Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JK Ranga“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JK Ranga“ ieškinį atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „JK Ranga“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą paskelbti ir vykdyti supaprastintą atviro konkurso būdu viešąjį pirkimą „Panevėžio miesto infrastruktūros objektų remonto darbai ir priežiūros paslaugos“, Nr. 717860 (toliau – ir Pirkimas1), neteisėtu bei Pirkimą1 nutraukti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovė vykdo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) 2024 m. vasario 27 d. paskelbė supaprastintą atviro konkurso būdo viešąjį pirkimą „Panevėžio miesto infrastruktūros objektų remonto darbai ir priežiūros paslaugos“, Nr. 710440 (toliau – ir Pirkimas2), kurio metu perkančioji organizacija siekia įsigyti Panevėžio miesto infrastruktūros objektų (kelių, gatvių, tiltų, šaligatvių, pėsčiųjų–dviračių takų) remonto darbus ir priežiūros paslaugas. Atsakovė 2024 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškovės pasiūlymą Pirkime2 pripažino laimėjusiu.

3. Pirkime2 dalyvaujantis kitas tiekėjas UAB „Panevėžio gatvės“ 2024 m. balandžio 11 d. pareiškė ieškinį atsakovei teisme (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla N. e2-220-589/2024). Panevėžio apygardos teismas 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-220-589/2024 pagal UAB „Panevėžio gatvės“ prašymą taikė laikinąją apsaugos priemonę bei sustabdė Pirkimo2 procedūras ir viešojo pirkimo sutarties pasirašymą su ieškove, iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje.

4. Atsakovė CVP IS 2024 m. balandžio 17 d. paskelbė kitą supaprastintą atviro konkurso būdo viešąjį pirkimą „Panevėžio miesto infrastruktūros objektų remonto darbai ir priežiūros paslaugos“, Nr. 717860 (Pirkimas1). Ieškovė, susipažinusi su Pirkimo1 dokumentais, nustatė, kad atsakovė tuo pačiu metu vykdo 2 viešuosius pirkimus dėl to paties viešojo pirkimo objekto, t. y. Panevėžio miesto infrastruktūros objektų remonto darbų ir priežiūros paslaugų. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu vykdyti Pirkimo1 procedūras dėl to paties objekto, kurio laimėtoja yra ieškovė Pirkime2, 2024 m. balandžio 24 d. pateikė pretenziją atsakovei, prašydama nutraukti Pirkimo1 procedūras, tačiau atsakovė 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu nusprendė atmesti ieškovės pretenziją kaip nepagrįstą.

5. Ieškovės vertinimu, atsakovė, paskelbdama Pirkimą1 bei jį vykdydama, sukūrė situaciją, kai dėl to paties viešojo pirkimo objekto bus išrinktas ne vienas laimėtojas, o keli. Tokios to paties pirkimo objekto procedūrinės situacijos sukūrimas pažeidžia ieškovės teises bei teisėtus lūkesčius bei pamatinius viešųjų pirkimų principus.

6. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti Pirkimo1 procedūras, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o netaikius laikinosios apsaugos priemonės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomu, nes Pirkime1 2024 m. gegužės 9 d. yra pasibaigęs tiekėjų pasiūlymų pateikimo terminas ir šiuo metu vyksta pasiūlymų vertinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę tenkino – sustabdė Pirkimo1 procedūras, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

8. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes ir tikėtinai pagrindė reikalavimą, taip pat pateikė nurodytoms aplinkybėms pagrįsti skirtus įrodymus. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, netaikius laikinosios apsaugos priemonės ir nesustabdžius Pirkimo1 procedūrų, su Pirkimo1 laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei.

10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad skubiai nesudarius viešojo pirkimo sutarties, kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala, susijusi su viešuoju interesu, kitais svarbiais konstituciniais gėriais, t. y. šioje byloje prioritetas teikiamas viešųjų pirkimų siekiui, jog, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ir proporcingumo principų bei pirkimu nebūtų dirbtinai ribojama konkurencija.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę pagrįstumą, nepagrįstai nustatė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Atsakovė sprendimą skelbti Pirkimo1 procedūras priėmė atsižvelgusi į tai, kad Panevėžio apygardos teismas 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-220-589/2024 taikė laikinąją apsaugos priemonę bei sustabdė Pirkimo2 procedūras ir viešojo pirkimo sutarties pasirašymą su ieškove, iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje. Taip pat teismas neatsižvelgė, kad atsakovė pagal Pirkimo1 sąlygas darbus ir paslaugas iš tiekėjo pirktų pagal poreikį, todėl atsakovė Pirkime1 ir Pirkime2 negali tiksliai nustatyti įsigyjamų darbų ir paslaugų apimties.

