Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2017-01-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-110-718/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-01-10
Bylos Nr.
1-110-718/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14861-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
R. B.
Nukentėjusysis
A. B.
Advokatai
Alius Galminas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-110-718/2017Proceso Nr. 1-01-1-14861-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.11.; (S) 1.2.4.5.; 2.3.6.4.5.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 10 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Irmai Kalniuvienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Nijolei Žemaitytei,

kaltinamajai R. B.,kaltinamojo gynėjui advokatui Aliui Galminui,nukentėjusiajam A. B.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014-05-07 Plungės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d.-9 MGL( 1 170 litų) dydžio bauda, baudą sumažinus 1/3ir įskaičius sulaikymo laiką, 2 MGL dydžio ( 260 litų) bauda, bauda sumokėta 2014-07-01;

2) 2015-04-02 Telšių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str.1 d., vadovaujantis BK 63 str. bausmes subendrinus, paskirta bausmė - 15 MGL (549,90 eurų) dydžio bauda, taikant BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda, bauda sumokėta 2016-09-30, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. B. nesunkiai sužalojo žmogų: jis, 2016 m. kovo 29 d., apie 17.30 val., kieme, prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą, kuriuo metu dešine ranka du kartus smogė A. B. į nosį ir vieną kartą į kairįjį skruostą, padarydamas veido sumušimus su odos nubrozdinimu virš kairiojo antakio, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, nusitęsiančiomis į nosies nugarėlę, nosies kaulų lūžimą su poodinėmis kraujosruvomis kairiame skruoste, lūpų kairėje, kas sukėlė nukentėjusiajam A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nukentėjusįjį A. B. pažįsta nuo mažų dienų, kadangi kartu augo Telšių rajone. 2016-03-29 jis dar gyveno Telšiuose, Klaipėdoje ketino įsidarbinti kalvėje. R. A. pasakė jam, kad A. B. jį ir jo brolį apšmeižė. A. B. jį kaltino, kad pavogė jo pinigus, o po to jo brolis pinigus padėjo į vietą. A. B. pasakė darbe, kad kuomet jis pradės dirbti, tai reikės saugoti pinigus. Jis A. B. 2016-03-29 parašė SMS ir pasiūlė susitikti kieme ir pasikalbėti. Visi jie planavo gyventi viename name. Kai jis su nukentėjusiuoju susitiko, paklausė kodėl jis jį ir jo brolį apkalba. Susitikime dalyvavo jis, P. P. ir M. B., kadangi tuo momentu P. P. ir M. B. buvo išėję į lauką, o A. B. buvo su P. G., kadangi jie kartu grįžo iš darbo. Susitikimas įvyko apie 17.30 val. A. B. pasakius, kad brolio nešmeižė, prasidėjo konfliktas. Jiems stovint vienas prieš kitą, nukentėjusysis pirmas jį pastūmė per krūtinę abiem rankoms, tada jis pastūmė nukentėjusįjį. Po susistumdymo jie abu susismūgiavo, bet nepataikė vienas kitam. A. B. vėl jam susmūgiavo, jis, kaltinamasis, nuvirto ant žemės. Jam atsistojus A. B. paėmė jį už kaklo, pradėjo smaugti, jis, norėdamas išsilaisvinti, atsitrenkė į mašiną ir išsilaisvino. A. B. vieną kartą jam sudavė į galvos sritį. Iš viso sudavė ranka į jo ranką, ir į šoną. A. B. turėjo pasiėmęs pietų maišelį su aštriais įrankiais ir pradėjo su juo jam smūgiuoti, pataikė kelis kartus į kairį petį su maišeliu. Apsistumdžius jis ėjo link namų ir jam einant A. B. atbėgęs iš nugaros smūgiavo dar vieną smūgį į galvos sritį. Jis atsisukęs pamatė, kad smūgiavo A. B.. Tada vėl prasidėjo konfliktas – jis smūgiavo A. B. į nosį, A. B. jam irgi pataikė į nosį. Pamačius, kad A. B. iš nosies bėgo kraujas, nusprendė baigti konfliktą ir nuėjo link namų, A. B. taip pat išėjo. Konflikto metu P. P. ir brolis M. B. stovėjo prie laiptinės. Konflikto pradžioje P. P. buvo įsiterpęs tarp jo ir A. B., kadangi jis bandė išskirti, bet A. B. spyrė P. P. į koją. Brolis stovėjo nuošaliau, apie 10 m atstumu nuo vietos, kur jie mušėsi. P. G. stovėjo šalia. Nuo A. B. gavo vieną smūgį į veido sritį, į pakaušio sritį, į kairį šoną, į kairę ranką, tačiau pas medicinos ekspertą nesikreipė, kadangi nebuvo sužalojimų, tik mėlynės. Taip pat buvo patinusi nosis ir skaudėjo žandikaulį, galvą. Teigė, kad jis visą laiką gynėsi, todėl nukentėjusiojo ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nepripažįsta. Susitikimą su A. B. organizavo tam, kad pasikalbėti ir išsiaiškinti dėl šmeižimo, o ne muštis. Jis buvo išgėręs alaus stiklinę, nesijautė girtas, o A. B. buvo blaivus.

