neturtinei žalai atlyginti priteistina 20 000 litų suma.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, jog Palangos PK VP VTS VTEPG vyriausiasis patrulis A. T. 2008 m. liepos 10 d. surašė L. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F021751, nes 2008 m. liepos 10 d. apie 16 val. 35 min. Ganyklų – Pirties gatvių sankryžoje, Palangoje, L. B. vairavo automobilį VW Vento (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėdamas laikiną vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimas buvo pasibaigęs, ir neužsisegęs saugos diržų, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 59, 61.1 ir 240 punktų reikalavimus. L. B. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį ir 134 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Saugaus eismo keliais įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi ir Policijos veiklos instrukcijos 95 punktu, L. B. buvo nušalintas nuo vairavimo ir paimta jo transporto priemonė. Transporto priemonė iš L. B. buvo paimta ir nugabenta į saugojimo aikštelę, kadangi negaliojo jo vairuotojo pažymėjimas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartimi iš L. B. vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas 5 mėnesių laikotarpiui. Pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byla buvo perduota Palangos miesto apylinkės teismui, kuris 2008 m. liepos 24 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo medžiagą grąžino Palangos PK protokolo ištaisymui, o pareiškėjo prašymo grąžinti transporto priemonę netenkino, nes byla dar nebuvo išnagrinėta ir užbaigta. Šią nutartį pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), kuris 2008 m. gruodžio 24 d. nutartimi jo skundą atmetė ir administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė iki 2009 m. kovo 10 d., o prašymą dėl transporto priemonės grąžinimo paliko nenagrinėtą, nes dar prieš kreipdamasis į teismą pareiškėjas transporto priemonės nuvežimą apskundė Palangos PK viršininkui. LVAT taip pat pažymėjo, kad paprastai tokius prašymus turėtų spręsti tas organas, kurio žinioje yra administracinio teisės pažeidimo byla. Palangos PK VTS Patrulių būrio vyriausiasis patrulis G. K. 2009 m. vasario 11 d. pataisė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame pareiškėjo padarytą pažeidimą perkvalifikavo pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį ir 124 straipsnio 6 dalį. Palangos PK VTS vyresnysis specialistas V. V. 2009 m. vasario 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėjui už minėtus pažeidimus skyrė 200 litų baudą, ir 2008 m. liepos 10 d. transporto priemonės paėmimo protokole padarė žymą apie leidimą grąžinti transporto priemonę. Pareiškėjo transporto priemonė 2008 m. liepos 10 d. buvo priverstinai nuvežta vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo K. T. 2008 m. vasario 13 d. raštu Nr. 5-S-1156 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir grąžinimo“, kuriuo visoms teritorinėms policijos įstaigoms buvo nurodyta užtikrinti, kad padarius ATPK 269 straipsnio 7 dalyje nurodytus teisės pažeidimus, siekiant užkardyti galimybes padaryti pakartotinius pažeidimus su šiomis transporto priemonėmis, visais minėtais atvejais vairuotojai teisės aktų nustatyta tvarka būtų nušalinami nuo vairavimo, o transporto priemonė priverstinai nuvežama į tam skirtas saugojimo aikšteles, o jos grąžinimo klausimas būtų sprendžiamas tik išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą ir įsigaliojus teismo ar policijos nutarimui. Policijos pareigūnams, atsižvelgiant į statutiniais santykiais grįstą subordinaciją, privalu vadovautis ne tik įstatymais, bet ir policijos vadovybės nurodymais, kurių laikymasis negali būti vertinamas kaip kaltas, neteisėtas