11.2. Ieškinys yra nepagrįstas, paremtas prielaidomis, o ne argumentais ir įrodymais . Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, suteikiant prioritetą ieškovės tariamų teisėtų interesų apsaugai, šiuo atveju yra neproporcingas, neefektyvus, neadekvatus, suvaržantis atsakovės teises labiau, nei reikia ieškovės tikslams pasiekti, pažeidžiantis viešąjį interesą ir galintis padaryti didelę žalą nevykdant teisės aktuose numatytų funkcijų.

11.3. Pirkimas1 yra susijęs su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) nuostatomis, kuriomis yra numatyta imperatyvi pareiga atsakovei užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą užtikrinant Panevėžio mieste saugų eismą gyventojams. Šios pareigos vykdymas yra susijęs su visuomenės interesu, žmonių gerovės užtikrinimu. Jeigu būtų taikytos laikinosios apsaugos šioje byloje, tai lemtų Panevėžio miesto infrastruktūros objektų nepriežiūrą, o tai turėtų ypač neigiamą įtaką gyventojams ir viešajam interesui, kurių patenkinimui ir yra skirtas Pirkimas1.

12. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo Panevėžio 2024 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė įrodė preliminarų ieškinio pagrįstumą. Atsakovė, siekdama paneigti ieškovės ieškinio pagrįstumą, nurodo motyvus, kurie yra aktualūs ne laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymui, bet sprendžiant bylą iš esmės bei vertinant byloje esančius įrodymus.

12.2. Atsakovė deklaratyviai nurodo, kad netaikant prašomos laikinosios apsaugos priemonės, galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės nepasunkės arba netaps nebeįvykdomu. Atsakovė pripažįsta, kad ketina sudaryti sutartį su naujai paskelbto Pirkimo1 būsimu laimėtoju, o tai ir reiškia, jog sudarius Pirkimo1 sutartį ir nebetaikant laikinosios apsaugos priemonės dėl Pirkimo1 procedūrų sustabdymo, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės arba taps nebeįvykdomu.

12.3. Panevėžio miesto infrastruktūros objektų remontas yra užtikrinamas bei nėra situacijos, kad viešojo pirkimo objektas yra ilgai netenkintas visuomenei. Atsakovė nenurodo konkretaus atvejo apie jos menamą žalą ar kritinę situaciją, kuri pateisintų ypatingą skubą sudaryti Pirkimo1 sutartį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose

15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

16. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

17. Viešųjų pirkimų srityje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienas iš perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūros, įtvirtintos Tarybos direktyvose 89/665/EEB ir 92/13/EEB (su atitinkamais pakeitimais) bei jas įgyvendinančiose nacionalinės teisės normose, elementų, užtikrinantis tiekėjų galbūt pažeistų teisių efektyvų gynimą. Tokiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad teismo priimami sprendimai dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų galėtų būti veiksmingai įgyvendinti.

18. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Toks teisinis reglamentavimas suderinamas su paminėtose Tarybos direktyvose įtvirtintomis nuostatomis, leidžiančiomis valstybėms narėms nustatyti, kad už peržiūros procedūras atsakinga institucija, spręsdama dėl laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų srityje, atsižvelgtų į galimas tokių priemonių taikymo pasekmes visiems interesams, kurie galėtų būti pažeisti, taip pat į visuomenės interesus, bei nuspręsti netaikyti tokių priemonių, jei jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

19. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.

20. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas pareikštas dėl ginčo, kilusio dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, kuriam spręsti taikomos viešųjų pirkimų teisės normos (VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę tenkinti, nustatęs, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Atsižvelgiant į atsakovės atskirajame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertins, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė pagrindė visas sąlygas taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

21. Atsakovė atskirajame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, nevertino šiam klausimui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių. Pažymi, kad teismas, įvertinęs ieškinio turinį, turėjo nuspręsti, kad ieškinys yra labiau nepagrįstas nei pagrįstas.

22. Teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., tai yra tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-867-330/2022).

23. Kaip matyti iš atsakovės atskirojo skundo argumentų, atsakovė ginčija ieškovės ieškinio pagrįstumą iš esmės – teigia, kad atsakovė sprendimą skelbti Pirkimo1 procedūras priėmė atsižvelgusi į tai, jog Panevėžio apygardos teismas 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-220-589/2024 taikė laikinąją apsaugos priemonę bei sustabdė Pirkimo2 procedūras ir viešojo pirkimo sutarties pasirašymą su ieškove, iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje, todėl atsakovė, siekdama įgyvendinti jai VSĮ pavestas funkcijas, privalėjo skelbti naują viešąjį pirkimą. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog atsakovė pagal Pirkimo1 sąlygas darbus ir paslaugas iš tiekėjo pirktų pagal poreikį, todėl atsakovė Pirkime1 ir Pirkime2 negali tiksliai nustatyti įsigyjamų darbų ir paslaugų apimties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškinio reikalavimų vertinimas, kokį pateikia atsakovė atskirajame skunde, šioje proceso stadijoje (sprendžiant dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atžvilgiu) yra skubotas ir nesudarantis pagrindo ieškovės ieškinio reikalavimus vertinti kaip preliminariai nepagrįstus.