Nukentėjusysis A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam perspėjus kalvėje dirbančius bendradarbius R. A., Evaldą, kurio pavardės nepamena, ir A. D., dėl R. B. galimos pinigų vagystės, jam R. B. parašė grasinančią SMS, kad su juo susidoros, kad šeima ant žemės nebevaikščios. 2016-03-29 jie susiskambino. Kaltinamasis klausė kada jis grįš iš darbo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), tame pačiame name, tik kitoje laiptinėje, gyvena M. B. ir P. P.. R. B. įvykio dieną ten dar negyveno. Mano, kad jo perspėjimus apie vagystę R. B. perdavė R. A., nes jis daugiau bendravo su P. P. ir M. B.. P. G. jį parvežė namo. Jis su P. G. nuėjo iki laiptinės, kur gyvena M. B. ir P. P.. R. B., M. B. ir P. P. atėjo iš gretimo kampo, nuo parduotuvės pusės, jie buvo visiškai girti. R. B. nešėsi brendžio butelį, kurį atidavė broliui M. B., ir ėjo link jo. R. B. eidamas link jo pasakė, kad jis nebekalbės, ir jis numetė rankoje turėtą maišelį su pietų dėžutėmis, kadangi tas maišelis trukdė gintis nuo R. B.. R. B. pastūmė rankomis, nes jis per arti prie jo priėjo, jis bijojo, kad R. B. jam suduos. Kai jis atstūmė kaltinamąjį, jis nenugriuvo, o kaltinamasis šoko ant jo ir trenkė jam į veido sritį. Po to kaltinamasis jam sudavė dar porą smūgių. Smūgiuodamas kumščiais į veido sritį ir į nosį, kaltinamasis stūmė jį prie mašinos. Prie mašinos susistumdžius, jis gindamasis paėmė kaltinamajam už kaklo, norėdamas apsaugoti save, kad R. B. jam nesuduotų smūgių. Kaltinamasis dar bandė smūgiuoti su viena ranka, bet jis su dešine ranką jį laikė už kaklo ir prirėmė prie mašinos, o kaire ranka stengėsi sulaikyti jo smūgius. Taip pat bandė kaltinamajam kaire ranka suduoti į šoną, bet nepataikė. Kai buvo pasilenkęs prie mašinos, dar gavo porą, trejetą smūgių į veidą. Pajutęs tuos smūgius, jis atsisukęs pamatė, kad P. G. patraukė P. P. nuo jo. P. P. dar bandė prie jo prieiti, bet P. G. jį atitraukė. P. P. veiksmai nebuvo panašūs į išskyrimą, kadangi P. P. smūgiavo ir pataikė į veido dešinę sritį iš nugaros, nejuto, kad būtų smūgiavęs į nosį. Po to dar bandė vienas kitą pargriauti, bet nepavyko. Nueinant nuo automobilio, dar pasistumdė ir po to išsiskyrė. R. B. dar bandė smūgiuoti, bet jis jo smūgių išvengė. Po kelių sekundžių, R. B. nueinant, jis iš streso spyrė jam dešine koja į nugarą. Tada R. B. vėl puolė jį smūgiuoti. Po to jis paėmė R. B. už riešo, palaikė, kad jis daugiau ant jo nepultų, ir kai riešą paleido, smūgiavo R. B. vieną kartą kaire ranka į nosį. R. B. vėl bandė smūgiuoti, bet jis smūgių išvengė, apsižodžiavo ir išsiskyrė. Jis R. B. sudavė į nosį ir nugaros sritį. Jis tą patį vakarą kreipėsi į priėmimo skyrių ir jam diagnozavo nosies kaulų lūžį dviejose vietose, veido sumušimus, kraujosruvas. Veidas buvo sutinęs, buvo mėlynės. Nosis lūžo nuo pirmų smūgių, kadangi jam tuo metu labai skaudėjo ir bėgo kraujas. Ligoninėje gulėjo porą dienų, jam buvo operuota nosis, kadangi per nosį nebegalėjo kvėpuoti. Savaitę laiko negalėjo eiti į darbą, todėl patyrė 800,00 Eur nuostolį, kadangi turėjo užsakymą už 800,00 Eur, t. y. buvo sudaręs sutartį su užsakovu ir ją turėjo nutraukti dėl operacijos ir savaitės nedarbingumo. Jis dirba pagal individualią veiklą. 18,84 Eur išlaidas sudaro kelionė traukiniu iš Klaipėdos į Telšius ir taksi išlaidos, kadangi Telšiuose buvo jo šeimos gydytojas. Neturtinę žalą įvertino 3000,00 Eur - skausmas, stresas, veido sužalojimai. Advokatui išleido 150,00 Eur už ieškinio surašymą.