veikimas. Pareiškėjo 2008 m. liepos 11 d. skundą nagrinėjęs Palangos PK VTS viršininkas A. D. nustatė, kad Palangos PK 2008 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. F022376, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartimi buvo pakeistas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas iki 5 mėnesių. Informaciją, kad pareiškėjas 2008 m. liepos 4 d. apskundė apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartį ir kad skundas dar nėra išnagrinėtas, Palangos PK gavo iš LVAT tik 2008 m. rugpjūčio 7 d. Atsižvelgiant į tai, A. D. 2008 m. rugpjūčio 7 d. teikime konstatavo, kad pareigūno A. T. 2008 m. liepos 10 d. veiksmai surašant pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą yra teisėti. Apie skundo tyrimo rezultatus pareiškėjas informuotas Palangos PK viršininko A. J. 2008 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 60-S-5564. Pareiškėjas 2008 m. rugsėjo 17 d. pakartotinai kreipėsi į Palangos PK su prašymu grąžinti jam transporto priemonę ir vairuotojo pažymėjimą. Šį prašymą nagrinėjęs Palangos m. PK VTS VTEPG vyresnysis specialistas V. V. 2008 m. rugsėjo 30 d. teikime konstatavo, kad grąžinti automobilį pareiškėjui policijos įstaiga negali, kadangi byla dėl pareiškėjo 2008 m. liepos 10 d. padaryto administracinio teisės pažeidimo, kurioje ir yra paimtas automobilis, nagrinėjama Palangos miesto apylinkės teisme, kurio kompetencijai yra priskirtas šio klausimo sprendimas. Apie prašymo nagrinėjimo rezultatus pareiškėjas informuotas Palangos PK viršininko A. J. 2008 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (10.11)60-S-7207. Tiriant tiek pareiškėjo 2008 m. liepos 11 d. skundą, tiek jo pakartotinį 2008 m. rugsėjo 17 d. skundą dėl transporto priemonės grąžinimo, Palangos PK neturėjo L. B. administracinio teisės pažeidimo bylos.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento, nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kurios buvo nurodytos atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra Civilinio kodekso numatytų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, jog byloje yra nustatyta, kad Palangos PK VP VTS VTEPG pareigūnai 2008 m. liepos 10 d. priverstinai paėmė iš pareiškėjo automobilį VW Vento (v. n. (duomenys neskelbtini) nes pareiškėjas neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo (tuo metu galiojusių KET 61.1 p.). Policijos pareigūnai vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo K. T. 2008 m. vasario 13 d. raštu Nr. 5-S-1156 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir grąžinimo“, įpareigojančiu policijos pareigūnus priverstinai nuvežti transporto priemonę visais atvejais, kai yra padarytas ATPK 269 straipsnio 7 dalyje nurodytas teisės pažeidimas. 2008 m. liepos 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. F021751 pareiškėjo padaryta veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį, nes pareiškėjas nepateikė policijos pareigūnams duomenų apie tai, kad yra įstatymo nustatyta tvarka ir terminais apskundęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartį dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Protokolo surašymo dieną policija neturėjo duomenų apie minėtos administracinės nuobaudos apskundimą, todėl pagrįstai vertino, kad pareiškėjui yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Iš administracinės bylos Nr. II-410-243/2008 medžiagos matyti, kad apeliacinis skundas dėl 2008 m. birželio 27 d. nutarties išsiųstas 2008 m. liepos 4 d., o LVAT gautas 2008 m. liepos 15 d. (b. l. 68, 82). Pareiškėjas nepaneigė, kad jis 2008 m. liepos 10 d. neturėjo ir laikinojo vairuotojo pažymėjimo. Todėl laikytina, kad policijos pareigūnai veikė teisėtai ir pagrįstai.