24. Pirmosios instancijos teismas turi išsamiai, visapusiškai ir objektyviai tirti bei vertinti bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir spręsti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini tik nagrinėdamas bylą iš esmės, o ne spręsdamas procesinį (tarpinį) klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-234-798/2021).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus, pasirinko įmanomą savo teisių gynimo būdą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, o atsakovės atskirajame skunde nurodomi argumentai neleidžia vertinti ieškovės ieškinio kaip aiškiai nepagrįsto šioje proceso stadijoje.

Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

26. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymas, suteikiant prioritetą ieškovės interesų apsaugai yra neproporcingas, neefektyvus, neadekvatus, suvaržantis atsakovės teises labiau, nei reikia ieškovės tikslams pasiekti, pažeidžiantis viešąjį interesą.

27. Sutiktina su atsakove, kad tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų atsakovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-972-370/2022; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-834-553/2022).

28. Tačiau ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui viešojo pirkimo byloje nepakanka nustatyti preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir, kad egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.

Dėl viešojo intereso

29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog sustabdžius Pirkimo1 procedūras būtų pažeistas viešasis interesas. Teismas pripažino, kad šioje byloje prioritetas teikiamas viešųjų pirkimų siekiui, jog, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ir proporcingumo principų bei pirkimu nebūtų dirbtinai ribojama konkurencija.

30. Atsakovė su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad Pirkimo1 objekto įsigijimas yra grindžiamas ypatinga skuba, nes Pirkimas1 yra susijęs su VSĮ nuostatomis, kuriomis yra numatyta imperatyvi pareiga atsakovei užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą užtikrinant Panevėžio mieste saugų eismą gyventojams. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

31. Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

33. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

34. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė vykdo Pirkimą1, kurio objektu yra Panevėžio miesto infrastruktūros objektų remonto darbų ir priežiūros paslaugų pirkimas. Atsakovė nurodo, kad šie darbai ir paslaugos bus perkamos vykdant VSĮ 6 straipsnio 32 punkte nustatytą atsakovės funkciją vykdyti savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą.

35. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-220-589/2024 pagal ieškovės UAB „Panevėžio gatvės“ ieškinį Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. Is-1490(26.1) panaikinimo ir paskelbto viešojo pirkimo „Panevėžio miesto infrastruktūros objektų remonto darbai ir priežiūros paslaugos“ procedūrų nutraukimo, trečiasis asmuo UAB „JK Ranga“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba. Ieškovė UAB „Panevėžio gatvės“ ieškiniu prašė panaikinti atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. Is-1490 (26.1) bei įpareigoti nutraukti Pirkimo2 procedūras (pirkimo objektas – Panevėžio miesto infrastruktūros objektų remonto darbai ir priežiūros paslaugos). Panevėžio apygardos teismas 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-220-589/2024 tenkino UAB „Panevėžio gatvės“ prašymą ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos įpareigojo atsakovę Panevėžio miesto savivaldybės administraciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties Pirkime2, o jeigu viešojo pirkimo sutartis sudaryta – sustabdė viešojo pirkimo sutarties vykdymą, iki sprendimo įsiteisėjimo dienos nagrinėjamoje byloje. Atsakovė CVP IS 2024 m. balandžio 17 d., t. y. po Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė, paskelbė Pirkimo1, kurio pirkimo objektas yra toks pat kaip ir Pirkime2, procedūras. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-220-589/2024 ieškovės UAB „Panevėžio gatvės“ ieškinį atmetė, sprendimas šios nutarties priėmimo dieną neįsiteisėjęs.

36. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šios nutarties 34-35 punktuose nustatytos aplinkybės patvirtina, kad susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė ir nesudaro pagrindo suteikti prioritetą visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu. Atsakovė nepateikė byloje įrodymų, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įgyvendinus Pirkimo1 objektą, taip pat atsakovė nepateikia objektyvių duomenų, kad dėl Pirkime1 taikytos laikinosios apsaugos priemonės iškilo grėsmė, jog Pirkimo1 objektas nebus įgyvendintas laiku ir dėl to atsakovė patirs nuostolių. Išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai suteikė pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikė laikinąją apsaugos priemonę. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai. Atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), į tai, kad atsakovė neįrodė laikinosios apsaugos priemonės netaikymo būtinumo bei į tai, jog ieškinio patenkinimas galėtų lemti reikšmingą pasikeitimą tolesnėje Pirkimo1 procedūrų eigoje, darytina išvada, kad Pirkimo1 procedūrų sustabdymas keliems mėnesiams neturės realios žalos viešajam interesui, o jeigu tokia žala ir būtų padaryta, tai ji tikėtina, kad nebus didesnė nei žala, kuri galbūt kiltų netaikius laikinosios apsaugos priemonės. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad, pasikeitus aplinkybėms, atsakovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti taikytą laikinąją apsaugos priemonę (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

37. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendžiamą klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.