Liudytojas M. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo brolis R. B. jam nesakė, kad buvo parašęs SMS A. B.. R. A. per pietus pranešė, kad A. B. šmeižia R. B.. R. B. taip pat nesakė, kad turi susitikti su A. B.. Jam, R. B. ir P. P. einant iš parduotuvės, A. B. kaip tik grįžo iš darbo, ir jie susitiko namo, kuriame gyveno – (duomenys neskelbtini), kieme. Jo brolis R. B. priėjo prie A. B. ir jie šnekėjosi. Jis su P. P. buvo nuo jų 10-15 m atstumu, dar buvo P. G.. Kadangi R. B. ir A. B. šnekėjosi, tai jie laukė ir tarpusavyje šnekėjosi. Vėliau jo brolis ir A. B. susistumdė - A. B. pastūmė R. B., paskui R. B. pastūmė A. B., ir pradėjo muštis. Jie stumdėsi, vėliau R. B. atsitraukė ir ėjo link jų, bet tada A. B. iš nugaros sudavė R. B., tačiau nežino ar ranka, ar koja, matė tik, kad gavo smūgį. Tada vėl prasidėjo muštynės. Po smūgio į nugarą R. B. sudavė A. B. stipresnius smūgius. R. B. kraujas nebėgo, o A. B. nosis buvo kruvina. R. B. smūgių A. B. į nosį nematė. Kuris kuriam kiek sudavė smūgių pasakyti negali, nes visko nežiūrėjo ir neskaičiavo. Teigia, kad jis ir P. P. buvo išgėrę, o R. B. buvo blaivas. Muštynių viduryje A. B. nosis nebuvo kraujuota, vadinasi dar nebuvo gavęs į nosį.

Liudytojas P. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad panašiai prieš pusmetį vyko konfliktas tarp R. B., A. B. ir P. P.. Tuo metu jie kartu dirbo. Parvežus A. B. namo, kieme sutiko R. B., P. P. ir M. B.. Prasidėjo konfliktas tarp A. B. ir R. B.. A. B. sakė jam, kad yra iškviestas į pokalbį su kolegomis ir, kad ten jo gali laukti. A. B. jautė, kad bus muštynės. Pirmą smūgį sudavė R. B. ir taikėsi į galvos sritį, tačiau nepamena ar pataikė. A. B. su R. B. susikibo, tada į konfliktą puolė P. P., bet jis stvėrė P. P. ir laikė jį už striukės. Jam atrodė, kad P. P. norėjo prisidėti prie R. B. ir mušti A. B.. Toliau vyko konfliktas tarp R. B. ir A. B.. Jis laikė P. P. tol, kol nesibaigė konfliktas, nežino kas kiek smūgių kam sudavė. Atstumas nuo jo iki muštynių buvo apie 10 m. Muštynių matė tik momentus, nes P. P. nesitvardė. Jis suprato, kad buvo susitarimas tarp R. B. ir P. P. sumušti A. B.. Viduryje konflikto pamatė bėgant kraują iš A. B. nosies. Jiems išsiskyrus, A. B. smūgiavo koja R. B. į nugarą, po ko konfliktas baigėsi, išsiskirstė visi namo. Jis ir A. B. buvo blaivūs, ar R. B. buvo blaivus - negali tiksliai pasakyti. M. B. ir P. P. buvo išgėrę.