Administracinė byla dėl 2008 m. liepos 10 d. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo buvo nagrinėjama Palangos miesto apylinkės teisme 2008 m. liepos 24 d. Palangos miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 24 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo medžiagą grąžino Palangos PK protokolo ištaisymui (Palangos miesto apylinkės teismo ATP byla, b. l. 24 ). Palangos PK 2009 m. vasario 11 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F222587 nurodant, jog pareiškėjas, vairuodamas automobilį su pasibaigusiu galioti vairuotojo pažymėjimu ir neužsisegęs saugos diržo, padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje. Palangos PK 2009 m. vasario 18 d. nutarimu už KET 61.1 ir 240 punktų pažeidimus, vadovaujantis ATPK 134 straipsnio 1 dalimi ir 124¹ straipsnio 6 dalimi, pareiškėjui paskirta 200 litų bauda (b. l. 59-60). Šio nutarimo pareiškėjas neginčijo, baudą sumokėjo. Pareiškėjo 2008 m. liepos 11 d. skundas Palangos PK buvo tiriamas 2008 m. rugpjūčio 7 d. Iš teikime nurodytų motyvų matyti, kad PK viršininkas A. D. nagrinėjo visus pareiškėjo skunde nurodytus klausimas ir nustatė, kad A. T. tarnybinio nusižengimo nepadarė (b. l. 8-10, 177). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Generalinio inspektoriaus skyriaus vedėjo 2009 m. birželio 15 d. išvadoje konstatuota, kad Palangos PK pareigūnai 2008 m. liepos 10 d. priverstinai paėmė iš pareiškėjo automobilį VW Vento (v. n. (duomenys neskelbtini) nesilaikydami ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatų, t. y. neįvertinę, ar transporto priemonė trukdė transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidė kitų asmenų teises, ir kad pareiškėjo veika pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį kvalifikuota nepagrįstai, tačiau pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimas nespręstinas (b. l. 163-167), t. y. pareigūnų kalti veiksmai nenustatyti. Pareigūnai veikė pagal įstatymą bei vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo K. T. 2008 m. vasario 13 d. raštu Nr. 5-S-1156 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir grąžinimo“. Kadangi 2008 m. liepos 10 d. pareiškėjas neturėjo laikinojo leidimo, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones (tokio leidimo galiojimo terminas baigėsi 2008 m. birželio 8 d. (b. l. 56-57)), darytina išvada, kad pareiškėjo automobilis 2008 m. liepos 10 d. buvo paimtas ir išvežtas į UAB „Okreta“ saugojimo aikštelę nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Palangos PK VPV TS viršininkas A. D. 2008 m. rugpjūčio 7 d. teikime „Dėl L. B. skundo“ pilnai ištyrė automobilio VW Vento (v. n. (duomenys neskelbtini) paėmimo ir nuvežimo aplinkybes, todėl naikinti šį teikimą nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjo reikalavimai – pripažinti neteisėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos užtikrinimo priemonę – transporto priemonės VW Vento (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, panaikinti ir pripažinti negaliojančiu Palangos PK patrulės L. V. 2008 m. liepos 10 d. surašytą transporto priemonės paėmimo protokolą nuo jo surašymo momento ir pripažinti neteisėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos užtikrinimo priemonę – transporto priemonės V W Vento (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą – nelaikytini savarankiškais skundo reikalavimais. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimą reglamentuoja ATPK 271 straipsnis. ATPK 271 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti nagrinėjami tik skundai dėl pritaikytų užtikrinimo priemonių. Pagrindinis skundo dėl pritaikytų užtikrinimo priemonių skiriamasis požymis yra tas, kad asmuo ginčija jų pritaikymo teisėtumą ir (arba) pagrįstumą, t. y. kelia ginčą dėl teisinių ir (arba) faktinių tokios priemonės taikymo prielaidų ir (arba) sąlygų. Toks ginčas turėtų būti sprendžiamas retrospektyviai įvertinant tas aplinkybes, kurios egzistavo atitinkamos priemonės pritaikymo metu. Todėl ATPK 271 straipsnis negali būti taikomas tais atvejais, kai asmuo neginčija paties užtikrinimo priemonės pritaikymo, kai jo prašymas yra orientuotas ne į praeitį ir retrospektyvų vertinimą, bet į dabarties ir ateities vertinimą, pavyzdžiui, kai asmuo prašo nebetaikyti atitinkamos priemonės, teigdamas, kad nors jos pritaikymas buvo pagrįstas ir teisėtas, tačiau tolesnis jos taikymas (dėl pasikeitusių aplinkybių ar kt.) pažeidžia konkrečias teisės normas ir (arba) principus. Pastaruosius prašymus turi spręsti tas organas (institucija), kurio žinioje yra administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje buvo pritaikyta ta administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė, dėl kurios pareikštas atitinkamas prašymas. Nagrinėjamu atveju paminėti pareiškėjo reikalavimai grindžiami ne ginčijamos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės neteisėtumu ar nepagrįstumu, bet tuo, kad apskundus atitinkamus sprendimus, nebėra galiojančio administracinio akto dėl ginčo teisenos užtikrinimo priemonės taikymo. Todėl šie reikalavimai nėra ir negali būti laikomi savarankiškais reikalavimais ATPK 271 straipsnio taikymo kontekste. Šiuo klausimu jau buvo pasisakęs LVAT (b. l. 84-84a).

