Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės Compensa Vienna Insurance Group ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 18 d. civilinėje byloje Nr. eL2-4605-637/2023 pagal kreditorės akcinės draudimo bendrovės Compensa Vienna Insurance Group pareiškimą išdavė teismo įsakymą skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Fabeta“ atžvilgiu.

2. 2023 m. balandžio 24 d. teisme gauti skolininkės prieštaravimai. 2023 m. balandžio 25 d. teismo nutartimi skolininkės prieštaravimai priimti, kreditorei nustatytas 14 dienų terminas pateikti ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio reikalavimus, bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

3. 2023 m. gegužės 10 d. teisme gautas kreditorės (ieškovės) akcinės draudimo bendrovės Compensa Vienna Insurance Group ieškinys skolininkei (atsakovei) uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“ dėl žalos atlyginimo.

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4605-637/2023 ir priėmė ieškovės akcinės draudimo bendrovės Compensa Vienna Insurance Group ieškinį atsakovei UAB „Fabeta“ dėl žalos atlyginimo bei erdavė civilinę bylą pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

11. Be to, atsakovė nuolatinę techninę priežiūrą vykdo vadovaudamasi Administravimo nuostatais bei STR 1.07.03:2017 nuostatomis, tačiau nepripažįsta, kad šiuo atveju neatliko minėtuose aktuose nustatytų veiksmų ar juos atliko netinkamai (aplaidžiai). Ieškovė, beje, nekonkretizavo, kokių visgi veiksmų neatliko atsakovė. Priešingai, atsakovė atliko visus STR 1.07.03:2017 nuostatose nurodytus priežiūros veiksmus, tačiau pagal nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų rezultatus inžinerinių sistemų defektai, dėl kurių prižiūrėtojas turėjo atlikti organizacines priemones (paruošti ir pateikti butų savininkams ilgalaikį planą, numatyti atstatomojo remonto lėšų apimtį ir kaupimo tarifą, teikti planą savininkams balsavimui pagal CK 4.85 str.) nebuvo nustatyti, be to, žalos dydis 150,91 Eur sumai nurodo, jog nebuvo pavojaus didelei žalai atsirasti.

12. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė Compensa Vienna Insurance Group pateikė teismui dubliką, kuriame nurodė, kad pilnai palaiko ieškinyje išdėstytus ieškininius reikalavimus.

17. Į teismo posėdį ieškovės atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką ieškovei yra pranešta tinkamai, teisme gautas prašymas šią civilinę bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedayvaujant, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama ieškovės atstovui nedayvaujant.

21. Be to, atsakovė ne tik stebėjo, bet ir organizaciniais veiksmais rūpinosi inžinerinių sistemų atnaujinimu, nes atsakovė butų savininkams 2015 metais pateikė pasiūlymą dėl lėšų kaupimo būsimam karšto ir šalto vandens vamzdžių pakeitimui plastikiniais, tačiau šiam pasiūlymui buvo nepritarta. Vadovaudamasi Administravimo nuostatų 4.4 punktu, 2016 metais butų savininkams atsakovė pateikė balsuoti ilgalaikį 2016 - 2019 m. planą bei 2020 m. pateikė balsuoti 2020 - 2023 m. planą dėl lėšų kaupimo atstatomajam remontui, tačiau butų savininkai neparodė jokio aktyvumo ir šių planų nepatvirtino, todėl lėšos atstatomajam remontui nėra kaupiamos.

22. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė galėjo pastebėti tą aplinkybę, kad prie atsiliepimo į ieškinį pridėti sezoninių apžiūrų aktai yra pasirašyti vadybininkų ir vyr. energetiko, kuris yra atestuotas, kaip atsakingas už inžinerinių sistemų priežiūrą. Be to, lokalinės avarijos inžineriniuose tinkluose - vamzdžių įtrūkimai, kanalizacijos užsikimšimai negali būti priskirti esminiams inžinerinių sistemų pažeidimams, be to, taip pat yra žinotina, jog vamzdžiai dėl tam tikrų cheminių - fizikinių veiksnių koroduoja iš vidaus, todėl korozijos požymiai vizualiai nepastebimi iki rūdys „pragręžia“ vamzdį.

23. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu.

24. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas argumentus, išdėstytus atsakovės procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

25. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2010 birželio 11 d. Seesam Insurance AS būsto ir gyventojų turto draudimu (serijos Nr. 220 0011325/2010) ieškovė apdraudė objektą – butą esantį (duomenys neskelbtini); draudimo laikotarpis - nuo 2010 m. birželio 15 d. 00:00 val. iki 2030 m. rugpjūčio 31 d. 24:00 val. ; prie apdraustų rizikų buvo priskirta - ir vandens užliejimo rizika.

26. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2022 balandžio 10 d. 21:35 val. apdraustame bute įvyko draudžiamasis įvykis, nes buvo pastebėtas vanduo ir draudžiamojo įvykio metu buvo užlieti bute esantys daiktai vandeniu. Ieškovė atliko žalos administravimo veiksmus, pripažino įvykį draudžiamuoju ir padarytai žalai atlyginti išmokėjo nukentėjusiajam R. S. 150,91 Eur draudimo išmoką.

27. Atsakovė šioje civilinėje byloje neginčijo tos aplinkybės, jog ji yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė ir vadovaudamasi Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 6.1 punktu vykdo namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų nuolatinę techninę priežiūrą. Be to, atsakovės (namo administratorės) pareiga yra įgyvendinti (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name administravimo funkcijas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu bei Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais bendrosios nuosavybės administratorių veiklą.

28. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad draudžiamojo įvykio, kurio metu įvyko draudėjo turto užpylimas, židinys yra - šalto vandens vonios / tualeto vamzdis, esantis (duomenys neskelbtini) name, tarp 12 ir 16 butų perdangoje, kuris yra priskirtinas bendro naudojimo inžinieriniams tinklams ir šios aplinkybės taip pat atsakovė neginčijo, tačiau atsakovė nesutinka, jog avarija įvyko dėl atsakovės netinkamos vamzdynų priežiūros ar dėl atsakovės neveikimo.

29. Pažymėtina tai, kad ieškovė, būdama nukentėjusio nuo užpylimo asmens draudiku bei atlyginusi nukentėjusiam padarytą žalą, reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. pagrindu žalos atlyginimo iš atsakovės ir prašoma priteisti iš atsakovės suma sudaro 150,91 Eur sumą.

30. CK 6.1015 str. nuostatose yra numatytas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Minimo straipsnio 1 dalis numato, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

31. Šioje civilinėje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė draudimo sutarties pagrindu atlygino žalą draudėjui už patirtą žalą ir dėl to draudikui perėjusi reikalavimo teisė šiuo atveju yra įgyvendinama remiantis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK šeštosios knygos normomis.

32. CK 6.263 str. 1 ir 3 dalys nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu / neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą.

33. CK 4.75 str. 1 dalyje numatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.84 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jeigu bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, tai yra skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. CK 4.82 str. 1 dalies nuostatose yra numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga.

34. Nagrinėjamu atveju namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų administratore Vilniaus miesto savivaldybė yra paskyrusi atsakovę UAB „Fabeta“. Iš bylos medžiagoje esančio 2022 gegužės 30 d. paaiškinimo dėl žalos bylos Nr. 22/220-01923 nustatyta, kad avarija įvyko dėl prakiurusio bendro naudojimo šalto vandens vonios / tualeto vamzdžio (duomenys neskelbtini) name tarp 12 ir 16 butų perdangoje ir šią aplinkybę patvirtina lokalizuotų avarijų sąrašas per pamainą. Be to, avarija buvo likviduota pakeitus dalį šalto vandens vamzdžio tarp 12 ir 16 butų ir minėto šalto vamzdžio dalis yra priskirtina pastato bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Ginčo tarp šalių dėl šių aukščiau nurodytų aplinkybių nėra. Be to, atsakovė nurodė, jog minėta vamzdžio dalis veikiama tam tikrų cheminių - fizikinių veiksnių koroduoja iš vidaus, todėl korozijos požymiai vizualiai yra nepastebimi.

35. Iš bylos medžiagos turinio matyti, kad ieškovė, atlyginusi draudėjui žalą, reiškia ieškinį atsakovei, nes atsakovė netinkamai vykdė šio namo bendrojo naudojimo vamzdžio priežiūrą / prevenciją, todėl atsakovė ir privalo atlyginti avarijos metu padarytą žalą LR CK 6.263 straipsnio nuostatų pagrindu.