Liudytojas R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad darbe A. B. pasakė, kad R. B. turėjo ateiti pas juos dirbti ir, kad R. B. buvo apsivogęs, o jo brolis po kažkuriuo laiku pavogtus pinigus padėjo jam atgal į vietą. Jis per pietus nuvažiavo į M. B., R. B. brolio nuomojamą butą paklausti ar tikrai taip buvo. R. B. labai įsižeidė, apsiverkė, nes pasakė, kad tokių dalykų nebuvo. Jis tik kitą dieną sužinojo, kad buvo kažkoks įvykis tarp R. B. ir A. B.. Su A. B. daugiau nebendravo, nes jis ant jo supyko, kad jis paleido gandus apie vagystę.

Liudytojas P. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su kaltinamuoju R. B. ir nukentėjusiuoju A. B. kartu dirbo (duomenys neskelbtini). 2016 m. kovo mėn. įvyko konfliktas. R. B. parašė A. B. SMS žinutę ar jam paskambino, kadangi norėjo su juo susitikti ir pasikalbėti. Jis norėjo išsiaiškinti, kodėl A. B. jį apšmeižė. Jis, liudytojas, tuo metu stovėjo šalia. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) gatvės namo, kuriame jie nuomojasi gyvenamą plotą, kieme. Jis matė, kad A. B. ir R. B. kalbėjosi. A. B., stovėdamas priekyje R. B., pastūmė jį rankomis, R. B. nenukrito, tuomet R. B. stūmė A. B.. Tada buvo R. B. smūgis A. B. į nosį ar į veidą. A. B. sudavė kumščiu ar su rankine, kurią turėjo, smūgį atgal. R. B. einant nuo A. B., A. B. dar spyrė koja į nugarą R. B.. Tada prasidėjo antras etapas. Tada smūgiai buvo ne į veidą, o į pečius – abu taip smūgiavo. Jie nesispardė, rankomis smūgiavo. Jis norėjo juos išskirti, bet P. G. jį nutraukė, kad jis nesikištų. Vėliau konfliktas pasibaigė – vienas nuėjo į vieną pusę, kitas nuėjo į kitą pusę. A. B. bėgo iš nosies kraujas, R. B. kūne sužalojimų nematė.

Iš 2016-03-30 protokolo – pareiškimo matyti, kad A. B. policijai pranešė apie jo sumušimą (b. l. 1).

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016-03-29, 21.21 val. policijoje gautas pranešimas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, kad 2016-03-29, 20.22 val. pats į ligoninę atvyko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris medikams paaiškino, jog 2016-03-29, 17.30 val. prie namų (duomenys neskelbtini), jį sumušė bendradarbis. Diagnozė: nosies kaulo lūžis, veido sumušimas, gydosi ambulatoriškai (b. l. 22).

Iš 2016-03-30 specialisto išvados Nr. G 564/2016(03) matyti, kad A. B. buvo padarytas veido sumušimas su odos nubrozdinimu virš kairio antakio, poodinėmis kraujosruvomis kairiame skruoste, nusitęsiančiomis į nosies nugarėlę, nosies kaulų lūžimu, poodinėmis kraujosruvomis kairiame skruoste, lūpų kairėje. Sužalojimai įgauti paveikus veidą kietais bukais daiktais. Pagal apžiūros metu stebėtą sužalojimų išsidėstymą, A. B. veide išskiriamos trys trauminio poveikio vietos (kaktos kairė, kairė akis su nosimi, kairysis skruostas su lūpomis). Apžiūros metu stebėta poodinių kraujosruvų spalva, odos nubrozdinimo gijimo laipsnis, įrašai medicininiuose dokumentuose neprieštarauja, kad nustatytus sužalojimus A. B. galėjo patirti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016-03-29 paros antroje pusėje. Dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui – A. B. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 71-72).