Palangos PK 2009 m. vasario 11 d. surašytame naujame administracinio teisės pažeidimo protokole 2009 m. vasario 18 d. buvo padaryta žyma apie leidimą grąžinti transporto priemonę (b. l. 64). Todėl pareiškėjas dėl automobilio grąžinimo privalėjo kreiptis į automobilių saugojimo aikštelės administraciją. Policijos komisariatas negali įtakoti privačios įmonės veiklos dėl automobilio grąžinimo. Jei automobilis yra negrąžinamas, kaip teigia L. B., kol nėra sumokėta už automobilio transportavimą ir saugojimą, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, kadangi šiuo atveju atsiranda civiliniai teisiniai santykiai tarp automobilio savininko ir automobilio saugotojo. Atsakovas savo veiksmais nevaržo pareiškėjo teisės paimti automobilį, tačiau tokia situacija susidarė dėl paties pareiškėjo veiksmų. Pareiškėjas, žinodamas apie priimtą Palangos PK sprendimą dėl automobilio grąžinimo, nesistengia atsiimti automobilio, o reikalauja, kad automobilį grąžintų atsakovas – Palangos PK. Kadangi automobilio grąžinimo klausimas yra išspręstas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl automobilio grąžinimo ir turtinės žalos priteisimo netenkintinas. Pareiškėjo reikalavimas dėl patrulės L. V. neteisėtų veiksmų taip pat yra nepagrįstas. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad L. V. neturėjo teisės surašyti transporto priemonės paėmimo protokolo. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad pareiškėjui padaryta neturtinė žala neteisėtais Palangos PK pareigūnų veiksmais (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Dėl visų nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas netenkintinas.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas L. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad sukonkretinant jo reikalavimus, pareikštus skunde pirmosios instancijos teismui, jis iš esmės prašė: pripažinti automobilio VW Vento (valst. Nr (duomenys neskelbtini) priverstinį paėmimą 2007 m. liepos 10 d. neteisėtu; grąžinti pareiškėjui automobilį VW Vento (valst. Nr (duomenys neskelbtini) be prievolės apmokėti automobilio neteisėto saugojimo išlaidas; priteisti pareiškėjui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad policijos pareigūnai A. T. ir L. V. 2008 m. liepos 10 d. veikė teisėtai, kad pareiškėjo automobilis buvo paimtas ir išvežtas į UAB „Okreta“ saugojimo aikštelę nepažeidžiant įstatymo reikalavimo ir kad nesant policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų nėra pagrindo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Dėl policijos pareigūnų 2008 m. liepos 10 d. veiksmų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Generalinio inspektoriaus skyriuje buvo atliekamas patikrinimas. 2009 m. birželio 15 d. surašytoje išvadoje Nr. 4VL-30 nustatyta, kad pareiškėjui priklausantis automobilis VW Vento (valst. Nr (duomenys neskelbtini) 2008 m. liepos 10 d. buvo priverstinai paimtas ir nugabentas į saugojimo aikštelę, kadangi negaliojo pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas. Daiktų ir dokumentų paėmimo, priverstinio transporto nuvežimo ar šios priemonės važiuoklės užblokavimo tvarką ir pagrindus reglamentuoja ATPK 269 straipsnis. Pagal ATPK 269 straipsnio nuostatas, policijos pareigūnas turi teisę paimti transporto priemonę ir ją priverstinai nuvežti tik tuo atveju, jeigu transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises. ATPK 269 straipsnis nesuteikia policijos pareigūnui teisės paimti transporto priemonę vien tik dėl tos aplinkybės, kad policijos pareigūnas užfiksuoja administracinį teisės pažeidimą. Pareiškėjui 2008 m. liepos 10 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. F021751 jo veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį ir 134 straipsnį. Net jei nurodyti pažeidimai būtų objektyviai pagrįsti, tai nėra pagrindas priverstinai paimti pareiškėjo automobilį. Policijos pareigūnas A. T., 2008 m. liepos 10 d. priimdamas sprendimą dėl pareiškėjui priklausančio automobilio priverstinio nuvežimo, ir Palangos PK VTS viršininkas A. D., nagrinėdamas pareiškėjo 2008 m. liepos 11 d. skundą dėl šios priemonės taikymo teisėtumo, nevertino, ar pareiškėjo transporto priemonė trukdė transporto ir pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidė kitų asmenų teises. Šiuo atveju policijos pareigūnai vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo K. T. 2008 m. vasario 13 d. rašytiniu nurodymu. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Generalinio inspektoriaus skyrius yra nurodęs, kad šis rašytinis nurodymas neatitinka ATPK 269 straipsnio 7 dalies reikalavimų ir siaurina teisės aktų suteiktą diskrecijos teisę policijos pareigūnams priimti sprendimą dėl transporto priemonių nuvežimo. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, į tai neatsižvelgė. Teismas taip pat neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarime pateiktą išaiškinimą, kad transporto priemonės nuvežimu siekiama išvengti transporto ir pėsčiųjų eismo trikdymo, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes (inter alia išvengti turto sugadinimo, praradimo), tačiau ne visais atvejais už padarytus administracinius teisės pažeidimus, nurodytus ATPK 269 straipsnio 7 dalyje, turi būti priverstinai nuvežama transporto priemonė ir ją leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai yra sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas. Pareiškėjas pažymi, kad savo 2008 m. liepos 11 d. skunde Palangos PK jis buvo nurodęs, kad apskundė teismui paskirtą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 mėnesiams. Todėl Palangos PK buvo žinoma apie pareiškėjo paduotą skundą dėl administracinės nuobaudos. Pagal ATPK 295 straipsnį, skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo. Ši aplinkybė turi esminę reikšmę sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės grąžinimo, nes nustačius, kad pareiškėjas 2008 m. liepos 10 d. turėjo teisę vairuoti transporto priemones, jo pažeidimas būtų kvalifikuojamas ne pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį, o pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, kuri nėra nurodyta ATPK 269 straipsnio 7 dalyje. Tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.