36. Atsakovė nurodė, jog nesutika su šiomis aplinkybėmis, kad avarija įvyko dėl atsakovės netinkamos vamzdynų priežiūros ar dėl atsakovės neveikimo, nes atsakovė teikė siūlymus daugiabučio namo butų savininkams dėl karšto ir šalto vandens vamzdžių pakeitimo plastikiniais, tačiau butų savininkų pritarimo atsakovė negavo.

37. Iš visos bylos medžiagos turinio matyti, jog šioje civilinėje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės, t. y. kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, funkcijų apimties ir tinkamo / netinkamo pareigų vykdymo.

38. Vadovaujantis CK 6.1015 str. 1 dalimi, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

39. Pažymėtina tai, kad toksai teisinis reglamentavimas suponuoja, jog žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė yra įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas, kuriomis remiantis, tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, yra būtina nustatyti visas atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės buvimą.

40. Iš bylos medžiagos turinio matyti, kad atsakovė yra daugiabučio namo administratorė. CK 4.236 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administratorius yra asmuo, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą ir bendrojo naudojimo objektus administratorius administruoja pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus, t. y. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo.

41. Nurodytų nuostatų 2 punktas numato, kad administratorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais. Tų pačių nuostatų 3 punktas apibrėžia, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Be to, administratorius taip pat atlieka ir šias funkcijas : vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą. Vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“, rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti bei patvirtintą ilgalaikį planą ir mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą per 5 darbo dienas skelbia ir šio plano kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais.

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapatu pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015).

43. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovė neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei taip pat atsakovė negalėjo savo iniciatyva ir be butų savininkų sutikimo ar tiesioginių jų nurodymų šiam pastatui daryti ūkinį ar fizinį poveikį.

44. Kaip matyti iš visos bylos medžiagos, įtrūkimas atsirado vamzdyje, kuris buvo buto savininkų aklinai uždengtas spinta bei plokšte ir kuris nebuvo matomas / prieinamas atsakovei paprastu būdu, nepatraukiant spintos bei nenuimant plokštės (t. y. konkretūs buto savininkų veiksmai).

45. Teismas daro išvadą, kad esant tokiai situacijai atsakovė negalėjo ir neturėjo jokios realios galimybės matyti būsimą ar jau esamą vamzdžio įtrūkimą / koroziją ir imtis savalaikių veiksmų juos laiku pašalinti. Darytina išvada, kad prie šios avarinės situacijos susidarymo savo veiksmais iš dalies prisidėjo ir buto savininkai, kurie vamzdžius aklinai paslėpė po spinta bei plokšte ir padarė juos neprieinamus bet kokiai atsakovės ar kitų asmenų apžiūrai.

46. Be to, šiuo atveju negalima daryti ir pagrįstos išvados, jog dėl įvykusios avarijos yra būtent atsakovės kalti veiksmai / neveikimas, kadangi atsakovė šiuo atveju neturėjo objektyvios galimybės laiku nei pamatyti, nei sužinoti apie susidariusią avarinę situaciją šioje vamzdyno atkarpoje, kuri buvo aklinai paslėpta buto gyventojų, kad kuo skubiau pašalinti / pakeisti įtrūkusį vamzdį. Be to, dėl šio vamzdžio pratekėjimo atsakovė iš namo gyventojų nebuvo gavusi ankščiau jokių skundų ar nusiskundimų, todėl vadovautis vien tik ta formalia aplinkybe, kad atsakovė visada ir visais atvejais formaliai atsako už savo veiksmus / neveikimą, šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.

47. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti pagal CK 6.263 straipsnio nuostatas numatytą deliktinę atsakomybę, kadangi nėra vienos iš esminių jos taikymo sąlygų – atsakovės kaltės.

48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas administratoriaus pareigas nustatančias teisės aktų nuostatas, yra konstatavęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

49. Pagal CK 4.75 str. 1 d. nuostatas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadovaujantis CK 4.85 str. nuostatomis, sprendimai del bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

50. Pažymėtina tai, kad CK nereglamentuoja, jog paskyrus namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, pasibaigia ar kitaip apribojamos patalpų savininkų nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo objektus. Taigi, nors nurodytos nuostatos ir įtvirtinta, jog administratorė vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą bei techninę priežiūrą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, tačiau, iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo yra akivaizdu, kad dalies šių funkcijų, tokių, kaip nusidėvėjusių vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorė savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavusi butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus.