Iš 2016-04-27 specialisto išvados Nr. G 772/2016(03) matyti, kad A. B. nustatyti veido sumušimai – nosies, kairio skruosto ir abiejų lūpų srityje bei nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti veidą sumušus bukais daiktais, galimai suduodant kumščiais – mažiausiai trimis smūgiais (į nosį, į kairį skruostą ir į burną). A. B. padarytas nosies kaulų lūžimas sukėlė nesunkų sveiktos sutrikdymą (b. l. 73).

BK 138 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo paaiškinimus, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialisto išvadas, kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Kaltinamasis R. B. teisme savo kaltės nepripažino, nurodė teismui, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis A. B., suduoti smūgiai nukentėjusiajam buvo atsakas nukentėjusiajam A. B. į jo pastūmimą, o vėliau atsakas į suduotą smūgį iš nugaros. Tokią kaltinamojo R. B. nurodytą įvykio versiją, teismas vertina, kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ji prieštarauja byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumai.

Kaltinamasis R. B. nurodė, kad tik po vėlesnio A. B. smūgio jam iš nugaros į galvą, jis sudavė A. B. į nosį, po ko pasipylė kraujas nukentėjusiajam iš nosies. Tiek ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. B. parodė, kad konflikto pradžioje, t. y. po susistumdymo, R. B. šoko ant jo ir trenkė jam į veido sritį, t. y. į nosį, kadangi iš karto po minėtų smūgių jam skaudėjo nosis ir iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Nukentėjusiojo A. B. parodymus patvirtino ir liudytojo P. G. parodymai, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu, tiek teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad iš A. B. nosies bėgantį kraują pamatė konflikto viduryje, t. y. dar prieš nukentėjusiojo smūgį kaltinamajam iš nugaros. Liudytojas P. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad iš pradžių buvo R. B. smūgis nukentėjusiajam A. B. į nosį ar į veidą, kraujas iš nosies A. B. pradėjo bėgti pirmoje muštynių dalyje, nes antroje muštynių dalyje buvo smūgiai ne į veidą, o į pečius. Vėliau, atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimus, liudytojas P. P. nurodė, kad po pirmos muštynių dalies iš A. B. nosies tekančio kraujo nematė, kraujas pasirodė po antrojo muštynių etapo. Taigi šio liudytojo parodymai nenuoseklūs. Kaip matyti, susitikti ir išsiaiškinti santykius nukentėjusįjį A. B. kvietė kaltinamasis R. B.. Pats kaltinamasis neneigia, kad jis parašė nukentėjusiajam SMS žinutę ir pasiūlė susitikti. Taigi susitikimo iniciatorius buvo R. B.. Tiek liudytojas P. G., tiek liudytojas P. P. patvirtino nukentėjusiojo A. B. parodymus, kad kaltinamąjį pirmas pastūmė nukentėjusysis, tačiau smūgį į veido sritį pirmas nukentėjusiajam sudavė kaltinamasis. Liudytojas P. G. nurodė, kad jis suprato, jog tarp R. B. ir P. P. buvo susitarimas sumušti A. B.. Nukentėjusysis A. B. nurodė, kad kaltinamasis parašė jam grasinančią SMS, kad su juo susidoros, kad šeima ant žemės nebevaikščios. Nurodė, kad atvykus į susitikimą jis R. B. pastūmė rankomis, nes jis per arti priėjo prie jo ir jis bijojo, kad R. B. jam gali suduoti, R. B. nuo jo pastūmimo nenugriuvo. Kai jis pastūmė kaltinamąjį, kaltinamasis šoko ant jo ir trenkė jam į veido sritį. Po to kaltinamasis jam sudavė dar porą smūgių. Nukentėjusiojo A. B. bei liudytojo P. G. teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl įvykio aplinkybių buvo iš esmės nuoseklūs, sutampantys ir logiški.