Atsiliepimais į pareiškėjo L. B. apeliacinį skundą atsakovai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, prašo palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 20 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovai grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jų atsiliepimuose į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš pareiškėjo L. B. pateikto skundo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia atgauti jam priklausančią transporto priemonę VW Vento (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri 2008 m. liepos 10 d. buvo priverstinai nuvežta Palangos miesto policijos komisariato pareigūnų ir laikoma UAB „Okreta“ saugojimo aikštelėje. Pareiškėjas taip pat reikalauja priteisti iš valstybės turtinę ir neturtinę žalos, atsiradusią, pareiškėjo teigimu, dėl neteisėto jam priklausančios transporto priemonės nuvežimo.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N444-4386/2008 medžiagos matyti, kad Palangos miesto policijos komisariato pareigūnas A. T. 2008 m. liepos 10 d. surašė L. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F021751, kuriame nurodė, kad 2008 m. liepos 10 d. 16 val. 35 min. Ganyklų ir Pirties gatvių sankryžoje, Palangoje, L. B. vairavo automobilį VW Vento (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neužsisegęs saugos diržo ir turėdamas su savimi laikiną vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimas yra pasibaigęs. L. B. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalį ir 134 straipsnio 1 dalį (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N444-4386/2008, b. l. 3). Palangos miesto policijos komisariato pareigūnė L. V., atsižvelgdama į L. B. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, 2008 m. liepos 10 d. surašė transporto priemonės paėmimo protokolą, kurio pagrindu L. B. nuosavybės teise priklausantis automobilis VW Vento (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo policijos pareigūnų priverstinai nuvežtas ir laikomas UAB „Okreta“ saugojimo aikštelėje (b. l. 64). Palangos miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 24 d. nutarimu grąžino L. B. administracinio teisės pažeidimo medžiagą Palangos miesto policijos komisariatui 2008 m. liepos 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. F021751 ištaisymui. Šią Palangos miesto apylinkės teismo nutarimo dalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutartimi paliko nepakeistą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vykdant Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 24 d. nutarimą, Palangos miesto policijos komisariate 2009 m. vasario 11 d. L. B. buvo surašytas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F222387, kuriame aukščiau nurodyta L. B. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį ir 134 straipsnio 1 dalį (b. l. 59). Palangos miesto policijos komisariato pareigūno 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. F222387 L. B. už šiuos pažeidimus buvo skirta 200 Lt bauda (b. l. 60).

Priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių. Pagal ATPK 264 straipsnio 1 dalį, tokios priemonės taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose. ATPK 269 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 124¹ straipsnyje, 124² straipsnyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 128 straipsnyje, 129 straipsnyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 130² straipsnyje, jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Taigi, pagal ATPK 269 straipsnio 7 dalį, policijos pareigūnas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę tik tuo atveju, kai asmuo padarė vieną (ar kelis) iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų ir asmens vairuota transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, arba kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės. ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisykles ar kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalį, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šio straipsnio 6 dalyje taip pat numatyta, kad išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.

Pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą priverstiniu transporto priemonės nuvežimu iš esmės siekiama išvengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes arba užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti (inter alia išvengti turto sugadinimo, praradimo). Pažymėtina, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis numato policijos pareigūno teisę, esant atitinkamoms sąlygoms, priverstinai nuvežti transporto priemones, bet ne pareigą visais atvejais, kai nustatomos atitinkamos sąlygos, imtis tokios priemonės, neįvertinus visų kitų su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusių aplinkybių.

Taikant tokią priemonę kaip priverstinis transporto priemonės nuvežimas, yra ribojama transporto priemonės savininko (ar teisėto valdytojo) teisė laisvai savo nuožiūra naudotis transporto priemone. Be to, tokiu atveju transporto priemonės savininkui ir valdytojui kyla pareiga atlyginti ūkio subjektui išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, kad ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2008 gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Todėl policijos pareigūnai, priverstinai nuveždami asmens transporto priemonę, privalo remtis įstatymu (šiuo atveju – ATPK) ir taikyti tokią priemonę tik įstatymo nustatytais atvejais (esant įstatymo numatytoms sąlygoms), ir tik įstatymo nustatyta tvarka.

Kaip jau buvo minėta, pagal ATPK 269 straipsnio 7 dalį transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama jei yra padarytas atitinkamas ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas ir transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, arba kitaip pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Vien ta aplinkybė, kad asmuo padarė vieną (ar kelis) iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų, nėra pagrindas priverstinai nuvežti transporto priemonę. Tokios priemonės policijos pareigūnas galėtų imtis tik nustatęs, kad atitinkamą administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens vairuojama transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės.

ATPK 271 straipsnis numato, kad priverstinį transporto priemonės nuvežimą, kaip ir kitas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones, suinteresuotas asmuo gali apskųsti aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, organas (pareigūnas) ar apylinkės teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir spręsdamas, ar tokia priemonė konkrečiu atveju buvo taikyta teisėtai ir pagrįstai, turi nustatyti ne tik tą aplinkybę, kad asmuo yra padaręs vieną iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų, bet ir įvertinti, ar šiuo atveju transporto priemonė trukdė transporto ar pėsčiųjų eismui, kėlė grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, arba kitaip buvo pažeidžiamos kitų asmenų teisės.