51. Iš visos bylos medžiagos turinio matyti, kad byloje yra pateikti duomenys, jog atsakovė rengė informacinius pranešimus namo gyventojams ir teikė jiems siūlymus dėl karšto ir šalto vandens vamzdžių pakeitimo plastikiais, o taip pat prašė gyventojų atidengti bute esančias technines spintas, jų neužsandarinant.

52. Be to, taip pat šioje civilinėje byloje svarbi aplinkybė yra ir dėl padarytos / išmokėtos žalos dydžio nustatymo, nes atsakovė ginčija žalos dydžio nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą.

53. Pažymėtina tai, kad ieškovė, t. y. kaip draudikas, neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios ir tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos ir iš esmės ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką, rėmėsi tik draudėjo pranešimu bei draudėjo apžiūrėtomis patalpomis ir pastato administratorės pranešimais, tokiu būdu ieškovė neatliko jokių įvykio tyrimo veiksmų, paremtų ekspertų ar specialistų išvadomis, kurie tinkamai pagrįstų apskaičiuotos ir išmokėtos žalos dydį (CPK 176 str. - 179 str.).

54. Teismas daro išvadą, kad atmetus galimybę šioje civilinėje byloje taikyti LR CK 6.263 straipsnio nuostatas, t. y. deliktinę atsakomybę atsakovės atžvilgiu, ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką turėjo įrodyti visas būtinąsias deliktinės atsakomybės sąlygas. Taigi, ieškovė privalėjo įrodyti ir atsakovės neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

55. Šiuo atveju, kadangi neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) nėra nustatyta, t. y. nėra nustatyta nei vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl darytina išvada, jog ieškovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį ieškininį reikalavimą atlyginti žalą. Ir vien ta aplinkybė, kad trūko bendrojo naudojimo vamzdis, net neatlikus išsamaus tyrimo dėl kokių visgi priežasčių šis vamzdis trūko (ypač esant nurodytam faktui apie mechaninį poveikį vamzdžiui), šiuo atveju neįrodo atsakovės kaltų veiksmų / neveikimo (CPK 176 str. – 179 str.).

56. Be to, šioje byloje neįrodyta ir ta aplinkybė, jog atsakovė turėjo kokios nors informacijos dar iki avarijos apie tai, kad ginčo vamzdis buvo ant tiek nusidėvėjęs, jog buvo būtina jį pakeisti nauju ir būtent tik dėl atsakovės neteisėto neveikimo, jis laiku nebuvo pakeistas (CPK 176 str. – 179 str.).

57. Pažymėtina ir tai, kad nusidėvėjusių vamzdžių keitimas nėra vertintinas kaip smulkus defektas, kurį namo priežiūrą organizuojantis subjektas turi pareigą be bendraturčių sutikimo (tarp jų ir pačio draudėjo) sutvarkyti. Be to, jeigu šis vamzdis dar buvo nematomoje ir sunkiai pasiekiamoje vietoje, tai atsakovė tokių vamzdžių pakeitimą ir priežiūrą savo iniciatyva nevykdo, o vykdo tik gavusi butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, kadangi pagal CK 4.83 str. 3 d. nuostatas, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (Vilniaus apygardos teismo 2015-08-27 nutartis Nr. e2A-2254-392/2015). Be to, ardant nematomoje ir sunkiai pasiekiamoje vietoje esančius vamzdžius atitinkamai yra padaroma žala namo (butų savininkų) apdailos detalėms, didėja administravimo išlaidos, reikalingos tokiai apžiūrai bei yra reikalingas butų savininkų sutikimas (Kauno apygardos teismo 2015-02-23 nutartis Nr. e2A-234-343/2015).

58. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje nėra nustatyta, jog atsakovė šiuo atveju būtų veikusi neteisėtai ir būtų neatlikusi visų atsakovei privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl nenustačius nei vienos iš keturių būtinųjų sąlygų, atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra jokio teisinio pagrindo ir tokiu būdu ieškovės ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 176 str. – 179 str.).

59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.).

60. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys buvo atmestas visa apimtimi, todėl būtų pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės atsakovės naudai, tačiau atsakovė teismo neprašė ir nepateikė teismui jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jokių bylinėjimosi išlaidų atsakovei yra nepriteisiama.

61. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimu nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 EUR), tai procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje nėra priteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

62. Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.