Kaltinamojo R. B. parodymus apie tai, kad po A. B. smūgio iš nugaros R. B. sudavė smūgį A. B. į nosį, po kurio pasipylė kraujas nukentėjusiajam iš nosies, patvirtino liudytojas M. B., tačiau teismas šio liudytojo parodymus vertina rezervuotai ne tik dėl to, kad šis liudytojas yra kaltinamojo brolis, todėl suinteresuotas duoti kaltinamajam palankius parodymus, bet ir dėl to, kad jo parodymai nėra logiški ir nuoseklūs. Liudytojas M. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad konflikto pradžioje kraujo A. B. veide nematė, matė iš A. B. nosies bėgantį kraują tik pasibaigus konfliktui. Tokie liudytojo M. B. parodymai nelogiški, kadangi liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konflikto pradžios beveik nematė, nes kaltinamasis su nukentėjusiuoju stovėjo jam dešinėje pusėje, beveik už nugaros, todėl į juos nežiūrėjo ir negali pasakyti kuris kuriam smūgiavo. Kadangi liudytojas nežiūrėjo į konfliktuojančius kaltinamąją ir nukentėjusįjį, todėl ir negalėjo matyti kraujuojančio kaltinamojo dar konflikto pradžioje, nes, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, į juos atsisuko tik tada, kai kaltinamasis ėjo link jo ir P. P. (t.1, b.l. 61-62).

Įvertinęs ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kaltinamais R. B. kaltinime nurodytu metu, kieme, prie daugiabučio namo, esančio Malūnininkų g. 1, Klaipėdos m., sukėlė konfliktą, kurio metu dešine ranka du kartus smogė A. B. į nosį ir vieną kartą į kairįjį skruostą, padarydamas veido sumušimus su odos nubrozdinimu virš kairiojo antakio, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, nusitęsiančiomis į nosies nugarėlę, nosies kaulų lūžimą su poodinėmis kraujosruvomis kairiame skruoste, lūpų kairėje, kas sukėlė nukentėjusiajam A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d.

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris turi būti realus ir akivaizdus, t. y. egzistuoti objektyviai, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-316/2012, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-524/2010, 2K-469/2010 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 28 str. 1 d. taikymo, privalo tiksliai nustatyti pavojingą kėsinimąsi, jo akivaizdumą ir realumą, kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą. Įvertinus šių aplinkybių visumą, spręstina, ar apskritai egzistavo būtinosios ginties situacija.

Taigi įstatymas, suteikdamas asmeniui teisėtą galimybę gintis (ar ginti kitus), nustato ir sąlygas, kurioms esant būtinoji gintis galima. Pavojingas kėsinimasis – viena iš sąlygų teisei į būtinąją gintį atsirasti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis turi būti pavojingas, realus, akivaizdus, o būtinoji gintis – tai atkirtis į tokį kėsinimąsi (kasacinės nutartys Nr. 2K-336/2008, 2K-273/2012).