L. B., pasinaudodamas ATPK 271 straipsnyje numatyta teise, 2008 m. liepos 11 d. padavė Palangos miesto policijos komisariato viršininkui skundą, kuriuo be kita ko prašė grąžinti jam priverstinai nuvežtą transporto priemonę VW Vento (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri, jo nuomone, buvo nuvežta neteisėtai (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N444-4386/2008, b. l. 9-10). Palangos miesto policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas, išnagrinėjęs L. B. skundą, 2008 m. rugpjūčio 7 d. surašė teikimą, kuriame nurodė, kad L. B. priklausanti transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo 2008 m. vasario 13 d. raštu Nr. 5-S-1156 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir grąžinimo“ (b. l. 53-55). Kaip matyti iš teikimo turinio, Palangos miesto policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas, nagrinėdamas L. B. skundą, apskritai nevertino, ar šiuo atveju, vadovaujantis ATPK 297 straipsnio 7 dalies nuostatomis, buvo pagrindas priverstiniam transporto priemonės nuvežimui, apsiribodamas konstatavimu, kad policijos pareigūnas A. T. nepažeidė policijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nei L. B. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, nei transporto priemonės paėmimo protokole nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad 2008 m. liepos 10 d., kai L. B. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jo vairuojamas automobilis VW Vento (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trukdė transporto ar pėsčiųjų eismui, kėlė grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip buvo pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Tokių aplinkybių nėra nurodyta ir Palangos miesto policijos komisariato pareigūno A. T. 2008 m. liepos 10 d. surašytame tarnybiniame pranešime (b. l. 69). Teisminio bylos nagrinėjimo metu tokių duomenų taip pat nebuvo pateikta. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo atveju nebuvo ATPK 297 straipsnio 7 dalyje numatytų aplinkybių, kurioms esant asmens, padariusio kurį nors iš šioje straipsnio dalyje minimų pažeidimų, transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežta. O tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad 2008 m. liepos 10 d. L. B. priklausanti transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta policijos pareigūnų neteisėtai. Todėl transporto priemonė turėjo būti nedelsiant grąžinta L. B.. Tačiau, kaip jau buvo minėta, Palangos miesto policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas, nagrinėdamas L. B. skundą, nevertino, ar L. B. priklausanti priemonė buvo nuvežta teisėtai ir pagrįstai, ir transporto priemonės grąžinimo klausimo tinkamai neišsprendė.

Pažymėtina, kad L. B., nesutikdamas su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu, kreipėsi su atitinkamu skundu ir į Palangos miesto apylinkės teismą jau minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A 2.6.-289-588/2008 (N444-4386/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs L. B. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 24 d. nutarimo, 2008 m. gruodžio 24 d. nutartimi paliko L. B. prašymą dėl nuvežtos transporto priemonės grąžinimo nenagrinėtą tuo pagrindu, kad atitinkamas L. B. skundas tuo metu jau buvo paduotas Palangos miesto policijos komisariato viršininkui. Tačiau, kaip jau buvo minėta, L. B. skundas Palangos miesto policijos komisariate nebuvo tinkamai išnagrinėtas. Taip pat pažymėtina, kad transporto priemonės grąžinimo klausimas nebuvo išspręstas ir Palangos miesto policijos komisariato pareigūnui 2009 m. vasario 18 d. priimant aukščiau nurodytą nutarimą Nr. F222387, nors, pagal ATPK 286 straipsnio 4 dalį, toks klausimas nutarime turėjo būti išspręstas. Tik (2008 m. liepos 10 d. surašytame) transporto priemonės paėmimo protokole 2009 m. vasario 18 d. buvo padaryta Palangos miesto policijos komisariato pareigūno V. V. žyma apie leidimą grąžinti transporto priemonę (t. I, b. l. 64). Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, ar transporto priemonės paėmimo protokolas (jo nuorašas) su paminėta žyma buvo įteiktas pareiškėjui.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir paminėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Palangos miesto policijos komisariato pareigūnai nagrinėjamu atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsakovo teigimu, šiuo atveju policijos pareigūnai, priverstinai nuveždami L. B. priklausančią transporto priemonę, vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo 2008 m. vasario 13 d. raštu Nr. 5-S-1156 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir grąžinimo“, kuriame visoms teritorinėms policijos įstaigoms buvo nurodyta užtikrinti, kad padarius ATPK 269 straipsnio 7 dalyje nurodytus teisės pažeidimus, siekiant užkardyti galimybes padaryti pakartotinius pažeidimus su šiomis transporto priemonėmis, visais minėtais atvejais transporto priemonė būtų priverstinai nuvežama į tam skirtas saugojimo aikšteles. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į statutiniais santykiais grįstą subordinaciją, toks policijos vadovybės nurodymas buvo privalomas policijos pareigūnams, todėl policijos pareigūnų veiksmai šiuo atveju negali būti vertinami kaip kaltas neteisėtas veikimas. Dėl šių atsakovų argumentų pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Todėl ta aplinkybė, ar nagrinėjamu atveju būta policijos pareigūnų kaltės, šioje byloje nėra reikšminga.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, automobilis VW Vento (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris 2008 m. liepos 10 d. neteisėtai buvo nuvežtas policijos pareigūnų į saugojimo aikštelę, iki šiol nėra realiai grąžintas L. B.. Atsakovas nepateikė šią aplinkybę paneigiančių įrodymų. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl transporto priemonės grąžinimo tenkintinas ir Palangos miesto policijos komisariatas įpareigotinas grąžinti aukščiau nurodytą transporto priemonę jos savininkui – L. B.. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėtai nuvežta transporto priemonė yra saugoma UAB „Okreta“ saugojimo aikštelėje, dėl ko atsakovui vykdant teismo sprendimą gali kilti sunkumų grąžinti transporto priemonę jos teisėtam savininkui nedelsiant, ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, šiam teismo įpareigojimui įvykdyti nustatytinas 10 darbo dienų terminas.