Įvertinęs anksčiau aptartų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog kaltinamajam R. B. nebuvo būtinosios ginties situacijos, kadangi tiesiogiai gresiančio, pavojingo ir realaus kėsinimosi į kaltinamąjį R. B. iš nukentėjusiojo A. B. pusės nebuvo, kaltinamasis nukentėjusįjį A. B. sužalojo tyčia iš asmeninių paskatų. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo parodymais dėl prieš jį panaudoto smurto apimties ir įvykio aplinkybių. 2016-03-30 A. B. kreipėsi su pareiškimu į policiją prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo sumušimo (b. l. 1). Iš policijos suvestinės apie įvykius matyti, kad 2016-03-29, 21.21 val. policijoje gautas pranešimas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, kad 2016-03-29, 20.22 val. pats į ligoninę atvyko A. B., kuris medikams paaiškino, jog 2016-03-29 17.30 val. prie namų (duomenys neskelbtini), jį sumušė bendradarbis. Nustatytas nosies kaulo lūžis, veido sumušimas, gydosi ambulatoriškai (b. l. 22). 2016-04-27 specialisto išvadoje Nr. G 772/2016(03) nustatyta, kad A. B. nustatyti veido sumušimai – nosies, kairio skruosto ir abiejų lūpų srityje bei nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti veidą sumušus bukais daiktais, galimai suduodant kumščiais – mažiausiai trimis smūgiais (į nosį, į kairį skruostą ir į burną). A. B. padarytas nosies kaulų lūžimas sukėlė nesunkų sveiktos sutrikdymą (b. l. 73). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje užfiksuoti A. B. padaryti sužalojimai atitinka A. B. nurodytas įvykio aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jo parodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti iki ar po šio įvykio. Kaltinamasis R. B. teigia, kad įvykio metu jam buvo padaryti tam tikri sužalojimai, nukentėjusysis jam sudavė į nosį, galvą, šoną, ranką, tačiau į jokią gydymo įstaigą jis nesikreipė, nepateikė jokių jo sužalojimus patvirtinančių medicinos dokumentų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro neabejotiną išvadą, kad tarp kaltinamojo R. B. neteisėtų veiksmų (suduotų smūgių) ir nukentėjusiajam A. B. konstatuotų sužalojimų yra priežastinis ryšys, todėl veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Nors R. B. savo kaltę dėl nesunkaus A. B. sveikatos sutrikdymo neigia, tačiau R. B. kaltė įrodyta teisme ištirtų ir išdėstytų įrodymų visuma. Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, jų visumą, konflikto tarp R. B. ir A. B. kilimo priežastis, įvykio eigą ir pasekmes, daro išvadą, jog R. B. sudavė smūgius A. B. į galvą tyčia siekdamas padaryti nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, o ne gindamasis nuo nukentėjusiojo pavojingo kėsinimosi. Teismas daro išvadą, kad muštynių iniciatorius buvo kaltinamasis, būtinosios ginties situacijos nebuvo. Kaltinamojo parodymai yra neįtikinantys ir teismo vertintini kaip jo pasirinkta gynybos pozicija, nes aukščiau išdėstyti įrodymai paneigia kaltinamojo parodymus apie tai, kad gindamasis jis sužalojo nukentėjusįjį.

Kaltinamajam R. B. pareikštame kaltinime nurodyta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis neigė buvęs neblaivus įvykio metu, parodė, kad buvo išgėręs alaus stiklinę, neblaivus nesijautė. Nukentėjusysis nurodė, kad R. B. buvo neblaivus. Pažymėtina, kad be nukentėjusiojo parodymų jokie kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina kaltinamojo girtumo fakto. R. B. girtumo laipsnis nebuvo tikrinamas ir alkotesterio pagalba. Teismas laiko neįrodyta, kad kaltinamasis R. B. 2016-03-29 apie 17.30 val. nesunkiai sužalojo A. B. būdamas neblaivus, todėl ši aplinkybė iš jam pareikšto kaltinimo šalintina ir nepripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę.

Kaltinamasis R. B. anksčiau teistas, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nors kaltinamasis yra jauno, darbingo amžiaus, tačiau legaliai nedirba, padarytos žalos neatlygino.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę ir nustatant atitinkamą įpareigojimą, kuris teigiamai veiks kaltinamojo elgesį ateityje – laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 514,06 Eur civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidas, kurių dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t.1, b. l. 91-93). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą sveikatai ir, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Nukentėjusysis A. B. dėl kaltinamojo R. B. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos – 514,06 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kaltinamasis R. B., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas.

Nukentėjusysis A. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patirtą 3000,00 Eur dydžio neturtinę žalą, 818,84 Eur patirtus nuostolius ir 150,00 Eur advokato išlaidas (b. l. 76-78). Nurodė, kad nuostolius sudaro negautos pajamos. 2016-03-24 jis sudarė rangos sutartį dėl kalviškų lauko terasos turėklų pagaminimo ir jų sumontavimo iki 2016-04-15, tačiau dėl patirtos traumos negalėjo laiku įvykdyti prisiimtų darbų, todėl pagal sutartį gautą avansą privalėjo grąžinti užsakovei ir rangos sutartį nutraukti. Kitus nuostolius sudaro vykimo pas šeimos gydytoją Telšiuose išlaidos. Neturtinė žala pasireiškė patirtu pažeminimu, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, fizinio skausmo jam sukėlimu ir sveikatos sutrikdymu. Dėl nosies kaulo lūžio jis apie savaitę juto nuolatinį fizinį skausmą, veidas buvo sutinęs ir skausmingas, ilgą laiką iki operacijos buvo sunku kvėpuoti. Nosies pertvaros operacija buvo atlikta tik 2016 m. gegužės mėn.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).