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju Palangos miesto policijos komisariato pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl tos aplinkybės, kad pareiškėjas, dėl tokių policijos pareigūnų veiksmų pakankamai ilgą laiką (nuo 2008 m. liepos 10 d.) negalėdamas naudotis jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, nepaisant visų pastangų teisėtomis priemonėmis apginti savo pažeistas teises, patyrė itin neigiamus išgyvenimus, kurie, atsižvelgiant į jų trukmę ir garbų pareiškėjo amžių (pareiškėjas yra gimęs 1938 metais), negali būti vertinami kaip nežymūs ar trumpalaikiai. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti iš valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato, priteistina 6 000 Lt suma.

Pareiškėjas reikalauja priteisti jam iš atsakovo ir turtinės žalos atlyginimą. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas savo reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįsti pateikė teismui UAB „Okreta“ 2009 m. gruodžio 10 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad įsiskolinimas už automobilio VW Vento (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą yra 10 750 Lt (t. I, b. l. 181). Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis sumokėjo UAB „Okreta“ pažymoje nurodytą sumą ar jos dalį. Pareiškėjas nepateikė jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad nagrinėjamu atveju jis turėjo kitokių išlaidų ar negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Kaip jau buvo minėta, šiuo sprendimu Palangos miesto policijos komisariatas įpareigojamas grąžinti pareiškėjui jam priklausančią transporto priemonę. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui jo prašomo turtinės žalos atlyginimo.

Palangos miesto policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viršininko 2008 m. rugpjūčio 7 d. teikimas, kurį pareiškėjas prašo panaikinti, nėra administracinis aktas, kuris galėtų būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Todėl, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, administracinė byla šioje dalyje nutrauktina. Kiti pareiškėjo skunde pareikšti reikalavimai (panaikinti Palangos miesto policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viršininko 2008 m. rugpjūčio 7 d. teikimą; pripažinti neteisėtu transporto priemonės VW Vento (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, kurį 2008 m. liepos 10 d. įvykdė Palangos miesto policijos komisariato patrulė L. V.; panaikinti ir pripažinti negaliojančiu Palangos miesto policijos komisariato patrulės L. V. 2008 m. liepos 10 d. surašytą transporto priemonės paėmimo protokolą nuo šio protokolo surašymo momento; pripažinti neteisėtu transporto priemonės VW Vento (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą, kurį 2008 m. liepos 10 d. įvykdė Palangos miesto policijos komisariato patrulė L. V.) nėra savarankiški reikalavimai ABTĮ prasme – jie yra iš esmės sudėtinė pareiškėjo reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų Palangos miesto policijos komisariato pareigūnų veiksmų, atlyginimo dalis. Todėl nėra pagrindo sprendimo rezoliucinėje dalyje atskirai dėl jų pasisakyti.

Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (ATPK 269 str. 7 d.), ir padarė nepagrįstas išvadas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (ABTĮ 143 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Pareiškėjo L. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Įpareigoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatą grąžinti L. B. transporto priemonę VW Vento (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti pareiškėjui L. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato, 6 000 (šešis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti.

Administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo L. B. reikalavimo panaikinti Palangos miesto policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viršininko 2008 m. rugpjūčio 7 d. teikimą nutraukti.

Kitą pareiškėjo L. B. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.