Nukentėjusysis pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas: 2016-04-05 kelionės bilietą iš Klaipėdos į Telšius, kurio vertė 4,20 Eur (t. 1, b. l. 83), 2016-04-06 kelionės bilietą iš Telšių į Klaipėdą, kurio vertė 5,10 Eur (t. 1, b. l. 83), 2016-04-01 pinigų priėmimo kvitą dėl 3,00 Eur už taksi paslaugą, 2016-04-05 taksi čekį dėl 2,54 Eur ir UAB „E. T.“ 2016-04-07 pinigų priėmimo kvitą dėl 4,00 Eur už taksi paslaugą (t. 1, b. l. 84). Nukentėjusysis taip pat pateikė 2016-03-24 rangos sutartį Nr. 20160324 dėl kalviškų lauko terasos turėklų pagaminimo ir jų sumontavimo iki 2016-04-15 (t. 1, b. l. 79), prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą Nr. 01 dėl 800,00 Eur avanso/rankpinigių paėmimo pagal rangos sutartį Nr. 20160324 (t. 1, b. l. 80) bei 2016-04-25 pinigų grąžinimo už neatliktus darbus aktą Nr. 01 dėl 800,00 Eur avanso grąžinimo užsakovui dėl sutartų darbų negalėjo įvykdyti numatytam terminui susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms (t. 1, b. l. 81). Nors nukentėjusysis teigia, kad darbų pagal minėtą rangos sutartį negalėjo atlikti dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau byloje šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. 2016-04-25 pinigų grąžinimo už neatliktus darbus akte Nr. 01 nurodyta, kad sutartis nutraukiama dėl sutartų darbų negalėjo įvykdyti numatytam terminui susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms. Iš pateiktų įrodymų taip pat matyti, kad nors nukentėjusysis sužalojimus patyrė dar 2016-03-29, tačiau sutartis nutraukta ir avansas grąžintas tik 2016-04-25, t. y. jau praėjus kuriam laikui po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo. Kaip matyti, nukentėjusysis jokių darbų neatliko, gautą avansą gražino užsakovui, todėl 800 eurai nepriteistini iš kaltinamojo. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrindžiančius nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo R. B. nukentėjusiajam A. B. priteistina 18,84 Eur žala.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo R. B. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam A. B. buvo padaryti įvairūs sužalojimai: veido sumušimas, poodinės kraujosruvos skruoste, nosies kaulų lūžimis, poodinės kraujosruvos lūpose. Be patirto fizinio skausmo A. B. dėl kaltinamojo R. B. veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus- negalėjo kurį laiką dirbti, sumažėjo jo judėjimo laisvė, bendravimo galimybės. Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo R. B. padarytos tyčinės nusikalstamos veikos A. B. nesunkiais sutrikdyta sveikata sukėlė tam tikras pasekmes – psichologinį stresą, fizinį skausmą, išvaizdos pokyčius. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusysis A. B. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta 18, 84 Eur turtinė žala nukentėjusiajam, taip pat atsižvelgiama į jo sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, liekamųjų reiškinių nebuvimą, į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusiajam A. B. padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį – sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – nurodė, kad šiuo metu dirba nelegaliai. Nukentėjusiojo A. B. prašoma priteisti 3000 Eur neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - yra per didelė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo R. B. nukentėjusiajam A. B. 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kita nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai).

Nukentėjusysis A. B. taip pat prašė atlyginti jo patirtas išlaidas už advokato pagalbą, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog advokatui už teisinę pagalbą byloje sumokėjo 150,00 Eur (t. 1, b. l. 86). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad advokatas byloje ruošė civilinį ieškinį, išlaidos advokato pagalbai pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 150,00 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojat laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Kaltinamajam R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo R. B. 514,06 Eur turtinės žalos atlyginimą. Žalą atlyginti į Valstybinės ligonių kasos prie Socialinės apsaugos ministerijos (Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, i. k. 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).

Nukentėjusiojo A. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl 818,84 Eur turtinės žalos ir 3000,00 Eur neturinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam A. B. iš kaltinamojo R. B. 18,84 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo R. B. nukentėjusiajam A. B. 150 eurų jo išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laimutė Venckuvienė